Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

Įžanginė dalis

Teisminio proceso Nr. 3-62-3-00203-2016-8 Procesinio sprendimo kategorija 11.10.; 11.12; 74.

2016 m. gegužės 5 d.

Kauno apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Jolantos Medvedevienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Audrius Grauželis ir Algis Markevičius,

dalyvaujant pareiškėjui D. B. ir P. B. B. atstovui advokatui D. B. , atsakovo Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos atstovui L. Z. ,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjų Dainiaus ir P. B. B. skundą Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos dėl sprendimo panaikinimo, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Pareiškėjai skundu kreipėsi į Kauno apygardos administracinį teismą, prašydami panaikinti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos 2016 m. sausio 18 d. sprendimą „Dėl nuosavybės teisių atkūrimo miesto gyvenamojoje vietovėje piliečiui A. B. ".

Pareiškėjai skunde nurodė ir teismo posėdyje pareiškėjas D. B. bei pareiškėjos P. B. B. atstovas advokatas prašė skundą tenkinti. Pareiškėjai skunde nurodė ir teismo posėdyje pareiškėjas D. B. bei pareiškėjos P. B. B. atstovas advokatas paaiškino, kad pareiškėjai yra A. B. įpėdiniai. Atsakovas skundžiamu sprendimu nusprendė atkurti nuosavybės teises į piliečiui A. B. į tenkančią 0,1174 ha žemės dalį, atlyginant pinigais ir už 0,1174 ha žemės išmokant 451 eurą. Atsakovas neturėjo nei faktinio, nei teisinio pagrindo priimti ginčijamą sprendimą. A. B. 1991 m. lapkričio 16 d. prašyme dėl nuosavybės teisės atkūrimo Į B. B. iki 1940 m. (duomenys neskelbtini), turėtą žemės sklypą buvo išreikšta valia - teisių atkūrimas ekvivalentine natūra. Atsakovo manymu, toks būdas Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatyme (toliau - Atkūrimo įstatymas) nenumatytas, todėl buvo taikytos Atkūrimo įstatymo 21 straipsnio 5 dalies nuostata, t.y., tuo atveju, kai piliečiu prašymuose nurodytas nuosavybės teisių atkūrimo būdas nenumatytas įstatyme, nuosavybės teisės šiems piliečiams atkuriamos atlyginant pinigais. Pareiškėjai mano, kad Atkūrimo įstatymo 21 straipsnio 5 dalies nuostata šiuo nagrinėjamu atveju negalėjo būti taikoma, kadangi nuosavybės teisių atkūrimo byloje esantys duomenys sudaro pagrindą priešingai išvadai, kad pareiškėjų prašomas taikyti nuosavybės teisių atkūrimo A. B. būdas Atkūrimo įstatyme buvo numatytas. Aiškinti kokius teisių atkūrimo būdus įstatymų leidėjas nustatė teisės akte reikėtų pagal teisės aiškinimo ir taikymo taisykles. 1991-06-18 Lietuvos Respublikos įstatymo dėl piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atstatymo tvarkos ir sąlygų (toliau - Atstatymo tvarkos ir sąlygų įstatymas), galiojusio prašymo pateikimo metu, 1 straipsnyje buvo nurodyta, kad nuosavybės teisė į išlikusį nekilnojamąjį turtą atstatoma: 1) grąžinant nusavintą turtą natūra arba jam ekvivalentine natūra ir 2) suteikiant vienkartines valstybės išmokas, jeigu neįmanoma grąžinti nusavinto turto natūra arba ekvivalentine natūra, arba asmenys nepageidauja grąžinti natūra. Toks reguliavimas iš esmės reiškia, kad nuosavybės teisės atkuriamos asmenims arba suteikiant materialųjį turtą - daiktus, arba jiems išmokant pinigus. Atstatymo tvarkos ir sąlygų įstatymo 16 straipsnio 1 punktas nustatė, kad vienas iš valstybės išlikusio nekilnojamojo turto išpirkimo būdų yra perdavimas asmenims nuosavybėn neatlygintinai tokios pat rūšies ar vertės turto (ekvivalentine natūra). Iš tokios normos turinio galima pagrįstai daryti išvadą, kad įstatymų leidėjas išaiškino sąvokos „ekvivalentinė natūra" prasmę, t. y. nuosavybės teisės šiuo būdu yra atkuriamos perduodant asmeniui ne konkrečiai tą turtą, kuris buvo nacionalizuotas ar kitaip neteisėtai suvisuomenintas, ir ne išmokant išmoką už šį turtą, tačiau perduodant asmeniui tokios pat rūšies ar vertės turtą. Taigi daryti išvadą, kad nuosavybės teisių atkūrimo būdas - ekvivalentine natūra buvo įtvirtintas Atstatymo tvarkos ir sąlygų įstatyme. Taip pat atkreiptinas dėmesys į tai, kad nors Atkūrimo statyme nebėra vartojama sąvoka „ekvivalentine natūra", tačiau šio įstatymo tam tikrose normose yra nurodyta, kad tam tikrais atvejais vietoje turėto turto grąžinimo natūra yra taikomas nuosavybės teisių atkūrimo būdas, kai asmenims vietoje jų turėto daikto yra perduodamas kitas tokios pačios rūšies, lygiavertis daiktas, pavyzdžiui, lygiavertis turėtajam žemės sklypas kitoje kadastrinėje vietovėje, naujas sklypas individualiai statybai ir pan. Pareiškėjai buvo išreiškę valią, kad jiems nuosavybės teisės į B. B. iki 1940 m. (duomenys neskelbtini), turėtą žemės sklypą būtų atkurtos perduodant jiems neatlygintinai naują žemės sklypą Kauno mieste patvirtina dokumentai bei paties atsakovo veiksmai, kuriais jis vienareikšmiai patvirtino, kad jam yra žinoma ir suprantama pareiškėjų valia dėl nuosavybės teisų atkūrimo būdo pasirinkimo. Kauno apskrities viršininkas 1998 m. birželio 22 d. priėmė įsakymą Nr. 01-3688, kuriuo remiantis A. B. buvo įtrauktas į piliečių, kuriems nauji žemės sklypai individualiai statybai ar kitai paskirčiai perduodami neatlygintinai pagal jų prašymų atkurti nuosavybės teises padavimo datą, eilę. Kauno apskrities viršininkas 2010-03-20 įsakymu Nr. 02-01-2517 buvo atkūrtos nuosavybės teisės A. B. (mirusiam) į 0,6200 ha žemės sklypo jam priklausančios 0,2067 ha dalies dalį - 0,0893 ha, ir perduodant pareiškėjams neatlygintinai naują 0,0893 ha ploto žemės sklypą Nr. 83. Atsakovas 2014 m. lapkričio 12 raštu Nr. 8SD-(14.8.7.)-7019 „Dėl atlyginimo lygiaverčiu miško plotu" informavo pareiškėjus apie Atkūrimo įstatymo pasikeitimą bei galimybę pakeisti valią ir prašyti, jog už likusią negrąžintą žemę būtų atlyginta lygiaverčiu miško plotu kaimo vietovėje, nurodant pasirinktos vietovės rajoną ir kadastro vietovę, kurioje pageidaujate gauti nuosavybėn neatlygintinai lygiavertį miško plotą. Atsakovas teigia, kad pareiškėjai nepasinaudojo šiuo pasiūlymu ir nepateikė atsakovui jokio prašymo. Atsakovas tokiais teiginiais bando įrodinėti, kad elgėsi laikydamasis gero viešojo administravimo principo, siūlydamas pareiškėjams pakeisti savo valią dėl nuosavybės atkūrimo budo, kurio tariamai nebenumato Atkūrimo įstatymas. Pareiškėjai buvo pasirinkę nuosavybės teisių atkūrimo ekvivalentine natūra būdą - perduodant jiems neatlygintinai naują žemės sklypą Kauno mieste ir nepageidavo šio Atkūrimo įstatyme nurodyto būdo keisti, todėl ir nepasinaudojo atsakovo 2014-11-12 rašte N r. 8SD-(14.8.7.)-7019 ir 2012-02-14 pranešime Nr. 8SD-(14.8.94.)-543 pateiktais pasiūlymais pakeisti anksčiau pareikštą valią. Kauno apskrities viršininko 2010-03-20 įsakymo Nr. 02-01-2517 „Dėl nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo (Kauno m.)", kuriuo buvo atkurtos nuosavybės teisės A. B. į 0,6200 ha žemės sklypo jam priklausančios 0,2067 ha dalies dalį - 0,0893 ha, perduodant neatlygintinai 0,0893 ha ploto sklypą individualiai statybai Kauno mieste, 2 punkte yra nurodyta, kad į likusią 0,1174 ha dalį iš 0,2067 ha dydžio A. B. (mirusiam) priklausiusios sklypo dalies nuosavybės teisės bus atkurtos vėliau. Tai reiškia, kad atsakovas, vadovaudamasis pareiškėjų valia dėl nuosavybės teisių atkūrimo būdo pasirinkimo, jau pradėjo ir iš dalies įvykdė teisių atkūrimo procedūrą, nes, minėta, nenustatė jokių faktinių ir/ar teisinių kliūčių jai vykdyti. Atsakovo veiksmai patvirtina, kad nuosavybės teisių į likusią 0,1174 ha dalį iš 0,2067 ha dydžio A. B. (mirusiam) priklausiusios sklypo dalies atkūrimui nereikėjo jokio pareiškėjų valios dėl teisių atkūrimo būdo pakeitimo į kitokį būdą, o reikėjo tik kad atsakovas toliau tęstų pradėtą teisių atkūrimo procedūrą pagal pareiškėjų valią, kuria pats atsakovas vadovavosi priimdamas Kauno apskrities viršininko 2010-03-20 įsakymą Nr. 02-01-2517. Nėra nei faktinio, nei teisinio pagrindo teigti, kad pareiškėjai tinkamai nebuvo pasirinkę Atkūrimo įstatyme numatyto nuosavybės teisių atkūrimo budo, todėl ir Atkūrimo įstatymo 21 straipsnio 5 dalies normas taikyti nebuvo pagrindo. Atkūrimo įstatymo 16 straipsnio 9 dalyje nurodyti atlyginimo už valstybės išperkamą nekilnojamąjį turtą būdai yra alternatyvūs vienas kitam ir įstatymų leidėjas nenustatė jų taikymo eiliškumo, kas reiškia, kad atlyginimo už valstybės išperkamą nekilnojamąjį turtą būdas parenkamas tik pagal pareiškėjo valią. Atkūrimo įstatymo 16 straipsnio 9 dalies 8 punkte nustatyta, kad būtent pinigais atlyginama tiems piliečiams, kurie atsisakė jiems perduodamo neatlygintinai nuosavybėn naujo žemės sklypo individualiai statybai miestuose. Pareiškėjai neatsisakė jiems perduodamo neatlygintinai nuosavybėn naujo žemės sklypo individualiai statybai miestuose.

