Kauno apylinkės teismo nutarimas

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio teisės pažeidimo bylą, kurioje V. A., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), traukiamas administracinėn atsakomybėn pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 127 straipsnio 2 dalį, 130 straipsnio 1 dalį.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

2016 m. lapkričio 23 d., 10 val. 57 min., (duomenys neskelbtini), V. A. vairuodamas automobilį DAF, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), nesilaikė visų būtinų atsargumo priemonių, kad nekiltų pavojus kitų asmenų turto saugumui, neatsižvelgė į važiavimo sąlygas, transporto priemonės gabaritus, manevruodamas nepaliko saugaus tarpo iš šono, dėl ko atsitrenkė ir apgadino kitą stovėjusią transporto priemonę. Padaręs turtinę žalą ir nesant nukentėjusiojo asmens įvykio vietoje, apie eismo įvykį nepranešė nei policijai, nei nukentėjusiajam asmeniui ir iš eismo įvykio vietos pasišalino. Tokiais veiksmais pažeidė Kelių eismo taisyklių 9, 126, 127, 222 punktų reikalavimus.

Apklaustas teismo posėdžio metu administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo V. A. kaltę dėl padarytų pažeidimų pripažino, nuoširdžiai gailėjosi. Pripažino, jog sukėlė eismo įvykį, kadangi akivaizdžiai matėsi, jog nubrėžta sunkvežimio šoninė apsauga, tačiau dėl pasišalinimo iš eismo įvykio vietos paaiškino, kad nejautė, kaip atsitrenkė. Įvykio dieną pristatinėjo krovinius, kieme nebuvo vietos apsisukti, pridavęs krovinį bandė išvažiuoti, buvo kelis kartus išlipęs iš mašinos, kieme buvo daug mašinų, todėl reikėjo apsižiūrėti. Kieme buvo žmonių, tačiau jie nieko nesakė, taip pat nesuveikė automobilio, į kurį jis atsitrenkė, signalizacija (b. l. 42-43, 52).

Teismo posėdžio metu liudytoju apklaustas G. M. parodė, kad vairuoja Opel Zafira, yra šios transporto priemonės savininkas. 2016 m. lapkričio 23 d. iki 17 val. dirbo UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir automobilis Opel Zafira stovėjo jam priskirtoje įmonės vietoje. 17 val. 15 min. atėjo prie automobilio ir pastebėjo, kad mašina stovi skersai, šonu, nors atvykęs į darbą pastatė tiesiai. Pasišvietė prožektoriumi, pamatė, kad automobilis apgadintas: sudaužytas kairės pusės priekinis sparnas, nubrauktas veidrodėlis bei buferis, kreipėsi į apsaugą, iškvietė policiją. Sekančią dieną gavo vaizdo kameromis užfiksuotą įvykį, jį matė tik per vaizdo įrašą (b. l. 51).

Motyvuojamoji dalis

ATPK 127 straipsnio 2 dalyje numatyta atsakomybė už kelių eismo taisyklių pažeidimą, nulėmusį kitiems asmenims priklausančių transporto priemonių, krovinių, kelių, kelio ir kitų įrenginių arba kitokio turto sugadinimą (apgadinimą).

ATPK 130 straipsnio 1 dalyje numatyta atsakomybė už pasitraukimą iš eismo įvykio, su kuriuo vairuotojas yra susijęs, vietos pažeidžiant Kelių eismo taisykles.

