Vilniaus apygardos teismo sprendimas

2011-03-16 · Civilinė byla Nr. 2A-215-345/2011

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2011-03-16
Bylos Nr.
2A-215-345/2011
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Henrichas Jaglinskis (pran.), Rasa Gudžiūnienė, Virginija Volskienė
Atsakovas
AB „City Service“
Ieškovas
J. T., V. T.
Trečiasis asmuo
UAB „Ekskomisarų biuras“
Kategorijos
  • 54.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr. 2A-215-345/2011Procesinio sprendimo kategorijos: 54.1.; 121.18.; 121.21. (S)
VILNIAUS APYGARDOS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2011 m. kovo 16 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko ir pranešėjo Henricho Jaglinskio,

kolegijos teisėjų Rasos Gudžiūnienės, Virginijos Volskienės,sekretoriaujant Skaistei Blažinauskaitei,

dalyvaujant atsakovų AB „City Service“ atstovei Aistei Cikanaitei, ir UAB DK „PZU Lietuva“ atstovei Eglei Kungienei,

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo AB „City Service“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto pirmo apylinkės teismo 2010 m. kovo 31 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovų J. T. ir V. T. ieškinį atsakovams AB „City Service“, UAB „DK PZU Lietuva“, trečiajam asmeniui UAB „Ekskomisarų biuras“ dėl žalos atlyginimo.

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi civilinę bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

ieškovai J. T. ir V. T. prašė priteisti solidariai iš atsakovų AB „City Service“, UAB „DK PZU Lietuva“, 54800 Lt žalos atlyginimo, po 27400 Lt kiekvienam, bylinėjimosi išlaidas (t. 2, b. l. 176-180). Nurodė, kad jiems priklausantis butas, eantis (duomenys neskelbti), naktį iš 2008-07-26 į 2008-07-27 buvo apvogtas, buvo pavogta turto už 54800 Lt. Nurodė, kad atsakovas AB „City Service“ vadovaujantis 2008-04-23 sudaryta sutartimi su DNSB „Verkių 68“ yra įsipareigojęs teikti namo teritorijos apsaugos paslaugas, todėl atsakovo saugoma teritorija apima ir butus. Nurodė, kad už patirtą žalą atsakingas AB „City Service“, nes jis teikė buto apsaugos paslaugas. Pabrėžė, kad atsakovas, teikdamas apsaugos paslaugas, nesiėmė veiksmų, kurių apdairus ir rūpestingas asmuo būtų ėmęsis siekdamas tinkamo paslaugų vykdymo. Pabrėžė, kad laikotarpiu nuo 2007-12-23 iki 2008-12-22 galiojo bendrosios civilinės atsakomybės draudimo sutartis, pagal kurią šiuo laikotarpiu buvo apdrausta atsakovo AB „City Service“ veiklos civilinė atsakomybė, todėl UAB DK „PZU Lietuva“ taip turėtų būti trauktinas atsakovu.

Atsiliepimas

Atsakovas AB „City Service“ prašė ieškinį atmesti. Nurodė, kad pagal 2008-04-23 AB „City Service“ sudaryta sutartimi su DNSB „Verkių 68“ šalys aiškiai susitarė teikti teritorijos, o ne butų apsaugos paslaugas. Pabrėžė, kad atsakovas neturėjo pareigos užtikrinti Verkių kvartalo apsaugos sistemos tinkamo veikimo. Nurodė, kad tinkamas atsakovas yra UAB „Ekskomisarų biuras“, kadangi jis teikė teritorijos saugos paslaugas. Pabrėžė, kad ieškovai nebuvo pakankamai atidūs, rūpestingi ir apdairūs, nors butas pirmame aukšte, jie nepasirūpino buto apsaugos įrangos pajungimu į centrinę apsaugos sistemą.

Atsakovas UAB DK „PZU Lietuva“ prašė ieškinį atmesti (t. 2, b. l. 191-198). Nurodė, kad ieškovai neįrodė visų atsakovo civilinės atsakomybės sąlygų. Pabrėžė, jog atsakovas AB „City Service“ pagal 2008-04-23 sutartį nebuvo įsipareigojęs teikti buto ir jame esančių materialinių vertybių apsaugos. Nurodė, kad ieškovai neįrodė patirtos žalos dydžio: iš buto pavogtų daiktų sąrašas nėra pasirašytas, sudarytas nedalyvaujant atsakovams, trečiajam asmeniui. Pabrėžė, kad ieškovų reikalavimas nėra draudiminis įvykis pagal su atsakovu sudarytą bendrosios civilinės atsakomybės draudimo sutartį, nes nenustatyta ir neįrodyta atsakovo AB „City Service“ civilinė atsakomybė, taip pat nenustatyta ir neįrodyta, kad žala atsirado dėl atsakovo vykdomos veiklos.

Tretysis asmuo UAB „Ekskomisarų biuras“ prašė ieškinį atmesti (t. 2, b. l. 63-65). Nurodė, kad 2008-04-23 su atsakovu sudarė saugos sutartį, kurioje aiškiai apibrėžtas saugomas objektas – gyvenamųjų namų kvartalas „Verkių slėnis“ ir apimtis – bendrojo naudojimo objektai ir gyvenamajam namų kvartalui priskirta teritorija. Pabrėžė, kad ieškovų butas ir jame esantis turtas nėra ir negali būti laikomas bendrojo naudojimo objektu, jo apsauga neįeina į teikiamų saugos paslaugų apimtį. Nurodė, kad saugos paslaugų teikėjui atsakomybė kyla tik tuo atveju, jei žala atsiranda paslaugos teikėjui netinkamai vykdžius saugos paslaugų sutarties nuostatas. Vadovaujantis sutarties ir pareiginės instrukcijos nuostatomis pareiga patikrinti konkretiems gyventojams priklausantį objektą gali kilti tik tada, kai apsaugos darbuotojo poste gaunamas signalizacijos aliarmo pranešimas. Pabrėžė, kad ieškovų buto signalizacija nebuvo įjungta, todėl apsaugos darbuotojas įvykį galėjo pastebėti tik esant akivaizdiems išoriniams įsilaužimo į objektą požymiams.

Žemesnės instancijos teismas

Vilniaus miesto pirmas apylinkės teismas 2011 m. kovo 3 d. sprendimu ieškinį iš dalies tenkino, priteisė ieškovams iš atsakovo AB „City Service“ 3000 Lt nuostolių atlyginimo ir 89,93 Lt žyminio mokesčio, iš atsakovo UAB DK „PZU Lietuva“ 13017,53 Lt nuostolių atlyginimo, 390,45 Lt žyminio mokesčio.

Nurodė, kad 2008-04-23 sutartimi atsakovas AB „City Service“ įsipareigojo teikti teritorijos apsaugos paslaugą, bet ne privačių butų bei juose esančių materialinių vertybių apsaugos paslaugą. Pabrėžė, kad teritorijos apsaugos paslauga apėmė atsakovo įsipareigojimą saugoti teritoriją naudojantis įrengtomis techninėmis priemonėmis bei reaguoti į šiomis priemonėmis į teritorijoje vykstančias nusikalstamas veikas, kėsinimusis į teritorijoje esančius butus, t. y. reaguoti į apsaugos signalizacijos aliarmus, vaizdo kamera fiksuojamus įvykius. Nurodė, kad ieškovai, mokėdami už teritorijos apsaugos paslaugą, taip pat akivaizdžiai suprato, kad paslauga teikiama apsaugos darbuotojui stebint teritoriją vaizdo kamera, naudojant kitas įrengtas technines priemones ir taip didinant saugumą teritorijoje. Nurodė, kad atsakovo ir apsaugos paslaugai samdyto trečiojo asmens sutartiniai įsipareigojimai aiškiai rodo, kad atsakovas pagal sutartį su DNSB buvo prisiėmęs prievolę, be kita ko, reaguoti į signalizacijos signalus teritorijos privačiuose butuose ir, siekdamas įvykdyti šią prievolę, su trečiuoju asmeniu sulygo dėl atitinkamų apsaugos darbuotojo pareigų. Pabrėžė, kad remiantis 2008-04-23 sutartimi bei atsakovo sutartimi su trečiuoju asmeniu, dėl programiniu būdu išjungto stebėjimo ir indikacijos apie patalpų signalizacijos būklę nebuvimo apsaugos poste yra atsakingas atsakovas. Kadangi vagystės iš ieškovų buto metu nebuvo techninės galimybės ieškovų buto signalizacijos būklės stebėti apsaugos poste, laikytina, kad atsakovas, išjungdamas apsaugos signalizacijos stebėjimą, neveikė kaip rūpestingas paslaugos teikėjas, neveikė pagal klientų interesų prioriteto principą, nedėjo maksimalių pastangų sutarčiai įvykdyti. Nurodė, kad sutartimi su DNSB atsakovas įsipareigojo teikti pasiūlymus dėl inžinerinės sistemos tobulinimo (sutarties 4.1.6.8 punktas). Pabrėžė, kad blogai stebėjimo kamerai darytina išvada, kad atsakovas tuo taip pat netinkamai vykdė sutartinius įsipareigojimus. Teismas įvertinęs aplinkybes teismas padrė išvadą, kad apsaugos paslaugoms teikti atsakovo pasitelktas trečiojo asmens darbuotojas netinkamai vykdė saugomo objekto stebėjimą ir apsaugą nuo teisės pažeidimų darymo teritorijoje, kadangi apsaugos darbuotojas, pastebėjęs išmėtytus daiktus, jokių veiksmų nesiėmė, atidžiai neapžiūrėjo teritorijoje esančių butų, nepastebėjo įsilaužimo į butą, apie įvykį nepranešė policijai, taip pažeidė savo pareigines instrukcijas. Nurodė, kad prie žalos atsiradimo prisidėjo ir netinkamas atsakovo teritorijos apsaugos paslaugos vykdymas. Ieškovo paaiškinimais, jis neįjungė apsaugos signalizacijos, nes žinojo, jog ji neveikia. Pabrėžė, kad tinkamai veikus apsaugos signalizacijai apsaugos poste budėjęs apsaugos darbuotojas būtų gavęs pranešimą apie įsilaužimą, nes buto languose buvo įmontuoti apsaugos davikliai, o tai būtų sukliudę nusikaltimo darymui ir nuostolių atsiradimui. Pabrėžė, kad atsakovui tinkamai vykdant sutartį, turėjo būti užtikrinta geresnė stebėjimo kameros vaizdo įrašo kokybė ir taip palengvintos sąlygos išsiaiškinti nusikaltimą padariusius asmenis. Teismas nurodė, kad prie žalos atsiradimo prisidėjo ir ieškovai savo neatsargiais veiksmais. Nurodė, kad bute buvusios vertybės nebuvo apdraustos, apsaugos darbuotojui nepranešė, kad išvažiuoja ilgesniam laikui. Nurodė, kad ieškovams nuo pat jų apsigyvenimo bute buvo žinoma apie tai, kad apsaugos signalizacija neperduoda signalo į apsaugos postą, tačiau jie jokių veiksmų išsiaiškinti, dėl kokių priežasčių signalizacija neveikia, nesiėmė. Pabrėžė, kad siekdami didesnio saugumo, ieškovai galėjo įjungti signalizaciją tam, kad butas būtų saugomas garsinės sirenos pagalba. Nurodė, kad įvertinus abiejų šalių kaltę, ypač įvertinus aplinkybę, kad ieškovų elgesys jiems neįjungus apsaugos signalizacijos neatitiko elementarių atidumo reikalavimų, teismas darė išvadą, kad atsakovo atsakomybė dėl ieškovo patirtų nuostolių mažintina 2/3 dalimis ir laikytina, kad kyla atsakovo civilinė atsakomybė dėl 1/3 ieškovų patirtų nuostolių. Teismas, įvertinęs pateiktus dokumentus, padarė išvadą, kad įrodyti ieškovų nuostoliai dėl vagystės sudaro 48052,60 Lt, atsakovo civilinė atsakomybė kyla dėl 1/3 dalies nuostolių, t. y. 16017,53 Lt. Nurodė, jog įvykus draudiminiam įvykiui nuostoliai ieškovams priteistini ir iš draudiko UAB DK „PZU Lietuva“, išskaičius 3000 Lt išskaitą, o 3000 Lt nepadengta nuostolių suma iš atsakovo AB „City Service“.

Šalies argumentai

Atsakovas AB „City Service“ pateikė apeliacinį skundą, kuriuo prašo panaikinti Vilniaus miesto pirmo apylinkės teismo 2010 m. kovo 31 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą, kuriuo ieškinį atmesti; priteisti iš ieškovų bylinėjimosi išlaidas. Nurodo, kad sudarant sutartį tarp AB „City Service“ ir DNSB „Verkių 68“ buvo siekiama ne visiškai garantuoti privačia nuosavybės teise daugiabučių namų butų ir kitų patalpų savininkams priklausančių patalpų saugumą, o užtikrinti daugiabučių namų bendro naudojimo objektų tinkamą administravimą, eksploatavimą bei kitų komunalinių paslaugų teikimą. Pabrėžia, kad patalpų apsauga nėra ir niekada nebuvo atsakovo veiklos sritis. Nurodo, kad byloje nėra jokių įrodymų, pagrindžiančių, kad atsakovas ar jo samdyti tretieji asmenys būtų pažeidę prisiimtus sutartinius įsipareigojimus, ar netinkamai įgyvendinę sutarties nuostatas ir dėl tokių atsakovo ar jo pasitelktų trečiųjų asmenų veiksmų butų įvykdyta ieškovų turto vagystė. Pabrėžia, kad teismas, plečiamai aiškindamas sutarties nuostatas, visiškai nepagrįstai nusprendė, kad atsakovas įsipareigojo naudotis teritorijoje įrengtomis papildomomis techninėmis priemonėmis ar juo labiau užtikrinti tinkamą įrengtų apsaugos sistemų funkcionavimą. Pabrėžia, jog sutartyje su DNSB „Verkių 68“ nebuvo tartasi dėl teritorijoje įrengtų apsaugos sistemų priežiūros. Nurodo, kad teismas neteisėtai konstatavo, jog teritorijoje įrengtas apsaugos namelis ir visa įranga buvo perduota atsakovui. Pareiškia, kad byloje nebuvo tinkamai įrodyta, jog atsakovui buvo perduota kvartale įrengta apsaugos sistema ar jos priežiūra, todėl teismas nepagrįstai atsakovą pripažino atsakingu už tinkamą teritorijos apsaugos sistemos įrangos veikimą. Pabrėžia, kad ieškovai patys nepasirūpino tinkama savo buto apsauga. Nurodo, jog dėl aplaidaus pačio ieškovų elgesio negalima teigti, kad apsaugos paslaugos buvo teikiamos netinkamai. Nurodo, kad teismas netinkamai nustatė priežastinį ryšį tarp atsiradusios žalos bei filmavimo kamerų padaryto vaizdo įrašų kokybės, atsakovo samdomo trečiojo asmens darbuotojo veikimo ar neveikimo. Pabrėžia, kad ieškovai neįrodė, kad iš tikrųjų patyrė žalą. Atkreipia dėmesį, kad ieškovai teismui yra pateikę tik dalies neva pavogtų daiktų įsigijimo dokumentus ir nepateikia jokių dokumentų, pagrindžiančių, jog ieškovai, apskritai, turėjo kitus ieškinyje ir procesiniuose dokumentuose nurodomus ir neva prarastus daiktus. Taip pat buvo pasirinkti netinkami pavogtų daiktų vertinimo kriterijai.

Atsiliepimas

Ieškovai J. T. ir V. T. atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo apeliacinį skundą atmesti, skundžiamą teismo sprendimą palikti nepakeistą. Nurodo, jog atsakovo pasitelkto apsaugos paslaugoms teikti trečiojo asmens saugojimo objektas apima teritorijoje esančius namus ir juose esančius butus bei juose esantį turtą. Pabrėžia, kad UAB „Ekskomisarų biuras“ savo prievoles įvykdė netinkamai, leido atsirasti turtinei žalai, neužtikrino, kad į objektą ir jo teritoriją patektų tik asmenys, esantys AB „City Service“ patvirtintame sąraše, todėl už tinkamą sutarties įvykdymą atsako paslaugų teikėjas. Teigia, kad nepriklausomai nuo to, kas yra perėmęs apsaugos įrangą, tai neturi reikšmės sprendžiant atsakovo atsakomybės klausimą. Pabrėžia, kad UAB „Ekskomisarų biuras“ darbuotojas netinkamai vykdė savo pareigas. Nurodo, kad didžiosios dalies daiktų vertę pagrindžia UAB „Snoro lizingas“ dokumentai, nustatydamas kitų daiktų vertę teismas vadovavosi protingumo, sąžiningumo kriterijais. Pabrėžia, jog kartu su daiktais buvo pavogti ir jų įsigijimo dokumentai, apie pavogtus daiktus ieškovai davė parodymus iškart po įvykio, už melagingų parodymų davimą buvo įspėti dėl baudžiamosios atsakomybės pagal BK 235 str.

Atsakovas UAB DK „PZU Lietuva“ prisideda prie atsakovo AB „City Service“ apeliacinio skundo. Sutinka su apeliaciniame skunde išdėstytais teiginiais bei prašymu panaikinti skundžiamą teismo sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškovų ieškinį atmesti bei iš ieškovų apelianto naudai priteisti bylos nagrinėjimo metu patirtas bylinėjimosi išlaidas.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas tenkintinas.

Apeliacinio proceso paskirtis, laikantis CPK 320 straipsnyje įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą tiek jo teisėtumo, tiek jo pagrįstumo aspektu. Tai atliekama nagrinėjant ir faktinę, ir teisinę bylos puses, tai yra, tiriant byloje surinktus įrodymus, tame skaičiuje ir priimtus CPK 314 straipsnio tvarka, patikrinama, ar pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes ir ar teisingai nustatytoms faktinėms aplinkybėms taikė materialinės teisės normas. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Ši byla nagrinėjama atsakovo AB „City Service“ apeliacinio skundo ribose. Išnagrinėjusi bylą, apeliacinio skundo, prisidėjimo prie jo ir atsiliepimų į apeliacinį skundą argumentus bei motyvus, teisėjų kolegija konstatuoja, jog yra pakankamas pagrindas apskųstajam teismo sprendimui panaikinti ir ieškiniui atmesti.

Bylos duomenimis nustatyta, kad ieškovai 2008-01-23 pirkimo-pardavimo sutarties pagrindu bendrąja jungtine nuosavybe įgijo butą (duomenys neskelbti) (t. 1, b. l. 6-12). Iš ikiteisminio tyrimo Nr. 10-1-01687-08 (t. 1, b. l. 132-199, t. 2, b. l. 1-43) medžiagos nustatyta, kad naktį iš 2008-07-26 į 2008-07-27 ieškovams priklausančiame bute buvo įvykdyta vagystė, kurios metu iš buto buvo pavogta ieškovų turto (t. 1, b. l. 135). Name įkurta DNSB „Verkių 68“, kuri 2008-04-23 sudarė sutartį su atsakovu AB „City Service“, pagal kurią atsakovas įsipareigojo teikti namo ir namui priskirtos teritorijos butų ir kitų patalpų savininkams bendrosios dalinės nuosavybės administravimo, eksploatavimo ir kitas komunalines paslaugas, o namo butų ir kitų patalpų savininkai sumokėti už administratoriaus suteiktas paslaugas (sutarties 3.1 punktas, t. 1, b. l. 14). Sutarties pagrindu atsakovas įsipareigojo teikti administravimo, eksploatavimo ir kitas paslaugas kvartale esantiems namams ir namams priskirtoje teritorijoje pagal teritorijos schemą, nurodytą sutarties priede Nr. 4 (sutarties 3.2, 3.3 punktai, t. 1, b. l. 14-15, 102). Sutarties 5.1 punkte esančioje lentelės 6 grafoje išdėstytas atsakovo įsipareigojimas teikti teritorijos apsaugą (24 val. per parą, 7 dienas per savaitę budintis sargas, kuris apeina teritoriją ne rečiau kaip kas 2 val.). Atsakovas apsaugos paslaugai vykdyti 2008-04-23 sudarė saugos sutartį su UAB „Ekskomisarų biuras“ (t. 1, b. l. 103-123).

Vienas iš esminių argumentų, dėl ko, apelianto nuomone, pirmosios instancijos teismo sprendimas yra neteisėtas ir nepagrįstas, yra tai, kad teismas netinkamai aiškino sutartinius įsipareigojimus kylančius iš 2008-04-23 sutarties, dėl ko nepagrįstai atsakovą AB „City Service“ laikė pažeidusiu sutartinius įsipareigojimus. Teisėjų kolegija su šiais apelianto argumentais sutinka. Iš skundžiamo sprendimo matyti, jog pirmosios instancijos teismas laikė, jog tarp šalių susiklostė namui priskirtos teritorijos atlygintinės apsaugos paslaugos teisiniai santykiai, ir padarė išvadą, jog nagrinėjamojoje situacijoje paslaugos teikėjas neveikė pagal klientų interesų prioriteto principą, nedėjo maksimalių pastangų sutarčiai įvykdyti, kas sudaro pagrindą konstatuoti sutarties pažeidimą, kuris prisidėjo prie ieškovų nuostolių atsiradimo. Teisėjų kolegijos vertinimu, šios aplinkybės, nors iš dalies ir yra teisingos, tačiau nėra pakankamos konstatuoti, jog dėl atsakovo veiksmų ieškovai patyrė konkrečius nuostolius. Kaip minėta, 2008-04-23 DNSB „Verkių 68“ sudarė sutartį su atsakovu AB „City Service“, pagal kurią atsakovas įsipareigojo teikti namo ir namui priskirtos teritorijos butų ir kitų patalpų savininkams bendrosios dalinės nuosavybės administravimo, eksploatavimo ir kitas komunalines paslaugas, o namo butų ir kitų patalpų savininkai sumokėti už administratoriaus suteiktas paslaugas (sutarties 3.1 punktas, t. 1, b. l. 14). Sutarties 5.1 punkte esančioje lentelės 6 grafoje išdėstytas atsakovo įsipareigojimas teikti teritorijos apsaugą (24 val. per parą, 7 dienas per savaitę budintis sargas, kuris apeina teritoriją ne rečiau kaip kas 2 val.). Sutartyje šalys nuosekliai aptarė tarpusavio sutartinių įsipareigojimų vykdymą. Iš sutarties turinio matyti, kad šalys 2008-04-23 sutartyje nebuvo aptarusios vykdytinų saugomojoje teritorijoje įrengtų apsaugos sistemos priežiūros paslaugų atlikimo. Įstatyminės sutarčių aiškinimo taisyklės įtvirtintos CK XIV skyriuje ir reikalauja sutartį aiškinti laikantis sąžiningumo principo bei prioritetiškai, siekiant nustatyti tikruosius sutarties šalių ketinimus, pažodinio sutarties teksto aiškinimo nepakanka; jeigu šalių tikrų ketinimų negalima nustatyti, tai sutartis turi būti aiškinama atsižvelgiant į tai, kokią prasmę jai tokiomis pat aplinkybėmis būtų suteikę analogiški šalims protingi asmenys; visos sutarties sąlygos turi būti aiškinamos, atsižvelgiant į jų tarpusavio ryšį, sutarties esmę ir tikslą bei jos sudarymo aplinkybes, aiškinant sutartį, reikia atsižvelgti ir į įprastines sąlygas, nors jos sutartyje nenurodytos; jeigu abejojama dėl sąvokų, kurios gali turėti kelias reikšmes, šioms sąvokoms priskiriama priimtiniausia, atsižvelgiant į tos sutarties prigimtį, esmę bei jos dalyką, reikšmė; kai abejojama dėl sutarties sąlygų, jos aiškinamos tas sąlygas pasiūliusios šalies nenaudai ir jas priėmusios šalies naudai; aiškinant sutartį, taip pat turi būti atsižvelgiama į šalių derybas dėl sutarties sudarymo, šalių tarpusavio santykių praktiką, šalių elgesį po sutarties sudarymo ir papročius. Aiškinant sutartį taip pat būtina vadovautis ir CK 1.5 straipsnyje įtvirtintais bendraisiais teisės principais. Tai reiškia, kad sutarties sąlygos turi būti aiškinamos taip, kad aiškinimo rezultatas nereikštų nesąžiningumo vienos iš šalių atžvilgiu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005-09-19 nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-406/2005; 2007-05-10 nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-203/2007; 2008-04-08 nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-231/2008, kt.).

Bylos duomenys tvirtina, kad 2008-04-23 tarp UAB „Ekskomisarų biuras“ ir AB „City Service“ sudarytos saugos sutarties 1.1.1 punktas numato, jog saugos paslaugos yra viešosios ir vidaus tvarkos palaikymas saugomame objekte bei esančių materialinių vertybių apsauga nuo grobstymo, gaisro, vagysčių, įsilaužimo, sugadinimo, nesankcionuoto patekimo į objekto teritoriją bei sabotažo ir vandalizmo aktų, kitų veiksmų ar neveikimo, kuris objektui ir jame esančiomis materialinėms vertybėms gali daryti neigiamą poveikį (b.l. 103, t.1). 2008-04-23 UAB „Ekskomisarų biuras“ instrukcijos III skyriaus 4 punktas numato, kad apsaugos darbuotojas privalo stebėti objekto teritoriją, artimąsias prieigas ir įvažiavimą į parkingą. Suveikus aliarmo signalui apsaugos signalizacijos priemonėmis saugomose patalpose, apsaugos darbuotojas nedelsiant apžiūri atitinkamas patalpas iš lauko pusės. Pastebėjęs įsibrovimo požymius, informuoja biuro budėtoją atsakingą AB „City Service“ asmenį, esant būtinumui, apie įvykį praneša policijai (b.l.110-112, t. 1). Teisėjų kolegijos vertinimu, aiškinant 2008 m. balandžio 28 d. sutartį, atsižvelgus į šalių ketinimus bei jų elgesio sutarties sudarymo, nėra pagrindo konstatuoti, kad tarp DNSB „Verkių 68“ ir atsakovo, bei tarp atsakovo ir trečiojo asmens UAB „Ekskomisarų biuras“ sudarytose sutartyse buvo numatyta atsakovo prievolė reaguoti į signalizacijos signalus teritorijos privačiuose butuose ir dėl to buvo sulygtos sutartyse atitinkamo apsaugos darbuotojo pareigos. Priešingai, byloje esanti medžiaga tvirtina, kad atsakovas tinkamai vykdė savo sutartinius įsipareigojimus, nepažeidė pagal sutartis prisiimtų įsipareigojimų teikti namų bendro naudojimo objektų administravimo, eksploatavimo ir kitų komunalinių paslaugas bei atitinkamai teritorijos apsaugos paslaugas. Tuo tarpu patys ieškovai pripažino, jog apsaugos sistemos nejungė, apie tai, kad išvyksta, apsaugos darbuotojui, nepranešė, apsaugos sistema nesinaudojo (b.l. 40-42, t. 3), o byloje apklaustas liudytojas A.B. patvirtino, kad savo pareigas, kaip apsaugos darbuotojo, vykdė tinkamai ir instrukcijoje nustatytu būdu (b.l. 44-45, t. 3). Tiek 2008-04-23 tarp DNSB „Verkių 68 ir atsakovo AB „City Service“, tiek tarp atsakovo AB „City Service“ ir UAB „Ekskomisarų biuras“ sudaryta saugos sutartis nenumatė, jog šalys buvo susitarusios dėl privačių butų ir joje esančių daiktų apsaugos paslaugų tiekimo. Dėl to teisėjų kolegija daro išvadą, jog nors pirmosios instancijos teismas padarė pagrįstą ir teisingą išvadą, jog tarp šalių susiklostė namui priskirtos teritorijos, o ne ieškovų buto, atlygintinės apsaugos paslaugos teisiniai santykiai, tačiau nepagrįstai pripažino, jog teritorijos paslauga apėmė ir privačių butų signalizacijos signalų stebėjimą ir reagavimą į juos ir vagystės metu nesant galimybės ieškovų buto signalizacijos būklės stebėti apsaugos poste, leido daryti išvadą, jog atsakovas neveikė kaip rūpestingas paslaugos teikėjas, dėl ko netinkamai vykdė sutartinius įsipareigojimus, kas lėmė ieškovo nuostolių atsiradimą.

Teisėjų kolegijos vertinimu, byloje esantys įrodymai taip pat nesudaro pagrindo konstatuoti, kad atsakovui buvo perduoti administruoti ir eksploatuoti visi bendrojo naudojimo objektai ir bendroji inžinierinė įranga, tarp jų apsaugos postas bei apsaugos signalizacijos įranga, šios įrangos dokumentacija, todėl nekyla ginčo, kad apsaugos postu ir šia įranga atsakovo ir trečiojo asmens darbuotojai naudojosi vykdydami sutartinius įsipareigojimus, kadangi tokia pirmosios instancijos teismo išvada prieštarauja 2008-01-23 tarp UAB „Verkių slėnis“ ir ieškovo J. T. sudarytos pirkimo – pardavimo sutarties nuostatoms, įpareigojančioms dėti visas pastangas, kad sklypo nuomos sutartis būtų sudaryta DNSB vardu, taip pat DNSB nuosavybėn būtų perleisti sklype statoma tvora ir sargo namelis (sutarties 1.5 p., 6-12, t. 3). Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai konstatavo, kad atsakovui pagal sutartį buvo perduoti administruoti ir eksploatuoti visi bendrojo naudojimo objektai ir bendroji inžinerinė įranga, tarp jų ir apsaugos postas bei apsaugos signalizacijos įranga, šios įrangos dokumentacija, nurodant, kas konkrečiai atsakingas už šios įrangos priežiūrą, kadangi byloje šias aplinkybes patvirtinančių įrodymų nėra pateikta (CPK 178 str.).

