Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Algimantas Kukalis, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo E. D. atskirąjį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2016 m. vasario 18 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2-9879-877/2013 pagal atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Adampolis“ pareiškimą dėl teismo sprendimo įvykdymo atgręžimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai

Teismas rėmėsi CPK 760–762 straipsniais, nors bankrutavusios įmonės finansinių reikalavimų teisinis nagrinėjimas teismų procesiniais sprendimais atliekamas visų pirma taikant ĮBĮ nuostatas, kadangi UAB „Sagitarius“ pripažintas bankrutavusiu ir likviduojamu dėl bankroto, todėl jis (teisių perėmėjas) negali būti įpareigotas grąžinti atsakovui bankrutavusiai įmonei priteistas lėšas, nes tai prieštarautų ĮBĮ nustatytai tvarkai (ĮBĮ 35 straipsnis).

Teismas pažeidė restitucijos taikymą reglamentuojančias normas (CK 1.80 straipsnio 2 dalis), nukrypo nuo kasacinio teismo suformuotų restitucijos taikymo principų bei iš esmės pažeidė imperatyvias ĮBĮ normas.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Atskirasis skundas atmestinas.

Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas atskirajame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 2 dalis, 338 straipsnis). Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Šioje byloje apeliacinės instancijos teismas nei absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų, nei pagrindo peržengti atskirojo skundo ribas nenustatė.

Sprendimo įvykdymo atgręžimo instituto paskirtis – atkurti šalių materialiųjų teisinių santykių padėtį, buvusią iki įvykdymo teismo sprendimo, kuris vėliau buvo panaikintas apeliacinės ar kasacinės instancijos teismo procesiniu sprendimu ir byla iš esmės išspręsta kitaip, negu prieš tai priimtu teismo sprendimu. Šio instituto taikymas grindžiamas principu ex iniuria ius non oritur (iš neteisės negali atsirasti teisė), t. y. neteisėto sprendimo įvykdymo padariniai taip pat turi būti laikomi neteisėtais. Neteisėtas sprendimas daro neteisėtą ir tokio sprendimo vykdymą, todėl būtina šalis, įvykdžiusias neteisėtą teismo sprendimą, grąžinti į padėtį, buvusią iki neteisėto sprendimo priėmimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. birželio 20 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-327/2014). Sprendimo įvykdymo atgręžimo instituto pagrindu skolininkui grąžinama viskas, kas buvo išreikalauta vykdant panaikintą teismo sprendimą. Taigi, skolininkas turi teisę reikalauti grąžinti viską, ką vykdant teismo sprendimą iš jo gavo išieškotojas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. balandžio 18 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-222/2014). Nors sprendimo įvykdymo atgręžimo instituto pagrindu suteikiama galimybė pašalinti šalių tarpusavio santykiuose atsiradusį neteisėtumą, tačiau toks grąžinimas į ankstesnę padėtį galimas ne visada. Atsižvelgiant į tam tikrų civilinės teisės subjektų ir jų reikalavimų išskirtinumą bei svarbą, jei šalis teismo proceso metu elgėsi sąžiningai ir jos veiksmai neturėjo įtakos neteisėto teismo sprendimo priėmimui, įstatymas išskiria atvejus, kuriems esant sprendimo įvykdymo atgręžimas yra negalimas, būtent: bylose dėl išlaikymo periodinėmis išmokomis ir darbo užmokesčio ar jam prilygstamų išmokų išieškojimo sprendimo įvykdymo atgręžimas galimas tik tais atvejais, kai nustatomos CK 762 straipsnio 3, 4 dalyse įtvirtintos sąlygos.

Apeliantas nepagrįstai teigia, kad Kauno apylinkės teismo 2013 m. gruodžio 9 d. sprendimu dalinai patenkintas BUAB „Sagitarius“ (jo teisių perėmėjo) ieškinys neatmestas ir apylinkės teismo sprendimas dėl BUAB „Sagitarius“ (ir teisių perėmėjo E. D.) nepanaikintas.

Bylos duomenimis nustatyta, kad Kauno apylinkės teismas 2013 m. gruodžio 9 d. sprendimu ieškinį tenkino iš dalies – priteisė iš atsakovės UAB „Adampolis“ ieškovui E. D. 20 371,30 Lt sumokėto užstato, 6 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą sumą (20 371,30 Lt) nuo bylos iškėlimo teisme (2013-05-20) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 611,00 Lt žyminio mokesčio; likusioje dalyje ieškinį atmetė. Kauno apygardos teismas, pakartotinai išnagrinėjęs ieškovo ir atsakovės apeliacinius skundus, 2015 m. spalio 5 d. sprendimu Kauno apylinkės teismo 2013 m. gruodžio 9 d. sprendimą panaikino ir priėmė naują sprendimą - ieškovo E. D. ieškinį atmetė, priteisė iš E. D. UAB „Adampolis“ 296,28 Eur turėtų bylinėjimosi išlaidų. Pagal išieškotojo E. D. prašymą vykdant įsiteisėjusią Kauno apygardos 2014 m. kovo 17 d. nutartį bei antstolės R. S. 2014 m. balandžio 4 d. raginimą S-8561, atsakovė UAB „Adampolis“ 2014 m. balandžio 23 d. mokėjimo nurodymu Nr. 28339 DNB banke sumokėjo 6 512,12 Eur (22 485,08 Lt), kurią sudarė teismo sprendimu priteista 20 372,50 Lt skola, 1 128,58 Lt palūkanos bei 344 Lt būtinosios vykdymo išlaidos. Ši suma 2014 m. balandžio 24 d. mokėjimo pavedimu buvo pervesta ieškovui E. D.. Tokiu būdu, atsakovė UAB „Adampolis“, vykdydama Kauno apylinkės teismo 2013 m. gruodžio 9 d. sprendimą ir Kauno apygardos teismo 2014 m. kovo 17 d. nutartį, kurie buvo panaikinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. vasario 9 d. nutartimi panaikinta Kauno apygardos teismo 2014 m. kovo 17 d. nutartis, o Kauno apygardos teismo 2015 m. spalio 5 d. sprendimu panaikintas Kauno apylinkės teismo 2013 m. gruodžio 9 d. sprendimas), patyrė 6 512,12 Eur nuostolių. Tai, priešingai nei nurodė apeliantas, aplinkybės patvirtina, kad panaikintas teismo procesinis sprendimas buvo priimtas atsakovės naudai, todėl atsakovei įvykdžius teismo sprendimą, kuris vėliau buvo panaikintas, turi būti grąžinamos lėšos, nes iš neteisės negali atsirasti teisė.

Atmestini kaip nepagrįsti apelianto argumentai, kad buvo pažeistos imperatyviosios Įmonių bankroto įstatymo (ĮBĮ) normos, kadangi UAB „Sagitarius“ pripažintas bankrutavusiu ir likviduojamu dėl bankroto, todėl ieškovas E. D. (teisių perėmėjas) negali būti įpareigotas grąžinti atsakovei bankrutavusiai įmonei priteistas lėšas, nes tai prieštarautų ĮBĮ nustatytai tvarkai (ĮBĮ 35 straipsnis).

Byloje buvo nustatyta, kad 2013 m. lapkričio 18 d. Reikalavimo teisių perleidimo sutartimi, sudarytoje tarp BUAB „Sagitarius“ ir E. D., E. D. buvo atlygintinai perleistos reikalavimo teisės, susijusios su visais civilinėje byloje Nr. 2-9879-877/2013 pareikštais reikalavimais (įskaitant bet neapsiribojant reikalavimu priteisti iš UAB „Adampolis“ 34 097,62 Lt). Sutarties 2.3 p. nurodyta, kad E. D., kaip Reikalavimo teisių perėmėjui, pereina visos pradinio kreditoriaus teisės ir pareigos, susijusios su Reikalavimo teisėmis; 2.4 p. nurodyta, kad E. D. kartu su Reikalavimo teisėmis pereina ir visos kitos esančios ir/ar ateityje galinčios atsirasti su Reikalavimo teisėmis susijusios papildomos teisės ir pareigos. Ieškovas E. D. 2016 m. vasario 11 d. posėdžio metu patvirtino, kad visą 6 512,12 Eur sumą gavo iš antstolės R. S.. Taigi, vykdant įsiteisėjusią Kauno apygardos teismo 2014 m. kovo 17 d. nutartį bei antstolės R. S. 2014 m. balandžio 4 d. raginimą S-8561, atsakovė UAB „Adampolis“ 6 512,12 Eur sumą sumokėjo E. D., o ne bankrutavusiai UAB „Sagitarius“, todėl grąžinti atsakovės UAB „Adampolis“ sumokėtas lėšas privalo E. D..

Esant nurodytoms aplinkybėms, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas spręsdamas klausimą nenukrypo nuo formuojamos teismų praktikos dėl sprendimo vykdymo atgręžimo, tinkamai taikė ir aiškino proceso teisės normas, reglamentuojančias sprendimo vykdymo atgręžimą (CPK 760 straipsnis, 761 straipsnis), dėl ko pirmosios instancijos teismo nutartis paliktina nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu). Kiti apelianto atskirojo skundo argumentai nagrinėjamam klausimui nėra reikšmingi, todėl neanalizuotini.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas

nutaria:

Atskirąjį skundą atmesti.

Kauno apylinkės teismo 2016 m. vasario 18 d. nutartį palikti nepakeistą.