- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2012-04-10
- Bylos Nr.
- 2A-162-590/2012
- Teisminio proceso Nr.
- 2-02-3-04742-2011-8
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Rita Kisielienė, Danutė Kutrienė, Vidas Stankevičius (pran.)
- Ieškovas
- I. Z.
- Atsakovas
- T. Ž.
- Kategorijos
- 78.2.1pavadinimo nepavyko patikrinti
- 121.14pavadinimo nepavyko patikrinti
- 121.18pavadinimo nepavyko patikrinti
- 121.21pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko ir pranešėjo Vido Stankevičiaus,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės I. Z. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2011 m. spalio 3 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės I. Z. ieškinį atsakovui T. Ž. dėl išlaikymo vaikui dydžio padidinimo, išvadą teikianti institucija – Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Socialinių reikalų ir sveikatos departamento Vaiko teisių apsaugos skyrius.
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
Ieškovė kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama pakeisti Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2003-02-24 sprendimu iš atsakovo priteisto išlaikymo dydį dukrai S. Ž., padidinant išlaikymo dydį iki 400 Lt kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis iki jos pilnametystės bei priteisti bylinėjimosi išlaidas. Ieškovė nurodė, jog Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2003-02-24 sprendimu šalims nutraukiant santuoką bendru sutuoktinių sutikimu, iš atsakovo T. Ž. buvo priteistas išlaikymas dukrai S. po ¼ dalį visų rūšių pajamų kas mėnesį, bet ne mažiau kaip 1 MGL iki dukros pilnametystės. Iki šiol dukros išlaikymui iš atsakovo gaudavo po 150 Lt kas mėnesį. Sprendimo priėmimo metu dukrai buvo vos 2 metai, todėl išlaikymui priteistų lėšų pakako. Mergaitei šiuo metu yra 10 metų, ji lanko trečią klasę, jai ganėtinai sunkiai sekasi mokslai, be to, padidėjo jos kasdieniai poreikiai. Po sprendimo priėmimo, dėl spartaus ir žymaus kainų augimo, išaugusių vaiko poreikių bei ieškovės asmeninio gyvenimo aplinkybių pasikeitimo, jos turtinė padėtis žymiai pablogėjo. Šiuo metu ji yra sudariusi kitą santuoką, turi mažametį sūnų, todėl jai per sunku išlaikyti dukrą ir patenkinti jos poreikius. Kas mėnesį dukros išlaikymui reikia ne mažiau kaip 800 Lt. Todėl atsakovo teikiamo išlaikymo nepakanka net minimaliems dukros poreikiams patenkinti. Atsakovas yra dirbantis, kitų išlaikytinių neturi, dėl ko jo turtinė padėtis yra geresnė, nei sprendimo priėmimo metu.
Atsiliepimas
Atsakovas atsiliepime į ieškinį nurodė, kad su ieškiniu ir jame išdėstytais argumentais nesutinka ir mano, kad ieškovė teismui neatskleidė visų reikšmingų aplinkybių bei nepateikė reikalingų įrodymų, o pateikti įrodymai nėra pakankami ir išsamūs. Ieškovės apskaičiuoti dukros poreikiai neatitinka galimų vaiko poreikių. Jis neturi nekilnojamojo turto, turi vieną transporto priemonę, jo pajamos per mėnesį sudaro 400 Lt per mėnesį. Jis dukrą visada sveikina per šventes, gimtadienius, perka jai dovanas. Šiuo metu jis mokosi aukštojoje mokykloje, studijos yra mokamos. Taigi ieškovės prašoma priteisti dukros išlaikymui suma nėra proporcinga jo turtinei padėčiai.
Išvadą teikianti institucija pateiktoje išvadoje nurodė, jog ieškinys pareikštas nepilnamečio vaiko interesais, todėl iš esmės sutinka su ieškiniu.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
Vilniaus miesto 2 apylinkės teismas 2011-10-03 sprendimu ieškinį tenkino iš dalies: pakeitė Vilniaus miesto 2 apylinkės 2003-02-24 teismo sprendimą ir nustatė, jog atsakovas T. Ž. turi mokėti savo dukros S. Ž. išlaikymui kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis po 300 Lt iki dukros pilnametystės; pavedė uzufrukto teise vaiko S. Ž. išlaikymui skirtas lėšas tvarkyti jos motinai I. Z.. Teismas nurodė, kad sunki tėvų turtinė padėtis savaime nereiškia, kad vaikui neturėtų būti teikimas tokio dydžio išlaikymas, koks užtikrintų bent minimalių vaiko poreikių patenkinimą. Remiantis teismų praktika, turi būti atsižvelgiama į aplinkybių visumą, t. y. į tėvų darbingumo lygį, jų pastangas, siekiant susirasti darbą, kitas reikšmingas aplinkybes. Atsakovas yra jaunas, darbingo amžiaus, sveikatos problemų neturi, mokosi, todėl kol kas susirasti kvalifikuotesnio darbo negali, gauna tik minimalias pajamas. Atsižvelgdamas į nustatytas aplinkybes bei pateiktų įrodymų visumą ir į tai, jog šeimos bylose pasikeitus šalių turtinei padėčiai bet kada galima kreiptis dėl išlaikymo dydžio pakeitimo, teismas ieškovės reikalavimą padidinti dukrai S. teikiamo išlaikymo dydį tenkino iš dalies ir 2003-02-24 teismo sprendimą pakeitė, nustatant, kad atsakovas dukros S. Ž. išlaikymui turi mokėti kas mėnesį po 300 Lt nuo sprendimo priėmimo dienos iki dukros pilnametystės.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai
Apeliaciniu skundu ieškovė I. Z. prašo pakeisti Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2011-10-03 sprendimą dalyje dėl išlaikymo nepilnamečiam vaikui priteisimo ir iš atsakovo T. Ž. priteisti išlaikymą dukrai S. Ž. periodinėmis išmokomis po 400 Lt kas mėnesį nuo kreipimosi į teismą dienos iki vaiko pilnametystės, pavedant išlaikymui skirtas lėšas administruoti I. Z.; priteisti iš atsakovo visas ieškovės tiek pirmosios, tiek apeliacinės instancijos teisme turėtas bylinėjimosi išlaidas. Nurodo, kad teismas nepagrįstai atsakovo turtinę padėtį vertino tik pagal darbo užmokestį ir nenustatinėjo visų rūšių jo faktiškai gaunamų pajamų. Bylos nagrinėjimo metu pats atsakovas nurodė, kad jis gauna arbatpinigių, kuriuos palieka klientai, vadinasi, gauna ir neoficialių pajamų. Visuotinai žinoma aplinkybė, kad barmenų pajamos būna net tris ar keturis kartus didesnės nei oficialus darbo užmokestis, tad realiai ir atsakovo pajamos yra didesnės nei jis oficialiai nurodė. Tuo tarpu pirmosios instancijos teismas nesiaiškino, ar atsakovas negauna daugiau pajamų nei oficialiai nurodė. Pažymi, jog pirmosios instancijos teismas, nukrypdamas nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamos praktikos, nenustatinėjo bei nevertino atsakovo darbo istorijos, jo gebėjimų, profesinio pasirengimo ir kitų aplinkybių, reikšmingų nustatant atsakovo darbinį potencialą, t. y. tikrąją, o ne oficialiąją jo turtinę padėtį, ir neteikė pirmumo vaiko teisių ir interesų apsaugai. Teismas neatsižvelgė į ieškovės teismo posėdyje nurodytą, o atsakovo neginčytą, aplinkybę, jog jis jau turi įgijęs virėjo specialybę, taigi iš esmės galėtų susirasti kvalifikuotesnį darbą. Teismas neatsižvelgė į tai, kad atsakovas dirba tik pusę etato, mokosi neakivaizdžiai, yra sveikas, taigi turi visas galimybes dirbti papildomus darbus, kad gautų didesnes pajamas. Teismas neatsižvelgė ir į tai, kad atsakovas nepateikė jokių įrodymų, kad jis ieško kito, geriau apmokamo ar papildomo darbo, tačiau negali jo rasti. Ieškovė taip pat nesutinka su teismo sprendimu ir dalyje, kurioje nuspręsta, jog padidintas išlaikymas būtų priteistas nuo sprendimo priėmimo dienos. Išlaikymo dydžio sumažinimas galioja tik ateityje, t. y. mažesnis išlaikymas pradedamas išieškoti įsiteisėjus teismo sprendimui jį sumažinti, tuo tarpu, ieškovės manymu, teisė į padidintą išlaikymą atsiranda nuo kreipimosi į teismą dienos, todėl teismas padidintą išlaikymą privalėjo priteisti nuo ieškinio padavimo dienos. Be to, pažymi, jog teismo sprendimas neteisingas ir bylinėjimosi išlaidų dalyje, jis prieštarauja CPK 79 str., 93 str., kadangi nepriteistos išlaidos advokato pagalbai apmokėti. Pirmosios instancijos teismas, spręsdamas klausimą dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo, privalėjo vadovautis CPK 93 str. 1 d. nustatyta taisykle, jog šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, tačiau to nepadarė, iš atsakovo priteisdamas tik išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į ieškovės I. Z. apeliacinį skundą atsakovas T. Ž. prašo Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2011-10-03 sprendimą palikti nepakeistą. Nurodo, kad ta aplinkybė, kad atsakovas dar nėra diplomuotas specialistas (o tik studentas) smarkiai apriboja jo galimybes susirasti geriau apmokamą darbą, kadangi darbdaviai į kvalifikuotą, gerai apmokamą darbą priima tik diplomuotus ir turinčius praktinės patirties specialistus. Atsakovo galimybes susirasti geresnį darbą apriboja dar ir tai, kad kasmet jam turi būti suteiktos nuo dviejų iki šešių savaičių trukmės akademinės atostogos bei atostogos sesijos metu (tai įrodo byloje esantys dokumentai iš aukštosios mokyklos, kurioje jis studijuoja). Sužinoję tai, visi, be išimties, darbdaviai, į kuriuos atsakovas kreipėsi ir kreipiasi, kategoriškai atmeta jo kandidatūrą. Atsakovas nesutinka su ieškovės kaltinimais, kad esą atsakovas elgiasi nesąžiningai ir nerūpestingai, kadangi nesiima priemonių susirasti geresnio darbo. Pažymi, jog pagal įgytą virėjo kvalifikaciją atsakovas beveik nedirbo, kadangi dirba barmenu daugiau nei 10 metų, todėl jei jam ir pavyktų įsidarbinti virėjo pareigose, visiškai neturėdamas praktikos šioje srityje gerai apmokamo darbo negautų. Nurodo, kad nesutinka ir su ieškovės teigimu, kad priimdamas skundžiamą sprendimą teismas neteisingai įvertino faktines aplinkybes ir konstatavo, jog abiejų bylos šalių galimybės teikti išlaikymą vaikui yra panašios. Atkreipia dėmesį, kad pati ieškovė teismo posėdyje nurodė, kad kurį laiką nedirba, jokių pajamų negauna, turto neturi, tačiau tuo pačiu pripažino, kad ji artimiausius metus dirbti neplanuoja ir neketina, todėl akivaizdu, kad jos šeimos finansinė situacija suteikia jai galimybę pragyventi nedirbant, kas neginčijamai įrodo, kad ieškovės turtinė padėtis yra geresnė nei atsakovo. Pažymi, jog ieškovė klaidina teismą teigdama, kad atsakovas „piktybiškai“ neteikė išlaikymo nepilnamečiui vaikui. Ilgą laiką atsakovas mokėjo pinigus ieškovei asmeniškai ir grynais, o įrodymų šiems faktams patvirtinti iš jos nereikalavo, tuo tarpu ji užvedė vykdomąją bylą pas antstolius. Dėl šios priežasties, nuo to laiko mokėjimus vaiko išlaikymui atsakovas nuolat vykdo tik per banką. Atsakovas pažymi, jog niekada nevengė išlaikyti savo vaiko, neslėpė ir neslepia savo pajamų, nuolat ieško geriau apmokamo darbo, tačiau nesėkmingai. Atsakovas sutinka ir nesikrato atsakomybės mokėti savo nepilnametei dukrai S. periodinių išmokų kas mėnesį, neneigdamas šios moralinės ir teisinės pareigos, kurią visą laiką vykdė ir vykdo, tačiau akivaizdu, kad ieškovės reikalavimai, įvertinus atsakovo pajamas ir turtinę padėtį, yra per dideli. Be to, nurodo, kad atsižvelgiant į tai, kad atsakovo ir ieškovės santuoka buvo nutraukta abiejų sutikimu, kur ieškovė ir atsakovas nuo bylinėjimosi išlaidų atleisti, teismas pagrįstai ir teisingai taikė įstatymo analogiją, ir iš atsakovo nepriteisė nei žyminio mokesčio (kurį tuo pačiu grąžino ieškovei) už išlaikymo priteisimą, nei ieškovės turėtų išlaidų advokato pagalbai apmokėti.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Apeliacinis skundas tenkinamas.
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Apeliacinės instancijos teismas bylą nagrinėja neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus, kai to reikalauja viešasis interesas (CPK 320 str. 2 d.). Kolegija absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatė (CPK 329 str.).
Byloje nustatyta, kad Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2003-02-24 sprendimu iš atsakovo T. Ž. nutraukiant šalims santuoką bendru sutikimu, buvo priteistas išlaikymas dukrai S. Ž. po ¼ dalį visų rūšių pajamų kas mėnesį, bet ne mažiau kaip 1 MGL iki dukros pilnametystės. 2011-05-25 ieškovė kreipėsi į teismą, prašydama priteisti iš atsakovo išlaikymą dukrai S. Ž. po 400 Lt kas mėnesį nuo kreipimosi į teismą dienos iki vaiko pilnametystės. Pirmosios instancijos teismas ieškovės ieškinį tenkino iš dalies ir priteisė iš atsakovo dukros išlaikymui periodinėmis išmokomis mokamomis kas mėnesį po 300 Lt. Ieškovė apeliaciniu skundu pakeisti Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2011-10-03 sprendimą dalyje dėl išlaikymo nepilnamečiam vaikui priteisimo ir iš atsakovo T. Ž. priteisti išlaikymą dukrai S. Ž. periodinėmis išmokomis po 400 Lt kas mėnesį nuo kreipimosi į teismą dienos iki vaiko pilnametystės.
Pagal Vaiko teisių konvencijos 27 straipsnį pripažįstama kiekvieno vaiko teisė turėti tokias gyvenimo sąlygas, kokių reikia jo raidai (dvasiniam, fiziniam, doroviniam ir socialiniam vystymuisi) užtikrinti. Vaiko teisė į jo raidai būtinas gyvenimo sąlygas, be kita ko, apima vaiko teisę į materialinį aprūpinimą, kurią atitinka jo tėvų pareiga materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus. Išlaikymas apima visas lėšas, reikalingas normalioms, vaiko raidą užtikrinančioms, jo gyvenimo sąlygoms: būstui, maitinimui, aprangai, sveikatos priežiūrai, mokymo, auklėjimo, laisvalaikio reikmėms. Kadangi tėvai turi lygias teises ir pareigas savo vaikams (CK 3.156 straipsnis), tai jų pareiga išlaikyti vaikus taip pat lygi, ir jie abu privalo prisidėti prie vaiko išlaikymo. Tėvų turtinės galimybės išlaikyti vaikus gali būti nevienodos (skirtis jų gaunamos pajamos ir kt.). Dėl to CK 3.192 straipsnio 2, 3 dalyse įtvirtinta, kad abu tėvai išlaikymą vaikui privalo teikti proporcingai savo turtinei padėčiai. Didesnes pajamas gaunantis tėvas turi prisiimti ir didesnę dalį vaikui išlaikyti reikalingų išlaidų. Kuriam nors iš tėvų pareiškus ieškinį dėl išlaikymo priteisimo, išlaikymo dydis apskaičiuotinas ne tik pagal jo, bet ir pagal vaiko kito iš tėvų gaunamas pajamas, kartu įvertinant tai, kad šiam, su kuriuo vaikas lieka gyventi, tenka didžiausioji išlaidų našta. Svarbiausia, kad vaikui priteisiamo išlaikymo sumos ir kito tėvo, su kuriuo vaikas lieka gyventi, gaunamų pajamų pakaktų normaliai vaiko radai ir ugdymuisi užtikrinti.
CK 3.192 straipsnio 2 dalies nuostata dėl išlaikymo dydžio proporcingumo nepilnamečių vaikų poreikiams ir jų tėvų turtinei padėčiai reiškia, kad vaikų išlaikymo dydis tiesiogiai priklauso nuo jų tėvų galimybių. Šioje įstatymo nuostatoje išlaikymo dydis nesiejamas su konkrečiu tėvų pajamų dydžiu, tačiau įstatyme nustatyti, taip pat teismų praktikoje suformuluoti tam tikri orientaciniai kriterijai – šiais, taip pat įstatyme (CK 3.3 straipsnis, 1.5 straipsnis) įtvirtintais šeimos santykių teisinį reglamentavimą grindžiančiais principais vadovaujamasi sprendžiant dėl išlaikymo dydžio konkrečiu atveju (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. balandžio 5 d. nutartis civilinėje byloje V.Z. v. E.Z., bylos Nr. 3K-3-154/2011).
Vienas jų – protingi vaiko poreikiai, kuriuos lemia jo gabumai, polinkiai, taip pat amžius (vaikui augant jo poreikiai didėja ir pan.). Kasacinis teismas, aiškindamas teisės normas, reglamentuojančias nepilnamečių vaikų išlaikymo dydžių nustatymui taikytinus teisinius kriterijus, yra pažymėjęs, kad turi būti atsižvelgiama į tai, jog nustatytas išlaikymas užtikrintų būtinas vaiko raidos sąlygas, kurioms sudaryti turi būti patenkinti vaiko poreikiai maistui, aprangai, būstui, sveikatai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. lapkričio 30 d. nutartis civilinėje byloje G. V. v. D. V., bylos Nr. 3K-3-620/2005). Vaikui, atsižvelgiant į jo gebėjimus ir norus, taip pat turi būti sudarytos materialinės sąlygos dalyvauti įvairiuose papildomuose užsiėmimuose, sporto, kultūros renginiuose, lankyti teatrus, koncertus, vaikų atostogų stovyklas, įgyti vaikui reikiamų priemonių jo gabumams lavinti, taip pat žaidimams ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. spalio 26 d. nutartis civilinėje byloje A. K. v. G. Ch., bylos Nr. 3K-3-419/2010).
Išlaikymo dydį taip pat lemia tėvų turtinė padėtis, t. y. vaiko išlaikymui negali būti priteista daugiau, negu tai objektyviai leidžia jo tėvų turtinė padėtis. Dėl to bylą dėl išlaikymo priteisimo nagrinėjantis teismas privalo nustatyti tėvo (motinos) turtinę padėtį – visas jų gaunamas pajamas, kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą, išlaidas, reikalingas būtiniems vaiko poreikiams tenkinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. gruodžio 9 d. nutartis civilinėje byloje S. S. v. R. K., bylos Nr. 3K-3-569/2008; 2010 m. vasario 8 d. nutartis civilinėje byloje R. P. v. E. J., bylos Nr. 3K-3-37/2010; 2010 m. birželio 28 d. nutartis civilinėje byloje R. B. v. V. M., bylos Nr. 3K-3-294/2010; kt.), bei vertinti ją, atsižvelgdamas į faktinių aplinkybių visumą – ne tik į tėvų gaunamas pajamas, jų turimą kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą, investicijas, sveikatą, išlaikytinių skaičių, bet taip pat ir į tėvų elgesį, siekiant uždirbti, gauti pajamas vaikų išlaikymui. Kasacinis teismas yra ne kartą pasisakęs, kad, nustatant vieno iš tėvų turtinę padėtį, vertintinas ne tik jo turimas turtas ir gaunamos pajamos, bet ir tai, kokių priemonių jis ėmėsi, kad gautų atitinkančias savo amžių bei profesines galimybes pajamas, iš kurių būtų teikiamas išlaikymas vaikams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008-05-26 nutartis, priimta c.b. Nr. 3K-3-303/2008; 2009-04-27 nutartis c.b. Nr. 3K-3-189/2009; 2009-05-22 nutartis c.b. Nr. 3K-3-596/2009).
Byloje nustatyta ir ieškovės pateikti įrodymai patvirtina, kad vaiko kasdieniams poreikiams ji per mėnesį išleidžia maždaug 820 Lt sumą. Atsakovas teismui nepateikė įrodymų, kad šie poreikiai galėtų būti patenkinti, skiriant mažesnio dydžio išlaikymą ir nenurodė, kiek būtina skirti tokio amžiaus mergaitei lėšų, siekiant užtikrinti jos būtinus poreikius maistui, drabužiams, žaislams bei ugdymo priemonėms, higienos priemonėms, sveikatos apsaugai (vaistai, vitaminai), padengti jos daliai tenkančius komunalinius mokesčius, sumokėti už mokyklos reikmenis ir kt. Teisėjų kolegija vertina, kad ieškovės nurodytos išlaidos vaiko išlaikymui per mėnesį yra pagrįstos ir realios.
Byloje taip pat nustatyta, kad ieškovės gaunamos pajamos yra 836 – 1050 Lt, ji turi kitą šeimą, augina dar vieną mažametį sūnų, t. y. ji turi du išlaikomus vaikus, nekilnojamojo turto neturi. Pagal byloje esančius duomenis matyti, kad atsakovas dirba UAB „City FS“ barmenu, jo gaunamos pajamos per mėnesį yra apie 600 Lt, nekilnojamojo turto neturi, studijuoja aukštojoje mokykloje, moka už studijas, be šalių dukters S. Ž. daugiau išlaikytinių neturi. Atsižvelgdama į nurodytas aplinkybes, teisėjų kolegija sutinka, su pirmosios instancijos teismo išvada, kad abiejų bylos šalių galimybės teikti išlaikymą vaikui yra panašios, todėl vaiko tėvas – atsakovas turėtų skirti bent pusę lėšų reikalingų vaikui išlaikyti.
Kaip jau minėta, kasacinis teismas yra ne kartą pasisakęs, kad, nustatant vieno iš tėvų turtinę padėtį, vertintinas ne tik jo turimas turtas ir gaunamos pajamos, bet ir tai, kokių priemonių jis ėmėsi, kad gautų atitinkančias savo amžių bei profesines galimybes pajamas, iš kurių būtų teikiamas išlaikymas vaikams. Iš byloje esančios 2011-05-02 darbo sutarties (b.l. 58-59) matyti, jog atsakovas dirba tik 24 val. per savaitę. 2011-09-19 vykusio teismo posėdžio metu atsakovas patvirtino, jog jis dirba puse etato, per mėnesį uždirba tik 376 Lt, taip pat gauna arbatpinigių (2011-09-19 teismo posėdžio protokolas, b.l. 104-105). Ši aplinkybė leidžia daryti išvadą, kad atsakovas būdamas sveikas, darbingo amžiaus vyras, dirbdamas tik puse etato, nesiima visų galimų priemonių, kad gautų atitinkančias savo amžių bei profesines galimybes pajamas, iš kurių būtų teikiamas išlaikymas dukrai. Byloje nenustatyta, kad atsakovas negali dirbti pilnu etatu (dabartinėje savo darbovietėje ar įsidarbinti kitoje darbovietėje, kurioje jam tokia galimybė būtų suteikta), ir taip pagerinti savo materialinės padėties, su tuo susijusių įrodymų į bylą taip pat nepateikta (CPK 12 str., 178 str.). Taigi objektyviai vertinant atsakovas pajėgus dirbti pilnu etatu ir gauti didesnes pajamas, kad būtų patenkinti atsakovo vaiko bei jo poreikiai. Aplinkybė, kad atsakovas šiuo metu nepakankamai uždirba, tačiau nesiima visų įmanomų priemonių savo materialinei padėčiai pagerinti, pati savaime negali reikšti, kad yra teisinis pagrindas perkelti šalių nepilnametės dukters išlaikymo naštą didesne dalimi ieškovei.
Įvertinusi visas faktines bylos aplinkybes, teisėjų kolegija konstatuoja, jog šiuo atveju pirmosios instancijos teismo priteistas 300 Lt išlaikymo dydis nėra proporcingas šalių turtinei padėčiai. Kadangi šalių nepilnametė dukra faktiškai gyvena su ieškove, jai tenka ne tik prievolė išlaikyti vaiką, tačiau ir kasdieniniai rūpesčiai jį prižiūrint, auginant ir auklėjant, todėl atsakovas, kaip vaiko tėvas turėtų teikti dukrai didesnį išlaikymą, neperkeliant vaiko išlaikymo ir auklėjimo pareigų didesne dalimi vien ieškovei. Dėl minėto pirmosios instancijos teismo priteisto išlaikymo dydis didintinas iki 400 Lt kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis.
Pažymėtina, jog pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nepriteisė ieškovei jos patirtų išlaidų advokatės pagalbai apmokėti. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusio nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus, bei teikiant konsultacijas. Atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo laiko sąnaudas, išlaidos priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta Teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio (CPK 98 str.). Iš ieškovės pateikto 2011-05-22 pinigų priėmimo kvito Serija LAT Nr. 599552 (b.l. 25) matyti, jog ieškovė už advokatės pagalbą pirmosios instancijos teisme sumokėjo 500 Lt, o iš pinigų priėmimo kvito Serija LAT Nr. 599579 (b.l. 121) matyti, jog už advokatės pagalbą apeliacinės instancijos teisme ieškovė sumokėjo taip pat 500 Lt. Pažymėtina, kad advokatės suteiktų paslaugų dydžiai neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004-04-02 įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintose „Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato arba advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio patvirtinimo“ nurodytų dydžių už suteiktas paslaugas. Atsižvelgiant į tai, kad apeliantės (ieškovės) apeliacinis skundas tenkintas visiškai ir pirmosios instancijos teismo sprendimas pakeistas, patenkinant apeliantės (ieškovės) ieškinio reikalavimus, iš atsakovo ieškovės naudai priteisiamos visos bylinėjimosi išlaidos (1000 Lt), patirtos tiek pirmosios instancijos, tiek ir apeliacinės instancijos teisme.
Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, pirmosios instancijos teismo sprendimas pakeistinas priteisto išlaikymo dydį padidinant iki 400 Lt (CPK 326 str. 1 d. 3 p.).
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 325 straipsniu, 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 331 straipsniu,
nutaria:
Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2011 m. spalio 3 d. sprendimą pakeisti.
Priteisti iš atsakovo T. Ž. (a.k. (duomenys neskelbtini) išlaikymą nepilnametei dukrai S. Ž. (gim. (duomenys neskelbtini), a.k. (duomenys neskelbtini) po 400 Lt (keturis šimtus litų) kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo bylos iškėlimo dienos, t. y. 2011 m. gegužės 27 d., iki vaiko pilnametystės, pavedant uzufrukto teise vaiko S. Ž. išlaikymui skirtas lėšas tvarkyti jos motinai I. Z. (a.k. (duomenys neskelbtini)
Priteisti iš atsakovo T. Ž. (a.k. (duomenys neskelbtini) ieškovės I. Z. (a.k. (duomenys neskelbtini) naudai 1000 Lt bylinėjimosi išlaidų.