Nors administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo V. A. teismo posėdžio metu nurodė, kad nejautė, kaip atsitrenkė į automobilį Opel Zafira ir dėl to nepastebėjęs apgadinimų išvažiavo iš eismo įvykio vietos, tačiau tokia jo versija vertintina kritiškai, kaip bandymas išvengti administracinės atsakomybės už padarytą teisės pažeidimą, ir nelaikoma pagrindžiančia jo nekaltumą, kadangi teisės pažeidėjo duotus parodymus paneigia kiti byloje surinkti įrodymai bei objektyvūs duomenys. V. A. kaltę, visų pirma, patvirtina byloje esantis vaizdo įrašas (b. l. 38), iš kurio matyti, kaip baltos spalvos krovininis automobilis, manevruodamas dešiniuoju šonu užkliudo stovintį automobilį Opel Zafira, jį pavelka pasukdamas priekinę dalį ir sustoja, iš automobilio išlipa vairuotojas, apžiūri abi transporto priemones, surūko cigaretę, po to įlipa į krovininio automobilio kabiną. Vėliau pradeda važiuoti atbulas, sustoja, vėl pradeda važiuoti atbulomis ir išvažiuoja iš kiemo.

Vaizdo įraše užfiksuotas aplinkybes patvirtina ir apgadinto automobilio Opel Zafira savininko G. M. parodymai, apie tai kad įvykio dieną automobilis Opel Zafira stovėjo jam priskirtoje įmonės vietoje. 17 val. 15 min. jis atėjo prie automobilio ir pastebėjo, kad mašina stovi skersai, šonu, nors atvykęs į darbą pastatė tiesiai, automobilis buvo apgadintas: sudaužytas kairės pusės priekinis sparnas, nubrauktas veidrodėlis bei buferis (b. l. 51). Teismas neturi pagrindo abejoti teismo posėdžio metu įspėto dėl atsakomybės už melagingų parodymų davimą liudytojo duotais parodymais, kadangi liudytojo parodymai yra išsamūs, nuoseklūs, be to, byloje nėra duomenų apie tai, kad jis gali būti šališkas ar dėl kitų priežasčių siekia melagingai apkalbėti administracinėn atsakomybėn traukiamą asmenį.

Liudytojo teisme duotus paaiškinimus patvirtina ir administracinio teisės pažeidimo byloje surinkti ir teismo posėdžio metu tiesiogiai ištirti rašytiniai įrodymai, visų pirma, fotonuotraukos, iš kurių matyti, kad įlenktas priekinis kairės pusės sparnas, mašinos priekis apibraukytas (b. l. 11-13).

V. A. kaltė, padarius administracinius teisės pažeidimus, numatytus ATPK 127 straipsnio 2 dalyje, 130 straipsnio 1 dalyje, taip pat įrodyta ir kita byloje surinkta rašytine medžiaga: administracinio teisės pažeidimo protokolu, kuriame užfiksuotas teisės pažeidimų padarymo faktas (b. l. 1), išrašu iš elektroninės policijos pranešimų sistemos (b. l. 2-3), tarnybiniais pranešimais (b. l. 4, 5), G. M. paaiškinimais (b. l. 6, 7), eismo įvykio vietos schema su papildomais duomenimis (b. l. 9-10), fotonuotraukomis (b. l. 14-16), transporto priemonės techninės apžiūros aktu (b. l. 23), CD su vaizdo medžiaga (b. l. 38).

Pagal ATPK 130 straipsnio 1 dalį administracinę atsakomybę užtraukia vairuotojo pasitraukimas iš eismo įvykio, su kuriuo jis yra susijęs. Šis pažeidimas gali būti padaromas tik tiesiogine tyčia, kai asmuo suvokia, kad jis susijęs su tokiu įvykiu, yra pats jį sukėlęs ir iš įvykio vietos pasišalina, suprasdamas tokio savo elgesio neteisėtumą, priešingumą Kelių eismo taisyklėms, bei nori taip elgtis. Toks asmuo, suvokdamas savo pareigą pasilikti eismo įvykio vietoje, šią pareigą sąmoningai ignoruoja, pasišalina iš įvykio vietos siekdamas išvengti administracinės atsakomybės ar kitokių jam galimų neigiamų padarinių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 2AT-7-3-2013).

