- Teismas
- Kauno apylinkės teismo Kauno rūmai
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2021-03-12
- Bylos Nr.
- II-176-408/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 4-69-3-00287-2021-4
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Instancija
- I-a instancija
- Rezultatas
- Palikti nutarimą nepakeistą ir skundo nepatenkinti
- Teisėjas
- Virginijus Kalkauskas (pirm.)
- Pažeidėjas
- A. G.
- Institucija
- Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Kauno miesto vaiko teisių apsaugos skyrius
institucijos, priėmusios skundžiamą nutarimą – Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Kauno miesto vaiko teisių apsaugos skyriaus (toliau Institucija) atstovei G. P.,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinėn atsakomybėn patraukto asmens A. G. skundą dėl jos atžvilgiu Institucijos 2021 m. sausio 14 d. priimto nutarimo byloje ROIK: 20127142006.
Aprašomoji dalis
nustatė:
A. G. Institucijos 2021 m. sausio 14 d. nutarimu byloje ROIK: 20127142006, buvo nubausta pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 73 straipsnio 1 dalį įspėjimu už tai, kad ji, augindama nepilnametį sūnų A. B., gimusį (duomenys neskelbtini), 2020 m. rugpjūčio 3 d. nesudarė sąlygų psichologei D. B. įvertinti nepilnamečio A. B. psichologinę būseną jo gyvenamoje aplinkoje, nepaliko psichologės vienos su vaiku, savo replikomis trukdė psichologei bendrauti su vaiku, todėl psichologė negalėjo įvykdyti Kauno apylinkės teismo 2019 m. liepos 16 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini). Tokiais veiksmais A. G. panaudojo Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.155 straipsnyje numatytą motinos valdžią priešingai sūnaus interesams, apsunkindama sūnaus bendravimo su tėvu A. B. atnaujinimo galimybę.
Šalies argumentai
Administracinėn atsakomybėn patraukta A. G. dėl minėto nutarimo pateikė skundą, kuriuo prašo nutarimą pripažinti neteisėtu ir administracinio nusižengimo teiseną jos atžvilgiu nutraukti.
Skunde nurodė, kad Institucija gavo jos vaiko tėvo A. B. skundą, kuriame nurodyta, kad psichologė atvykusi pas pareiškėją stebėti kaip vaikas paruošiamas ir vedamas į žaidimų kambarį, tačiau psichologei nebuvo leista dalyvauti ir jos paprašyta išeiti. Pareiškėja nurodė, jog 2020 m. rugpjūčio 3 d. atidariusi savo buto duris pamatė, kad atvyko antstolis su psichologe dėl įpareigojimo vykdymo. Antstolis užfiksavo faktą, kad psichologė į butą buvo įleista gera valia. Tačiau vaikas pamatęs psichologę, paklausė kas čia atėjo, o pamatęs svetimą žmogų suirzo ir pats uždarė kambario duris. Pareiškėja su psichologe kalbėjosi virtuvėje. Psichologė bandė kalbinti vaiką, tačiau jis vis labiau suirzdamas atsisakė atidaryti kambario duris, atsisakė kalbėti ir prašė, kad nepažįstama teta išeitų iš jo namų. Pareiškėja taip pat kelis kartus paragino vaiką išeiti iš kambario tačiau jis atsisakė tai daryti, sakė, kad nenori kalbėtis su nepažįstama teta, nenori važiuoti į žaidimų kambarį ir nenori kalbėtis apie tėtį. Pareiškėja nurodė, kad su psichologe bendravimas vyko ramiai, dalykiškai, ji gera valia vykdė antstolio įpareigojimą ir įsileido psichologę į namus. Teigia, kad prieš psichologės atėjimą su vaiku nesikalbėjo, kad ji ateis. Tačiau kadangi vaikas atsisakė bendrauti su psichologe, ji, nenorėdama, kad vaikas patirtų papildomą stresą ir norėdama išimtinai apsaugoti vaiko interesus, įsiklausydama į vaiko nuolatinį prašymą, kad jis nori, kad psichologė išeitų iš jo namų, ji paprašė psichologės netraumuoti vaiko ir išeiti iš jų namų. Mano, kad psichologės išvada yra šališka, kadangi psichologė bendrauti su vaiku atėjo jau su išankstine nuostata ir pozicija, su vaiku bendravo pakeltu tonu, jos apsilankymas buvo formalus veiksmas surašyti formaliai išvadai. Be to, pareiškėja mano, kad psichologę ir vaiko tėvą A. B. sieja kliento ir paslaugų tiekėjo santykiai, nes A. B. ne kartą tiek jai, tiek vaikui nurodęs, kad suradęs psichologę, pas kurią vaikas turi eiti, kad jam padėtų ištrūkti iš neva nesaugios aplinkos. Psichologė sutiko tiekti A. B. tarpininkavimo paslaugas kitoje civilinėje byloje, be to ši psichologė kuruoja Vyrų krizių centro veiklą ir akivaizdžiai prijaučia neva nuskriaustam prisistatančiam vaiko tėvui A. B.. Teigia, kad nėra aišku pagal ką Institucija nusprendė, jog ji padarė jai inkriminuojamą administracinį nusižengimą, su kuriuo ji nesutiko, o Institucija priėmė nutarimą vadovaudamasi nekompetentinga ir nepagrįsta psichologinės apklausos išvada, kuri atlikta nesivadovaujant bendraisiais mažamečio vaiko apklausai taikomais principais. Institucija privalėjo nustatyti kuo, kokiais konkrečiais veiksmais ar neveikimu pasireiškė tinkamas tėvų valdžios nepanaudojimas, galimai nulėmęs šios veikos padarymą. Teigia, kad byloje nėra jokių duomenų, kurie patvirtintų šią aplinkybę, t. y. Institucija net netyrė, ar pareiškėja tinkamai realizavo savo teisę ir pareigą į tėvų valdžią, t. y. deramai užtikrino nuolatinę jo priežiūrą ir auklėjimą. Teigia, kad jos veikoje nenustatyta požymių, kurių pagrindu galima būtų konstatuoti ANK 73 straipsnio 1 dalyje numatyto pažeidimo padarymą. Be to teigia, kad protokolas jai surašytas pažeidžiant protokolo turiniui keliamus reikalavimus, todėl ir nutarimas priimtas, kuris neatitinka tokiems dokumentams keliamiems reikalavimams, o jai inkriminuotoje veikoje nėra požymių, kurių pagrindu galima būtų konstatuoti ANK 73 straipsnio dalyje numatyto pažeidimo padarymą.
Atsiliepimas
Institucija, priėmusi skundžiamą nutarimą, pateiktame atsiliepime į skundą nurodė, kad su administracinėn atsakomybėn patraukto skundo argumentais nesutinka. Prašo skundo netenkinti ir palikti skundžiamą nutarimą nepakeistą. Nurodė, kad ir Institucijai, ir pareiškėjai susidariusi situacija yra žinoma. Teisminiai procesai tarp pareiškėjos ir sūnaus A. B. tėvo A. B. tęsiasi nuo 2014 metų. Kauno apylinkės teismo 2019 m. liepos 16 d. sprendimu nustatytos bendravimo tvarkos vykdymas išlieka apsunkintas. Kauno apylinkės teismo 2019 m. lapkričio 14 d. nutartimi (Kauno apygardos teismo 2020 m. vasario 6 d. nutartis palikta nepakeista) antstolio pareiškimas tenkintas ir A. G. paskirta 50 eurų bauda už kiekvieną Kauno apylinkės teismo vykdomojo rašto Nr. (duomenys neskelbtini)neįvykdymo dieną. Kauno apygardos teismo civilinės bylos Nr. (duomenys neskelbtini) (dėl bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarkos pakeitimo) 2020 m. balandžio 21 d. nutartyje konstatuoti faktai: apygardos teismas įvertino, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai pripažino nustatytu, kad ieškovė neužtikrina vaiko teisės būti auklėjamam ir globojamam abiejų tėvų; teismo psichologijos ekspertizės metu konstatuota, kad motina yra pagrindinis vaiko prieraišumo objektas, vaikas yra visapusiškai nuo jos priklausomas; teisėjų kolegija konstatuoja, jog teismo psichologijos ekspertizės išvadas apie vaiko patiriamą lojalumo konfliktą bei tai, kad atsiskyrimas nuo motinos vaikui atrodo grėsmingas kaip pasekmė konfliktiškos suaugusiųjų situacijos ir vaiko nerimą; palaikančios ieškovės pozicijos (tai patvirtina vaiko isteriškai išrėkiamos frazės, atspindinčios ne jo, o motinos bei sykiu gyvenančios senelės kalbas); teisėjų kolegijos vertinimu, ieškovės reakcija į tokias vaiko elgesio apraiškas neatitinka rekomendacijų, gautų atlikus teismo psichologijos ekspertizę bei išklausius ekspertės teismo posėdyje, kuomet buvo nustatyta, jog aktyvesnė motinos pozicija, pvz., pasakymas sūnui, kad pas tėtį yra saugu, kad jis tikrai myli ir tikrai parveš jį atgal į namus, kad vaiko įtampa ir nesaugumas mažėja, kai jis jaučia esančio šalia suaugusiojo geranoriškumą jo bendravimo su tėčiu atžvilgiu; kad situacijoje neturėtų būti klausimų, susijusių su vaiko apsisprendimu, ir nors tai įtampą sukelianti situacija, ją reikia spręsti būdu „paėmei ir vežiesi“; kad vaiko paėmimas yra mažiau traumuojantis negu ilgalaikis išsiskyrimas, pasikeitimai vaiku turi būti labai greiti, tada vaikas labai greitai pajus, kad tą kartą, kitą kartą jis susitiks su tėčiu ir bus ramus. Nereikėtų šokinėti apie vaiką („kaip tu nori?“, „kaip tu sugalvosi?“, „kaip tu jausi?“); į teismo klausimą, ar vaiko agresijai, isteriškam, neadekvačiam elgesiui atvykus tėvui turi įtakos vaiko motinos (kitų asmenų) elgesys prieš susitikimą ar susitikimo metu (verbalinis ar neverbalinis komunikavimas su vaiku, su atsakovu), ekspertė atsakė, jog ieškovė, sąmoningai ar ne, yra užėmusi vaiko nerimą palaikančią poziciją vietoje to, kad padėtų vaikui pamiršti, supaprastinti įvykusią situaciją; vaikas yra visapusiškai priklausomas nuo motinos ir išgyvena lojalumo konfliktą. Ieškovės palaikomas, vaiko užsifiksavimas ties situacija, kuomet tėvui laiku negrąžinus vaiko motinai, naktį iš tėvo namų jis buvo paimtas su policija (ekspertizės atlikimo metu ieškovė pripažino, jog vaikui kalbant apie tai nieko nesako, t. y. jo nenuramina, nepaneigia vaiko baimės), trukdo vaikui nurimti ir patirti pilnavertį santykį su tėvu. Dėl ieškovės palaikomo vaiko nesaugumo jausmo ir lojalumo konflikto susiklostė situacija, leidžianti ieškovei manipuliuoti vaiko atsisakymu bendrauti su tėvu bet kokiomis sąlygomis; apeliacinio proceso metu nustatyta, jog teismo sprendimo vykdymą komplikuoja ne atsakovo, o ieškovės manipuliavimas teisės teorija, vaiko emocijomis ir prieraišumu prie motinos.
Antstolis R. S. informavo Instituciją, kad vadovaujantis CPK Sprendimų vykdymo instrukcija, kontoroje pradėtas vykdyti Kauno apylinkės teismo vykdomasis raštas Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo nustatyta A. B. bendravimo tvarka su nepilnamečiu vaiku A. B. (vykdomosios bylos Nr. (duomenys neskelbtini)), antstolis prašė Skyriaus pateikti turimą informaciją, kad teismo vykdomasis dokumentas būtų įvykdytas sklandžiai, nepažeidžiant nepilnamečio vaiko bei abiejų tėvų interesų. Institucijos nuomone, teismo sprendimo vykdyme turi dalyvauti psichologas, kuris galėtų įvertinti nepilnamečio A. B. psichologinę būseną, pateikti savo įžvalgas dėl teismo sprendimo vykdymo eigos. Pateiktos rekomendacijos antstoliui dėl psichologo dalyvavimo, pareiškėjai buvo žinomos, jai pranešta, kad Institucija antstolio prašymu rekomendacijas teikė 2020 m. liepos 22 d., daugiau jokių rekomendacijų nebuvo teikta.
Institucijoje 2020 m. rugpjūčio 3 d. gautas A. B. prašymas dėl nepilnamečio A. B. teisių sistemingo pažeidinėjimo ir A. G. piktnaudžiavimo motinos valdžia. Prašyme nurodyta, kad A. G. ir toliau nevykdo teismo sprendimo, nuo liepos 1 d. turėjusios vykti atostogos su sūnumi, neįvyko, nes A. G. vaiko į žaidimų kambarį neatvedė, neįvyko ir savaitgalinis bendravimas, nes vaiko neatvedė. Siekiant įgyvendinti nustatytą bendravimo tvarką, antstolis pagal Institucijos pateiktas rekomendacijas pasitelkė psichologę, kuri turėjo stebėti vaiko pasiruošimą ir vedimą į žaidimų kambarį, tačiau psichologei nebuvo leista dalyvauti ir jos buvo paprašyta išeiti.
Institucija neabejoja psichologės kompetencija ir pateiktais paaiškinimais rėmėsi, nes jų patikimumą patvirtina garso įrašas, kuriame aiškiai girdisi, kad psichologei net nebuvo sudaryta galimybė užmegzti kontaktą su vaiku. Tik psichologei įėjus į pareiškėjos namus, vaikas išreiškia poziciją, kad nenori kalbėti apie tėtį, psichologei bandant užmegzti kontaktą su vaiku ir paaiškinti, apie ką ji nori pasikalbėti, pareiškėja pertraukia psichologę, nedrąsina vaiko užmegzti kontaktą, o psichologę demonstratyviai atriboja nuo vaiko, „aš su teta virtuvėj pasišnekėsiu, paklausiu pradžiai, kas čia per teta, tu gali pabūti savo kambaryje“. Tokiais savo veiksmais pareiškėja demonstratyviai parodo savo išankstinį neigiamą nusistatymą psichologės atžvilgiu, kuris galimai jau yra perteiktas vaikui, tai patvirtina ir toliau vykstanti pokalbis „galvojate, kad čia yra tinkamos priemonės vaiką įkalbinėti, išsivežti kaip įkaitą iš namų“. Psichologei pareiškėjos paklausus: „ar vaikas žino, kad jis turėtų vykti į žaidimų kambarį“, pareiškėja atsakė, kad su vaiku apie tai yra kalbėjusi, jis žino, kad dabar yra laikas su tėčiu ir gali būti, kad reikės važiuoti“, toks pareiškėjos pasakymas dar kartą patvirtina, kad vaikui sudaroma prielaida, kad jam nebūtina važiuoti, jis gali rinktis. Psichologė, kiek jai buvo įmanoma, iš kito kambario kalbino vaiką, kviesdama ateiti su ja susipažinti, pasikalbėti. Vaikas kalbėjo pakeltu balso tonu, nuolat reikalavo „noriu, kad psichologė išeitų iš mano namų“. Psichologei išsakius pastebėjimą „iš tikrųjų yra problema, jeigu jis taip su žmonėmis bendrauja“, pareiškėja atsakė: „čia nėra problema vaikas taip bendrauja tik dėl to, kad yra išdirgintas ir žino, kas jo laukia“, psichologei konstatavus, kad „jis manęs nepažįsta, o jau yra prieš mane nusiteikęs“, pareiškėja patvirtina egzistuojantį nusiteikimą „jis ne tik prieš jus yra nusiteikęs, jis apskritai susidirginęs bendravimas su tėvu“. „Paprašysiu apleisti namus, nes mano vaikas prašo, prašysiu nekelti vaikui streso“, garso įraše užfiksuotas pokalbio turinys akivaizdžiai atskleidžia, kad pareiškėja net nesiruošė skatinti vaiko bendravimo su psichologe, vaikui net kelis kartu pakartojo „tu pyksti, aš girdžiu“. Garso įrašas patvirtina, kad Pareiškėja psichologę įsileido į namus, tik siekiant sudaryti įspūdį, jog yra nusiteikusi bendradarbiauti, bet akivaizdu, kad vaikui buvo apribota galimybė susipažinti su psichologe ir užmegzti su ja kontaktą. Pareiškėja tinkamai neparuošė vaiko psichologės atvykimui, nesiėmė aktyvių veiksmų vaikui nuraminti, tinkamai neskatino vaiko pabendrauti su atvykusia psichologe. Pareiškėja psichologės šališkumą, ne pirma kartą bando įrodyti tik subjektyvia nuomone ir prielaidomis, Kauno apygardos teismo 2020 m. balandžio 21 d. nutartyje civilinės bylos Nr. (duomenys neskelbtini), pareiškėjos argumentai dėl D. B. šališkumo, atmesti kaip nepagrįsti. Kauno apygardos teismo 2020 m. lapkričio 26 d. nutartyje civilinės bylos Nr. (duomenys neskelbtini)taip pat konstatuota, kad nėra jokių patvirtintų duomenų, kad psichologė D. B. savo veiksmais būtų dariusi neigiamą įtaką (žalą) nepilnamečiui A. B., jo interesams, būtų elgusis šališkai ar nekompetentingai. Institucijos nuomone, psichologės bendravimas, ramus balso tonas, pokalbio turinys buvo tinkamas bendrauti su vaiku.
Kauno apygardos teismo civilinės bylos (dėl antstolio veiksmų) Nr. (duomenys neskelbtini), 2020 m. lapkričio 26 d. nutartyje konstatuota, kad antstolis atsižvelgdamas į konfliktiškus šalių santykius ir į tai, kad tiesioginis vaiko ir tėvo bendravimas nevyksta jau ilgą laiką, įvertinęs VVTAĮT Kauno miesto vaiko teisių apsaugos skyriaus rekomendacijas, pagrįstai priėmė 2020 m. liepos 30 d. įpareigojimą dėl psichologo dalyvavimo vykdomojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini).
Pareiškėjos skunde išdėstyti argumentai buvo keliami ir jau išnagrinėti civilinėse bylose, kuriose A. G. skundė antstolio veiksmus.
Institucija mano, kad protokolas ir nutarimas surašyti aiškiai, tinkamai ir laikantis ANK 609 straipsnyje, 618 straipsnyje numatytų reikalavimų, Protokolo tinkamą surašymą patvirtina tai, kad pareiškėja suvokė, kuo yra kaltinama, nes net du kartus nuo jai pateikto kaltinimo realizavo savo teisę į gynybą, pateikė rašytinius paaiškinimus ir garso įrašą.
Teismo posėdyje administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo skundą palaikė jame nurodytais motyvais ir prašė tenkinti. Teigia, kad pagrindiniai motyvai dėl kurių administracinio nusižengimo teisena turi būti nutraukta yra tai, kad ji nepadarė administracinio nusižengimo ir kita aplinkybė, kad ne taip surašyti procesiniai dokumentai, neteisingai inkriminuotas pažeidimas.
Skundžiamą nutarimą priėmusios Institucijos atstovė nurodė, kad pareiškėja nubausta pagrįstai. Ši situacija tęsiasi jau daugelį metų. Pats bendravimas nevyksta nuo 2019 metų liepos. Ne vienas teismas yra išaiškinęs ir pasisakęs ir dėl antstolio veiksmų, ir dėl psichologės šališkumo. Psichologės šališkumas niekada nebuvo pripažintas. Buvo atlikta vaiko psichologinė ekspertizė, kurios metu buvo pateikti mamai argumentai ir pasiūlymai kaip ji turėtų sudaryti galimybę tėvui bendrauti su vaiku, kokius metodus naudoti. Tai yra jos labiau deklaratyvūs pasisakymai, kad ji sudaro sąlygas, bet yra pateiktas garso įrašas. Institucija rėmėsi visa medžiaga, kurios per kelis metus yra pakankamai surinkta, pati situacija tęsiasi ir išvados nėra daromos, todėl ir priimtas toks nutarimas. Tėvų valdžios samprata yra aiškinama CK 3.155 straipsnyje, tačiau ta samprata yra aiškinama plačiau teismų praktikoje, apima ir konstitucines nuostatas ir visas tėvų pareigas sudaryti palankias sąlygas vaikui vystytis, harmoningai būti auklėjamam ir tinkamas tėvų valdžios įgyvendinimas ir reiškia tarptautinių ir nacionalinių teisės aktų vaikui garantuojamą teisių užtikrinimą, tuo tarpu ir vaiko teises bendrauti su abiem tėvais ir būti jų auklėjamam. Visa administracinė teisena buvo pradėta gauta A. B. prašymą, tada buvo išsikviesta ir psichologė, ir pareiškėja, kuri pateikė ir paaiškinimus, ir įrašą, tai suprato kuo yra kaltinama. A. B. ir psichologė vyko į pareiškėjos namus kur ji gyvena su vaiku, su antstoliu. Teismai nenustatė jokių antstolio padarytų pažeidimų. Bendravimas su vaiku iki šiol nevyksta.
Žemesnės instancijos teismas
Liudytojas A. B. teismo posėdžio metu parodė, jog jis kreipėsi į vaikų teisių apsaugos skyrių su pareiškimu dėl sprendimo nevykdymo. Jis pats su antstoliu ir su psichologe vyko pas A. G., ėjo į butą antstolis ir psichologė, o jis liko kieme. Antstolis psichologę palydėjo iki durų, jis užfiksavo, kad ją įsileido į butą ir atėjęs pasakė, kad viskas gerai. Po kelių minučių grįžo psichologė. Ji nieko nekomentavo kas ten vyko. Vaiko mama sakė, kad ji augina vaiką viena, su vaiku nesusitvarko, niekas jai nepadeda. Kauno apygardos teismas skyrė psichologę D. B., kad ji dalyvautų perduodant vaiką, kad vaikas būtų pratinamas perduodant tėvui, kad ji padėtų tėvams. Rugpjūčio 3 d. Bubnienę pasikvietė antstolis.
Liudytoja D. B. teismo posėdžio metu parodė, jog pareiškėją pažįsta nuo 2017 metų. Dėl pagalbos į ją galėjo kreiptis ir antstolis, ir A. B. advokatė, ir A. B.. Su A. B. juos siejo tik kliento ir paslaugos tiekėjo santykiai. 2020 m. rugpjūčio 3 d. atvyko prie pareiškėjos namo, laukė antstolio. Parašė žinutę pareiškėjai, paklausė durų kodo, sulaukusi antstolio kartu nuėjo į jos butą. Vaiko tėvas buvo su antstoliu, tačiau į butą jis nėjo. Į butą ji nuėjo tik su antstoliu, A. G. atidarė duris. Pareiškėja jau žinojo, kad ji su antstoliu atvyks pas ją. Antstolis liudytoją tik palydėjo iki durų ir tą užfiksavo. Liudytoja užėjo į vidų nusiavė batus, pasisveikino su vaiku. Vaikas iš karto pasakė, kad pas tėtį neis. Kaip viskas vyko detaliai surašė ataskaitoje. Mama vaikui liepė palaukti kambaryje ir uždarė duris. Liudytoja ėjo plautis rankų, po to atsisėdo virtuvėje šalia durų, o mama atsisėdo šalia, ant stalo buvo planšetė ir telefonas. A. G. pasakė, kad vaikas jau turi psichologą, tad ko ji čia atvyko. Sakė, kad vaikas į žaidimų kambarį eiti nenori. Vaikas irgi replikavo, kad nenori į žaidimų kambarį. Vaikas buvo kitame kambaryje, liudytoja mano, kad jis galėjo girdėti pokalbį. Kažką bandė sakyti, jo tonas buvo piktokas. Su mama pokalbis vyko ramiai, mandagiai, tik vaikas iš kito kambario kažką vis pasakydavo, tada liudytoja bandė su juo palaikyti kontaktą. Liudytojai susidarė įspūdis, kad mama bandė įsiterpti, kad nevyktų pokalbis su vaiku. Po to vaikas iš kito kambario jai liepė išeiti, sakė, kad kitaip teks laikyti rankas klozete. Šiuos žodžius pakartojo kelis kartus. Čia buvo kaip ir bauginimas. Ankščiau vaikas niekada liudytojos nematęs. Liudytoja kalbino vaiką, mano, kad būtų vaiką prakalbinusi, bet mama parašė skubiai išeiti iš namų, nors jokios įtampos nebuvo ir atmosfera nebuvo pikta. Liudytojai nebuvo sudarytos sąlygos padėti vaikui pasiruošti. Jokių šiukščių žodžių nebuvo iš mamos pusės, viskas užtruko maždaug 10-15 minučių. Vaikas taip elgiasi tik su tais, kurie susiję su jo tėčiu. Nors vaikas kalbėjo piktokai, bet isterijų nebuvo. Liudytojos tikslas buvo padėti A. G. su vaiku susiruošti į susitikimą su tėvu, kuris turėjo vykti tą pačią dieną 10 valandą. Liudytojai nebuvo sudarytos sąlygos padėti pasiruošti susitikimui. Jei mama būtų pakvietus, paraginusi vaiką, o pati nuėjusi į kitą kambarį ir vaiką palikusi, būtų gal pavykę vaiką pakalbinti. Liudytoja aiškiai matė, kad pareiškėja pati uždarė kambario duris ir liepė vaikui pabūti kambaryje, kol ji su mama pakalbės. Mama neragino vaiko išeiti iš kambario ir pabendrauti su liudytoja.
Motyvuojamoji dalis
Teismas ištyrė ir rašytinę bylos medžiagą: Institucijos pateikta medžiaga: nutarimas administracinio nusižengimo byloje, kuriuo A. G. už nusižengimo, numatyto ANK 73 straipsnio 1 dalyje padarymą paskirta nuobauda – įspėjimas (b. l. 3), administracinio nusižengimo protokolas (b. l. 6), liudytojos D. B. apklausos protokolas, kuriame ji nurodė, kad su A. G. ir A. B. susipažino 2017 m. pavasarį, kai Vaiko teisų apsaugos specialistų prašymu taikė netiesioginę mediaciją. Pirmas pas ją atvyko A. B. ir sutiko dalyvauti mediacijos procese. A. G. taip pat bendravo su ja mandagiai, bet mediacijos atsisakė. Šalys buvo informuotos, kad bent vienai šaliai atsisakius mediacija negalima. Su A. B. ir A. G. ją siejo tik profesiniai santykiai, jokių asmeninių ryšių su jais neturėjo ir neturi (b. l. 11), D. B. paaiškinimas, kad vykdant Kauno apylinkės teismo 2019 m. liepos 16 d. sprendimą civilinėje byloje, 2020 m. rugpjūčio 3 d., 9 val. atvyko pas A. G.. Po trumpo pokalbio su antstoliu, ji įsileido į namus. Kai pasakė „labas rytas“, vaikas iš karto atsakė, kad su tėčiu neis susitikti. Tai buvo pirmieji jo žodžiai, todėl liudytoja suprato, kad apie tai jau buvo kalbama. Eidama koridoriumi tarpduryje pamatė vaiką, kuris dar kartą pakartojo, kad nenori kalbėti apie tėtį. Liudytoja atsakė, kad apie tėtį dabar nekalbės. Vaikas neverkė, nepanikavo, neatrodė pasimetęs. Tuo metu A. G. nurodė vaikui pabūti savo kambaryje, kol ji pakalbės su liudytoja ir uždarė kambario, kuriame buvo vaikas, duris. Liudytoja atsisėdo virtuvėje prie durų. A. G. informavo, kad vaikas turi psichologę ir paklausė, kaip liudytoja įsivaizduoja visą įvykių eigą, ko tikisi, minėjo, kad vaikas nenori į žaidimų kambarį. Pokalbis vyko ramiai. Už sienos buvęs vaikas nugirdęs pasakymą „žaidimų kambarys“ garsiai ir kiek piktai šūktelėjo, kad jis neis į žaidimų kambarį. Liudytoja su vaiku bandė kalbėtis per uždarytas duris. Visą laiką vaikas atsakinėjo kiek piktai , tačiau be panikos ir ar isterijos. Vėliau liudytoja išgirdo, kad ji turi išeiti, nes kitaip visą valandą reikės laikyti ranką klozete, tik nesuprato, kam laikyti ranką, vaikui ar jai. Vėliau vaikas šiuos žodžius pakartojo dar kartą. Su vaiku liudytoja tą kartą matėsi pirmą kartą, anksčiau nebuvo nei matęsi, nei bendravę. Liudytoja mamos paklausė ar vaikas visada taip bendrauja su svetimais žmonėmis, į tai mama atsakė, kad ne su visais, o tik su tais, kurie susiję su jo tėvu. Kai liudytoja pasakė, kad tai gali būti vienas iš tėvų atstūmimo požymių, į tai A. G. atsakė, kad remiasi tik mokslo patvirtintais ir įstatymų apibrėžtais dalykais. Liudytojai stengiantis kalbinti vaiką, mama stengėsi replikuoti, ką nors pasakyti garsiau. Vaikas neverkė ir nepanikavo. Netrukus A. G. pasakė, kad vaikas sudirgęs, todėl liudytoja turi išeiti ir pasakė „paprašysiu palikti šiuos namus“. Buvo maždaug 9.17 val. Liudytoja atsistojo ir išėjo, o jai išeinant, vaikas dar kartą atidaręs duris šūktelėjo, kad pas tėtį neis. Liudytoja mano, kad jei mama būtų paraginusi ir pakvietusi vaiką, jis su ja būtų bendravęs. Garso įrašo liudytoja nedarė (b. l. 19-20), A. B. prašymas Vaiko teisių apsaugos skyriui, kad A. G. nevykdo teismo sprendimo. Nuo liepos 1 d. neįvyko jo ir vaiko atostogos, neįvyko savaitgalinis bendravimas, nes mama neatveda vaiko į žaidimų kambarį. Liudytojas tarnybai atsiuntė vaizdo įrašą, iš kurio matyti, kad vaikas sako „mama man liepė apie tave negražių žodžių sakyti ir gavo baudą“, po to pokalbis nutrūko, mano, kad tokiu būdu A. G. vaiką sąmoningai nuteikinėja. Nuo rugpjūčio 3 d. turėjo vykti jo atostogos su vaiku, dalyvavo psichologė D. B., kuriai situacija žinoma, o kai psichologė nuvyko pas A. G., ji paprašė psichologės išeiti. Dėl A. G. piktnaudžiavimo motinos valdžia ir vaiko teisių pažeidinėjimo bei psichologinio smurto prieš vaiką naudojimo, prašo įvertinti A. G. elgesį įstatymų nustatyta tvarka (b. l. 21), Kauno apylinkės teismo 2019 m. liepos 16 d. sprendimas, kuriuo nustatyta A. B. bendravimo su nepilnamečiu sūnumi A. B. tvarka (b. l. 47-72), Kauno apygardos teismo 2020 m. balandžio 21 d. nutartis, kuria apylinkės teismo 2019 m. liepos 16 d. sprendimas paliktas nepakeistas (b. l. 22-46).
Skundas netenkintinas.
ANK 641 straipsnis nustato, kad teismas nagrinėdamas skundą dėl nutarimo administracinio teisės pažeidimo byloje, patikrina kompetentingo organo nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą. Nutarimas laikomas teisėtu, kai administracinio teisės pažeidimo byla išnagrinėta ir nuobauda paskirta pagal įstatymus, ją paskyrė organas (pareigūnas), turintis teisę spręsti tos kategorijos bylas, buvo laikomasi nustatytos nagrinėjimo ir administracinės nuobaudos skyrimo tvarkos. ANK 618 straipsnyje nurodytas nutarimo administracinio nusižengimo byloje turinys – be kitų reikalavimų, nutarime turi būti išdėstytos ir motyvuotai įvertintos bylos nagrinėjimo metu nustatytos aplinkybės. Teismo nuomone, skundžiamas nutarimas yra teisėtas ir pagrįstas.
Administracinė nuobauda yra atsakomybės priemonė, kuri skiriama administracinį nusižengimą padariusiems asmenims nubausti bei siekiant auklėti, kad jie laikytųsi įstatymų, gerbtų bendro gyvenimo taisykles, taip pat kad tiek pats teisės pažeidėjas, tiek ir kiti asmenys nepadarytų naujų teisės pažeidimų. Taigi, administracine nuobauda siekiama ir nubaudimo, ir prevencinių tikslų. Tokiu būdu įstatymas aukščiau iškelia visuomenės interesą, taikant prevencines priemones ir pažeidėjo nubaudimą, užtikrinti nepriekaištingą teisės aktų laikymąsi, o ne asmens, įvykdžiusio teisės pažeidimą, asmeninį interesą išvengti neigiamų pasekmių, nepatogumų, susijusių su įvykdytu pažeidimu.
A. G. 2021 m. sausio 14 d. nutarimu nubausta dėl administracinio nusižengimo, numatyto ANK 73 straipsnio 1 dalyje, padarymo, nurodant, kad ji panaudojo Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.155 straipsnyje numatytą motinos valdžią priešingai sūnaus A. B. interesams, apsunkindama A. B. bendravimo su tėvu A. B. atnaujinimo galimybę ir padarė administracinį nusižengimą, numatytą ANK 73 straipsnio 1 dalyje.
ANK 73 straipsnio 1 dalyje nustatyta administracinė atsakomybė už tėvų valdžios nepanaudojimą arba panaudojimą priešingai vaiko interesams. Tokių veiksmų atlikimas tėvams užtraukia įspėjimą. Tai yra blanketinė teisės norma, kuri nurodo, jog tam tikro teisinio santykio dalyviai privalo laikytis tam tikros elgesio taisyklės, bet jos konkrečiai neišdėsto nei šioje teisės normoje, nei nurodo esant kituose to teisės normų akto straipsniuose ar straipsnių dalyse. Tokios taisyklės konkretinimo siūloma ieškoti kitos teisės akto teisės normose.
Tai reiškia, kad turi būti atsižvelgiama ne tik į ANK 73 straipsnio 1 dalies dispoziciją, bet ir į visas kitas teisės normas – įvairias tvarkas, taisykles ir pan.
Kaip jau minėta, tėvų valdžios turinys apibrėžtas Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.155 straipsnyje, kuriame įtvirtinta nuostata, kad tėvai turi teisę ir pareigą dorai auklėti ir prižiūrėti savo vaikus. Tėvai turi pareigą tinkamai panaudoti valdžią vaiko atžvilgiu, kad vaikui būtu užtikrinta teisė į visapusišką ir harmoningą vystymąsi fiziškai ir protiškai, siekiant vaiką apsaugoti nuo jo vystymuisi žalingo socialinės aplinkos poveikio. Tėvams, neįgyvendinusiems tėvų valdžios nesugebėjusiems jais tinkamai rūpintis, auklėti, taikoma atsakomybė ir jų veika traktuotina kaip tėvų valdžios nepanaudojimas. Šią įstatymo normą detalizuoja Lietuvos Respublikos vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo nuostatos. Tėvų valdžia negali būti naudojama priešingai vaiko interesams. Tiek nacionaliniuose, tiek tarptautiniuose teisės aktuose įtvirtintas ypatingos vaiko apsaugos principas – visur ir visada pirmiausia turi būti atsižvelgiama į teisėtus vaiko interesus. Tinkamas valdžios panaudojimas vaiko atžvilgiu siejamas su tuo, kad vaikui būtų užtikrinta teisė į visapusišką ir harmoningą vystymąsi fiziškai ir protiškai, siekiama vaiką apsaugoti nuo jo vystymuisi žalingo socialinės aplinkos poveikio. Už netinkamą tėvu valdžios panaudojimą tėvai traukiami administracinėn atsakomybėn.
Pagal ANK 569 straipsnio 4 dalį, teismas įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu. Konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes, turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas.
Siekiant prieiti prie išvadų dėl pažeidimo (nusižengimo) buvimo, itin svarbu vertinti susidariusios situacijos aplinkybių visumą, kurią sudaro ne tik atlikti veiksmai, bet ir pažeidėjo veiksmų kryptingumas vaiko atžvilgiu ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis atnaujintoje administracinėje byloje Nr. 2AT-38/2014).
Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad teisminiai procesai dėl vaiko tarp pareiškėjos ir A. B. tęsiasi nuo 2014 metų. Teismo 2019 m. liepos 16 d. sprendimu nustatytos bendravimo su vaiku tvarkos yra apsunkintos. Už sprendimo nevykdymą pareiškėja yra bausta. Kauno apygardos teismo 2020 m. balandžio 21 d. nutartyje konstatuoti faktai ir įvertinta tai, kad pirmosios instancijos teismas sprendimu yra pripažinęs, kad pareiškėja neužtikrina vaiko teisės būti auklėjamam ir globojamam abiejų tėvų. Psichologijos ekspertizės išvadoje nurodyta, kad pareiškėjos elgesys neatitinka ekspertų rekomendacijų. Apeliacinio proceso metu nustatyta, jog teismo sprendimo vykdymą komplikuoja ne A. B., o pareiškėjos manipuliavimas teisės teorija, vaiko emocijomis ir prieraišumu prie motinos.
