Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Aurelija Sadauskaitė teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio teisės pažeidimo bylą pagal Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos tarnybos atskirąjį skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2017 m. kovo 24 d. nutarties, kuria A. A. prašymas tenkintas, Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2016 m. liepos 13 d. nutarimu A. A. paskirtas vienerių metų dviejų mėnesių teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminas sutrumpintas ir nutarta laikyti, kad A. A. šią nuobaudą yra atlikęs nuo nutarties įsiteisėjimo dienos.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2016 m. liepos 13 d. nutarimu A. A. nubaustas pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 126 straipsnio 1 dalį 360 Eur bauda, atimant teisę vairuoti transporto priemones vieneriems metams dviem mėnesiams, už tai, kad 2016-06-24 7.54 val. (duomenys neskelbtini), vairavo transporto priemonę „Volvo XC90“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) būdamas neblaivus, kai nustatytas lengvas (0,96 promilės) neblaivumo laipsnis. Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2017 m. kovo 24 d. nutartimi tenkintas A. A. prašymas, Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2016 m. liepos 13 d. nutarimu A. A. paskirtas vienerių metų dviejų mėnesių teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminas sutrumpintas ir nutarta laikyti, kad A. A. šią nuobaudą yra atlikęs nuo nutarties įsiteisėjimo dienos. Atskiruoju skundu Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos tarnyba prašo panaikinti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2017 m. kovo 24 d. nutartį ir priimti naują nutarimą, paskiriant A. A. 360 Eur baudą ir atimant teisę vairuoti transporto priemones vieneriems metams dviem mėnesiams. Apeliantas mano, kad A. A. sutrumpinti teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminą nėra pagrindo, kadangi aplinkybės, jog asmuo nuoširdžiai gailisi ir vairuotojo pažymėjimas reikalingas dėl darbo bei rūpinantis artimaisiais, nesuteikia jokio pagrindo švelninti administracinę atsakomybę. Teismas nenurodė išskirtinių aplinkybių, kuriomis remiantis būtų galima sutrumpinti teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminą. A. A. patiriami nepatogumai (finansiniai, darbiniai, šeiminiai, asmeniniai) yra adekvatus jo neteisėtos veikos rezultatas, reikalingas nuobaudos tikslams pasiekti, ir tai nėra pagrindas trumpinti paskirtos nuobaudos terminą, nes tokie apribojimai bei suvaržymai yra natūrali neteisėto elgesio pasekmė. A. A. padarė tyčinį, pavojingą administracinį teisės pažeidimą, turintį įtakos ne tik eismo saugumui, bet ir žmonių sveikatai bei gyvybei, vairavo automobilį būdamas neblaivus, tuo sukeldamas realų pavojų ne tik sau, bet ir aplinkiniams. Savo veiksmais A. A. šiurkščiai pažeidė Kelių eismo taisyklių reikalavimus, tuo sukėlė pavojų ne tik sau, bet ir aplinkiniams, todėl teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminas turi būti įvykdytas iki galo, nes kitaip nebus pasiekti ATPK 20 straipsnyje numatyti tikslai. A. A. žinojo, kad už transporto priemonės vairavimą esant neblaiviam yra baudžiama teisės vairuoti atėmimu, tačiau to lengvabūdiškai tikėjosi išvengti. Atskirasis skundas tenkintinas iš dalies. ATPK 329 straipsnyje, inter alia (be kita ko), nustatyta, kad jeigu asmuo, kuriam atimta teisė vairuoti transporto priemonę, teisės atėmimo laikotarpiu nepadarė teisės pažeidimo, nuobaudą paskyręs organas (pareigūnas), gavęs asmens prašymą, gali, praėjus ne mažiau kaip pusei paskirtojo laiko, o kai tokia teisė atimta už tai, kad asmuo padarė teisės pažeidimą būdamas neblaivus, taip pat gavęs ir Vyriausybės įgaliotų atlikti medicininę ir švietėjišką atestaciją institucijų pažymą, sutrumpinti nurodytos teisės atėmimo terminą. Teismų praktikoje ne kartą yra pažymėta, kad iš šios teisės normos analizės išeina, jog nuobaudą paskyrusi institucija gali, bet neprivalo sutrumpinti nuobaudos – teisės vairuoti transporto priemones atėmimo – terminą, įvertinusi įstatymo nustatytas privalomas sąlygas bei kitas svarbias administracinei atsakomybei aplinkybes. ATPK 329 straipsnyje nurodytos sąlygos negali būti taikomos formaliai, būtina įvertinti pažeidėjo asmenybę, jo požiūrį į nuobaudą bei elgesį nuobaudos vykdymo metu. Sprendžiant teisės vairuoti transporto priemones atėmimo termino sutrumpinimo klausimą, būtina vertinti ne tik padaryto administracinio teisės pažeidimo pobūdį ir jo pavojingumo laipsnį, bet ir pažeidėjo elgesį iki administracinio teisės pažeidimo padarymo, jo padarymo metu bei po jo padarymo, jo asmenybę charakterizuojančius požymius, taip pat būtina įvertinti, ar bus pasiekti ATPK 20 straipsnyje įtvirtinti administracinės nuobaudos tikslai. Be to, specialiosios teisės atėmimo termino sutrumpinimas pagal ATPK 329 straipsnį vertintinas kaip išimtis iš bendros taisyklės, jog asmuo, kuriam paskirta administracinė nuobauda, privalo ją atlikti (įvykdyti). Apygardos teismas, įvertinęs administracinio teisės pažeidimo byloje surinktą medžiagą, sutinka su atskirojo skundo motyvais, kad nagrinėjamu atveju nėra aplinkybių, kurios galėtų būti vertinamos kaip ypatingai švelninančios A. A. atsakomybę ir sudarančios pagrindą taikyti ATPK 329 straipsnio nuostatas bei sutrumpinti paskirto teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminą. Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2016 m. liepos 13 d. nutarimu, kuriuo A. A. skirtas teisės vairuoti transporto priemones atėmimas vieneriems metams dviem mėnesiams, A. A. nubaustas už tai, kad padarė vieną pavojingiausių administracinių teisės pažeidimų, sukeliančių pavojų ne tik transporto eismo saugumui, bet ir žmonių sveikatai bei gyvybei, t. y. vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus, kai nustatytas lengvas 0,96 promilės neblaivumo (girtumo) laipsnis. Jam pažeidimo padarymo metu nustatytas girtumas daugiau kaip du kartus viršijo leistiną ribą, nuo kurios draudžiamas transporto priemonių vairavimas. Apylinkės teismas skundžiamoje nutartyje visiškai nepagrįstai konstatavo, kad, be šio padaryto pažeidimo, A. A. anksčiau nebuvo baustas. Teismas tokią išvadą padarė įvertinęs tik A. A. kartu su prašymu pateiktą pažymą iš Administracinių nusižengimų registro (b. l. 56), kurioje nurodytas tik A. A. 2016-06-24 padarytas pažeidimas. Teismas visiškai neatsižvelgė ir neįvertino byloje esančios pažymos iš Administracinių nusižengimų registro (b. l. 13–16), iš kurios matyti, jog A. A. nuo 2003 m. pabaigos sistemingai daro šiurkščius tyčinius administracinius teisės pažeidimus (ne kartą vairavo transporto priemonę neprisisegęs saugos diržo, užvažiavo ant šaligatvio, vairuodamas kalbėjo telefonu, ne kartą viršijo leistiną greitį, persirikiuodamas nerodė įspėjamųjų posūkio signalų, vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus, vairavo neturėdamas teisės vairuoti). Šie A. A. anksčiau padaryti pažeidimai yra tyčiniai, kai kurie jų itin šiurkštūs ir pavojingi. Šie ankstesni pažeidimai charakterizuoja A. A. kaip asmenį, linkusį pažeidinėti Kelių eismo taisykles. A. A. anksčiau jau buvo baustas už vairavimą esant neblaiviam, tačiau jis išvadų iš savo netinkamo elgesio nepadarė. Apygardos teismo vertinimu, A. A. sistemingas Kelių eismo taisyklių pažeidinėjimas rodo jo piktybišką nenorą laikytis nustatytų saugaus eismo taisyklių, neatsakingą ir lengvabūdišką požiūrį į aplinkinių saugumą. Toks sistemingas Kelių eismo taisyklių pažeidinėjimų darymas itin neigiamai apibūdina A. A. asmenybę, jis atitinkamų išvadų iš savo elgesio nedaro. Esant išdėstytoms aplinkybėms skundą nagrinėjantis teismas sprendžia, jog nors nagrinėjamu atveju formaliai ir egzistuoja ATPK 329 straipsnyje nurodytos formalios sąlygos, tačiau apylinkės teismas ATPK 329 straipsnio taikymo klausimą išsprendė tinkamai neįvertinęs A. A. asmenybės. Apygardos teismas daro išvadą, jog A. A. privalo jam paskirtą papildomą nuobaudą atlikti visiškai, kad, be kita ko, būtų pasiektas vienas pagrindinių ATPK 20 straipsnyje numatytų nuobaudos tikslų – kad ateityje jis nebedarytų naujų analogiškų pažeidimų. Apygardos teismo vertinimu, jei papildomos nuobaudos – teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminas nagrinėjamu atveju bus sutrumpintas, šis tikslas nebus pasiektas, nes pažeidėjas, ir ateityje tikėdamasis pakankamai švelnių nuobaudų, gali daryti naujus pažeidimus. A. A. prašyme nurodytos aplinkybės, jog teisė vairuoti transporto priemones yra būtina tam, kad galėtų tinkamai atlikti darbą, dėl šeiminių aplinkybių, kasdieniams poreikiams tenkinti, nelaikytinos išimtinėmis ir nesuteikia pagrindo sutrumpinti specialiosios teisės atėmimo terminą. Šios aplinkybės nebuvo pakankamos, kad sulaikytų A. A. nuo vieno pavojingiausių administracinių teisės pažeidimų padarymo, jis sėdo už vairo būdamas neblaivus ir ignoruodamas galimas pasekmes. Asmuo žinodamas, kad jam teisė vairuoti būtina, turi būti ypač suinteresuotas nedaryti tokių pažeidimų, kurie galėtų lemti specialiosios teisės netekimą. Aplinkybes, kad A. A. nuobaudos vykdymo metu nepadarė naujų Kelių eismo taisyklių pažeidimų, sumokėjo paskirtą baudą, išklausė 4 valandų privalomojo mokymo apie alkoholio ir narkotikų žalą žmogaus sveikatai programą, apygardos teismas vertina kaip siekį pasitaisyti, bet ne kaip pakankamą pagrindą sutrumpinti paskirtos nuobaudos terminą. Atsižvelgdamas į tai, kas anksčiau aptarta, apygardos teismas pripažįsta, kad apylinkės teismas ATPK 329 straipsnio nuostatas taikė netinkamai, todėl skundžiama nutartis negali būti pripažinta teisėta ir pagrįsta. Atsižvelgiant į tai, Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2017 m. kovo 24 d. nutartis naikinama. Apeliantas prašo skundžiamą nutartį panaikinti ir priimti naują nutarimą administracinio teisės pažeidimo byloje, paskiriant A. A. 360 Eur baudą ir atimant teisę vairuoti transporto priemones vieneriems metams dviem mėnesiams. Kadangi Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2016 m. liepos 13 d. nutarimas, kuriuo A. A. nubaustas 360 Eur bauda, atimant teisę vairuoti transporto priemones vieneriems metams dviem mėnesiams, nėra panaikintas (šia apygardos teismo nutartimi naikinama 2017 m. kovo 24 d. nutartis), priimti dar vieną analogišką procesinį sprendimą nėra teisinio pagrindo. Šiuo atveju panaikinus skundžiamą Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2017 m. kovo 24 d. nutartį, dėl A. A. prašymo sutrumpinti specialiosios teisės atėmimo terminą priimamas naujas sprendimas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 302¹⁵ straipsnio 6 dalies 3 punktu,

nutaria:

Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2017 m. kovo 24 d. nutartį panaikinti ir išspręsti klausimą iš esmės – netenkinti A. A. prašymo sutrumpinti specialiosios teisės atėmimo terminą.

Nutartis neskundžiama.