Įvertinus byloje esančių, įstatymo nustatyta tvarka surinktų ir tiesiogiai teisminio bylos nagrinėjimo metu patikrintų įrodymų visumą bei įvertinus kliudytam automobiliui padarytos žalos mastą (apgadinimai akivaizdžiai matomi), kontakto pobūdį, padarytus apgadinimus ant abiejų automobilių, V. A. elgesį po kontakto (išlipo, apžiūrėjo automobilius), darytina išvada, kad V. A. negalėjo nepajusti, jog kliudė kitą automobilį ir jį apgadino, jis suprato sukėlęs eismo įvykį, negalėjo nesuprasti savo veiksmų priešingumo Kelių eismo taisyklių reikalavimams, negalėjo nesuvokti savo pareigos pasilikti eismo įvykio vietoje, priešingai, šią pareigą sąmoningai ignoravo ir iš eismo įvykio vietos skubiai pasišalino, nesutaręs dėl padarytos žalos atlyginimo, neužpildęs eismo įvykio deklaracijos ar nepranešęs policijai, kaip to reikalauja Kelių eismo taisyklių 220 punktas, ir tokiais veiksmais padarė administracinius teisės pažeidimus, numatytus ATPK 127 straipsnio 2 dalyje ir 130 straipsnio 1 dalyje.

Surinktų ir teismo ištirtų įrodymų visuma patvirtina, kad 2016 m. lapkričio 23 d., 10 val. 57 min., (duomenys neskelbtini), V. A. vairuodamas automobilį DAF, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), nesilaikė visų būtinų atsargumo priemonių, kad nekiltų pavojus kitų asmenų turto saugumui, neatsižvelgė į važiavimo sąlygas, transporto priemonės gabaritus, manevruodamas nepaliko saugaus tarpo iš šono, dėl ko atsitrenkė ir apgadino kitą stovėjusią transporto priemonę. Padaręs turtinę žalą ir nesant nukentėjusiojo asmens įvykio vietoje, apie eismo įvykį nepranešė nei policijai, nei nukentėjusiajam asmeniui ir iš eismo įvykio vietos pasišalino. Tokiais veiksmais pažeidė Kelių eismo taisyklių 9, 126, 127, 222 punktų reikalavimus ir jo veiksmai atitinka teisės pažeidimų, numatytų ATPK 127 straipsnio 2 dalyje, 130 straipsnio 1 dalyje, sudėtis. V. A. kaltas dėl šių teisės pažeidimų padarymo, todėl baustinas administracinėmis nuobaudomis.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo atnaujintose administracinių teisės pažeidimų bylose konstatuota, kad administracinės nuobaudos taikymas atitinka proporcingumo reikalavimą, kai tarp padaryto teisės pažeidimo ir už šį pažeidimą nustatytos nuobaudos, siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti yra teisinga pusiausvyra. Teisinga ir protinga laikytina tokia nuobauda, kurią paskyrus gali būti pasiekti nuobaudos tikslai ir kuri, vertinant pažeidimo pobūdį, aplinkybes, pažeidėjo asmenybę, nėra per griežta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. 2AT-7-4-2013,2AT-37-2013, 2AT-53-2014, 2AT-57-139/2015).

Pažymėtina, kad asmuo gali būti traukiamas administracinėn atsakomybėn pagal ATPK 130 straipsnio 1 dalį iš esmės savo pavojingumu labai skirtingose situacijose: tiek tais atvejais, kai vairuotojas iš įvykio vietos įžūliai pasišalina po eismo įvykio, kurio metu buvo padaryta didelė žala, tiek tais atvejais, kai žala yra nedidelė. Taigi, parenkant nuobaudos rūšį ir dydį už ATPK 130 straipsnio 1 dalyje numatyto pažeidimo padarymą, būtina vertinti visas reikšmingas aplinkybes siekiant, kad skirta nuobauda atitiktų jos paskirtį bei administracinės atsakomybės principus.

