Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Savinijus Katauskas rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio teisės pažeidimo bylą pagal A. R. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2011 m. rugsėjo 28 d. nutarimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos biuro nusikalstamų veikų eismo saugumui tyrimo grupės vyresnysis patrulis A. R. 2011 m. gegužės 14 d. surašė administracinį teisės pažeidimo protokolą už tai, kad jis 2011 m. gegužės 14 d. 18.00 val. būdamas neblaivus (nustatytas vidutinis girtumo laipsnis - 2,44 prom.), Herkaus Manto g. (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje, vairuodamas automobilį „Renault Espase“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) atbuline eiga, pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 9, 14, 132 punktų reikalavimus, neįsitikino eismo saugumu ir atsitrenkė į gale stovėjusį automobilį „Opel Astra“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) taip apgadino du automobilius. Tuo A. R. padarė ATPK 127 str. 3 d. numatytą pažeidimą.

2011 m. birželio 1 d. Klaipėdos miesto apylinkės teismas administracinio teisės pažeidimo bylą pagal ATPK 127 str. 3 d. nutraukė.

Klaipėdos apygardos teismas 2011 m. liepos 25 d. nutartimi nustatęs, jog nagrinėjant A. R. administracinio teisės pažeidimo bylą, buvo padarytas esminis proceso teisės pažeidimas, turėjęs įtakos neteisėto nutarimo priėmimui, administracinio teisės pažeidimo bylą grąžino iš naujo nagrinėti apylinkės teismui.

Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2011 m. rugsėjo 28 d. priėmė nutarimą, kuriuo A. R. pripažino kaltu ir pagal ATPK 127 str. 3 d. paskyrė 4000 (keturių tūkstančių litų) nuobaudą su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu trejiems metams.

Apeliaciniu skundu A. R. prašo panaikinti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2011 m. rugsėjo 28 d. nutarimą ir dėl skundo priimti naują sprendimą. Nurodo, jog nutarimas neteisėtas, nepagrįstas, nemotyvuotas, priimtas akivaizdžiai pažeidžiant procesines A. R. teises, visiškai panaikinant nutarimo apskundimo galimybę įstatymų nustatyta tvarka. Teigia, kad Klaipėdos miesto apylinkės teismas išnagrinėjo administracinę bylą, dėl to paties A. R. padaryto administracinės teisės pažeidimo. Teismas apklausė liudytojus, tiesiogiai mačiusius įvykį, apklausė nukentėjusįjį asmenį, kuriam šiai dienai pilnai yra atlyginta padaryta žala ir atsižvelgdamas į policijos pareigūno byloje esantį tarnybinį pranešimą, kuriame teigiama, jog A. R. vienu metu stūmė automobilį, kaip teismo posėdžio metu paaiškėjo, šalindamas kliūtį ir tuo pačiu metu jį vairavo atbuline eiga, kas parodo ne inkriminuojamo pažeidimo padarymo faktą, o vien tik pareigūno samprotavimus išdėstytus raštu, nutarė administracinę bylą nutraukti. Tačiau teismas, kaip paaiškėjo iš 2011-07-25 Klaipėdos apygardos teismo nutarties, tinkamai neįformino proceso dalyvių duotų parodymų teismo posėdžio protokole ir aplamai jo nerašė. Tokiu būdu, ne dėl A. R. kaltės administracinė byla buvo grąžinta nagrinėti iš naujo. Pažymi ir tai, kad 2011-06-01 nutarimas administracinėje byloje buvo skundžiamas ir Kelių policijos biuro. 2011-06-06 pareigūnai skundu Klaipėdos apygardos teismui, galimai suprasdami, kad įvykio vietoje buvęs policijos darbuotojas neįvertino situacijos ir padarė netinkamą išvadą, kurią įformino tarnybiniu pranešimu, dėl ko A. R. atsakomybėn pagal jam inkriminuojamą LR ATPK 127 str. 3 d. negali būti patrauktas, o jo veikoje nėra net pažeidimo sudėties, apšmeižė traukiamą atsakomybėn asmenį. Pareigūnai melagingai pateikė teismui informaciją apie tai, kad po 2011-05-14 įvykio, A. R. vairuodamas neaiškios markės (modelio) traktorių, padarė administracinės teisės pažeidimą, sugadino svetimą turtą. Be to, skunde akivaizdžiai šmeižiant A. R. teismui, galimai tyčiniais veiksmais, tokiu būdu, siekiant neteisėtai patraukti jį atsakomybėn, buvo aprašytas ir melagingai interpretuotas jo dar 2009 m. padarytas eismo įvykis. Pareigūnai, pateikdami teismui tikrovės neatitinkančią informaciją, siekdami pažeminti A. R., t. y. sudaryti neigiamą teismo nuomonę apie jo asmenybę, skunde nurodė, kad eismo įvykio metu jis buvo neblaivus. Kada administracinė byla buvo grąžinta pirmosios instancijos teismui ir paskirta nagrinėti kitai teisėjai, teismas šių aplinkybių aplamai nevertino. Iš 2011-09-28 skundžiamo nutarimo, akivaizdžiai matyti, jog bylos medžiaga net nebuvo pilnai perskaityta, kadangi iš jos turinio galima daryti išvadą, kad A. R. 2011-05-14 automobilio nevairavo, o jį stūmė, šalindamas kliūtį po to, kai automobilis nuriedėjo ir atsidūrė pravažiuojamojoje kelio dalyje, Manto g. (duomenys neskelbtini) namo kieme. Be to, pirmosios instancijos teismas visiškai neatsižvelgė į byloje esantį 2011-08-08 Kelių policijos biuro raštą Nr. 30-12-S-8252, kuriuo pareigūnai tik oficialiai atsiprašo A. R. už jų padarytą klaidą, dėl kurios asmuo patyrė moralinę žalą, kadangi tokiais pareigūnų veiksmais visiškai buvo sumenkintas asmens autoritetas. Apelianto manymu, vienas iš pagrindinių faktų, lemiančių skundžiamo nutarimo panaikinimą yra tai, kad pirmosios instancijos teismas visiškai nesiėmė pareigos dėl įvykio aplinkybių nustatymo ir net nusišalinęs nuo liudytojų apklausos pareigos, priėmė sprendimą, remiantis ne faktais, o pamąstymais. Pagal įvykio vietos planą, akivaizdžiai matyti, kad A. R. priklausančiam automobiliui „Renault“ nuriedėjus iš stovėjimo vietos, jis atsidūrė pravažiuojamojoje kelio dalyje, ką ir patvirtina liudytojai, nukentėjęs asmuo bei policijos pareigūnai. A. R. pradėjus stumti automobilį, ne vairuojant ir nebūnant prie vairo, net nesėdint automobilyje, o veiksmą vykdant padėjus rankas ant priekinio bagažinio dangčio bei panaudojant fizinę jėgą, stumiant automobilį „Renault“, siekiant to, kad jis atsidurtų buvusioje padėtyje, iki nuriedėjimo, atsižvelgiant į protingumo ir logikos principus, tinkamai, iki galo nepasukus automobilio vairo į kairę pusę, vairas, stumiant automobilį pasisuko ir dėl to stumdomas automobilis atsitrenkė į šalia stovintį automobilį „Opel“. Vien tik nukentėjusiojo asmens duoti parodymai, apie tai, kad jis pagalvojo, kad automobilis buvo vairuojamas, vertinant tai, kad automobilio variklis įvykio metu net neveikė, atsižvelgiant į liudytojų parodymus, kurie patvirtina, kad A. R. automobilio nevairavo, naikina asmens patraukimą atsakomybėn pagal LR ATPK 127 str. 3 d. Tai apelianto įsitikinimu ir turėjo bei privalėjo vertinti teismas posėdžio metu, o ne remtis vien tik pamąstymais ir netikrais faktais. Pažymi, jog teismas negali nusišalinti nuo tam tikrų pareigų. Iš nutarimo matyti, kad teismas vertino byloje esančius faktus netinkamai, remiantis vien tik vienašališkumo pozicija. Atkreiptinas dėmesys į tai, jog teismas visiškai nevertino A. R. išsakytos teismo posėdžio metu pozicijos. Administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo nėra teisininkas, todėl jo parodymai, susijaudinus, negali būti traktuojami kaip nelogiški, vertinant faktą, kad teismas net nepasiūlė jam kreiptis teisinės pagalbos dėl jo interesų atstovavimo teisme.

Be to, apeliaciniame skunde teigiama, jog A. R., buvo atimta Konstitucinė teisė į tinkamą gynybą, kadangi pirmosios instancijos teismas nurodė, kad jo priimtas nutarimas gali būti skundžiamas tik per 10 dienų ir tik Lietuvos Vyriausiajam administraciniams teismui, kas prieštarauja Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso imperatyvams. Tokiu būdu, teismas atvėrė galimybę, vienam iš pagrindinių teisės principų pažeidimui, bylojančių apie tai, kad iš neteisės negali gimti teisė. Atėmus piliečiui teisę į gynybą, skundžiamam nutarimui įsiteisėjus, atsirastų žalingos pasekmės, t. y. nenustačius tikrų įvykio aplinkybių, neteisėtais pirmosios instancijos teismo veiksmais, administracinėn atsakomybėn būtą patrauktas asmuo, kuris šalindamas kliūtį gyvenamojo namo kieme, stūmė automobilį jo nevairuodamas, o atsakyti jis turėtų už vairavimą ir autoįvykio sukėlimą neblaiviam stovyje. Apelianto manymu, nepagrįsti ir nelogiški pirmosios instancijos teismo nutarime nurodyti teiginiai, jog A. R. veikoje yra LR ATPK 127 str. 3 d. sudėtis. Šią teismo poziciją panaikina liudytojų išsakyti parodymai bei nukentėjusiojo asmens parodymai apie tai, jog jis tik pagalvojo, kad A. R. vairavo automobilį, tačiau to fakto nematė. Ne dėl A. R. klaidos, jo veikimo ar neveikimo, nebuvo rašomas teismo posėdžio protokolas ir byla grąžinta nagrinėti iš naujo. Atsižvelgiant į tai, negali būti dviejų skirtingų vieno teismo pozicijų nagrinėjant tą patį pažeidimą siekiant įgyvendinti teisybę, nepažeidžiant nei nukentėjusiojo asmens nei A. R. teisių. Nagrinėjant A. R. veiksmus konkrečioje 2011-05-14 susidariusioje situacijoje H. Manto g. 78 namo kieme, būtina įvertinti jo pirminius parodymus įvykio metu, pareigūnų aplinkybių fiksavimą, remiantis neaiškiomis nukentėjusiojo asmens prielaidomis, pareigūnų šmeižimo bei netinkamo tarnybinių pareigų atlikimo veiksmus, kuomet A. R. asmenybė buvo įvertinta kritiškai, o taip pat pirmosios instancijos teismo padarytas klaidas nagrinėjant administracinę bylą bei surašant nutarimą. Visos nurodytos aplinkybės ir faktai suponuoja skundžiamo nutarimo panaikinimą.

Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.

Iš byloje esančio administracinio teisės pažeidimo protokolo matyti, jog A. R. buvo inkriminuojamas administracinis teisės pažeidimas dėl to, kad jis būdamas neblaivus (nustatytas vidutinis girtumo laipsnis - 2,44 prom.), vairuodamas automobilį atbuline eiga, neįsitikino eismo saugumu ir atsitrenkė į gale stovėjusį automobilį, taip apgadino du automobilius. A. R. padaryti pažeidimai kvalifikuoti pagal ATPK 127 straipsnio 3 dalį.

Apeliantas prisipažįsta, jog apgadino svetimą transporto priemonę, tačiau teigia, jog savo automobilio nevairavo, nurodė, kad norėdamas išimti iš automobilio magnetofoną, sujudino automobilį ir jis nuriedėjo, nes buvo įjungta laisva pavara. Norėdamas pastatyti automobilį į vietą, kad jis nekliudytų kitoms transporto priemonėms, rankomis stūmė automobilį jo nevairuodamas ir taip atsitrenkė į kitą svetimą transporto priemonę.

Apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog kiekvienu atveju teismas turi visapusiškai įvertinti visus byloje surinktus įrodymus ir nuspręsti, ar jų pakanka konstatuoti, kad buvo padarytas administracinis teisės pažeidimas. Administracinio teisės pažeidimo byloje priimtas nutarimas laikytinas teisėtu ir pagrįstu tik tuomet, kai visapusiškai ir objektyviai išaiškinamos bei įvertinamos visos reikšmingos bylai aplinkybės (ATPK 248, 257, 284 straipsniai). ATPK 286 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad išnagrinėjus administracinio teisės pažeidimo bylą, organo (pareigūno) priimtame nutarime turi būti bylos nagrinėjimo metu nustatytų aplinkybių išdėstymas ir motyvuotas jų įvertinimas. Teismas pažymi, kad šia įstatymo nuostata yra realizuojama asmens teisė į motyvuotą, argumentuotą teismo sprendimą. Teismas privalo pasisakyti dėl kiekvieno administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens bei administracinio teisės pažeidimo protokolą surašiusios institucijos atstovų argumento bei įrodymo, kurie objektyviai vertinant, gali turėti esminių pasekmių bylos baigčiai.

Šiuo atveju, sprendžiant ar A. R. vairavo automobilį būtina nustatyti, ar byloje surinkta pakankamai apelianto kaltę – vairavimo faktą, patvirtinančių įrodymų. Pirmosios instancijos teismas A. R. pripažindamas kaltu nutarime nurodė, jog iš pažeidėjo ir liudytojos N. J. parodymų matyti, jog abu automobiliai iki įvykio stovėjo šalia vienas kito. Iš eismo įvykio vietos plano matyti, jog A. R. automobilis yra išvažiavęs ir stovi galu į N. J. automobilį, kuris jį ir kliudė, todėl A. R. paaiškinimas, kad automobilis taip atsistojo pats pavažiavęs savaime, yra nelogiškas, kaip nelogiški ir vėlesni jo paaiškinimai, jog nukentėjusiosios automobilį užkliudė bandydami pastatyti jį į vietą. Todėl pirmosios instancijos teismas padarė išvadą, jog A. R. automobilį vairavo. Apygardos teismas, įvertinęs byloje surinktų įrodymų visumą, daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas nutarimą priėmė tinkamai neištyręs visų byloje esančių įrodymų ir neįvertinęs jų pagal ATPK 257 str. nustatytas taisykles. Pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą nutarimą, rėmėsi vien tik prielaidomis, nemotyvuodamas kokiais įrodymais remiasi pripažindamas apeliantą kaltu dėl automobilio vairavimo fakto.

Kaltu dėl administracinio teisės pažeidimo padarymo asmuo gali būti pripažintas tik surinkus pakankamai neabejotinų to asmens kaltės įrodymų. Duomenų, remiantis kuriais tik galima manyti, kad teisės pažeidimas galėjo būti padarytas, nepakanka išvadoms apie asmens kaltumą padaryti ir skirti administracinę nuobaudą. Asmens kaltė gali būti konstatuota, kai, ištyrus proceso metu surinktus įrodymus, nelieka jokios protingos abejonės, kad traukiamas atsakomybėn asmuo padarė veiką, už kurią turi būti skiriama nuobauda. Pastebėtina, kad administracinių teisės pažeidimų bylose patrauktojo administracinėn atsakomybėn asmens kaltę turi įrodyti administracinio teisės pažeidimo protokolą surašiusi institucija, o visi neaiškumai traktuojami administracinėn atsakomybėn patraukto asmens naudai (pvz.; Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartį administracinėje byloje Nr. N9-990/2006).

Išanalizavus administracinio teisės pažeidimo bylą matyti, jog apeliantas nuo pat pradžių neigė vairavęs automobilį. Policijos pareigūno R. S. 2011 m. gegužės 14 d. tarnybiniame pranešime (b.1. 4) nurodyta, jog „A. R., vairuodamas stumiamą atbuline eiga, nuosavą automobilį, nepasirinko saugaus šoninio tarpo ir atsitrenkė į stovintį automobilį „Opel Astra“. Toks inkriminuojamo pažeidimo padarymo formulavimas yra ydingas. Nesuprantama ar pažeidėjas automobilį vairavo ar stūmė. Tam, kad būtų galima asmenį patraukti administracinėn atsakomybėn už administracinio teisės pažeidimo protokole aprašytą veiką būtina nurodyti ir kitus objektyviuosius požymius, t. y. kad veika, kuria pasireiškia pažeidimas, yra būtent vairavimas, kuris buvo padarytas vairuojant transporto priemonę.

Be to, teismo posėdyje apklausta liudytoja N. J. nurodė, jog matė, kaip du vyrai sėdėjo ant galinės automobilio sėdynės ir po tam tikro laiko išgirdo smūgį, todėl pažiūrėjusi per langą pamatė kai du vyrai stovėjo prie automobilio. Ji teigė nemačiusi ar A. R. vairavo, pirminį savo paaiškinimą parašė, įsivaizduodama, kad pažeidėjas turėjo automobilį vairuoti. Liudytojas S. O. nurodė, kad tuo metu buvo kieme ir po tam tikro laiko pamatė, kad atbuline eiga automobilis atsitrenkė į kitą automobilį, tačiau ar kas jį vairavo nematė, variklio garso negirdėjo. Policijos pareigūnai teismo posėdyje apklausti nebuvo, nors pirmosios instancijos teismas, turėjo galimybę iškilusiems prieštaravimams pašalinti, apklausti juos. Taigi nei vienas liudytojas nepatvirtino, kad automobilį vairavo A. R. O administracinio teisės pažeidimo subjektu gali būti tik transporto priemonę vairavęs asmuo, todėl šiuo atveju buvo būtina nustatyti, kad būtent administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo vairavo transporto priemonę.

Atsižvelgiant į tai kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad A. R. nepagrįstai patrauktas administracinėn atsakomybėn pagal ATPK 127 str. 3 d. Neabejotinai teigti, jog apeliantas vairavo transporto priemonę, nėra pagrindo, kadangi byloje nėra kurią nors versiją patvirtinančių įrodymų, todėl remiantis in dubio pro reo principu, laikytina, kad A. R. kaltė padarius jam inkriminuojamą ATPK 127 str. 3 d. numatytą pažeidimą, nagrinėjamu atveju nebuvo įrodyta.

Tačiau A. R. padarytos veikos objektyvieji požymiai, kurie yra įrodyti administracinio teisės pažeidimo byloje esančiais įrodymais, ir kurių neginčija pats apeliantas, atitinka ATPK 127 str. 2 d. nustatyto administracinio teisės pažeidimo požymius – Kelių eismo taisyklių pažeidimas, nulėmęs kitiems asmenims priklausančių transporto priemonių, krovinių, kelių, kelio ir kitų įrenginių arba kitokio turto sugadinimą (apgadinimą). Tai yra stumiant transporto priemonę buvo apgadintas kitas automobilis.

Įvertinus šią aplinkybę, apelianto padarytos veikos kvalifikacija turėjo būti pakeista vadovaujantis ATPK 284 str. 2 d. nuostatomis, tačiau pirmosios instancijos teismas to nepadarė, todėl darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai pritaikė materialinės teisės normas.

Kadangi ATPK numato galimybę teismui, nagrinėjančiam administracinio teisės pažeidimo bylą, pakeisti veikos kvalifikavimą, atsižvelgiant į nurodytus argumentus, taip pat į tai, kad teisės pažeidimas nekelia abejonių ir teisės pažeidimo veika yra įrodyta, vadovaujantis teisingumo, protingumo kriterijais ir proceso ekonomiškumo principu, A. R. veiką tikslinga perkvalifikuoti pagal ATPK 127 str. 2 d. Apygardos teismas pažymi, jog tokiu veikos perkvalifikavimu nėra pasunkinama apelianto padėtis.

ATPK 127 str. 2 d. sankcijoje yra nustatyta, kad šios teisės normos dispozicijoje numatytų veikų padarymas užtraukia baudą nuo vieno šimto iki dviejų šimtų litų arba vairuoti transporto priemones atėmimą nuo trijų iki šešių mėnesių. ATPK 30 str., reglamentuojančiame administracinės nuobaudos skyrimo bendrąsias taisykles, numatyta, kad nuobauda už administracinį teisės pažeidimą yra skiriama norminio akto, numatančio atsakomybę už padarytą teisės pažeidimą, nustatytose ribose, tiksliai laikantis šio kodekso ir kitų aktų dėl administracinių teisės pažeidimų. Skiriant nuobaudą, atsižvelgiama į padaryto teisės pažeidimo pobūdį, pažeidėjo asmenybę bei atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, nustatytas atitinkamai ATPK 31 ir 32 str.

Byloje nustatyta pažeidėjo atsakomybę lengvinanti aplinkybė – prisipažino įvykdęs administracinį teisės pažeidimą ir nuoširdžiai gailisi (ATPK 31 str. 1 d. 1 p.), jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Įvertinęs šias aplinkybes bei atsižvelgęs į byloje esančius pažeidėjo asmenybę charakterizuojančius duomenis, į tai, kad padaryta žala atlyginta, taip pat į padaryto teisės pažeidimo pobūdį, jo pavojingumo visuomenei laipsnį, ATPK 20 str. numatytus administracinės nuobaudos tikslus, vadovaudamasis teisingumo ir protingumo kriterijais, teismas sprendžia, kad A. R. skirtina 120 Lt bauda.

Vadovaudamasis tuo, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad skundžiamas nutarimas keistinas.

Teisėjas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 302¹² straipsnio 1 dalies 6 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2011 m. rugsėjo 28 d. nutarimą pakeisti.

A. R. veiką, kvalifikuotą pagal ATPK 127 str. 3 d., perkvalifikuoti pagal ATPK 127 str. 2 d. ir paskirti jam 120 (šimtą dvidešimt) litų baudą.

Kitą nutarimo dalį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.