Apeliantas teisingai nurodo, kad pirmosios instancijos teismas nustatinėdamas vagystės metu ieškovo patirtų nuostolių dydį, netinkamai vertino byloje esančius įrodymus, nepagrįstai padidindamas ieškovui galimai patirtų nuostolių dydį, kas rodo, kad teismas ne tik netinkamai aiškino materialinės teisės normas, bet ir nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos teisės taikymo ir aiškinimo praktikos. CK 6.245 straipsnio 3 dalis nustato, jog sutartinė civilinė atsakomybė yra turtinė prievolė, kuri atsiranda dėl to, kad neįvykdoma ar netinkamai įvykdoma sutartis, kurios viena šalis turi teisę reikalauti nuostolių atlyginimo ar netesybų, o kita šalis privalo atlyginti dėl sutarties neįvykdymo ar netinkamo įvykdymo padarytus nuostolius arba sumokėti netesybas. Skolininko civilinės atsakomybės taikymo pagrindai sutartiniuose santykiuose yra bendrosios civilinės atsakomybės sąlygos: nuostoliai, neteisėti veiksmai, priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų ir nuostolių, kaltė (CK 6.246-6.249 str.). CK 6.249 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad žala yra asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų. Šioje byloje ieškovai reikalauja atlyginti turtinę žalą, kurią sudaro 54800 Lt už pavogtus daiktus. Ieškovai tvirtina, kad visiems pavogtiems daiktams įsigijimo dokumentų pateikti negali, kadangi jie buvo taip pat pavogti. Pirmosios instancijos teismas, konstatavęs, jog nepateikus brangiems daiktams įsigijimo dokumentų, dalyje ieškinį atmetė, tuo tarpu, konstatavęs, jog kitiems nurodomiems daiktams ieškovai nors ir įsigijimo dokumentų ir nepateikė, padarė išvadą, kad dėl jų vagystės nuostolių nepatyrė. Teisėjų kolegijos vertinimu, apeliantas pagrįstai teigia, kad ieškovai neįrodė, kad iš tikrųjų patyrė žalą būtent dėl atsakovo veiksmų. Tuo tarpu sprendžiant apie atsiradusių nuostolių dydį vertintina prarastų daiktų vertė, ar ieškovai įrodinėdami patirtos žalos dydį, pagrindė savo prarastų daiktų įsigijimą. Byloje neginčijamai nustatyta aplinkybė, kad pirmosios instancijos teismas, konstatavęs, jog ieškovai nors ir nepateikė brangių ir kitų daiktų įsigijimo dokumentų, o pats pirmosios instancijos teismas nustatinėdamas žalos dydį vadovavosi ieškovės ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais ir ieškovų paaiškinimais teismo posėdžio metu. Tokiu būdu teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai vertino byloje esančius įrodymus, pagrindžiančius patirtos žalą ir jos dydį, kadangi nenustačius atsakovo kaltės dėl ieškovo atsiradusių nuostolių bei byloje nesant objektyvių ir neginčijamų įrodymų, jog ieškovai minėtus daiktus, kuriems įsigijimo dokumentų teismui nepateikė, iš tikrųjų buvo įsigiję, konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nustatė ieškovų patirtus nuostolius ir jų dydį, todėl teismo išvada laikytina nepagrįsta, nes ji neatitinka faktinių bylos aplinkybių, teismų praktikos ir padaryta netinkamai išaiškinus teisės normas, reglamentuojančias nurodytus santykius.

Remdamasi tuo, kas išdėstyta, teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas neteisingai įvertino byloje surinktus įrodymus ir tuo pagrindu netinkamai pritaikė materialinės teisės normas, reglamentuojančias civilinę atsakomybę, dėl ko skundžiamas teismo sprendimas negali būti laikomas teisėtu ir pagrįstu, todėl naikintinas (CPK 329 str. 1 d., 330 str.). Kadangi byloje yra surinkta pakankamai įrodymų ieškiniui išnagrinėti, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, neperduodama bylos nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui, priima naują sprendimą, vadovaudamasi aukščiau aptartais motyvais. Nustačius, jog nėra įstatyme numatyto pagrindo ieškovų ieškiniui tenkinti atsakovo AB „City Service“ atžvilgiu - ieškinys atmetamas (CK 1.5 str., CPK 185 str.), kadangi jo pagrįstumas yra paneigtas byloje esančiais rašytiniais įrodymais ir nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis.

Kiti atsakovo apeliacinio skundo argumentai nėra teisiškai reikšmingi, todėl teisėjų kolegija jų neanalizuoja ir plačiau nepasisako.

Kadangi apeliacinės instancijos teismas, neperduodamas bylos iš naujo nagrinėti, priima naują sprendimą, iš ieškovo atsakovo naudai priteisia jo turėtas bylinėjimosi išlaidas (CPK 79, 88, 93, 98 str.) – 90 Lt žyminio mokesčio, sumokėto paduodant apeliacinį skundą (b.l. 85, t.3). Taip pat iš ieškovų J. T. ir V. T. valstybei priteisiamos išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, apeliacinės instancijos teisme – 18,25 Lt (b.l. 106, t. 3).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 2 punktu, teisėjų kolegija

nusprendžia:

Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2010 m. kovo 31 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškovų J. T. ir V. T. ieškinį atsakovams AB „City Service“, UAB „DK PZU Lietuva“ dėl žalos atlyginimo atmesti.

Priteisti iš ieškovų J. T. (duomenys neskelbti) ir V. T. (duomenys neskelbti) atsakovo AB „City Service“ (į.k. 123905633, Smolensko g. 12, Vilnius) (naudai 90 Lt žyminio mokesčio.

Priteisti iš ieškovų J. T. ir V. T. valstybei 18,25 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu apeliacinės instancijos teisme.

Kolegijos pirmininkas Henrichas JaglinskisKolegijos teisėjos Rasa GudžiūnienėVirginija Volskienė