Pagal nagrinėjamoje administracinio teisės pažeidimo byloje nustatytas aplinkybes matyti, kad V. A. padaryti teisės pažeidimai savo pobūdžiu nėra šiurkštūs, jo sukeltas eismo įvykis yra mažareikšmis, padarytas kieme atbuline eiga manevruojant krovininiu automobiliu, ir nesukėlė sunkių padarinių (apgadintas lengvasis automobilis Opel Zafira), įvykio metu nebuvo sužaloti žmonės. V. A. savo kaltę dėl padarytų pažeidimų iš esmės pripažino ir nuoširdžiai gailėjosi, kas laikytina jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe (ATPK 31 str. 1 d. 1 p.), jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta, V. A. galiojančių administracinių nuobaudų už Kelių eismo taisyklių pažeidimus neturi, anksčiau nėra baustas už pasišalinimą iš eismo įvykio vietos. Be to, V. A. dirba UAB „(duomenys neskelbtini)“ vairuotoju (b. l. 1), todėl teisė vairuoti transporto priemones jam reikalinga darbinėms funkcijoms atlikti.

Pažymėtina ir tai, kad panašaus pobūdžio atnaujintose administracinių teisės pažeidimų bylose Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, įvertinęs bylos duomenų visumą, administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens asmenines savybes, padaryto pažeidimo pobūdį, padarinius, yra linkęs mažinti, taikant ATPK 30¹straipsnio nuostatas, skiriamas nuobaudas, sutrumpinant teisės vairuoti atėmimo terminą arba panaikinant teisės vairuoti transporto priemones atėmimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. 2AT-8-2013, 2AT-7-4-2013, 2AT-37-2013, 2AT-53-2014, 2AT-34-507/2015).

Atsižvelgus į administracinio teisės pažeidimo bylos nagrinėjimo metu nustatytas aplinkybes, apibūdinančias padaryto administracinio teisės pažeidimo pobūdį, padarinius, V. A. asmenybę, ATPK 20 straipsnyje numatyti administracinių nuobaudų tikslai gali būti pasiekti ir švelnesnėmis priemonėmis, t. y. nurodytos aplinkybės sudaro pagrindą V. A. už administracinio teisės pažeidimo, numatyto ATPK 130 straipsnio 1 dalyje, padarymą taikyti ATPK 30¹ straipsnio 1 dalies nuostatas – sumažinti baudą ir neskirti teisės vairuoti transporto priemonę atėmimo. Tai atitinka ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką (2016 m. sausio 5 d. nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 2AT-21-648/2016).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 30¹ straipsniu, 127 straipsnio 2 dalimi, 130 straipsnio 1 dalimi, 284 straipsnio 1 dalimi, 286 straipsniu, 287 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 288 straipsniu, 302⁴ straipsniu,

nutaria:

V. A. pripažinti padarius administracinius teisės pažeidimus, numatytus ATPK 127 straipsnio 2 dalyje ir 130 straipsnio 1 dalyje, ir paskirti jam administracines nuobaudas:

pagal ATPK 127 straipsnio 2 dalį – 28 Eur (dvidešimt aštuonių eurų) baudą;

pagal ATPK 130 straipsnio 1 dalį, pritaikius ATPK 30¹ straipsnį – 600 Eur (šešių šimtų eurų) baudą.

Vadovaujantis ATPK 33 straipsnio 2 dalimi, galutinę nuobaudą paskirti 600 Eur (šešių šimtų eurų) baudą.

Administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui išaiškinti, kad paskirtoji bauda ne vėliau kaip per 40 dienų nuo nutarimo įteikimo dienos, o apskundus nutarimą – ne vėliau kaip 40 dienų nuo pranešimo apie skundo nepatenkinimą dienos, turi būti sumokėta į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (įmonės kodas 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. LT 24 7300 0101 1239 4300, AB „Swedbank“, įmokos kodas 1001, unikalaus mokėjimo kodo laukelyje nurodyti ROIK: 16063533752. Nesumokėjus baudos per nustatytą terminą, nutarimas skirti baudą vykdomas priverstine tvarka. Baudą priverstinai išieško antstoliai Civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka (ATPK 314 str. 1 d., 3 d.).

Nutarimas per dvidešimt dienų nuo nutarimo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismą.