- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2026-01-16
- Bylos Nr.
- e2S-36-614/2026
- Teisminio proceso Nr.
- 2-52-3-02225-2024-1
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Eglė Surgailienė
- Ieškovas
- L. R., I. R.
- Atsakovas
- R. G.
- Kategorijos
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovų L. R. ir I. R. atskirąjį skundą dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo 2025 m. liepos 28 d. nutarties, kuria atsisakyta išaiškinti Vilniaus regiono apylinkės teismo 2024 m. spalio 8 d. sprendimą, priimtą civilinėje byloje pagal ieškovų L. R. ir I. R. ieškinį atsakovei R. G. dėl nuosavybės teisės dalių į butą nustatymo ir naudojimosi butu tvarkos nustatymo bei pagal atsakovės priešinį ieškinį dėl atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Vilniaus regiono apylinkės teisme išnagrinėta civilinė byla pagal ieškovų L. R. ir I. R. (toliau kartu – ir ieškovai) ieškinį atsakovei R. G. (toliau – ir atsakovė) dėl nuosavybės teisės dalių į butą nustatymo ir naudojimosi butu tvarkos nustatymo bei pagal atsakovės priešieškinį dėl atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės.
2. Vilniaus regiono apylinkės teismas 2024 m. spalio 8 d. priėmė sprendimą (toliau – sprendimas), kuriuo nusprendė ieškovų ieškinį tenkinti iš dalies, o atsakovės priešieškinį atmesti.
3. Klaipėdos apygardos teismas 2025 m. balandžio 10 d. nutartimi Vilniaus regiono apylinkės teismo 2024 m. spalio 8 d. sprendimą paliko nepakeistą.
Šalies argumentai
4. Ieškovai pateikė prašymą išaiškinti Vilniaus regiono apylinkės teismo 2024 m. spalio 8 d. sprendimą, išaiškinant, ar teismo atmesto ieškovų reikalavimo faktinis dalykas, konstatuojantis juridinio fakto pakeitimo pagrindą, susijusį su naujai nustatyta naudojimosi nekilnojimu daiktu tvarka pagal naudojimosi butu tvarką pagal uždarosios akcinės bendrovės „DPG Systems“ 2023 m. lapkričio 20 d. parengtą buto planą, reikštų faktinį pagrindą, patvirtinantį juridinio fakto pakeitimą ieškovams dėl naujai nustatytos nekilnojamu daiktu tvarkos? Nurodė, kad buvo prašoma nustatyti naudojimosi butu tvarką pagal uždarosios akcinės bendrovės (toliau – ir UAB) „DPG Systems“ 2023 m. lapkričio 20 d. parengtą buto planą. Prašymas atmestas sprendimo motyvuojamąją dalimi (sprendimo 17-22 punktai) nurodant sprendimo 22 punkte, kad CK 4.75 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad valdymo, naudojimosi ir disponavimo tvarka nustatoma teismo tvarka, kai yra bendraturčių nesutarimas. Šiuo atveju teismas nenustatė, kad tarp bendraturčių (ieškovų ir atsakovės) būtų nesutarimas dėl buto valdymo, naudojimo ir disponavimo, todėl ieškovų reikalavimas dėl tokios tvarkos nustatymo nebuvo tenkinamas (atmestas).
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
5. Vilniaus regiono apylinkės teismas 2025 m. liepos 28 d. nutartimi netenkino ieškovų prašymo dėl sprendimo išaiškinimo.
6. Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad ieškovai kelia klausimus dėl sprendimo motyvuojamosios dalies (22 punkto), kurioje nurodyta, kad teismas šiuo atveju nenustatė, kad tarp ieškovų ir atsakovės būtų nesutarimas dėl buto valdymo, naudojimo ir disponavimo. Atsižvelgiant į tai, kad ieškovai neprašo išaiškinti teismo sprendimo rezoliucinės dalies, pagal kurią turi būti vykdomas teismo sprendimas, teismas ieškovų prašymą dėl sprendimo išaiškinimo netenkino.
7. Teismas pastebėjo, jog tai, kad teismas motyvuojamojoje dalyje konstatavo nenustatęs šalių ginčo dėl buto naudojimo, nereiškia, jog taip buvo nustatytas tam tikras juridinę reikšmę turintis faktas, registruotinas Nekilnojamojo turto registre, nes tokio pobūdžio byloms (dėl faktų nustatymo) įstatymas numato kitą procedūrą (bylos nagrinėjamos CPK XXVI skyriuje numatyta tvarka). Be to, ieškovai turi teisę kreiptis į teismą dėl bendraturčių (atsakovės) galimai nepagrįsto atsisakymo bendradarbiauti sudarant ir Nekilnojamojo turto registre įregistruojant faktinę naudojimosi butu tvarką.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai
8. Ieškovai pateikė atskirąjį skundą, kuriuo prašo panaikinti Vilniaus regiono apylinkės teismo 2025 m. liepos 28 d. nutartį ir išspręsti klausimą iš esmės. Ieškovai nurodė, kad pirmosios instancijos teismas ydingai interpretavo prašymo turinį, kadangi juo ir yra prašoma išaiškinti suformuotą sprendimo rezoliucinę dalį, kadangi nėra visiškai aišku, kaip turi būti vykdomas sprendimas. Ieškovai prašymu siekia pirmosios instancijos teismo sprendimo išaiškinimo dėl teismo atmesto ieškovų reikalavimo šio teismo sprendimo motyvuojamosios dalies pagrindais, patvirtinant juridinio fakto pakeitimą.
9. Atsakovė atsiliepimo į atskirąjį skundą nepateikė.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
10. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio ar atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo ar nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Nagrinėjant atskiruosius skundus taikomos taisyklės, reglamentuojančios civilinį procesą apeliacinės instancijos teisme (CPK 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų, būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Absoliučių skundžiamo teismo nutarties negaliojimo pagrindų, numatytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, apeliacinės instancijos teismas nenustatė.
11. Atskirasis skundas paduotas dėl pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria atmestas ieškovų prašymas dėl teismo sprendimo išaiškinimo. Taigi apeliacinio nagrinėjimo dalykas – patikrinimas, ar pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė civilinio proceso teisės normas, reglamentuojančias procesinio sprendimo išaiškinimo institutą, šioje byloje susiklosčiusios faktinės ir teisinės situacijos aplinkybėms.
12. CPK 278 straipsnio 1 dalis numato, kad jeigu sprendimas (nutartis) yra neaiškus, tai jį priėmęs teismas turi teisę byloje dalyvaujančių asmenų prašymu, taip pat savo iniciatyva išaiškinti savo sprendimą, nekeisdamas jo turinio. Ši nuostata suprantama taip, kad sprendimas (nutartis) gali būti išaiškinamas, kai yra neaiškiai, nesuprantamai arba nevienareikšmiai suformuluota sprendimo rezoliucinė dalis ir dėl to gali kilti keblumų sprendimą vykdyti.
13. Pagal CPK 278 straipsnio 1 dalį ir nusistovėjusią Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką, teismo sprendimo aiškinimas negali pakeisti jo turinio. Teismo sprendimas gali būti išaiškinamas, jeigu yra neaiškiai (nesuprantamai arba nevienareikšmiškai) suformuluota sprendimo rezoliucinė dalis ir dėl to nėra visiškai aišku, kaip turi būti vykdomas sprendimas; teismas, aiškindamas sprendimą, negali keisti jo turinio ir esmės ar peržengti byloje, kurioje priimtas aiškinamas sprendimas, išspręstų klausimų ribų (CPK 278 str. 1 d.). Teismas neturėtų aiškinti sprendimo (nutarties) motyvuojamosios dalies, nes tai reikštų naujų motyvų surašymą (motyvuojamosios dalies papildymą); tokie veiksmai yra negalimi po to, kai teismo sprendimas (nutartis) yra surašytas ir pasirašytas bylą nagrinėjusių teisėjų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos nutartys civilinėse bylose Nr. 3K-7-183/2006; Nr. 3K-7-242/2009; Nr. 3K-3-381/2010; Nr. 3K-3-712/2013; Nr. 3K-3-35-701/2015). Be to, Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas yra konstatavęs, kad teismo baigiamajame akte turi būti išdėstyti visi argumentai, kuriais jis grindžiamas, jie negali būti teismo išdėstomi po oficialaus teismo baigiamojo akto paskelbimo; oficialiai paskelbęs teismo baigiamąjį aktą, teismas negali keisti ar kitaip koreguoti jo argumentų (Konstitucinio Teismo 2006 m. sausio 16 d., kovo 28 d. nutarimai).
14. Nagrinėjamu atveju apeliacinės instancijos išanalizavęs ieškovų pateiktą prašymą dėl teismo procesinio sprendimo išaiškinimo, neturi pagrindo nesutikti su pirmosios instancijos teismo ginčijamoje nutartyje padaryta išvada, jog atsakovė, pateikdama minėtą prašymą, siekia kitokių tikslų, nei nurodomi CPK 278 straipsnyje ir nurodytoje teismų praktikoje.
15. Bylos duomenimis nustatyta, kad ieškovai kreipėsi į teismą su ieškiniu dėl nuosavybės teisės dalių į butą nustatymo ir naudojimosi butu tvarkos nustatymo, prašydami: 1) nustatyti, kad 17676/35111 dalys 351,11 kv. m bendro ploto ginčo buto priklauso ieškovams bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise, o 17435/35111 dalys buto asmeninės nuosavybės teise priklauso atsakovei, 2) nustatyti nurodytą naudojimosi butu tvarką pagal UAB „DPG Systems“ 2023 m. lapkričio 20 d. parengtą buto planą. Teismas, išnagrinėjęs bylą, sprendimu nustatė, kad ieškovams bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise priklauso 17676/35111 buto (duomenys neskelbtini), o atsakovei asmeninės nuosavybės teise priklauso 17435/35111 buto (duomenys neskelbtini).
16. Viliaus regiono apylinkės teismas 2024 m. spalio 8 d. sprendimu ieškovų ieškinį tenkino iš dalies, nustatyti, kad ieškovams bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise priklauso 17676/35111 buto (duomenys neskelbtini), nustatė, kad atsakovei asmeninės nuosavybės teise priklauso 17435/35111 buto (duomenys neskelbtini), kitą ieškinio dalį atmetė.
17. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, prašoma išaiškinti sprendimo rezoliucinė dalis yra aiškiai suformuluota ir nedviprasmiška, joje konkrečiai nurodyta, kad kita ieškinio dalis (nustatyti nurodytą naudojimosi butu tvarką pagal UAB „DPG Systems“ 2023 m. lapkričio 20 d. parengtą buto planą) atmetama.
18. Nagrinėjamu atveju ieškovai iš esmės prašo teismo išaiškinti sprendimo motyvuojamąją dalį, kuria teismas atmetė ieškinio reikalavimą dėl naudojimosi butu tvarkos nustatymo, kurioje buvo nurodyta, jog nėra nustatyta, kad tarp ieškovų ir atsakovės būtų nesutarimas dėl buto valdymo, naudojimo ir disponavimo. Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad ieškovų prašymas netenkinamas, kadangi ieškovai neprašo išaiškinti teismo sprendimo rezoliucinės dalies.
19. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, ieškovų prašymo patenkinimas pažeistų teismų praktikoje formuojamą taisyklę, kad teismas neturėtų aiškinti sprendimo (nutarties) motyvuojamosios dalies, nes tai reikštų naujų motyvų surašymą (motyvuojamosios dalies papildymą). Pažymėtina, jog ieškovai prašymu siekia platesnio sprendimo motyvų ir argumentų išdėstymo, tačiau tokie veiksmai yra negalimi. Minėta, kad prašoma išaiškinti sprendimo rezoliucinė dalis aiški, ja iš esmės atmetamas reikalavimas nustatyti naudojimosi butu tvarką pagal UAB „DPG Systems“ 2023 m. lapkričio 20 d. parengtą buto planą.
20. Kiti atskirojo skundo argumentai teisiškai nereikšmingi teisingam šios bylos išsprendimui, todėl apeliacinės instancijos teismas plačiau dėl jų nepasisako. Pažymėtina, jog teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. spalio 5 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-382/2010).
21. Apeliacinės instancijos teismas, remdamasis aukščiau šioje nutartyje nurodytų aplinkybių visuma, daro išvadą, jog pirmosios instancijos teismas, netenkindamas ieškovų prašymo dėl sprendimo išaiškinimo, procesinės teisės normų nepažeidė, taikė jas tinkamai ir priėmė teisėtą bei pagrįstą nutartį, kurią naikinti atskirajame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo. Atsižvelgiant į tai, ieškovų atskirasis skundas atmestinas, o pirmosios instancijos teismo nutartis paliktina nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336 straipsniu, 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
Ieškovų L. R. ir I. R. atskirąjį skundą atmesti.
Vilniaus regiono apylinkės teismo 2025 m. liepos 28 d. nutartį palikti nepakeistą.
Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.