- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2010-12-31
- Bylos Nr.
- 2A-1512-153/2010
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Galina Blaževič (pirm.), Virginija Gudynienė, Nijolia Indreikienė
- Pareiškėjas
- J. J.
- Suinteresuotas asmuo
- Kauno miesto savivaldybės, T. K., A. J., Kauno apskrities viršininko administracija
procesinio dokumento kategorijos: 121.1, 121.15, 121.21, 121.22, 30.8, 128.15.2.
2010 m. gruodžio 31 d.
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Galinos Blaževič,
dalyvaujant pareiškėjai J. J., jos atstovui advokatui A. T., suinteresuoto asmens Kauno miesto savivaldybės atstovei Jūratei G. V., viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo suinteresuoto asmens Kauno miesto savivaldybės apeliacinį skundą dėl Kauno miesto apylinkės teismo 2010 m. balandžio 30 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-1558-568/2010 pagal pareiškėjos J. J. pareiškimą dėl nuosavybės teisės įgijimo pagal įgyjamąją senatį fakto nustatymo, suinteresuotieji asmenys: T. K., A. J., Kauno miesto savivaldybė, Kauno apskrities viršininko administracija, ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėja J. J. pareiškimu prašė nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad ji, J. J., įgyjamosios senaties pagrindu įgijo nuosavybės teisę į nekilnojamąjį daiktą garažo boksą Nr. 3, pastate (duomenys neskelbtini) , 2G1p, esantį (duomenys neskelbtini) .
Pareiškėja nurodė, kad 1996-11-12 pagal pirkimo-pardavimo sutartį įsigijo garažo boksą Nr. 2 pastate, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) , plane pažymėtas 2G1p, esantį (duomenys neskelbtini) , kurio unikalus numeris (duomenys neskelbtini) . Nuo 1996 m. lapkričio mėn. naudojosi ne tik įsigytu garažo boksu Nr. 2, bet ir šalia esančiu to paties garažo boksu Nr. 3. Garažo boksas Nr. 3, pastate 2G1p, Nekilnojamojo turto registre neįregistruotas. Garažo boksą Nr. 3 pareiškėja sąžiningai, nepertraukiamai, teisėtai ir atvirai valdo ir juo naudojasi daugiau kaip 10 metų. Suinteresuoti asmenys per visą valdymo laikotarpį į pareiškėją dėl savo teisių į daiktą įgyvendinimo nesikreipė, teismuose ieškinių dėl garažo bokso nuosavybės ar iškeldinimo iš garažo bokso nėra. Visą valdymo laikotarpį garažo nuosavybė niekam kitam nebuvo perleista.
Atsiliepimas
Suinteresuotas asmuo Kauno miesto savivaldybė prašė pareiškimą atmesti. Nurodė, kad pareiškimas neatitinka CK 4.68 str.-4.71 str. nustatytų reikalavimų, kad būtų pripažinta nuosavybės teisė pagal įgyjamąją senatį. Pareiškėja nepatenkino daikto sąžiningo įgijimo reikalavimo. Pareiškėja nepateikė duomenų, patvirtinančių garažo bokso Nr. 3 sąžiningo įgijimo faktą, užvaldant nekilnojamąjį daiktą, perduodant ar paveldint valdymo teisę. Nekilnojamojo daikto valdymas atsiranda nuo valdymo įregistravimo viešame registre momento. Nekilnojamojo turto registro centriniame duomenų banke nėra duomenų apie įregistruotą nekilnojamąjį turtą ar teises į jį, taigi nėra pagrindo taikyti įgyjamosios senaties institutą. Pareiškėja nepateikė duomenų, patvirtinančių tai, kad garažas boksas Nr. 3 buvo valdomas kaip nuosavas, t. y. mokami mokesčiai ir pan. Pareiškėjos pateikti duomenys nepatvirtina įgyjamosios senaties taikymo, numatytų privalomų sąlygų buvimo: pareiškėja sąžiningai įgijo garažą boksą Nr. 3, nekilnojamąjį daiktą valdė ir rūpinosi juo kaip savu, todėl šiuo atveju negali būti taikomas įgyjamosios senaties institutas. Nesant įregistruoto garažo bokso Nr. 3, negalės būti registruojamos nuosavybės teisės į jį, todėl pareiškėjos prašymas nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą nesukels pareiškėjai teisinių pasekmių.
Suinteresuotas asmuo Kauno apskrities viršininko administracija prašė pareiškimą atmesti dėl iš esmės tų pačių motyvų, pateiktų suinteresuoto asmens Kauno miesto savivaldybės.
Suinteresuotieji asmenys T. K. ir A. J. prašė pareiškimą tenkinti.
Žemesnės instancijos teismas
Kauno miesto apylinkės teismas 2010 m. balandžio 30 d. sprendimu pareiškimą tenkino, nustatė juridinę reikšmę turintį faktą, kad J. J. įgyjamosios senaties pagrindu įgijo nuosavybės teisę į nekilnojamąjį daiktą garažo boksą Nr. 3 pastate (duomenys neskelbtini) , 2G1p, esantį (duomenys neskelbtini) .
Teismas nustatė, kad 1996-11-12 pirkimo-pardavimo sutarties pagrindu pareiškėja įsigijo garažo boksą Nr. 2 pastate, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), plane pažymėtas 2G1p, esantį (duomenys neskelbtini) , kurio unikalus numeris (duomenys neskelbtini). Garažo boksas Nr. 3, pastate 2G1p, nekilnojamojo turto registre nuosavybės teise nėra įregistruotas. Pareiškėja atliko pastato (garažo) 2G1p, trečio bokso kadastrinius matavimus. Liudytojai patvirtino, kad pareiškėja garažo boksu Nr. 3 naudojosi nuo 1996 m., jokių pretenzijų dėl garažo bokso Nr. 3 naudojimosi niekas niekada nereiškė. Teismas nurodė, kad savivaldybė ginčo pastatu nesinaudojo ir dėl jo iki pareiškėjos kreipimosi į teismą dėl garažo bokso įgijimo įgyjamosios senaties pagrindu jokių pretenzijų nereiškė, todėl nėra pagrindo konstatuoti, kad pareiškėja įgijo ir valdė ginčo pastatą nesąžiningai. Teismas sprendė, kad byloje nustatytos aplinkybės leidžia konstatuoti, jog visos CK 4.68-4.71 str. išvardytos sąlygos yra išpildytos: pareiškėja garažo boksą Nr. 3 pradėjo valdyti sąžiningai nuo 1996 m. lapkričio mėnesio, t. y. daugiau kaip 13 metų; šis nekilnojamasis daiktas Nekilnojamojo turto registre nėra įregistruotas kieno nors vardu; tikėtina, jog šį turtą prižiūrėjo ir juo naudojosi tik pati pareiškėja, šią aplinkybę patvirtino ir apklausti liudytojai, todėl pareiškimą laikė pagrįstu ir įrodytu.
Šalies argumentai
Apeliaciniu skundu suinteresuotas asmuo Kauno miesto savivaldybė prašė teismo sprendimą panaikinti ir bylą nutraukti, o nenustačius bylos nutraukimo pagrindų, priimti naują sprendimą – pareiškimą atmesti kaip nepagrįstą. Apeliantės nuomone, teismo sprendimas yra nepagrįstas ir naikintinas dėl šių motyvų:
1) teismas netinkamai taikė teisės normas, reglamentuojančias įgyjamosios senaties institutą. Teismų praktikoje išaiškinta, kad įgyjamoji senatis yra taikoma, kai pareiškėjas nėra ir nebuvo įgijęs nuosavybės teisės į daiktą iki CK 4.68 str. 1 d. nustatytų terminų suėjimo ir prašo teismą konstatuoti, kad yra visos CK 4.68-4.71 str. nustatytos įgyjamosios senaties taikymo sąlygos. Jeigu teismas konstatuoja nurodytų sąlygų buvimą, valdymo teisė transformuojasi į nuosavybės teisę: pareiškėjas įgyja nuosavybės teisę į daiktą nuo teismo sprendime nurodytos įgyjamosios senaties termino suėjimo datos. Asmuo, ketinantis įgyti nuosavybės teisę į jo valdomą nekilnojamąjį daiktą įgyjamosios senaties būdu, privalo įrodyti visų CK 4.68-4.71 str. išvardytų pagrindų buvimą;
2) teismas nukrypo nuo teismų praktikos (LAT 2008-11-10 nutartis c. b. Nr. 3K-3-535/2008). Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuluotą teisės aiškinimo ir taikymo taisyklę CK 4.68 str. 1 d. nustatytas reikalavimas valdyti daiktą atvirai reiškia, kad po 2003 m. liepos 1 d. daikto valdymas turi būti įregistruotas viešame registre nepriklausomai nuo to, kada šis valdymas prasidėjo – iki 2000 m. CK įsigaliojimo ar jam įsigaliojus. Daikto registracijos pagrindas yra teismo sprendimas, kuriuo patvirtintas daikto valdymo faktas (CPK 529 str.). Jeigu nekilnojamojo daikto valdymas prasidėjo iki 2000 m. CK įsigaliojimo, o CK 4.68 str. 1 d. nustatytas dešimties metų terminas nesuėjo iki 2003 m. liepos 1 d., tai po šios datos daikto valdymo neįregistravus viešame registre laikytina, kad neįvykdyta įstatyme nustatyta sąlyga – dešimt metų valdyti daiktą atvirai. Tokiu atveju daikto valdymas, neįregistravus jo viešame registre, negali būti pagrindas nustatyti faktą, kad nuosavybės teisės įgytos pagal įgyjamąją senatį. Kadangi pareiškėja J. J. garažo boksą Nr. 3 valdė nuo 1996 m., todėl dešimties metų terminas suėjo jau po 2003 m. liepos 1 d. Pareiškėja nepateikė jokių duomenų, patvirtinančių, kad minėto statinio valdymas įregistruotas viešame registre, todėl teismas priėmė nepagrįstą išvadą konstatuodamas, kad pareiškėja įrodė visas CK 4.68-4.71 str. įtvirtintas sąlygas, būtinas nustatyti juridinį faktą, kad asmuo įgijo nuosavybės teises į nekilnojamąjį daiktą pagal įgyjamąją senatį. Pareiškėja neįrodė įstatymuose įtvirtintos būtinos sąlygos dėl nekilnojamojo daikto valdymo išviešinimo;
3) pareiškėja sąžiningą ir teisėtą garažo bokso Nr. 3 valdymą kildino iš faktinio naudojimosi nekilnojamuoju daiktu, nurodydama, kad niekas kitas nesinaudojo, nereiškė jokių pretenzijų dėl naudojimosi garažo boksu. Teismas, vertindamas šiuos duomenis ir pripažindamas juos svarbiais, nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos praktikos (LAT 2007-10-02 nutartis c. b. Nr. 3K-3-363/2007), kurioje teigiama, kad aplinkybės, jog niekas neprieštaravo ir neprieštarauja faktiniam daikto naudojimui ir nenaudoja bei nepageidauja naudoti pastato, nėra pakankamos išvadai padaryti, kad pareiškėja minėtą pastatą valdė atvirai kaip savą;
4) įgyjamąja senatimi negali būti įgyjama nuosavybės teisė į valstybei ar savivaldybei priklausančius daiktus bei į kito asmens (ne valdytojo) vardu registruotus daiktus. Nekilnojamųjų daiktų (duomenys neskelbtini) , namų valdos techninės apskaitos byloje (inventorinis Nr. 4699, toliau – namų valdos inventorinė byla) duomenys patvirtina, kad nekilnojamieji daiktai (duomenys neskelbtini) , (kituose namų valdos inventorinės bylos duomenyse nekilnojamųjų daiktų adresas nurodomas (duomenys neskelbtini) , identifikuojantys duomenys: kvartalas 32, sklypas 2 buvo sukurta kaip valstybės nuosavybė. Šią aplinkybę patvirtina Kauno m. Lenino rajono Darbo žmonių deputatų tarybos Komunalinio ūkio skyriaus išvada, kurioje nustatyta, kad „1940 m. iš Vinsko buvo nacionalizuota namų valda Aktu Nr. 827, esanti prie (duomenys neskelbtini) , susidedanti iš gyvenamojo namo lA3/p 267 kv. m pagrindinio ploto, ūkio pastatų ir kiemo įrengimų, registruotina Kauno m. Vykdomojo komiteto Butų ūkio valdybos vardu, valstybės nuosavybės teisėmis“ ir Kauno m. Vykdomojo komiteto Butų ūkio valdybos 1950-06-29 pažymėjimas Nr. 262, kuriame pažymima, kad „namų valda prie (duomenys neskelbtini) , nuo 1940-12-18 nuosavybės teisėmis valdoma Butų ūkio valdybos 19 Namų Valdybos“. Garažo boksas Nr. 3, esantis pastate 2Glp, (duomenys neskelbtini) , kaip neprivatizuotas nekilnojamas daiktas yra valdomas valstybės nuosavybės teise, o tai, kad jis nėra įregistruotas valstybės vardu, nėra pagrindas priešingai vertinti, nes taip būtų paneigta imperatyvioji CK 4.69 str. 3 d. nuostata (LAT 2007-10-03 nutartis c. b. Nr. 3K-3-408/2007);
5) teismas netinkamai taikė procesinės teisės normas, reglamentuojančias procesinio dokumento priėmimą (CPK 137 str.) ir bylos nutraukimo pagrindus (CPK 293 str.). Pagal LR Nekilnojamojo turto registro įstatymo 13 str. 1 d. nekilnojamojo turto registre daiktinės teisės į nekilnojamąjį daiktą, šių teisių suvaržymai, juridiniai faktai gali būti registruojami tik tuo atveju, kai Nekilnojamojo turto registre įregistruotas pats nekilnojamasis daiktas. Pagal LR Nekilnojamojo turto registro nuostatų 27.1 punkto nuostatą, nagrinėjant prašymą įregistruoti daiktines teises į nekilnojamuosius daiktus, patikrinama, ar registre įregistruotas pats nekilnojamasis daiktas. Teismas, nustatęs, kad nekilnojamas daiktas, į kurį pareiškėja prašė teismo nustatyti nuosavybės teisę pagal įgyjamąją senatį, nėra įregistruotas Nekilnojamojo turto registre, turėjo atsisakyti priimti tokį pareiškimą, o jį priėmęs, pareiškimą palikti nenagrinėtą. Teismų praktikoje nurodyta, kad jei prašomas nustatyti faktas nesukurs teisinių padarinių, teismas atsisako priimti tokį pareiškimą kaip nenagrinėtiną teisme (CPK 137 str. 2 d. 1 p.), o jei jis priimtas – bylą nutraukia (CPK 293 str. 1 p.);
6) teismas netinkamai taikė CPK 185 str. nuostatas. Teismas nevertino byloje esančių rašytinių įrodymų, t. y. nekilnojamųjų daiktų (duomenys neskelbtini) , namų valdos techninės apskaitos byloje esančių duomenų, o rėmėsi vien pareiškėjos paaiškinimais ir liudytojų parodymais.
Atsiliepimas
Atsiliepime į apeliacinį skundą pareiškėjos J. J. atstovas advokatas A. T. prašė apeliacinį skundą atmesti ir teismo sprendimą palikti nepakeistą dėl šių motyvų:
Šalies argumentai
1) apelianto teiginys, kad nėra išpildytas CK 4.68 str. l d. numatytas reikalavimas – daikto atviras valdymas, daikto valdymas neįregistruotas viešame registre, nepagrįstas. Toks reikalavimas CK 4.68 str. nėra numatytas. Apelianto nurodytoje teismų praktikoje konstatuota, kad jeigu per įgyjamosios senaties laiką daikto valdymas vienam iš kito perėjo keliems asmenims ir kiekvieno jų valdymas atitiko CK 4.68 str. nustatytus reikalavimus, tai tų asmenų valdymas skaičiuojamas kartu (CK 4.71 str. 2 d.). J. J. garažo boksą Nr. 3 perleido E. ir K. G., kurie naudojuosi šiuo garažo boksu nuo 1970 m. J. J. garažo bokso Nr.3 valdymo teisės nuo 1996 m. niekam neperleido;
2) apelianto teiginys, kad ginčo garažo boksas yra valstybinė nuosavybė, niekuo nepagrįstas, nes apelianto nurodomuose dokumentuose dėl namų valdos nacionalizacijos jos perdavimo namų valdybai garažo pastatas nėra minimas. Pastato (garažo) savininkai yra J. J. ir T. K., valstybė, savivaldybė šiuo pastatu nesinaudojo, dėl pastato (garažo bokso) iki pareiškėjos prašymo padavimo dėl jo įgyjimo įgyjamosios senaties pagrindu jokių pretenzijų nereiškė;
3) pareiškėja įregistruoti daiktines teises į garažo boksą Nr.3, kuriuo naudojasi daugiau kaip 10 metų, gali tik per įgyjamosios senaties institutą (CK 4.47 str. 11 p.), nes kitokiu būdu Registrų centras nuosavybės teisės į šį garažo boksą neregistruoja.
4) teismas įvertino ir ištyrė visus pateiktus bylai reikšmingus įrodymus, tinkamai pritaikė materialines ir procesines teisės normas;
Atsiliepimas
Atsiliepime į apeliacinį skundą suinteresuoto asmens Kauno apskrities viršininko administracijos teisių perėmėja Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos prašė apeliacinį skundą tenkinti, panaikinti teismo sprendimą ir priimti naują sprendimą – pareiškimą atmesti kaip nepagrįstą. Nacionalinė žemės tarnyba sutiko su apelianto apeliaciniame skunde išdėstytais argumentais bei papildomai nurodė šiuos motyvus:
1) teismas nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. lapkričio 10 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-535/2008 bei pateiktų išaiškinimų bei nuo 2007 m. spalio 2 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-363/2007 konstatuoto teiginio, kad aplinkybės, jog niekas neprieštaravo ir neprieštarauja faktiniam daikto naudojimui ir nenaudoja bei nepageidauja naudotis pastatu, nėra pakankamos išvadai padaryti, kad pareiškėja minėtą pastatą valdė atvirai kaip savą;
2) pagal CK 4.253 str. 1 d. nekilnojamasis daiktas privalo būti sukurtas įstatymų nustatyta tvarka ir jis pats bei daiktinės teisės įregistruotos. LR Nekilnojamojo turto registro įstatymo 13 str. 1 d. konstatuojama, jog Nekilnojamojo turto registre daiktinės teisės į nekilnojamąjį daiktą, šių teisių suvaržymai, juridiniai faktai gali būti registruojami tik tuo atveju, kai Nekilnojamojo turto registre įregistruotas pats nekilnojamasis daiktas. Teismas neatsižvelgė į faktą, jog garažo boksas Nr. 3 nėra įregistruotas viešajame registre. Teismas turėjo atsisakyti priimti pareiškėjos pareiškimą, o jį priėmęs, pareiškimą palikti nenagrinėtą;
3) teismas pažeidė procesinės teisės normas, nukrypdamas nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išaiškinimų dėl CPK 185 str. normų, nes neįsitikino, ar pakanka įrodymų įrodinėjimo dalykui nustatyti, rėmėsi vien žodiniu pareiškėjos paaiškinimu, liudytojų parodymais, nepagrįstai atmetė byloje pateiktus rašytinius įrodymus.
Kiti suinteresuotieji asmenys atsiliepimų į apeliacinį skundą nepateikė.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas tenkintinas.
CPK 320 str. nustatyta, kad bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas privalo patikrinti priimto teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą neperžengdamas apeliacinio skundo ribų, išskyrus tam tikras išimtis, nurodytas CPK 320 str. 2 d. ir 329 str.
Nuosavybės teisės įgijimo pagrindai išvardyti CK 4.47 straipsnyje. Vienas iš šiame straipsnyje nurodytų savarankiškų nuosavybės teisės įgijimo pagrindų – įgyjamoji senatis (CK 4.47 straipsnio 11 punktas). Nuosavybės teisės įgijimo šiuo pagrindu klausimas keliamas nagrinėjamoje byloje. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo jurisprudencijoje išaiškinta, kad įgyjamoji senatis yra savarankiškas, pirminis nuosavybės teisės įgijimo būdas. Šis būdas taikomas, kai pareiškėjas nėra ir nebuvo įgijęs nuosavybės teisės į daiktą iki CK 4.68 straipsnio 1 dalyje nustatytų terminų suėjimo ir prašo teismą konstatuoti, kad yra visos CK 4.68–4.71 straipsniuose nustatytos įgyjamosios senaties taikymo sąlygos. Jeigu teismas konstatuoja nurodytų sąlygų buvimą, valdymo teisė transformuojasi į nuosavybės teisę: pareiškėjas įgyja nuosavybės teisę į daiktą nuo teismo sprendime nurodytos įgyjamosios senaties termino suėjimo datos (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2004 m. birželio 21 d. nutartį civilinėje byloje A. L. C. v. VĮ Registrų centro Utenos filialas, bylos Nr. 3K-3-379/2004; 2004 m. birželio 23 d. nutartį civilinėje byloje V. M., T. M. v. V. G., M. Š., R. M. ir kt., bylos Nr. 3K-3-345/2004; 2006 m. lapkričio 13 d. nutartį civilinėje byloje UAB „Stoties turgus“ v. Kauno apskrities viršininko administracija ir kt., bylos Nr. 3K-3-586/2006; 2008 m. spalio 29 d. nutartį civilinėje byloje O. L. v. Vilniaus miesto savivaldybės administracija ir kt., bylos Nr. 3K-3-514/2008; 2009 m. rugsėjo 22 d. nutartį civilinėje byloje UAB „Narėpų metaliniai garažai“ v. Kauno apskrities viršininko administracija ir kt., bylos Nr. 3K-3-327/2009; kt.).
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išaiškinta, kad nuosavybės teisės įgijimo įgyjamąja senatimi faktas konstatuojamas, jeigu yra šių sąlygų visuma: 1) pareiškėjas nėra ir nebuvo įgijęs nuosavybės teisės į daiktą kitokiu CK 4.47 straipsnyje nurodytu būdu; 2) yra visos CK 4.68–4.71 straipsniuose nustatytos sąlygos: a) daiktas pradėtas valdyti sąžiningai; b) daiktas nėra įregistruotas viešame registre kito asmens vardu; c) visą valdymo laiką daiktas buvo valdomas teisėtai, sąžiningai, atvirai ir nepertraukiamai; d) visą valdymo laiką daiktas buvo valdomas kaip savas, t. y. pareiškėjas elgėsi kaip daikto savininkas ir suvokė, kad kiti asmenys neturi daugiau teisių už jį į valdomą daiktą; e) daiktas buvo valdomas CK 4.68 straipsnio 1 dalyje nustatytą terminą (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2004 m. birželio 21 d. nutartį civilinėje byloje A. L. C. v. VĮ Registrų centro Utenos filialas, bylos Nr. 3K-3-379/2004; 2004 m. birželio 23 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje V. M., T. M. v. V. G., M. Š., R. M. ir kt., bylos Nr. 3K-3-345/2004; 2006 m. rugsėjo 20 d. nutartį civilinėje byloje AB „Vilijampolės autotransportas“ v. Kauno miesto savivaldybė ir kt., bylos Nr. 3K-3-498/2006; 2006 m. lapkričio 13 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje UAB „Stoties turgus“ v. Kauno apskrities viršininko administracija ir kt., bylos Nr. 3K-3-586/2006; 2008 m. spalio 29 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje O. L. v. Vilniaus miesto savivaldybės administracija ir kt., bylos Nr. 3K-3-514/2008; kt.).
Bylos medžiaga patvirtina, kad pastatai garažai, NTRCDB duomenų išraše (b. l. 20-21) pažymėti šifrais 2G1p, 3G1p, yra pagalbinio ūkio paskirties pastatai ir pastato-gyvenamojo namo pažymėto 1A3/p, esančio (duomenys neskelbtini) , priklausiniai, šios aplinkybės neginčija ir pareiškėja. Apeliantės atstovė patvirtino, kad namų valda (duomenys neskelbtini) , 1940 m. buvo nacionalizuota ir registruota Kauno miesto VK butų ūkio valdybos vardu valstybės nuosavybės teisėmis. Namų valdoje esantys mediniai pastatai namo gyventojų buvo naudojami kaip ūkio paskirties patalpos (sandėliukai), vėliau ant šių medinių pastatų pamatų buvo pastatyti pastatai garažai, tarp jų ir ginčo boksas Nr.3, kurie namo gyventojų naudojami ir kaip pagalbinės patalpos. Dalis patalpų, esančių pastate 2G1p., šios namų valdos gyventojų prašymu buvo privatizuota, dėl garažo bokso Nr. 3, esančio pastate 2G1p, prašymas privatizuoti paduotas nebuvo, todėl ginčo patalpa liko neprivatizuota. Teisėjų kolegijos vertinimu, visas nurodytas aplinkybes pasitvirtina rašytiniai įrodymai, taip pat ir garažo techninės apskaitos byla, kurioje nurodyta, kad buvęs 2 bokso garažo savininkas M. A., kuris nuosavybės teise valdė nuo 1993 m. gegužės 24 d. garažo boksą Nr. 2, 1996 m. lapkričio 12 d. garažo boksą Nr.2 pardavė pareiškėjai J. J. (b. l. 25-30). Pagalbinio ūkio paskirties pastato garažo bokso Nr.1 patalpą nuosavybės teise valdo T. K. (b. l. 7). Todėl apeliantės atstovės motyvas, jog pagalbinių pastatų patalpos priklausė nuosavybės teise, todėl galėjo būti perleistos fiziniams asmenims privatizuojant, o ne CK 4.69 str. pagrindu, yra pagrįstas. Įvertinus tai, kad pagalbinės patalpos buvo pastatytos tik 1970 m., tad duomenys apie garažo boksus negalėjo būti nurodyti 1940 m. turto nacionalizacijos byloje, tačiau tas faktas, kad nacionalizacijos dokumentuose nėra minimi garažai, nesudaro pagrindo nelaikyti šio turto valstybės nuosavybės teise valdomu turtu. VĮRC Kauno filialo 2007-04-19 pažymoje Nr. 1859984 nurodyta, kad garažo boksas Nr. 3 pastate 2G1p NT registre neįregistruotas (b. l. 17), šio turto registracija atlikta vėliau (b. l. 8),. tačiau tai nesudaro pagrindo pripažinti, jog neįregistruotas ginčo boksas nebuvo valdomas valstybės nuosavybės teise. Įvertinusi visus nurodytus įrodymus, teisėjų kolegija sutinka su apeliantės motyvais, kad ginčo turtas yra turtas, nuosavybės teise priklausantis valstybei (b. l. 8-12), dėl to negali būti įgyjamas įgyjamosios senaties pagrindu. Todėl atmestinas atsiliepimo į apeliacinį skundą motyvas, kad per įgyjamosios senaties laiką valdymas vienam iš kito perėjo keliems asmenims, nes byloje nėra įrodymų, jog valstybė perleido nuosavybės teisės valdymą į ginčo patalpą kitam asmeniui, taip pat ir E ir K. G. (CPK 178 str.). Tas faktas, kad asmenys (buvę namo gyventojai) naudojosi namo priklausiniais, kurie nuosavybės teise priklauso valstybei, nesukūrė šiems asmenims nuosavybės teisių į ginčo turtą, nes to nenumato įstatymas. Taigi E. ir K. G. nebūdami ginčo turto savininkais negalėjo perleisti pareiškėjai daugiau teisių, negu į ginčo turtą turėjo patys, todėl ir šis atsiliepimo į apeliacinį skundą motyvas laikomas nepagrįstu. Ginčo santykiams nėra taikomi išaiškinimai, nurodyti LAT nutartyje civilinėje byloje Nr. 3k-3-535/2008, nes civilinių bylų faktinės aplinkybės visiškai nesutampa. Taip pat atmestinas atsiliepimo į apeliacinį skundą motyvas, kad garažo bokso Nr. 3 pastate 2G1p savininkai yra J. J. ir T. K., nes tokių duomenų nėra.
Taip pat atmestinas atsiliepimo į apeliacinį skundą motyvas, kad pareiškėja nuo 1996 m. sąžiningai, nepertraukiamai, teisėtai ir atvirai valdė garažo boksą. Šioje byloje taikoma CK 4.27 straipsnio 2 dalies nuostata, kad nekilnojamojo daikto valdymas atsiranda nuo valdymo įregistravimo viešame registre momento, nes pagal Civilinio kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo 30 straipsnio 1 dalį ji įsigaliojo nuo 2003 m. liepos 1 d., ir nors pagal šio įstatymo 33 straipsnį įgyjamosios senaties terminas skaičiuojamas ir valdymui, kuris prasidėjo iki 2000 m., tačiau, netgi pripažįstant, kad pareiškėja pageidaujamą įgyti įgyjamąja senatimi statinį pradėjo valdyti nuo 1996 m. lapkričio mėnesio, iki 2003 m. liepos 1 d. nebuvo praėję dešimt metų. Reikalavimas registruoti nekilnojamojo daikto valdymą, valdyti tokį daiktą atvirai, nepertraukiamai, kaip savą ne mažiau kaip dešimt metų nustatytas siekiant sudaryti galimybę daikto savininkui (jeigu toks yra) įgyvendinti savo teisę į daiktą. Dėl to darytina išvada, kad pareiškėjos valdymas neatitiko ir reikalavimo valdyti daiktą taip, kad daikto savininkas būtų turėjęs teisinę galimybę įgyvendinti savo teisę į daiktą, bet nė karto nebūtų pasinaudojęs ja. Vien tai, kad pareiškėja naudojo ginčo garažą faktiniu valdymu nemokėdama už turto naudojimą valstybei nuomos mokesčio, nesudaro pagrindo pripažinti, kad pareiškėja elgėsi teisėtai. Įvertinus visa tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad ieškovė, pageidaudama įgyti nuosavybėn garažo boksą Nr. 3 pagal įgyjamąją senatį, neatitiko CK 4.68 straipsnio reikalavimų, todėl pirmosios instancijos teismo sprendimas, kuriuo nepagrįstai buvo patenkintas pareiškėjos prašymas naikintinas, priimamas naujas sprendimas (CPK 326 str. 1 d. 2 p., 330 str., 329 str. 1 d.) ir pareiškėjos J. J. pareiškimas atmestinas, todėl byloje netaikomos apeliantės nurodytos skunde CPK 293 str. nuostatos.
Apeliacinės instancijos teisme valstybė turėjo bylinėjimosi išlaidų, patenkinus suinteresuoto asmens Kauno miesto savivaldybės apeliacinį skundą, panaikinus pirmosios instancijos teismo sprendimą ir priėmus naują sprendimą pareiškėjos J. J. pareiškimą atmesti, iš pareiškėjos priteistinos šios bylinėjimosi išlaidos: 67 Lt žyminis mokestis už apeliacinį skundą, kurio nemokėjo apeliantė, nes nuo bylinėjimosi išlaidų yra atleista, 10 Lt pašto išlaidos (b. l. 2) pirmosios instancijos teisme ir 20,70 Lt pašto išlaidos už procesinių dokumentų įteikimą šalims (b. l. 97) apeliacinės instancijos teisme priteistinos iš pareiškėjos, iš viso 97,70 Lt (CPK 88 str. 1 d. 3 p., 93 str., 96 str.).
Rezoliucinė dalis
nusprendžia:
Kauno miesto apylinkės teismo 2010 m. balandžio 30 d. sprendimą panaikinti, priimti naują sprendimą – pareiškėjos J. J. pareiškimą atmesti.
Priteisti iš pareiškėjos J. J. (a. k. (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini) ) 97, 70 Lt (devyniasdešimt septynių litų 70 ct) bylinėjimosi išlaidas valstybei.