- Teismas
- Šiaulių apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2013-12-05
- Bylos Nr.
- 1A-1162-354-2013
- Teisminio proceso Nr.
- 1-62-1-00527-2013-0
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Nijolė Matuzevičienė (pirm.), Boleslovas Kalainis, Virginija Žindulienė
- Nuteistasis
- D. V.
- Advokatai
- Edmundas Jankaitis
Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Nijolės Matuzevičienės,
viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo D. V. apeliacinį skundą dėl Joniškio rajono apylinkės teismo 2013 m. rugsėjo 11 d. nuosprendžio, kuriuo D. V. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 180 str. 1 d. laisvės atėmimu 2 metams 7 mėnesiams.
Vadovaujantis BK 64¹ str., D. V. paskirta laisvės atėmimo 2 metų 7 mėnesių bausmė sumažinta vienu trečdalius ir paskirtas laisvės atėmimas 1 metams 10 mėnesių.
Vadovaujantis BK 64 str. 1 d., 2 d., 65 str. 2 d., prie nuosprendžiu paskirtos bausmės pridėta Joniškio rajono apylinkės teismo 2013 m. rugpjūčio 5 d. baudžiamuoju įsakymu paskirta ir nesumokėta 5 MGL (650 Lt) bauda ir D. V. paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 1 metams 10 mėnesių ir 5 MGL (650 Lt) bauda.
Aprašomoji dalis
nustatė:
D. V. nuteistas už tai, kad 2013 m. rugpjūčio 22 d., apie 11 val. 10 min., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, prie daugiabučio namo Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini) gatvėje, Joniškio m., reikalaudamas pinigų, panaudojo fizinį smurtą prieš A. M., o būtent, pagriebė nukentėjusiąją A. M. už kaklo bei pargriovė pastarąją ant žemės, taip sukeldamas nukentėjusiajai A. M. fizinį skausmą ir atimdamas nukentėjusiajai galimybę priešintis, iš A. M. rankų išplėšė 70 Lt vertės rankinę, kurioje buvo 20 Lt vertės piniginė su 8 Lt, nuolaidų kortelėmis „MAXIMA AČIŪ“, „NORFA“, „IKI“, „MEDUS“, „CAMELIA“, kurių bendra vertė 25 Lt, taip nukentėjusiajai A. M. padarydamas bendrą 123 Lt turtinę žalą.
Šalies argumentai
Apeliaciniu skundu nuteistasis D. V. prašo sumažinti jam paskirtą laisvės atėmimo bausmę 1 metams 10 mėnesių, nes pastaroji yra per griežta. Skundu apeliantas prašo atsižvelgti į nusikaltimo pobūdį ir padarytą žalą (123 Lt), kurią jis visiškai yra atlyginęs, be to, jis prisipažino padaręs nusikaltimą ir nuoširdžiai gailisi. Nuteistojo teigimu, jis dirba, turi nuolatinę gyvenamąją vietą, būdamas laisvėje rūpinasi ir padeda sergančiai močiutei.
Apeliacinės instancijos teisme nuteistasis D. V. ir jo gynėjas prašė tenkinti apeliacinį skundą, o prokurorė prašė apeliacinį skundą atmesti.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas atmetamas.
Pirmosios instancijos teismas, ištyręs byloje surinktus įrodymus, D. V. pripažino kaltu įvykdžius plėšimą pagal BK 180 str. 1 d. Apeliaciniu skundu nuteistasis neginčija teismo nustatytų faktinių nusikaltimo aplinkybių, jam inkriminuotos nusikalstamos veikos kvalifikacijos, tačiau nuteistasis D. V. nesutinka su paskirta, jo manymu, per griežta bausme.
Apeliacinės instancijos teismas patikrino bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniu skundu (BPK 320 str. 3 d.).
BK 54 str. reikalauja, kad teismas skirtų bausmę pagal BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją, laikydamasis šio kodekso bendrosios dalies nuostatų, ir atsižvelgtų į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus bei tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes (BK 54 str. 2 d.).
