- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Data
- 2022-11-18
- Bylos Nr.
- AN2-308-919/2022
- Teisminio proceso Nr.
- 4-69-3-00679-2022-0
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Instancija
- Apeliacinė instancija
- Rezultatas
- Palikti apylinkės teismo nutarimą (nutartį) nepakeistą ir apeliacinio skundo netenkinti
- Teisėjas
- Aurelijus Rauckis (pirm.)
- Pažeidėjas
- J. D.
- Institucija
- Kauno apskrities VPK Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyrius
- Kategorijos
apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą pagal administracinėn atsakomybėn patraukto J. D. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2022 m. rugsėjo 26 d. nutarties J. D. administracinio nusižengimo byloje.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
1. J. D. Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus (toliau – Institucija) 2022 m. balandžio 25 d. nutarimu Nr. (duomenys neskelbtini) nubaustas pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 420 straipsnio 2 dalį ir jam skirta 450 Eur bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 12 mėnesių, už tai, kad 2022 m. vasario 2 d. 19.30 val., jis vairuodamas transporto priemonę „(duomenys neskelbtini)“, valstybiniu Nr. (duomenys neskelbtini), VIN: (duomenys neskelbtini), Islandijos pl. 217, Kaune, naudodamas rankinį stabdį privertė automobilį slysti šoniniu slydimu, t. y. vairuotojas kelis kartus iš eilės privertė automobilį slysti, naudodamas rankinį stabdį, taip slysdamas ratu, tokiu būdu pažeidė Kelių eismo taisyklių (toliau – KET) 4, 5 ir 9 punktų reikalavimus ir padarė administracinį nusižengimą.
2. Nesutikdamas su Institucijos 2022 m. gegužės 19 d. nutarimu J. D. pateikė skundą Kauno apylinkės teismui, kuris 2022 m. rugsėjo 26 d. nutartimi skundą atmetė.
Šalies argumentai
3. J. D. apeliaciniu skundu prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2022 m. rugsėjo 26 d. nutartį ir administracinio nusižengimo teiseną jo atžvilgiu nutraukti arba pakeisti Kauno apylinkės teismo 2022 m. rugsėjo 26 d. nutartį - už ANK 420 straipsnio 2 dalyje padarytą nusižengimą taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalį ir sumažinti paskirtą piniginę baudą bei neatimti specialiosios teisės vairuoti transporto priemones arba atimti trumpesniam terminui nei nurodytas ANK 420 straipsnio 5 dalyje numatytas minimalus terminas.
3.1. Apeliaciniame skunde nurodoma, kad skundžiama nutartis yra nepagrįsta ir neteisėta, pirmos instancijos teismas neišsamiai ir nevisapusiškai išnagrinėjo bylą, joje esančius įrodymus vertino selektyviai ir teismui pripažįstant, kad byloje esantys įrodymai yra pakankami J. D. padarytam administraciniam nusižengimui konstatuoti, buvo pažeisti nekaltumo prezumpcijos, irt dubia pro reo principai.
3.2. Apeliaciniame skunde nurodoma, kad pirmosios instancijos teismas J. D. kaltę grindė prastos kokybės vaizdo įrašu, pareigūnų P. D. ir M. M. duotais parodymais, kurie kito. Pažymima, kad J. D. teisme duoti parodymai apie važiavimo situaciją ir kitas įvykio aplinkybes buvo vertinti kaip nesąžiningi ir nepatikimi, taip pat liudytojos G. Ž. teisme duoti parodymai nebuvo vertinti išvis. Taip pat nebuvo vertinta ir nagrinėjamo įvykio metu vairuotos transporto priemonės techninė specifikacija.
3.3. Apeliaciniame skunde teigiama, kad nebuvo įrodytas objektyvusis J. D. inkriminuoto nusižengimo požymis – vairavimas administracinio nusižengimo protokole nurodytu būdu, kadangi pareigūno P. D. 2022 m. vasario 3 d. tarnybiniame pranešime, institucijos priimtame nutarime bei apklausus liudytojus pareigūnus P. D. ir M. M. teismo posėdžio metu buvo skirtingai apibūdintos vairavimo situacijos. J. D. nuomone teisme liudytojais apklausti minėti pareigūnai patvirtino, apie 2022 m. vasario 2 d, apie 20 vai. įvykusį įvykį ir, kad jame dalyvavo, tačiau duodami parodymus teisme nenurodė tokių pačių manevravimo aplinkybių, kokios nurodytos 2022 m. vasario 3 d. pareigūno P. D. tarnybiniame pranešime.
3.4. Apeliaciniame skunde pažymima, kad į bylą pateiktas vaizdo įrašas nėra informatyvus, jame nėra užfiksuotas pažeidimas. Pirmos instancijos teismo, susipažinusiu su į bylą pateiktu vaizdo įrašu, padarytos išvados, kad: 1) „ iš byloje esančio vaizdo Įrašo, dėl tuo metu buvusių oro sąlygų ir atstumo nėra aiškiai matyti Pareiškėjo padarymas pažeidimas ir 2) jame (mano pas f. - vaizdo įraše) aiškiai matoma, kad Pareiškėjo tuo metu vairuotas automobilis buvo protokolą surašiusių policijos pareigūnų, apklaustų ir teismo posėdžio metu, nurodytoje vietoje, o taip pat. matomas jo judėjimas“ yra ne tik prieštaringos ir patvirtinančios, kad pareigūnai fiziškai negalėjo matyti J. D. vairavimo, kad galėtų kategoriškai tvirtinti, jog automobilis buvo valdomas iš chuliganiškų paskatų. Minėtoje 1-oje išvadoje teismas pripažįsta, kad atstumas, ir eismo sąlygos buvo nepakankamos, kad būtų įsitikinta, jog apeliantas vairavo chuliganiškai, o 2-ojoje išvadoje, jau teismas nurodo, kad matomas apelianto automobilio judėjimas ir, konstatuojama, kad iš vaizdo įrašo matoma, kad apeliantas buvo pareigūnų nurodytoje vietoje, nors ši aplinkybė net nebuvo ginčijama. Apeliaciniame skunde pažymima, kad kelias, kuriuo J. D. atvažiavo link pareigūnų, buvo padengtas šviežiu, neišvažinėtu sniegu. Tačiau kaip matyti iš P. D. pateikto tarnybinio pranešimo, kuriame nurodyta, kad „vairuotojas, naudodamas rankinį stabdį, spausdamas akceleratorių bei sukdamas vairų į kairę, privertė automobilį čiuožti, darant apskritimo formą ir tokiu būdu automobilis apčiuožė du apskritimus ir po to, dar priversdamas automobilį slysti šoniniu slydimu padarė aštuoneto formos manevrų“, turėjo likti aiškios tokio važiavimo žymės, kurios nebuvo užfiksuotos. J. D. manymu, pareigūnai galėjo padaryti nuotraukas, kurios patvirtintų ar buvo automobilio slydimo žymės sniege. Apeliaciniame skunde pažymima, kad pareigūnai buvo apie 400 metrų nuo nagrinėjamo įvykio vietos, taigi atsižvelgus į tai, kad byloje pateiktas prastos kokybės vaizdo įrašas, jie negalėjo identifikuoti J. D. vairuojamo automobilio. Apelianto nuomone pareigūnai dirbo neturėdami techninės galimybės tinkamai fiksuoti KET pažeidimus vaizdo registratoriumi.
3.5. Apeliaciniame skunde nurodoma, kad 2022 m. vasario 2 d., apie 20 val. J. D. atvažiavo pasiimti draugės, buvusios aikštelėje adresu Islandijos pl. 217, Kaune. Įvažiavus į aikštelę, įsėdo draugė ir jis pradėjo važiuoti dairydamasis išvažiavimo krypčių ir aikštelės. Aikštelė didelė. Iš įvykio vietos vaizdo, kuriame matoma, kad yra padarytas normalus, asfaltuotas kelias vedantis iš aikštelės į Islandijos plentą, tai leido J. D. manyti, kad ten yra išvažiavimas, per kurį jis ir ketino išvažiuoti. Darant posūkį aplink aikštelėje buvusią „salą“, šiek tiek sumėtė automobilio galinę dalį, tačiau greitai jį ištiesino ir toliau važiuodamas link išvažiavimo, pamatė, kad ten nėra jokio išvažiavimo, todėl smarkiau suko vairą, automobilis slydo, tačiau buvo maksimaliai greitai ištiesintas ir važiuojama toliau. Automobilis du kartus trumpai ir mažą atstumą slystelėjo ir daugiau jokių pavojingų manevrų nebuvo. Slydimas nebuvo tyčinis, iš anksto suplanuotas veiksmas, kuriuo siekiama atkreipti kitų eismo dalyvių dėmesį, demonstruoti nepagarbą jiems.
3.6. Apeliaciniame skunde nurodoma, kad pirmosios instancijos teismas nevertino automobilio techninės specifikacijos. J. D. pažymi, kad nuosekliai laikosi pozicijos, kad vairuodamas rankinio stabdžio nenaudojo. Duomenų, kad rankini stabdis buvo naudojamas byloje nėra. Automobilis yra su automatine pavarų dėže ir rankinį stabdį šiame automobilyje įmanoma naudoti tik lengvai riedant įjungus neutralią pavarą, o įjungus judėjimo pavarą „Drive“, rankinis stabdis nesuveikia.
3.7. J. D. nuomone, pareigūnai vykdydami savo darbo funkcijas ir užfiksavus galimai padarytą administracinį teisės pažeidimą, už kurį gręsianti itin griežta atsakomybė privalėjo imtis visų priemonių, jog būtų užfiksuoti visi reikšmingi galimai padaryto administracinio nusižengimo duomenys, tačiau pareigūnai kelio dangos ir automobilio vėžių nežiūrėjo bei niekaip nefiksavo.
3.8. Apeliaciniame skunde pažymima, kad apeliantas administracinio nusižengimo protokole paaiškino, jog norėjo išbandyti žiemines padangas, su pažeidimu sutiko ir gailėjosi, tačiau apeliaciniame skunde teigia, kad šias aplinkybes jam padiktavo pareigūnas, nurodydamas, kad tokiu atveju bus paskirta minimali bauda. Apeliantas pasitikėdamas pareigūnu pasirašė administracinio nusižengimo protokolą, atidžiai jo neperskaitęs ir manė, kad didelio pažeidimo nepadarė.
3.9. Apeliaciniame skunde nurodoma, kad apelianto vairavimu nebuvo sukelta grėsmė eismo saugumui, pareigūnams važiavusiems link apelianto nebuvo sukelta jokia pavojinga situacija, ir joks kitas eismo dalyvis dėl apelianto vairavimo nebuvo priverstas keisti judėjimo krypties. Atkreipiamas dėmesys, kad kartu su apeliantu važiavo jo draugė, tačiau jos nebuvo paklausta ar jau buvo sukeltas pavojus važiuojant.
3.10. Apeliaciniame skunde nurodoma, kad ta aplinkybė, jog apeliantas negalėjo paaiškinti, kodėl automobilio numeriai buvo snieguoti, nesudaro pagrindo apeliantą charakterizuoti kaip nesąžiningą. Apeliantas šio fakto nepastebėjo, todėl negalėjo paaiškinti to pareigūnams.
3.11. Apeliaciniame skunde pažymima, kad pareigūnai pažeidė Lietuvos policijos generalinio komisaro 2015 m. spalio 28 d. įsakymu Nr. 5-V-963 „Dėl vaizdo stebėjimo būdu užfiksuotų duomenų tvarkymo policijos įstaigose taisyklių patvirtinimo“ 14 punktą, 17 punktą, 23.3 papunktį, tokiu būdu parodė savo neprofesionalumą, ir negebėjimą objektyviai įvertinti nagrinėjamo įvykio metu buvusią situaciją.
3.12. Apeliaciniu skundu prašoma pakeisti Kauno apylinkės teismo 2022 m. rugsėjo 26 d. nutartį - už ANK 420 straipsnio 2 dalyje padarytą nusižengimą taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalį ir sumažinti paskirtą piniginę baudą bei neatimti specialiosios teisės vairuoti transporto priemones arba atimti trumpesniam terminui nei nurodytas ANK 420 straipsnio 5 dalyje numatytas minimalus terminas. Apeliantas pažymi, kad skiriant administracinę nuobaudą ir administracinio poveikio priemonę, turi būti įvertintas ne tik rūšinis bet ir individualus administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens padarytų priešingų veiksmų pavojingumas ir aplinkybės. Apeliantas pažymi, kad skiriant administracinę nuobodą ir administracinio poveikio priemonę, Institucija nevertino teigiamai apeliantą charakterizuojančių aplinkybių Taip pat (vežti į būrelius), taip pat važinėti į studijas.
Atsiliepimas
4. Institucija atsiliepimu į J. D. apeliacinį skundą prašo Kauno apylinkės teismo 2022 m. rugsėjo 26 d. nutartį palikti nepakeistą ir apeliacinio skundo netenkinti.
4.1. Atsiliepime Institucija pažymi, kad apeliantas vairuodamas automobilį sąmoningai suvokdamas savo veiksmų neteisėtumą demonstravo savo išskirtinumą, priversdamas automobilį slysti kelis kartus iš eilės, slysti ratu, taip realiai sukeldamas pavojų aplinkiniams, jų turtui, viduje buvusiai keleivei. Apelianto teiginiai, jog nežinojo kur yra išvažiavimas iš aikštelės ir dėl to turėjo daryti posūkį aplink „salelę“ dėl ko sumėtė automobilio galinę dalį, kad pareigūnai buvo per toli, kad identifikuotų jo automobilį ir jo chuliganiškus manevrus ir tai kad pareigūnas P. D. nurodė ir liepė jam rašyti paaiškinime, jog sutinka su pažeidimu, gailisi, norėjo išbandyti žiemines padangas, vertinami kritiškai ir laikoma gynybine pozicija. J. D. teigia, jog pareigūnų automobiliu darytas vaizdo įrašas yra neryškus, nuolat trūkčiojantis, bet tai nepaneigia apelianto kaltės, kadangi inkriminuotas administracinis nusižengimas buvo nustatytas patruliuojančių pareigūnų, kurie vykdydami prevencinį patruliavimą pastebėjo apelianto automobilį važinėjantį aikštelėje, taip kaip nurodyta administracinio nusižengimo protokolo nusižengimo esmėje ir pareigūno tarnybiniame pranešime ir netikėti pareigūnais mačiusiais ir užfiksavusiais nusižengimą, nėra pagrindo, nėra nustatyta aplinkybių, kad pareigūnai būtų suinteresuoti neteisingai apkalbėti pareiškėją. Įvykio vietoje nors ir nebuvo kitų eismo dalyvių, t. y. pėsčiųjų, ar transporto priemonių, tačiau buvo prekybos centrui priklausantis turtas, aikštelės danga buvo apsnigta, slidi todėl apelianto veiksmai realiai sukėlė pavojų aplinkiniam turtui, automobilio viduje kartu važiuojančiai keleivei.
4.2. Atsiliepime atkreipiamas dėmesys, kad vertinant apelianto versijos pagrįstumą, tuo pačiu ir jo parodymų patikimumą ir objektyvumą, institucija laikomasi pozicijos, jog nustatinėjant nusižengimo aplinkybes, vadovautis vien tik atsakomybėn traukiamo asmens paaiškinimais nėra tikslinga, kadangi natūralu, jog gindamasis, suvokdamas gresiančią administracinę atsakomybę bei siekdamas jos išvengti, asmuo neatskleis tikrųjų nusižengimo aplinkybių.
4.3. Atsiliepime Institucija pažymi, kad pagrindo taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalį nėra, kadangi Įvertinus bylos medžiagą ir apelianto pateiktą charakterizuojančią informacija, institucija mano, kad tokių aplinkybių šioje byloje nėra. Administracine nuobauda siekiama nubaudimo ir prevencinių tikslų, o vien tik administracinėn atsakomybėn patraukto asmens pageidavimus tenkinančios švelnesnės administracinės nuobaudos paskyrimas šiuo atveju akivaizdžiai neatitiktų administracinei nuobaudai keliamų tikslų. Neigiamų pasekmių atsiradimas, tokios kurios susijusios su vairavimu, pats savaime neturėtų būti laikomas išskirtinio pobūdžio aplinkybe, sudarančia pagrindą švelninti paskirtą nuobaudą arba jos visai neskirti, nes neigiami padariniai yra natūralus teisės pažeidimo rezultatas. Atsiliepime Institucija pažymi, kad administracinė nuobauda su administracinio poveikio priemone buvo paskirta vadovaujantis ANK 34 straipsnio nuostatomis.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
J. D. apeliacinis skundas netenkinamas.
5. ANK 652 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo, patikrina priimto nutarimo (nutarties) administracinio nusižengimo byloje teisėtumą ir pagrįstumą. Apelianto skunde keliami klausimai, susiję su byloje surinktų įrodymų vertinimu, ginčijamos apylinkės teismo padarytos išvados, kad surinktų ir teismo ištirtų įrodymų visuma patvirtina, jog J. D. padarė jam inkriminuotą administracinį nusižengimą, numatytą ANK 420 straipsnio 2 dalyje, taip pat paskirtos administracinio poveikio priemonės trukmė, bei administracinės nuobaudos dydis.
Dėl kaltės
6. Vadovaujantis ANK 5 straipsnio 1 dalimi, administracinis nusižengimas yra šiame kodekse uždrausta kaltininko padaryta pavojinga veika (veikimas arba neveikimas), atitinkanti administracinio nusižengimo, už kurį numatyta administracinė nuobauda, požymius. Asmens padaryta veika pripažįstama administraciniu nusižengimu, kai įrodoma, kad asmens veiksmuose yra administracinio nusižengimo, numatyto ANK ypatingoje dalyje, sudėtis. Kad asmuo būtų pripažintas kaltu padaręs administracinį nusižengimą, turi būti surinkta pakankamai įrodymų, pagrindžiančių jo kaltę.
7. Pagal ANK 569 straipsnio 1 dalį įrodymai administracinio nusižengimo byloje yra bet kurie įstatymų nustatyta tvarka surinkti faktiniai duomenys, kuriais remdamiesi administracinio nusižengimo tyrimą atliekantys pareigūnai nustato administracinio nusižengimo padarymo faktą ir aplinkybes, administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens kaltę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes ir kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išnagrinėti. Šie duomenys nustatomi tokiomis priemonėmis: administracinio nusižengimo protokolu, pareigūnų tarnybiniais pranešimais, pranešimais, aktais ar kitais dokumentais, kuriais asmenys, kurie nėra pareigūnai, užfiksavo administracinio nusižengimo požymių turinčios veikos padarymą, nuotraukomis, garso ar vaizdo įrašais, liudytojų, nukentėjusiojo ir administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens parodymais ir paaiškinimais, ekspertizės aktu, specialisto išvada, daiktiniais įrodymais, daiktų ir dokumentų paėmimo protokolu ir kitokiais dokumentais. ANK 569 straipsnio 4 dalyje numatyta, kad įrodymais gali būti tik tokie duomenys, kurie patvirtina arba paneigia bent vieną aplinkybę, turinčią reikšmės bylai teisingai išnagrinėti. Ar gauti duomenys laikytini įrodymais, sprendžia teismas ar administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka nagrinėjanti institucija (pareigūnas). Tai reiškia, kad nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes turi būti įvertinta byloje surinktų įrodymų visuma, jų pakankamumas, nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės bei įrodymų šaltinių patikimumas. Šiame kontekste paminėtina ir tai, kad teisingą teismo baigiamojo akto priėmimą lemia ne įrodinėjimo apimtis, o daromų teisinių išvadų pagrįstumas.
8. Apeliacinės instancijos teismas, patikrinęs bylą teisės taikymo ir įrodymų vertinimo aspektu, sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad šioje administracinio nusižengimo byloje J. D. veikoje yra administracinio nusižengimo, numatyto ANK 420 straipsnio 2 dalyje sudėtis. Apeliacinės instancijos teismo nuomone, pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą nutartį, rėmėsi įstatymo nustatyta tvarka surinktais ir teisminio bylos nagrinėjimo metu patikrintais faktiniais duomenimis ir skundžiamoje nutartyje išdėstė aiškius, konkrečius ir išsamius motyvus, patvirtinančius administracinio nusižengimo, numatyto ANK 420 straipsnio 2 dalyje, požymių buvimą J. D. veikoje.
9. Pagal ANK 420 straipsnio 2 dalį atsakomybė kyla už chuliganišką vairavimą, t. y. pavojų eismo saugumui arba savo ar kitų žmonių saugumui keliantį Kelių eismo taisyklių pažeidimą dėl chuliganiškų paskatų. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, byloje surinkta pakankamai įrodymų, patvirtinančių J. D. kaltę pagal ANK 420 straipsnio 2 dalį. Tai patvirtina policijos pareigūno P. D. tarnybinis pranešimas, pareigūnų parodymai teisme, vaizdo įrašai bei kiti administracinio nusižengimo byloje esantys duomenys, todėl J. D. pagrįstai patrauktas atsakomybėn ir nubaustas už ANK 420 straipsnio 2 dalyje numatytą administracinį nusižengimą.
10. Apeliaciniame skunde J. D. nurodo, kad pirmosios instancijos teismas neišsamiai ir nevisapusiškai išnagrinėjo bylą, joje esančius įrodymus vertino selektyviai, o vaizdo įrašas Nr. (duomenys neskelbtini) yra itin prastos kokybės ir negali būtų vertinamas kaip tinkamas įrodymas. Apelianto nuomone visi surinkti įrodymai, kuriais iš esmės rėmėsi teismas spręsdamas J. D. kaltės klausimą, nesudaro pakankamo pagrindo išvadai, jog J. D. padarė jam inkriminuojamą pažeidimą. Tačiau su šiais administracinėn atsakomybėn patraukto J. D. apeliacinio skundo argumentais apeliacinės instancijos teismas nesutinka. Apeliacinės instancijos teismas įvertinęs vaizdo įrašą, sutinka, kad šis yra prastos kokybės, vietomis trūkinėja, tačiau apeliacinės instancijos teismo vertinimu, tai nepaneigia J. D. kaltės, nes jam inkriminuotas administracinis nusižengimas buvo nustatytas ne tik remiantis vaizdo įrašu, o ir policijos pareigūno pranešimu bei užfiksuotas administracinio nusižengimo protokole. Pažymima, kad apeliantas įvykio vietoje savo kaltės neneigė, su administraciniu nusižengimu sutiko ir gailėjosi. Tai patvirtina byloje esantis tarnybinis pranešimas, administracinio nusižengimo protokolas. Taigi, sprendžiant J. D. kaltės klausimą buvo remiamasi ne tik apeliaciniame skunde minimu vaizdo įrašu, bet ir kitais administracinėje byloje esančiais objektyviais įrodymais, t. y. policijos pareigūno tarnybiniu pranešimu, duotais parodymai, bei kitais byloje esančiais įrodymais.
11. Teismų praktikoje chuliganišku vairavimu paprastai pripažįstami tie atvejai, kai asmuo, dalyvaudamas viešajame eisme – kelyje, arba automobilių stovėjimo aikštelėje ar žmonių susibūrimo vietoje, savo pavojingu kitų asmenų ar jų turtui elgesiu siekia atkreipti dėmesį, sąmoningai pabrėždamas kelių eismo saugumo taisyklių nesilaikymą bei atsargumo, saugumo ir pagarbos kitų eismo dalyvių turtui bei asmeniui ignoravimą, pavojingais eismo saugumui veiksmais, tenkindamas savo interesus, demonstruoja savo išskirtinumą ir nepagarbą kitiems eismo dalyviams, ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys Nr. 2AT-72-2014, 2AT-16-489/2017, 2AT-4-511/2018). Nesaugus manevravimas, taip pat ir panaudojant šoninį automobilio slydimą, gali būti vienu iš chuliganiško vairavimo požymių. Toks veiksmas vertinamas kitų bylos aplinkybių kontekste, atsižvelgiant į bylos aplinkybių visumą, leidžiančią spręsti apie vairuotojo tyčios ir jo paskatų turinį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis Nr. 2AT-4-511/2018).
12. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, jog nagrinėjamoje byloje J. D. padaryti veiksmai pripažįstami kaip chuliganiškas vairavimas. Apeliantas teigia, kad jo vairuojamą automobilį „(duomenys neskelbtini)“, valstybiniu Nr. (duomenys neskelbtini) darant posūkį aplink aikštelėje buvusią „salą“, šiek tiek sumėtė automobilio galinę dalį, tačiau jis greitai buvo ištiesintas ir toliau važiuojama link išvažiavimo, apeliantas pamatęs, kad nėra jokio išvažiavimo smarkiau suko vairą, automobilis slydo, tačiau buvo maksimaliai greitai ištiesintas ir važiuojama toliau. Automobilis du kartus trumpai ir mažą atstumą slystelėjo ir daugiau jokių pavojingų manevrų nebuvo. Slydimas nebuvo tyčinis, iš anksto suplanuotas veiksmas, kuriuo siekiama atkreipti kitų eismo dalyvių dėmesį, demonstruoti nepagarbą jiems. Tačiau, apeliacinės instancijos teismo nuomone ši J. D. versija yra visiškai paneigta byloje surinktais ir teismo ištirtais įrodymais, o jo argumentai laikytini gynybine versija siekiant išvengti administracinės atsakomybės, kadangi byloje yra surinkta pakankamai duomenų, patvirtinančių jo kaltę.
13. Apelianto nuomone, jo kaltė neįrodyta, kadangi pareigūno P. D. 2022 m. vasario 3 d. tarnybiniame pranešime, institucijos priimtame nutarime bei apklausus liudytojus pareigūnus P. D. ir M. M. teismo posėdžio metu buvo skirtingai apibūdintos vairavimo situacijos. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad vairavimo būdas yra apibūdintas skirtingais žodžiais ir frazėmis, kinta sakinių struktūra, tačiau P. D. 2022 m. vasario 3 d. tarnybiniame pranešime, institucijos priimtame nutarime bei liudytojų apklausos metu duoti parodymai apibūdina važiavimo būdą kaip chuliganišką ir yra natūralu, kad praėjus atitinkamam laiko tarpui ta pati situacija gali būti apibūdinta vartojant kitus žodžius. Taigi, apeliacinės instancijos teismo nuomone, nėra jokio pagrindo netikėti minėtais skirtingais parodymais, kadangi skiriasi tik jų pateikta žodžių formuluotė, tačiau pažeidimo apibūdinimo esmė išlieka ta pati.
14. Apeliantas skunde nurodo, kad jo vairavimu nebuvo sukelta grėsmė eismo saugumui, pareigūnams važiavusiems link apelianto nebuvo sukelta jokia pavojinga situacija, ir joks kitas eismo dalyvis dėl apelianto vairavimo nebuvo priverstas keisti judėjimo krypties. Atkreipiamas dėmesys, kad kartu su apeliantu važiavo jo draugė, tačiau jos nebuvo paklausta ar jau buvo sukeltas pavojus važiuojant. Tačiau apeliacinės instancijos teismas nesutinka ir su šiais apeliacinio skundo argumentais ir pritaria pirmosios instancijos teismo nuomonei, kad pavojus kitiems eismo dalyviams buvo sukeltas. Tai patvirtina byloje esantys įrodymai. Apeliacinės instancijos teismas dar kartą įvertinęs vaizdo įrašą Nr. (duomenys neskelbtini) konstatuoja, jog J. D. savo veiksmais, o konkrečiai chuliganišku vairavimu sukėlė pavojų aikštelėje buvusiems asmenims, savo draugei ir aikštelėje buvusioms mašinoms. Tai taip pat patvirtina pareigūnų duoti parodymai, kad aikštele kurioje įvyko minėtas įvykis naudojasi šalia įsikūrusių įmonių darbuotojai ir klientai, ir nors tuo metu aikštelėje žmonių nebuvo matyti, tačiau jie bet kuriuo metu galėjo atvykti į aikštelę, be to aikštelėje buvo stovinčių automobilių, kurie galėjo nukentėti dėl chuliganiško J. D. vairavimo. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad tokiais savo veiksmais J. D. parodė aiškią nepagarbą visuomenei, savo vairuojamo automobilio išskirtinumą, vairavo įžūliai ir tokiu būdu šiurkščiai pažeidė viešąją tvarką.
15. Apeliaciniame skunde nurodomus teiginius, kad apeliantas nežinojo kur yra išvažiavimas iš aikštelės ir dėl to turėjo daryti posūkį aplink „salelę“ dėl ko sumėtė automobilio galinę dalį, kad pareigūnai buvo per toli, kad galėtų matyti jo automobilį ir atliekamus chuliganiškus manevrus, taip pat, kad pareigūnas P. D. nurodė ką rašyti paaiškinimuose (jog sutinka su pažeidimu ir gailisi, bei norėjo išbandyti žiemines padangas), apeliacinės instancijos teismas vertina kaip argumentus, kurie yra laikytini gynybine versija siekiant išvengti administracinės atsakomybės ir J. D. kaltė įrodyta ankščiau minėtais įrodymais.
16. Nors skunde nurodoma, kad nebuvo vertinti liudytojos G. Ž. parodymai, apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad liudytoją su J. D. sieja asmeniniais ryšiai, todėl liudytojos parodymai yra nepatikimi, nes ji galėjo duoti parodymus apelianto naudai.
17. Apeliaciniame skunde nurodoma, kad pirmosios instancijos teismas nevertino automobilio techninės specifikacijos, taip pat apelianto nuomone, pareigūnai vykdydami savo darbo funkcijas ir užfiksavus galimai padarytą administracinį teisės pažeidimą turėjo užfiksuoti visus reikšmingas galimai padaryto administracinio nusižengimo duomenis, tačiau pareigūnai kelio dangos ir automobilio vėžių nežiūrėjo bei niekaip nefiksavo. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad J. D. kaltę patvirtina byloje pateiktį įrodymai, t. y. policijos pareigūno tarnybinis pranešimas, pareigūnų parodymai teisme, vaizdo įrašai bei kiti administracinio nusižengimo byloje esantys duomenys, taip pat tas faktas, kad J. D. įvykio vietoje savo kaltę pripažino, su administraciniu nusižengimu sutiko ir galėjosi.
18. Apeliaciniame skunde pažymima, kad pareigūnai pažeidė Lietuvos policijos generalinio komisaro 2020 m. spalio 28 d. įsakymu Nr. 5-V-963 „Dėl vaizdo stebėjimo būdu užfiksuotų duomenų tvarkymo policijos įstaigose taisyklių patvirtinimo“ 14 punktą, 17 punktą, 23.3 papunktį, tokiu būdu parodė savo neprofesionalumą, ir negebėjimą objektyviai įvertinti nagrinėjamo įvykio metu buvusią situaciją. Apeliacinės instancijos teismas, su tokiais apelianto teiginiais nesutinka, kadangi kaip matyti iš byloje pateikto vaizdo įrašo yra matoma, kad kamera policijos pareigūnų automobilyje veikė, dėl techninių kliūčių važiavimo metu šiek tiek trūkčiojo, tačiau vėliau vaizdo įrašas buvo geros kokybės, be to kamera buvo įjungta viso minėto įvykio metu. Apeliacinės instancijos teismo nuomone teiginys, jog policijos pareigūno neįjungta mobilioji kamera parodo policijos pareigūno atsainų požiūrį į darbą yra nepagrįsta, kadangi kaip matoma iš pateikto vaizdo įrašo viso įvykio metu buvo įjungta kamera policijos automobilyje, kurioje aiškiai matomas vaizdas, kuriame užfiksuotas J. D. ir policijos pareigūnas P. D. ir girdimas garsas. Faktas, kad nebuvo įjungta policijos pareigūno mobilioji kamera nepaneigia J. D. kaltės, kadangi ji yra įrodyta įvertinus visą įrodymų visumą.
19. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, anksčiau aptarti byloje esantys įrodymai pagrįstai pripažinti tinkamais įrodymais, kurie neabejotinai patvirtina, jog 2022 m. vasario 2 d. 19.30 val., J. D. vairuodamas transporto priemonę „(duomenys neskelbtini)“, valstybiniu Nr. (duomenys neskelbtini), VIN: (duomenys neskelbtini), Islandijos pl. 217, Kaune, naudodamas rankinį stabdį privertė automobilį slysti šoniniu slydimu, t. y. vairuotojas kelis kartus iš eilės privertė automobilį slysti, naudodamas rankinį stabdį, taip slysdamas ratu, tokiu būdu pažeidė Kelių eismo taisyklių (toliau – KET) 4, 5 ir 9 punktų reikalavimus ir padarė administracinį nusižengimą. Apeliacinės instancijos teismas patikrinęs šios administracinės nusižengimo bylos duomenis, vertina, kad pirmosios instancijos teismas ANK nuostatų dėl įrodymų vertinimo nepažeidė. Nagrinėdamas J. D. skundą dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo, apylinkės teismas įvertino visus ištirtus įrodymus, išvadas išsamiai motyvavo, nutartyje jokių prieštaravimų nėra. Vien tai, kad apeliantas nesutinka su apylinkės teismo nutartyje išdėstytu įrodymų vertinimu nėra pagrindas nepritarti apylinkės teismo sprendimui.
Dėl bausmės
20. Nagrinėjamu atveju J. D. apeliaciniu skundu prašo netenkinus jo prašymo dėl Kauno apylinkės teismo 2022 m. rugsėjo 26 d. nutarties panaikinimo ir administracinio nusižengimo teisenos jo atžvilgiu nutraukimo, pakeisti Kauno apylinkės teismo 2022 m. rugsėjo 26 d. nutartį - už ANK 420 straipsnio 2 dalyje padarytą nusižengimą taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalį ir sumažinti paskirtą piniginę baudą bei neatimti specialiosios teisės vairuoti transporto priemones arba atimti trumpesniam terminui nei nurodytas ANK 420 straipsnio 5 dalyje numatytas minimalus terminas.
21. Administracinė nuobauda yra valstybės prievartos priemonė, ANK nustatyta tvarka skiriama administracinį nusižengimą padariusiam asmeniui bei siekiant atgrasyti asmenis nuo administracinių nusižengimų ar nusikalstamų veikų darymo ir paveikti administracinius nusižengimus padariusius asmenis, kad jie laikytųsi įstatymų ir vėl nedarytų administracinių nusižengimų, nubausti administracinius nusižengimus padariusius asmenis, atimti ar apriboti administracinius nusižengimus padariusiems asmenims galimybę daryti naujus administracinius nusižengimus (ANK 22 straipsnis). Taikant prevencines priemones ir pažeidėjo nubaudimą, įstatymas aukščiau iškelia visuomenės interesą, siekdamas užtikrinti nepriekaištingą teisės aktų laikymąsi, o ne asmens, padariusio teisės pažeidimą, asmeninį interesą išvengti neigiamų pasekmių, nepatogumų, susijusių su padarytu pažeidimu. Vien tik administracinėn atsakomybėn patraukto asmens pageidavimus tenkinančios administracinės nuobaudos paskyrimas šiuo atveju akivaizdžiai neatitiktų administracinei nuobaudai keliamų tikslų.
22. Bendrieji administracinių nuobaudų ir administracinio poveikio priemonių skyrimo pagrindai įtvirtinti ANK 32 straipsnyje, kurio 1 dalyje numatyta, jog administracinė nuobauda ir administracinio poveikio priemonė skiriamos pagal ANK specialiosios dalies straipsnį, laikantis šio kodekso bendrosios dalies nuostatų, o 2 dalyje reglamentuota, jog administracinė nuobauda ir administracinio poveikio priemonė skiriamos vadovaujantis teisės viršenybės, teisingumo, operatyvumo, protingumo ir proporcingumo principais. Išnagrinėjus administracinio nusižengimo bylą ANK XXXIII ir XXXV skyriuose nustatyta tvarka, administracinės nuobaudos ir administracinio poveikio priemonės rūšys parenkamos iš šio kodekso specialiosios dalies straipsnyje nurodytų administracinių nuobaudų ir administracinio poveikio priemonių rūšių, atsižvelgiant į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes (ANK 34 straipsnio 1 dalis).
23. Iš administracinio nusižengimo bylos medžiagos matyti, jog J. D. yra nubaustas pagal ANK 420 straipsnio 2 dalį ir jam skirta 450 Eurų bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 12 mėnesių.
24. ANK 420 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad chuliganiškas vairavimas, t. y. pavojų eismo saugumui arba savo ar kitų žmonių saugumui keliantis Kelių eismo taisyklių pažeidimas dėl chuliganiškų paskatų, užtraukia baudą vairuotojams nuo keturių šimtų penkiasdešimt iki penkių šimtų penkiasdešimt eurų ir neturintiems teisės vairuoti transporto priemones asmenims – nuo septynių šimtų penkiasdešimt iki vieno tūkstančio eurų. ANK 420 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad už šio straipsnio 2 dalyje numatytą administracinį nusižengimą privaloma skirti teisės vairuoti transporto priemones atėmimą nuo vienų iki dvejų metų.
25. Tik tais atvejais, kai padaryto administracinio nusižengimo ir jį padariusio asmens pavojingumas neatitinka įstatymo sankcijoje numatytos nuobaudos griežtumo ir dydžio, turi būti skiriamos švelnesnės nuobaudos. Tokią galimybę numato ANK 34 straipsnis, kurio 6 dalyje nustatyta, kad teismas ar administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka išnagrinėjusi institucija (pareigūnas), atsižvelgdami į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes ir vadovaudamiesi teisingumo ir protingumo principais, gali paskirti mažesnę baudą negu šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatyta minimali bauda arba paskirti švelnesnę administracinę nuobaudą ar administracinio poveikio priemonę, negu numatyta šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje, arba administracinės nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės neskirti. Administracinio poveikio priemonė, vadovaujantis ANK 34 straipsnio 6 dalimi, gali būti švelninama tik ypatingais, išimtiniais atvejais, kai nustatomas kompleksas faktinių duomenų, bylojančių asmens, kuriam taikomos administracinio poveikio priemonės, naudai.
26. Skunde prašoma apelianto atžvilgiu taikyti ANK 34 straipsni 6 dalį ir sumažinti paskirtą piniginę baudą bei neatimti specialiosios teisės vairuoti transporto priemones arba atimti trumpesniam terminui nei nurodytas ANK 420 straipsnio 5 dalyje numatytas minimalus terminas. Nurodoma, kad skiriant administracinę nuobaudą ir administracinio poveikio priemonę, nebuvo tinkamai įvertintos teigiamai apeliantą charakterizuojančios aplinkybės. Taip pat apeliantas pažymi, kad teisė vairuoti jam būtina išlaikyti darbo vietą, pasirūpinti seserimi (vežti į būrelius), taip pat važinėti į studijas.
27. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad administracinis nusižengimas padarytas tyčia, J. D. vairuodamas automobilį elgėsi pavojingai, iššaukiamai, tokiu būdu aiškiai parodydamas kitų eismo dalyvių negerbimą, sukeldamas jiems pavojų, veikė iš chuliganiškų paskatų. Taigi, J. D. atlikti veiksmais buvo tinkamai kvalifikuoti pagal ANK 420 straipsnio 2 dalį. Apeliacinės instancijos teismo nuomone, įvertinus pateiktą bylos medžiagą ir apelianto pateiktą jį teigiamai charakterizuojančią informaciją, daroma, išvada, kad nėra pagrindo sumažinti paskirtą piniginę baudą bei neatimti specialiosios teisės vairuoti transporto priemones, ar sutrumpinti jos terminą nei numatytas ir nurodytas ANK 420 straipsnio 5 dalyje.
28. Apeliantas pažymi, kad teisė vairuoti transporto priemones jam reikalinga darbinėms funkcijoms atlikti, bei tam, kad galėtų tinkamai pasirūpinti savo šeimos nariais (vežti seserį į būrelius),pačiam vykti į studijas. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs pateiktą bylos medžiagą, sutinka, kad atėmus jam teisę vairuoti transporto priemones vieneriems metams, pažeidėjas nebegalės dirbti UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadybininku, iš pateiktos bylos medžiagos akivaizdu, jog vykdyti šias pareigas reikalinga teisė vairuoti kelių transporto priemones, taip pat pats nebegalės asmeniškai nuvežti sesers į būrelius bei nuvykti į studijas. Tačiau nagrinėjamu klausimu formuojamoje teismų praktikoje laikomasi griežtos pozicijos, jog skiriama nuobauda turėtų nubausti teisės pažeidėją, sukelti teisės pažeidėjui atitinkamas neigiamas pasekmes, o tokių pasekmių atsiradimas pats savaime neturėtų būti laikomas išskirtinio pobūdžio aplinkybe, sudarančia pagrindą švelninti paskirtą nuobaudą, nes neigiami padariniai yra natūralus teisės pažeidimo rezultatas, apie kurį asmenys yra informuojami iš anksto, įstatyme įtvirtinant draudžiamas veikas bei nustatant už jas konkrečias sankcijas. Akivaizdu, kad J. D. dar iki pažeidimo padarymo žinojo, kad teisė vairuoti transporto priemones jam yra reikalinga atliekant tiek darbines funkcijas, tiek pasirūpinant savo šeimos narių gerove, tačiau šios aplinkybės nebuvo pakankamos, kad sulaikytų jį nuo pažeidimo darymo. Asmeniniai J. D. ir jo šeimos narių poreikiai jokiu būdu negali būti iškeliami aukščiau padaryto administracinio nusižengimo pavojingumo, visuomenės viešojo intereso užtikrinti saugumą keliuose. Be to, nenustatyta, jog pasirūpinti sesers poreikiais negalėtų apelianto tėvai. Taip pat pažymėtina, jog paskirtos administracinės nuobaudos taikymas pažeidėjui netrukdo dirbti kitokio pobūdžio darbą, tai yra, darbą, kuriame jo tiesioginės užimamos pareigos nebūtų tiesiogiai susijusios su teisės vairuoti transporto priemones turėjimu, toje pačioje ar kitoje bendrovėje. Apeliacinės instancijos teismas įvertinęs tai, kad J. D. buvo nustatytas tik minimalus galimos skirti baudos dydis, ir minimalus teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminas, konstatuoja, jog administraciniu nusižengimu patirtos pasekmės yra adekvačios padaryto nusižengimo pavojingumui ir nelaikytinos asmens teises suvaržančiomis labiau, negu tai būtina administracinio poveikio priemonės tikslams, tiek nubaudimo, tiek prevenciniams, užtikrinti.
29. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad apylinkės teismas, netaikęs J. D. atžvilgiu ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatų ir nesutrumpinęs administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui teisės vairuoti transporto priemones atėmimo termino, bei baudos dydžio įstatymo nuostatų nepažeidė. Skundžiama Kauno apylinkės teismo 2022 m. rugsėjo 26 d. nutartis yra teisėta ir pagrįsta, ją naikinti ar keisti apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 653 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 654 straipsniu
nutaria:
Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2022 m. rugsėjo 26 d. nutartį palikti nepakeistą ir J. D. apeliacinio skundo netenkinti.
Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną ir yra neskundžiama.