Atsakovė nesutiko su pareiškėjų skundu ir prašė skundą atmesti kaip nepagrįstą. Atsakovė atsiliepime nurodė ir jos atstovas teismo posėdyje paaiškino, jog Valstybės institucijos, spręsdamos nuosavybės teisių atkūrimo į žemę, mišką ir vandens telkinius klausimus, privalo vadovautis Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymu (toliau - Atkūrimo įstatymas), Lietuvos Respublikos žemės reformos įstatymu, Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo įgyvendinimo tvarka, patvirtinta Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1997 m. rugsėjo 29 d. nutarimu Nr. 1057 „Dėl Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo įgyvendinimo tvarkos ir sąlygų" (toliau - Atkūrimo įstatymo įgyvendinimo tvarka), ir kitais nuosavybės teisių į iki 1940 m. nacionalizacijos nuosavybės teise valdytą nekilnojamąjį turtą atkūrimą reglamentuojančiais teisės aktais. Iš nuosavybės teisių atkūrimo byloje Nr. 1157 pateiktų dokumentų, nustatyta, kad B. B. iki 1940 m. nacionalizacijos nuosavybės teise valdė 0,6200 ha žemės sklypą (duomenys neskelbtini). Prašymus atkurti nuosavybės teises į minėtą žemę pateikė I. O. P., P. L. T. ir A. B., . I. O. P.ir P. L. T. nuosavybės teisės atkurtos. A. B. 1991 m. lapkričio 16 d. prašymu pageidavo, kad nuosavybės teisės j išlikusį nekilnojamąjį turtą būtų atkurtos ekvivalentine natūra. A. B. priklauso atkurti nuosavybės teises į B. B. turėto 0,6200 ha žemės sklypo dalį, t. y. į 0,2067 ha. 2000 m. birželio 27 d. A. B. mirus, pagal 2001 m. sausio 12 d. paveldėjimo teisės liudijimą pagal įstatymą, patvirtintą Vilniaus m. 4-tojo notarų biuro notarės G. O. Š. , registro Nr. 1-606, 1/3 (vienos trečiosios) jo turto dalies paveldėtojas yra mirusiojo sūnus D. B. ir 2/3 (dviejų trečiųjų) turto dalių paveldėtoja yra mirusiojo sutuoktinė P. B. B.. Pareiškėjai 2007 m. balandžio 4 d. pateikė prašymą, nurodydami jog pageidauja, kad atkuriant B. B. nuosavybės teise į išlikusį nekilnojamąjį turtą, jos įpėdiniams būtų neatlygintinai perduoti šioje teritorijoje naujai suformuoti žemės sklypai. Kauno apskrities viršininko administracijos Žemės tvarkymo departamento Kauno miesto žemėtvarkos skyrius, vadovaudamasis Kauno apskrities viršininko 2006 m. vasario 21 d, įsakymu Nr. V-67 patvirtinta naujų sklypų perdavimo piliečiams neatlygintinai Kauno mieste tvarka, atsižvelgiant į Kauno apskrities viršininko 2009 m. rugpjūčio 7 d. įsakymų Nr. 02-01-8066 patvirtintą naujų žemės sklypų suteikimo eilę, kurioje A. B. eilės numeris 303, pasiūlė Pareiškėjams pasirinkti naują žemės sklypą (iki 0,2000 ha) pagal Kauno miesto savivaldybės administracijos direktoriaus patvirtintus detaliuosius planus. Kauno apskrities viršininko 2010 m. kovo 20 d. įsakymu Nr. 02-01-2517 „Dėl nuosavybės teisės į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo (Kauno m.)" ir Kauno apskrities viršininko 2010 m. kovo 20 d. sprendimu Nr. 19-10219 „Dėl nuosavybės teisių atkūrimo mieste piliečiui A. B. (a.k. (duomenys neskelbtini) miręs)" A. B. atkurtos nuosavybės teisės perduodant neatlygintinai nuosavybėn naują 0,0893 ha žemės sklypą Nr. 83 pagal teritorijos prie (duomenys neskelbtini). Nuosavybės teisės A. B. atkurtos į 0,0893 ha žemės. Liko neatkurtos nuosavybės teisės į 0,1174 ha. Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Kauno miesto žemėtvarkos skyrius 2012 m. vasario 14 d. raštu Nr. 8SD-(14.8.94.)-543 „Dėl atlyginimo pinigais už mieste turėtą valstybės išperkamą žemę" informavo Pareiškėjus apie galimybę, jeigu pageidauja pasinaudoti Atkūrimo įstatyme numatyta galimybe pakeisti valią ir už mieste turėtą valstybės išperkamą žemę prašyti atlyginti pinigais, Kauno miesto skyriaus 2014 m. lapkričio 12 d. raštu Nr. 8SD-(14.8.94.)-7019 „Dėl atlyginimo lygiaverčiu miško plotu'" informavo pareiškėjus apie Atkūrimo Įstatymo pakeitimus, t. y, apie Atkūrimo įstatyme įtvirtintą papildomą atlyginimo už valstybės išperkamą žemę, esančią miestams priskirtose teritorijose, įskaitant žemę, esančią miestams priskirtose teritorijose po 1995 m. birželio 1 d., būdą - atlyginimą lygiaverčiu miško plotu kaimo vietovėje, įstatymo 21 straipsnio 4 dalyje numatyta nuostata minėti piliečiai nepasinaudojo ir Kauno miesto skyriui iki 2015 m. kovo 1 d. nepateikė prašymo pakeisti valią dėl atlyginimo būdo ir atlyginti lygiaverčiu miško plotu kaimo vietovėje. Kauno miesto skyrius 2015 m. gruodžio 11 d. raštu Nr. 8SD-6686-(l 4.8.94.) pareiškėjus pakvietė atvykti iki 2015 m. gruodžio 23 d. ir susipažinti su skundžiamo sprendimo projektu. Kauno miesto skyriui pareiškėjai 2015 m, gruodžio 22 d. pateikėte prašymą, kuriuo nesutiko, kad nuosavybės teisės A. B. (mirusiam) būtų atkurtos už 0,1174 ha atlyginant pinigais ir pažymėjo, jog pareiškėjų pasirinktas ir pageidaujamas nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo būdas yra perdavimas neatlygintinai nuosavybėn naujo Vyriausybės nustatyta tvarka įrengto arba neįrengto žemės sklypo tame mieste, kuriame buvo turėtoji žemė ir pabrėžė, kad nuo pat 1991 m. lapkričio 16 d. laikėsi nuoseklios pozicijos dėl atlyginimo už valstybės išperkamą nekilnojamąjį turtą būdo pasirinkimo ir savo pasirinkimo nekeitė. Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos 2016 m. sausio 18 d. priėmė sprendimą „Dėl nuosavybės teisių atkūrimo miesto gyvenamojoje vietovėje piliečiui A. B. ", kuriuo, atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo 21 straipsnio 5 dalis, nuspręsta atkurti nuosavybės teises į A. B. tenkančią nekilnojamojo turto dalį - 0,1174 ha žemės atlyginant pinigais už 0,1174 ha žemės (vertė (indeks, Koef. 1,6) 451,00 Eur), Atkūrimo įstatymo 5 straipsnio 5 dalis numato, kad jeigu piliečiui sugrąžintas ar perduodamas neatlygintinai nuosavybėn žemės sklypo plotas miesto teritorijai priskirtoje žemėje yra mažesnis už žemės sklypo plotą, į kurį pagal šį įstatymą jam atkuriamos nuosavybės teisės, už likusį žemės sklypo plotą valstybė jam atlygina pagal šio įstatymo 16 straipsnį. Atkūrimo įstatymo 21 straipsnio 5 dalyje nurodyta, kad tuo atveju, kai šio įstatymo nustatytais terminais piliečiai nepareiškė valios dėl būdo, kuriuo atkuriamos nuosavybės teisės į nekilnojamąjį turtą ar atlyginama už valstybės išperkamą turtą, arba nepareiškė valios dėl atlyginimo būdo pakeitimo, kai prašyme nurodytas nuosavybės teisių atkūrimo būdas nenumatytas šiame įstatyme, ar nurodytuoju būdu nėra galimybių atkurti nuosavybės teisių ir (ar) atlyginti už nekilnojamąjį turtą, nuosavybės teisės šiems piliečiams atkuriamos atlyginant pinigais. Atkūrimo įstatymo nuostatos nebenumato atlyginimo už valstybės išperkamą žemę būdo - ekvivalentinė natūra. Toks nuosavybės teisių atkūrimo būdas buvo numatytas iki 1997 metų galiojusiame įstatyme Dėl piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atstatymo tvarkos ir sąlygų. 1997 m. liepos 1 d. priimtas Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymas nuosavybės teisių atkūrimo būdo ekvivalentine natūra nebenumatė, todėl piliečiai Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo numatytais terminais privalėjo tikslinti savo valią dėl nuosavybės teisių atkūrimo būdo (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2009 metų gruodžio 14 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A525-1435/2009). Pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 89 straipsnio 1 dalį skundžiamas administracinis aktas (ar jo dalis) turi būti panaikintas, jeigu jis yra: neteisėtas iš esmės, t.y. savo turiniu prieštarauja aukštesnės galios teisės aktams; neteisėtas dėl to, kad jį priėmė nekompetentingas administravimo subjektas arba neteisėtas dėl to, kad jį priimant buvo pažeistos pagrindinės procedūros, ypač taisyklės, turėjusios užtikrinti objektyvų visų aplinkybių įvertinimą bei sprendimo pagrįstumą. Manome, kad ginčijamas Kauno miesto skyriaus administracinis aktas neprieštarauja jokiems aukštesnę galią turintiems teisės aktams, sprendimą priėmė kompetentingas subjektas, turintis teisę priimti sprendimus, taip pat manome, kad nebuvo pažeistas objektyvaus visų aplinkybių įvertinimo bei sprendimo pagrįstumo kriterijus.

Pareiškėjų skundas atmestinas.

Pareiškėjai ginčija Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos (toliau - NŽT) 2016 m. sausio 18 d. sprendimo Nr. 8S-19-(14.8.3.) teisėtumą.

Ginčijamu sprendimu atsakovas nusprendė atkurti nuosavybės teises į A. B. tenkančią nekilnojamojo turto dalį - 0,1174 ha žemės atlyginant pinigais už 0,1174 ha žemės (vertė (indeks. koef. 1,6) 451,00 Eur. Ginčijamas sprendimas priimtas atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo (toliau - Atkūrimo įstatymas) 21 straipsnio 5 dalį.

Ginčas byloje kilo dėl nuosavybės teisių atkūrimo būdo įgyvendinimo, t.y. pareiškėjų teisės atkurti nuosavybės teises į buvusios savininkės B. B. valdytos žemės (viso valdė 0,6200 ha žemės, (duomenys neskelbtini)) 0,1174 ha dalį ekvivalentine natūra (lygiaverčiu žemės sklypu), perduodant jiems neatlygintinai nuosavybėn naują žemės sklypą. Pareiškėjai iš esmės siekia, kad nuosavybės teisės jiems būrų atkurtos lygiaverčiu žemės sklypu, perduodant jiems neatlygintinai nuosavybėn naują žemės sklypą. Byloje nėra ginčo dėl pareiškėjų teisės atkurti nuosavybės teises į B. B. valdytą iki nacionalizacijos ir likusią neatkurtą 0,1174 ha žemės dalį, ginčas kilo dėl šios teisės realizavimo būdo.

Byloje nustatyta, jog B. B. iki 1940 m. nacionalizacijos nuosavybės teise valdė 0,6200 ha žemės sklypą (duomenys neskelbtini) B. B. įpėdinis A. B. prašymą atkurti nuosavybės teises į minėtą žemę pateikė 1991 m. lapkričio 16 d. A. B. pageidavo, kad į jam priklausančios, B. B. valdytos 0,6200 ha žemės dalį, t.y. į 0,2067 ha, nuosavybės teisės būtų atkurtos ekvivalentine natūra. A. B. mirus 2000 m. birželio 27 d., jo turto dalies paveldėtojais tapo pareiškėjai, t.y. 1/3 (vienos trečiosios) jo turto dalies mirusiojo A. B. sūnus D. B. ir 2/3 (dviejų trečiųjų) turto dalių paveldėtoja mirusiojo A. B. sutuoktinė P. B. B.. Pareiškėjai 2007 m. vasario 22 d. ir 2007 m. balandžio 4 d. pateikė atsakovui prašymus, nurodydami jog pageidauja, kad atkuriant B. B. nuosavybės teise į išlikusį nekilnojamąjį turtą, jos įpėdiniams būtų neatlygintinai perduoti naujai suformuoti žemės sklypas individualiai statybai. Kauno apskrities viršininko 2010 m. kovo 20 d. įsakymu Nr. 02-01-2517 „Dėl nuosavybės teisės į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo (Kauno m.)" ir Kauno apskrities viršininko 2010 m. kovo 20 d. sprendimu Nr. 19-10219 „Dėl nuosavybės teisių atkūrimo mieste piliečiui A. B. (a.k. (duomenys neskelbtini) miręs)" A. B. (mirusiam) buvo atkurtos nuosavybės teisės perduodant neatlygintinai nuosavybėn naują 0,0893 ha žemės sklypą Nr. 83 pagal teritorijos prie (duomenys neskelbtini). detalųjį planą, Kaune. Pareiškėjams liko neatkurtos nuosavybės teisės į 0,1174 ha žemės. Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Kauno miesto žemėtvarkos skyrius 2012 m. vasario 14 d. raštu Nr. 8SD-(14.8.94.)-543 informavo pareiškėjus apie Atkūrimo įstatyme numatyta galimybe pakeisti valią ir už mieste turėtą valstybės išperkamą žemę prašyti atlyginti pinigais. Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Kauno miesto skyriaus 2014 m. lapkričio 12 d. raštu Nr.8SD-(14.8.94.)-7019 „Dėl atlyginimo lygiaverčiu miško plotu'" informavo pareiškėjus apie Atkūrimo įstatyme įtvirtintą papildomą atlyginimo už valstybės išperkamą žemę, esančią miestams priskirtose teritorijose, įskaitant žemę, esančią miestams priskirtose teritorijose po 1995 m. birželio 1 d., būdą - atlyginimą lygiaverčiu miško plotu kaimo vietovėje. Pareiškėjai iki 2015 m. kovo 1 d. nepateikė Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Kauno miesto skyriui prašymo pakeisti valią dėl atlyginimo būdo ir atlyginti lygiaverčiu miško plotu kaimo vietovėje. Atsakovas priėmė skundžiamą sprendimą, kuriuo nusprendė atkurti nuosavybės teises į A. B. tenkančią nekilnojamojo turto dalį - 0,1174 ha žemės atlyginant pinigais už 0,1174 ha žemės (vertė (indeks. koef. 1,6) 451,00 Eur).

Ginčo teisinius santykius reguliuoja Atkūrimo įstatymas, Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1997 m. rugsėjo 29 d. nutarimu Nr. 1057 patvirtinta Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo įgyvendinimo tvarka (toliau - Atkūrimo Tvarka). Atkūrimo įstatymo 5 straipsnio 2 dalies 1-3 punktuose nurodyta, kokiais būdais yra atkuriamos nuosavybės į žemę, iki 1995 m. birželio 1 d. buvusią miestams nustatyta tvarka priskirtose teritorijose. Pagal Atkūrimo įstatymo 5 straipsnio 2 dalies 1 punktą, nuosavybės teisės į žemę, iki 1995 m. birželio 1 d. buvusią miestams nustatyta tvarka priskirtose teritorijose, atkuriamos grąžinant natūra laisvą (neužstatytą) žemę turėtoje vietoje piliečiui ar piliečiams bendrosios nuosavybės teise, taip pat piliečiui, nuosavybės teise turinčiam pastatus, jo naudojamą teritorijų planavimo dokumentuose ar žemės valdos projektuose nustatytų ribų žemės sklypą, išskyrus žemę, pagal šio įstatymo 12 straipsnį priskirtą valstybės išperkamai žemei, ir žemę, kurios susigrąžinti turėtoje vietoje pilietis nepageidauja. Atkūrimo įstatymo 12 straipsnio 1 dalyje yra nurodyti atvejai, kai žemė iš šio įstatymo 2 straipsnyje nurodytų piliečių išperkama valstybės ir už ją atlyginama pagal šio įstatymo 16 straipsnį.

Bylos duomenys patvirtino, jog A. B. pageidavo, kad jam nuosavybės teisės į išlikusį nekilnojamąjį turtą būtų atkurtos ekvivalentine natūra. A. B. 1991 m. lapkričio 16 d. prašymo dėl nuosavybės teisių atkūrimo pateikimo metu galiojusio Lietuvos Respublikos 1991 m. birželio 18 d. įstatymo „Dėl piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atstatymo tvarkos ir sąlygų“ Nr. I-1454 (toliau - Atstatymo įstatymas) 16 straipsnyje buvo numatyti atlyginimo piliečiams už išperkamą turtą būdai, vienas iš jų, kurį pasirinko pretendentė, buvo tokios pat rūšies ar vertės turto perdavimas nuosavybėn neatlygintinai (ekvivalentine natūra). Atstatymo įstatymą pakeitusio 1997 m. liepos 1 d. Atkūrimo įstatymo 16 straipsnio 9 dalies 1 punkte (1999-05-13 įstatymo Nr. VIII-1181 redakcija, įsigaliojusi nuo 1999-06-02) nurodytas iš esmės analogiškas būdas, jog už valstybės išperkamą žemę, miškus ir vandens telkinius valstybė piliečiams atlygina lygiaverčiu žemės, miško ar vandens telkinio plotu. Anksčiau galiojęs Atstatymo įstatymo 16 straipsnyje numatytas atlyginimo piliečiams už išperkamą turtą būdas - tokios pat rūšies ar vertės turto perdavimas nuosavybėn neatlygintinai (ekvivalentine natūra), iš esmės reiškia lygiaverčio žemės sklypo suteikimą atlyginant piliečiams už valstybės išperkamą turtą, kurio negalimą grąžinti buvusioje vietoje. Minėtas Atstatymo įstatymo 16 straipsnyje numatytas atlyginimo būdas savo esme atitinka Atkūrimo įstatymo 16 straipsnio 9 dalies 4 punkte nurodytą atlyginimo būdą lygiaverčiu nauju žemės sklypu individualiai statybai. Todėl negalima sutikti su atsakovo argumentais, jog pretendento A. B. prašyme nurodytas atlyginimo būdas nenumatytas Atkūrimo įstatyme. Anksčiau galiojusio Atstatymo įstatymo 16 straipsnyje numatytas vienas iš atlyginimo būdų, tai tokios pat rūšies ar vertės turto perdavimas nuosavybėn neatlygintinai (ekvivalentine natūra) ir dabar galiojančio Atkūrimo įstatymo 16 straipsnio 9 dalies 4 punkte numatytas atlyginimo lygiaverčiu nauju žemės sklypu individualiai statybai, iš esmės reiškia tą patį atlyginimo būdą. Lietuvių klabos žodynas žodį „ekvivalentas“ apibudina kaip žodį atitinkantį žodžių reikšmes - lygiavertis, lygiareikšmis, tolygus daiktas. Nagrinėjamo ginčo atveju, tai reiškia atlyginimą kitoje vietoje (ne buvusioje žemės vietoje) lygiaverčiu nauju žemės sklypu individualiai statybai.

Pretendentas A. B. prašyme dėl nuosavybės atkūrimo aiškiai išreiškė valią grąžinti žemę ekvivalentine natūra. Pareiškėjai 2007 m. vasario 22 d., 2007 m. balandžio 4 d. prašymuose detalizavo valią dėl žemė grąžinimo nauju žemės sklypu Kauno miesto teritorijoje. Atsakovas 2010 m. kovo 20 d. įsakymu Nr. 02-01-2517 „Dėl nuosavybės teisės į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo (Kauno m.)" ir Kauno apskrities viršininko 2010 m. kovo 20 d. sprendimu Nr. 19-10219 „Dėl nuosavybės teisių atkūrimo mieste piliečiui A. B. (a.k. (duomenys neskelbtini) miręs)" atkūrė mirusiam pretendentui A. B. nuosavybės teisės perduodant neatlygintinai nuosavybėn naują 0,0893 ha žemės sklypą Nr. 83 pagal teritorijos prie (duomenys neskelbtini) detalųjį planą, Kaune. Pažymėtina, jog institucija, vykdantį nuosavybės teisių atkūrimo būdą, įvertino pareiškėjo valią ir tai nebuvo atsakovui kliūtis atkurti nuosavybės teises lygiaverčiu - nauju žemės sklypu, nors pareiškėjas valią patikslino tik 2007 metais, t.y. po Atkūrimo įstatyme numatyto termino iki 2003 m. balandžio 1 d. pakeisti valią dėl nuosavybės teisių atkūrimo būdo. Atkūrimo įstatymo 21 straipsnio 3 punkte (2011 m. lapkričio 10 d. įstatymo Nr. XI-1650 redakcija), buvo numatyta, kad tuo atveju, kai šio įstatymo nustatytais terminais (iki 2003 m. balandžio 1 d.) piliečiai nepareiškė valios dėl būdo, kuriuo atkuriamos nuosavybės teisės į nekilnojamąjį turtą ar atlyginama už valstybės išperkamą turtą, arba nepareiškė valios dėl atlyginimo būdo pakeitimo, kai prašyme nurodytas nuosavybės teisių atkūrimo būdas nenumatytas šiame įstatyme, ar nurodytuoju būdu nėra galimybių atkurti nuosavybės teisių ir (ar) atlyginti už nekilnojamąjį turtą, nuosavybės teisės šiems piliečiams atkuriamos atlyginant pinigais. Pažymėtina, kad atsakovė nuo prašymo pateikimo momento iki 2010 metų nekėlė abejonių pretendentų išreikšta valia dėl žemės grąžinimo.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (toliau – LVAT), nagrinėdamas panašaus pobūdžio ginčą bei vertindamas kitą Atkūrimo įstatymo 16 straipsnio 9 dalies 4 punkte numatytą atlyginimo už valstybės išperkamą žemę būdą – perdavimą neatlygintinai nuosavybėn lygiavertį turėtajam naują žemės sklypą individualiai statybai miestuose ir kaimo vietovėse, kur buvo turėtoji žemė, bei anksčiau galiojusio Atstatymo įstatymo 5 straipsnio 1 dalies 2 punkte numatytą atkūrimo būdą (lygiaverte natūra), konstatavo, jog vien tik teisinių formuluočių, kuriomis įstatymų leidėjas Atstatymo įstatymo ir Atkūrimo įstatymo raidoje apibūdino, kokiu būdu atkuriamos nuosavybės teisės į išlikusį nekilnojamąjį turtą, kuris negali būti grąžintas turėtoje iki nacionalizacijos vietoje (ekvivalentine natūra, lygiaverte natūra, lygiaverčiu turėtajam žemės sklypu), nereiškia, kad minėti nuosavybės teisių atkūrimo ar kompensavimo būdai pagal savo turinį ir paskirtį iš esmės skiriasi (LVAT 2014-07-09 nutartis administracinė byla Nr. A146-590/2014).

Kaip jau buvo minėta, Kauno apskrities viršininko 2010 m. kovo 20 d. įsakymu Nr. 02-01-2517 „Dėl nuosavybės teisės į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo (Kauno m.)" ir Kauno apskrities viršininko 2010 m. kovo 20 d. sprendimu Nr. 19-10219 „Dėl nuosavybės teisių atkūrimo mieste piliečiui A. B. (a.k. (duomenys neskelbtini) miręs)" atkūrė A. B. nuosavybės teises perduodant neatlygintinai nuosavybėn naują 0,0893 ha žemės sklypą, pareiškėjams liko neatkurtos nuosavybės teisės į 0,1174 ha žemės. Pareiškėjai pageidauja, kad į likusią neatkurtos žemės dalį nuosavybės teisės būtų atkurtos neatlygintinai nuosavybėn perduodant dar vieną lygiavertį turėtajam naują žemės sklypą individualiai statybai.

Atkūrimo įstatymo 5 straipsnio 3 dalis nustato, kad minimalus neatlygintinai nuosavybėn perduodamo naujo žemės sklypo dydis yra 0,04 ha, išskyrus nuosavybės teise turėtą mažesnį žemės sklypą, o maksimalus neatlygintinai nuosavybėn perduodamo žemės sklypo plotas turi būti ne didesnis kaip 0,2 ha Vilniuje, Kaune, Klaipėdoje, Šiauliuose, Panevėžyje, Alytuje, Marijampolėje, Druskininkuose, Palangoje, Birštone ir ne didesnis kaip 0,3 ha kituose miestuose. Pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1998 m. liepos 23 d. nutarimu Nr. 920 patvirtintus Savivaldybių nustatomus naujų žemės sklypų, kuriuos kaip atlyginimą piliečiams už nuosavybės teise turėtą žemę, gyvenamuosius namus, jų dalis, butus numatoma perduoti individualiai statybai ir kitai paskirčiai miestuose, dydžius, Kauno mieste numatomo perduoti žemės sklypo dydis yra nuo 0,04 ha ir ne didesnis kaip 0,06 ha, o teritorijose su neišplėtota infrastruktūra nuo 0,06 ha iki 0,12 ha. Taigi, pagal minėto Atkūrimo įstatymo 5 straipsnio 3 dalį, minimalus neatlygintinai perduodamo nuosavybėn naujo žemės sklypo Kauno mieste plotas – 0,04 ha, maksimalus – 0,12 ha. Analogiškos nuostatos įtvirtintos ir Atkūrimo tvarkos 34-35 punktuose.

Atkūrimo įstatymo 5 straipsnio 5 dalis numato, kad jeigu piliečiui sugrąžintas ar perduodamas neatlygintinai nuosavybėn žemės sklypo plotas miesto teritorijai priskirtoje žemėje yra mažesnis už žemės sklypo plotą, į kurį pagal šį įstatymą jam atkuriamos nuosavybės teisės, už likusį žemės sklypo plotą valstybė jam atlygina pagal šio įstatymo 16 straipsnį.

Atkūrimo įstatymo 21 straipsnio 5 dalyje nurodyta, kad tuo atveju, kai šio įstatymo nustatytais terminais piliečiai nepareiškė valios dėl būdo, kuriuo atkuriamos nuosavybės teisės į nekilnojamąjį turtą ar atlyginama už valstybės išperkamą turtą, arba nepareiškė valios dėl atlyginimo būdo pakeitimo, kai prašyme nurodytas nuosavybės teisių atkūrimo būdas nenumatytas šiame įstatyme, ar nurodytuoju būdu nėra galimybių atkurti nuosavybės teisių ir (ar) atlyginti už nekilnojamąjį turtą, nuosavybės teisės šiems piliečiams atkuriamos atlyginant pinigais.

Nurodytas nuosavybės teisių atkūrimo teisinis reglamentavimas reiškia, kad Atkūrimo įstatymo 5 straipsnis, reglamentuojantis nuosavybės teisių į miesto žemę atkūrimo sąlygas ir tvarką, numato, kad nuosavybės teisės į žemę, iki 1995 m. birželio 1 d. buvusią miestams nustatyta tvarka priskirtose teritorijose, atkuriamos į vieną neatlygintinai piliečiui perduodama naują Vyriausybės nustatyta tvarka įrengtą arba neįrengtą žemės sklypą individualiai statybai. Atkūrimo įstatymo 5 straipsnis nenumato, kad piliečiui gali būti perduodamas neatlygintinai nuosavybėn daugiau kaip vienas naujas žemės sklypas individualiai statybai. Atsižvelgiant į tai, kad pareiškėjams jau buvo neatlygintinai perduotas vienas naujas žemės sklypą, konstatuotina, jog pareiškėjų reikalavimas į likusią neatkurtos žemės dalį atkurti nuosavybės teises neatlygintinai nuosavybėn perduodant dar vieną lygiavertį turėtajam naują žemės sklypą individualiai statybai yra visiškai nepagrįstas. Todėl, vadovaujantis Atkūrimo įstatymo 5 straipsnio 5 dalies nuostatomis, už buvusios savininkės B. B. žemę, į kurią nuosavybės teisės dar nėra atkurtos (0,1174 ha), turi būti atlyginama kitais Atkūrimo įstatymo 16 straipsnyje nurodytais nuosavybės teisų atlyginimo būdais.

Pažymėtina, kad Atkūrimo įstatymo 18 straipsnio 3 dalis įpareigojo institucijas, nagrinėjančias piliečių prašymus dėl nuosavybės teisių atkūrimo, nesant galimybės pagal šį įstatymą nuosavybę grąžinti natūra, piliečiams raštu pasiūlyti kitus šiame įstatyme numatytus atlyginimo būdus.

Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Kauno miesto žemėtvarkos skyrius 2012 m. vasario 14 d. raštu Nr. 8SD-(14.8.94.)-543 informavo pareiškėjus apie Atkūrimo įstatyme numatyta galimybe pakeisti valią dėl atlyginimo būdo ir už mieste turėtą valstybės išperkamą žemę prašyti atlyginti pinigais (atkūrimo bylos psl. 131). Atsakovai valios dėl atlyginimo būdo nepakeitė. Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Kauno miesto skyriaus 2014 m. lapkričio 12 d. raštu Nr.8SD-(14.8.94.)-7019 „Dėl atlyginimo lygiaverčiu miško plotu'" informavo pareiškėjus apie Atkūrimo įstatyme įtvirtintą papildomą atlyginimo už valstybės išperkamą žemę, esančią miestams priskirtose teritorijose, įskaitant žemę, esančią miestams priskirtose teritorijose po 1995 m. birželio 1 d., būdą - atlyginimą lygiaverčiu miško plotu kaimo vietovėje (atkūrimo bylos psl. 168 -167). Pareiškėjai iki 2015 m. kovo 1 d. nepateikė Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Kauno miesto skyriui prašymo pakeisti valią dėl atlyginimo būdo ir atlyginti lygiaverčiu miško plotu kaimo vietovėje.

Atkūrimo įstatymo 21 straipsnio 5 dalyje numatyta, kad tuo atveju, kai šio įstatymo nustatytais terminais piliečiai nepareiškė valios dėl būdo, kuriuo atkuriamos nuosavybės teisės į nekilnojamąjį turtą ar atlyginama už valstybės išperkamą turtą, arba nepareiškė valios dėl atlyginimo būdo pakeitimo, kai prašyme nurodytas nuosavybės teisių atkūrimo būdas nenumatytas šiame įstatyme, ar nurodytuoju būdu nėra galimybių atkurti nuosavybės teisių ir (ar) atlyginti už nekilnojamąjį turtą, nuosavybės teisės šiems piliečiams atkuriamos atlyginant pinigais.

Pareiškėjams jų nurodytu nuosavybės teisių atkūrimo būdu atkurti nuosavybės teises nebuvo galimybės, nes pareiškėjams jau buvo suteiktas neatlygintinai lygiavertis turėtajam naujas žemės sklypas individualiai statybai. Pareiškėjai valios atkurti nuosavybės teises į likusios neatkurtos žemės dalį kitu būdu, t.y. ne nauju lygiaverčiu žemės sklypu, nepakeitė. Todėl atsakovas, vadovaudamasis minėta Atkūrimo įstatymo 21 straipsnio 5 dalimi, pagrįstai ir teisėtai, nepažeisdamas Atkūrimo įstatymo reikalavimų, priėmė skundžiamą sprendimą.

Konstitucinis Teismas priimtuose nutarimuose yra suformavęs plačią oficialiąją konstitucinę restitucijos – piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo doktriną. Konstitucinis Teismas yra ne kartą konstatavęs, kad įstatymų leidėjas, reguliuodamas nuosavybės teisių atkūrimą, turi diskreciją nustatyti nuosavybės teisių atkūrimo sąlygas ir tvarką (2003 m. kovo 4 d., 2013 m. rugsėjo 11 d., 2013 m. spalio 9 d., 2013 m. spalio 10 d. nutarimai). Konstitucinio Teismo aiškinimu, šią diskreciją objektyviai nulemia tai, kad per laikotarpį, praėjusį nuo neteisėto turto nusavinimo, iš esmės pasikeitė nuosavybės santykių sistema (2001 m. balandžio 2 d., 2003 m. kovo 4 d., 2013 m. rugsėjo 11 d. nutarimai); įstatymais nustatant nuosavybės teisių atkūrimo sąlygas ir tvarką būtina atsižvelgti į pakitusias socialines, ekonomines ir kitas sąlygas (2007 m. rugsėjo 6 d. nutarimas). Be to, Konstitucinis Teismas yra konstatavęs, kad nuosavybės teisė Lietuvos Respublikos Konstitucijos 23 straipsnio požiūriu nėra tapati Lietuvos Respublikos piliečio teisei įstatymo nustatyta tvarka atkurti nuosavybės teises į išlikusį nekilnojamąjį turtą (2010 m. gruodžio 22 d., 2013 m. rugsėjo 11 d., 2013 m. spalio 9 d. nutarimai). Pagal Konstitucinio Teismo pateiktą išaiškinimą, restitucijos įstatymų nuostata, kad jei negalima grąžinti turto natūra, turi būti skiriama kompensacija, neprieštarauja nuosavybės neliečiamumo ir nuosavybės teisių gynimo principams, nes teisinga kompensacija taip pat užtikrina nuosavybės teisių atkūrimą (2007 m. liepos 5 d., 2007 m. rugsėjo 6 d. nutarimai, 2008 m. liepos 4 d. sprendimas).

Atsižvelgus į Konstitucinio Teismo suformuluotą Atkūrimo įstatymo principinių nuostatų aiškinimą ir Lietuvos Respublikos Atkūrimo įstatymo 10, 16 ir 21 straipsnių 2014 m. rugsėjo 25 d. įstatymo Nr. XI-1650 pakeitimus, įvertinus tai, kad pareiškėjai nepasinaudojo suteikta teise iki 2015 m. kovo 1 d. pakeisti valią dėl atlyginimo būdo bei prašyti už valstybės išperkamą žemę arba jos dalį, esančią, esančią miestams priskirtose teritorijose ir už kurią nėra atlyginta, atlyginti lygiaverčiu miško plotu iš laisvos valstybinės žemės fonde esančių valstybinių miškų, rezervuotų nuosavybės teisėms atkurti, kaimo vietovėje, jeigu sprendimas dėl nuosavybės teisių atkūrimo nepriimtas, konstatuotina, jog atsakovas, vadovaudamasi Atkūrimo įstatymo 21 straipsnio 4 dalimi, pagrįstai priėmė skundžiamą sprendimą ir nuosavybės teises į buvusios savininkės valdytos žemės dalis atkūrė pinigais.

Išanalizavus bylos faktines aplinkybes, įvertinus tai patvirtinančius įrodymus bei nuosavybės teisių atkūrimą reglamentuojančias teisės normas, konstatuotina, kad ginčijamas sprendimas yra pagrįstas faktinėmis aplinkybėmis bei teisės normomis, neprieštarauja aukštesnės galios teisės aktams, priimant ginčijamą administracinį aktą, pagrindinės taisyklės, turėjusios užtikrinti objektyvų visų aplinkybių įvertinimą bei sprendimo pagrįstumą, nebuvo pažeistos, todėl pagrindo naikinti sprendimą nėra.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85-87 straipsniais, 88 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

Pareiškėjų D. B. ir P. B. B. skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant šiam teismui arba per Kauno apygardos administracinį teismą.