Skirdamas nuteistajam D. V. bausmę už skundžiamu nuosprendžiu jam inkriminuotą nusikalstamą veiką, pirmosios instancijos teismas BK VIII skyriaus (Bausmės skyrimas) nuostatų nepažeidė, ir apeliantas savo skunde iš esmės nenurodė jokių naujų aplinkybių, į kurias būtų neatsižvelgęs apylinkės teismas. Teismas atsižvelgė į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį, pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį (padarė vieną apysunkį tyčinį nusikaltimą), į tai, kad baudžiamąjį įstatymą pažeidė neišnykus teistumui pagal ankstesnį teismo nuosprendį (46–52 b. l.), todėl pirmosios instancijos teismas teisingai skyrė apeliantui bausmę kaip recidyvistui (BK 27 str. 1 d.), tai yra asmeniui, keliančiam didesnį pavojų visuomenei. Apylinkės teismas, skirdamas bausmę apeliantui, atsižvelgė ir į skunde minimą nustatytą nuteistojo D. V. atsakomybę lengvinančią aplinkybę, kad jis prisipažino padaręs nusikaltimą ir nuoširdžiai gailisi. Kartu pagrįstai įvertino ir kitas, neigiamai nuteistojo D. V. asmenį apibūdinančias, aplinkybes, kad per pastaruosius metus apeliantas yra teisiamas jau trečią kartą, naują nusikaltimą padarė nepraėjus nė 20 dienų po Joniškio rajono apylinkės teismo 2013 m. rugpjūčio 5 d. baudžiamojo įsakymo priėmimo (53–54 b. l.), teisingai konstatavo, kad smurtinį tyčinį nusikaltimą apeliantas padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio (40 b. l.), ir tai pagrįstai pripažino jo atsakomybę sunkinančia aplinkybe, nes girtumas aiškiai turėjo įtakos nuteistojo D. V. nusikalstamam elgesiui (BK 60 str. 1 d. 9 p.). Taigi pirmosios instancijos teismas, atsižvelgęs į visumą bausmės skyrimui reikšmingų aplinkybių, paskyrė apeliantui laisvės atėmimo bausmę, mažesnę už BK 180 str. 1 d. sankcijoje numatytą laisvės atėmimo vidurkį (vidurkis 3 metai 1 mėnuo 15 dienų), kuri, kolegijos nuomone, nelaikytina aiškiai per griežta. Be to, apylinkės teismas nuteistojo D. V. atžvilgiu taikė jo teisinę padėtį lengvinančias BK 64¹ str. (2013 m. liepos 2 d. įstatymo Nr. XII-499 redakcija) nuostatas ir paskirtą laisvės atėmimo bausmę sumažino vienu trečdaliu, todėl dar labiau mažinti apeliantui paskirtą laisvės atėmimo bausmę nėra pagrindo.
Atsakant į kitus apeliacinio skundo argumentus, kolegija pažymi, kad kaltininko atsakomybę lengvina tik savanoriškas nusikalstama veika padarytos žalos atlyginimas ar pašalinimas (BK 59 str. 1 d. 3 p.). Nagrinėjamoje byloje nukentėjusioji A. M. civilinio ieškinio nereiškė ne dėl to, kad nuteistasis D. V. jai atlygino žalą, o dėl to, kad kitų asmenų (byloje apklaustų liudytojais) pastangomis apeliantas buvo sulaikytas su pagrobtais daiktais, kurie grąžinti nukentėjusiajai (18 b. l.). Tokios aplinkybės D. V. teisinę padėtį lengvina tik tiek, kad iš jo nepriteistas žalos atlyginimas nuo jo nusikalstamos veikos nukentėjusiam asmeniui.
Apeliantas skunde taip pat nurodo, kad jis dirba, turi nuolatinę gyvenamąją vietą, būdamas laisvėje rūpinasi ir padeda sergančiai močiutei, tačiau šios aplinkybės nemenkina nei nuteistojo asmens, nei jo nusikalstamo elgesio pavojingumo.
Taigi, remiantis tuo, kas išdėstyta, keisti skundžiamą nuosprendį, kaip prašo apeliantas, nėra teisinio pagrindo.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 str. 1 d. 1 p.,
nutaria:
nuteistojo D. V. apeliacinį skundą atmesti.