Institucija antstoliui pateikė nuomonę, kad vykdant teismo sprendimą, turi dalyvauti psichologas, kuris įvertintų vaiko psichologinę būseną ir pateiktų įžvalgas dėl sprendimo vykdymo eigos. Taigi, pareiškėja žinojo, kad sprendimo vykdyme dalyvaus psichologas. Institucijai gavus A. B. prašymą, kad pareiškėja vis tiek piktnaudžiauja motinos valdžia, antstolis pasitelkė psichologę D. B., kuri ir teismui patvirtino, kad ją, pareiškėją ir A. B. siejo tik tarnybiniai santykiai, kuomet ji turėjo teikti pagalbą tėvų bendravimui su vaiku, kad vyko į pareiškėjos namus parengti vaiką susitikimui su tėvu žaidimų kambaryje, kad tik įėjus į pareiškėjos butą ir pasisveikinus, vaikas iš karto pasakė, kad pas tėtį neis, kad mama uždarė vaiką kambaryje, ir bandė įsiterpti, kad nevyktų pokalbis su vaiku, kad vaikas galimai girdėjo virtuvėje vykusį mamos ir psichologės pokalbį, o po to dar kartą liepė psichologei išeiti sakydamas, kad kitaip teks laikyti rankas klozete. Šiuos žodžius pakartojo kelis kartus. Liudytoja tai suprato kaip bauginimą, nors vaikas niekada anksčiau liudytojos nematė. Liudytoja mano, kad būtų vaiką prakalbinusi, bet mama paprašė skubiai išeiti iš namų, nors jokios įtampos nebuvo ir atmosfera nebuvo pikta. Liudytojai nebuvo sudarytos sąlygos padėti vaikui pasiruošti susitikimui. Jei mama būtų pakvietus, paraginusi vaiką, o pati nuėjusi į kitą kambarį ir vaiką palikusi, būtų gal pavykę vaiką pakalbinti.
Analogiškai apie įvykį liudytoja – psichologė D. B. išdėstė ir savo paaiškinimuose Institucijai, administracinio nusižengimo bylos nagrinėjimo metu.
Administracinio nusižengimo byloje esančio garso įrašo, pateikto A. G., teismas plačiau netyrė, nes jis padarytas nesilaikant tokiems įrodymams keliamų reikalavimų.
Dėl pareiškėjos teiginių, kad administracinio nusižengimo protokolas jai buvo surašytas pažeidžiant šiam dokumentui keliamus reikalavimus pagal ANK 609 straipsnį, 618 straipsnį, teismas pažymi, kad priešingai, nei nurodo pareiškėja, Institucija protokole aiškiai ir konkrečiai nurodė ką pareiškėja padarė – nesudarė sąlygų psichologei įvardinti nepilnamečio psichologinę būseną jo gyvenamoje aplinkoje, nepaliko psichologės vienos su vaiku, savo replikomis trukdė psichologei bendrauti su vaiku, todėl psichologė negalėjo įvykdyti teismo sprendimo, taigi pareiškėjos teiginius, apie netinkamai jai surašytą administracinio nusižengimo protokolą ir dėl to jos nubaudimo negalimumą, teismas laiko nepagrįstais ir mano, kad tai tiek siekis išvengti administracinės atsakomybės.
Ištyrus skundo medžiagą teismui nekilo abejonių, kad pareiškėjos veiksmai – psichologų rekomendacijų elgesiui su vaiku, nurodytų civilinėje byloje nevykdymas – tinkamas nepaaiškinimas vaikui, kad jo atsiskyrimas nuo mamos nėra grėsmingas, palikimas pačiam vaikui spręsti, vaiko nerimo pozicijos palaikymas, situacijos nesupaprastinimas ir nepadėjimas vaikui pamiršti sudėtingų situacijų, demonstratyvus psichologės atribojimas nuo vaiko, parodo išankstinį neigiamą nusistatymą psichologės atžvilgiu ir vaikui sudaro prielaidas, kad jam nebūtina važiuoti pas tėtį, ir jis gali rinktis. Visos šios išvardintos aplinkybės ir yra neveikimas, pasireiškęs motinos valdžios panaudojimu priešingai vaiko interesams.
Remiantis išdėstytu ir išanalizuotu, teismas priėjo prie išvados, kad Institucija priėmė teisingą nutarimą dėl A. G. veiksmų kvalifikavimo ir kaltės pagrįstumo, tinkamai įvertino visas aplinkybes, nuobaudos rūšis paskirta sankcijos ribose, todėl skundas netenkintinas, o Institucijos nutarimas paliktinas galioti be pakeitimų.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 642 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 4 dalimi, 644 straipsniu, 646 straipsniu, teismas
nutaria:
A. G. skundo netenkinti ir Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Kauno miesto vaiko teisių apsaugos skyriaus 2021 m. sausio 14 d. nutarimą byloje ROIK: 20127142006, palikti nepakeistą.
Nutartis per dvidešimt kalendorinių dienų nuo nutarties kopijos (nuorašo) išsiuntimo ar išdavimo dienos skundžiama Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus.