Utenos apylinkės teismo sprendimas

Įžanginė dalis

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo D. B. pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, suinteresuoti asmenys K. B., VĮ Turto bankas.

Aprašomoji dalis

nustatė:

pareiškėjas D. B., atstovaujamas advokatės Jolantos Dranseikienės, kreipėsi į teismą su pareiškimu, prašydamas nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad jis po sesers J. B. mirties (duomenys neskelbtini) priėmė palikimą faktiškai pradėjęs valdyti jos turtą.

Nurodė, kad (duomenys neskelbtini) mirė pareiškėjo sesuo J. B., kuri buvo išsituokusi, vaikų neturėjo, tėvai mirę. Palikėja turėjo brolį – pareiškėją ir seserį K. B.. J. B. (duomenys neskelbtini) deklaravo išvykimą į (duomenys neskelbtini), kur ir buvo jos paskutinė gyvenamoji vieta, tačiau ekonominių ir asmeninių interesų vyraujanti vieta buvo (duomenys neskelbtini). Po jos mirties liko po ½ dalį žemės sklypo, gyvenamojo namo su statiniais, garažo, esančių (duomenys neskelbtini), taip pat 1/8 buto, esančio adresu (duomenys neskelbtini). Pareiškėjas, mirus seseriai, pradėjo valdyti visą likusį jos turtą, rūpintis, naudotis, prižiūrėti namų valdą ir pastatus, tvarkyti aplinką, saugoti turto nuosavybės dokumentus, jis ir gyvena paliktoje buto dalyje, apmoka visus komunalinius mokesčius. Pareiškėjas siekia įteisinti savo vardu sesers palikimą, todėl būtina nustatyti šį juridinį faktą teismine tvarka.

Suinteresuotas asmuo K. B. pareiškimui pritarė, prašė bylą nagrinėti jai nedalyvaujant.

Suinteresuotas asmuo VĮ Turto bankas atsiliepime nurodė, kad nėra gavęs pranešimo apie galimą palikėjos J. B. palikimo perėjimą valstybei, taip pat neturi jokių duomenų, patvirtinančių ar paneigiančių faktinį jos paliktojo turto priėmimą valdyti. Pareiškimą prašė nagrinėti teismo nuožiūra atstovui nedalyvaujant.

Pareiškimas tenkintinas.

Palikimo atsiradimo faktas savaime nuosavybės teisės į palikimą įpėdiniui nesukuria. Įpėdinis, norėdamas įgyti palikimą, turi jį (palikimą) priimti. Faktą, kad asmuo priėmė palikimą, pradėjęs faktiškai jį valdyti, nustato teismas, atsižvelgdamas į Lietuvos Respublikos civiliniame kodekse (toliau – CK) nustatytus ir teismų praktikoje suformuotus kriterijus. Pagal CK 5.51 straipsnio 1 dalį įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, jeigu jis pradėjo turtą valdyti, juo (turtu) rūpintis kaip savu (daiktą valdo, jį naudoja, prižiūri, juo disponuoja, moka atitinkamus mokesčius, kreipiasi į teismą, išreikšdamas valią priimti palikimą, prašydamas paskirti palikimo administratorių ir pan.). Įpėdinis, pradėjęs valdyti kokią nors palikimo dalį ar net kokį nors daiktą, laikomas priėmusiu visą palikimą. Esminės šios normos aiškinimo ir taikymo taisyklės suformuluotos kasacinio teismo nutartyse. Pirma, priimti palikimą, pradedant faktiškai jį valdyti, galima tik aktyviais veiksmais; antra, tokie veiksmai atliekami, siekiant išreikšti valią įgyti nuosavybės teisę į paveldimą turtą; trečia, įpėdinis valdo turtą kaip savo ir laiko save turto savininku (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010-10-05 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-382/2010; 2010-12-16 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-487/2010).

Pareiškėjo rašytiniai paaiškinimai civilinėje byloje dėl juridinę reikšmę turinčio fakto apie palikimo priėmimą nustatymo yra įstatymo nustatyta įrodinėjimo priemonė (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 177 straipsnio 2 dalis, 186 straipsnis). Jeigu pareiškimo nagrinėjimo metu nepateikiami priešingi įrodymai, nekyla ginčas dėl fakto, tad detalūs, logiški ir nuoseklūs pareiškėjo parodymai dėl palikimo priėmimo gali būti vertinami kaip patikimi. Ši aplinkybė svarbi vertinant, ar pareiškėjo paaiškinimai kartu su kitais byloje esančiais įrodymais yra pakankami palikimo priėmimo faktiškai pradėjus valdyti paveldimą turtą faktinei aplinkybei nustatyti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018-02-19 nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-35-695/2018).

Teismas sprendžia, kad nagrinėjamu atveju egzistuoja įstatyme ir teismų praktikoje nurodytos sąlygos spręsti klausimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, būtent tai, jog D. B. priėmė palikimą, atsiradusį po savo sesers J. B. mirties, faktiškai pradėdamas paliktą turtą valdyti. Pareiškimu ir byloje esančiais rašytiniais įrodymais nustatyta, kad palikėja buvo išsituokusi, vaikų neturėjo, tėvas miręs (duomenys neskelbtini), motina – (duomenys neskelbtini). Mirties dieną jos vardu buvo registruota: ½ dalis 0,0720 ha žemės sklypo, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), ½ dalis gyvenamojo namo, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), ½ dalis garažo, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), ½ dalis ūkio pastato, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), ½ dalis kiemo statinių (lauko tualeto), unikalus numeris (duomenys neskelbtini), esančių (duomenys neskelbtini), ir 1/8 dalis 2 kambarių buto, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini). Pastarojo buto 5/8 dalys priklausė ir palikėjos tėvui. Iš 2021-10-04 liudijimo apie palikimo priėmimą matyti, kad pareiškėjas yra priėmęs palikimą po tėvo V. B. mirties, tačiau paveldėjimo procedūros dar nebaigtos.

Molėtų rajono 2-ojo notaro biuro 2024-03-25 pažyma Nr. S-31 patvirtina, kad po J. B. mirties per įstatymo nustatytą palikimui priimti terminą į notarų biurą dėl jos palikimo priėmimo niekas nesikreipė, paveldėjimo byla nepradėta. D. B. po sesers mirties jos turtu naudojasi, prižiūri namų valdą ir pastatus, rūpinasi aplinkos sutvarkymu, turi pastatų raktus, saugo nuosavybės dokumentus. Tai, kad jis po sesers mirties liko gyventi bute, įrodo teismui pateikta sutartis dėl elektros energijos pirkimo-pardavimo butui, mokėjimai už komunalinius mokesčius. Paaiškinimai apie tai, kad jis pradėjo faktiškai valdyti po sesers mirties likusį turtą, yra nuoseklūs (CPK 186 straipsnis), šiuos jo teiginius paneigiančių duomenų byloje negauta. Taip pat byloje nėra duomenų, kad po J. B. mirties likusį jos valdytą turtą būtų priėmę ar jį pretenduotų priimti kiti asmenys.

Esant nurodytoms aplinkybėms, pareiškimas tenkinamas ir nustatomas juridinę reikšmę turintis faktas, jog D. B. po sesers mirties faktiškai pradėjo paveldimą turtą valdyti, todėl jis laikomas priėmusiu palikimą (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 5.51 straipsnis, CPK 444 straipsnio 2 dalis 8 punktas).

Teisinę reikšmę turintis faktas nustatomas siekiant įstatymų numatyta apimtimi realizuoti paveldėjimo teisę.

Teismas, nustatydamas palikimo priėmimo faktą, neaiškina ir nekonstatuoja palikto turto kiekio, jo dalių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo senato 2005-12-29 nutarimu Nr. 56 patvirtinta apžvalga).

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 270 straipsniu, 444 straipsnio 2 dalies 8 punktu, 445, 448 straipsniais,

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

tenkinti pareiškėjo D. B. pareiškimą.

Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad D. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) priėmė savo sesers J. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirusios (duomenys neskelbtini), palikimą faktiniu valdymu.

Juridinę reikšmę turintis faktas nustatytas paveldėjimo teisės liudijimui gauti.

Sprendimas per 30 dienų gali būti apskųstas Panevėžio apygardos teismui per Utenos apylinkės teismo Molėtų rūmus.