- Teismas
- Panevėžio apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2016-05-30
- Bylos Nr.
- e2A-453-198/2016
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Birutė Jonaitienė (pran.), Eigirdas Činka, Nijolė Danguolė Smetonienė
- Ieškovas
- AB „Lietuvos draudimas“
- Atsakovas
- A. S., V. S.
- Trečiasis asmuo
- R. S.
Pirmosios instancijos teismo teisėja Civilinė byla Nr. e2A-453-198/2016
2016 m. gegužės 30 d.
Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės ir pranešėjos Birutės Jonaitienės,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės AB „Lietuvos draudimas“ apeliacinį skundą dėl Anykščių rajono apylinkės teismo 2016 m. sausio 11 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-20-266/2016 pagal ieškovės AB „Lietuvos draudimas“ ieškinį ir patikslintą ieškinį atsakovams A. S., V. S., trečiajam asmeniui R. S. dėl turtinės žalos atlyginimo ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
ieškovė AB „Lietuvos draudimas“ prašė priteisti iš atsakovų A. S. ir V. S. solidariai 1419,14 eurus turtinę žalą, 106,53 eurus kompensacinių palūkanų, 5 procentų metines palūkanas ir bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, jog 2012 m. rugpjūčio 4 d. atsakovų namų valdoje kilo gaisras, kurio metu buvo sugadinti atsakovų valdoje esantys jų ūkiniai pastatai bei kaimynės R. S. namų valdoje esantys pastatai - jos ūkinis pastatas ir daržinė. R. S. pastatai buvo ieškovės apdrausti, todėl įvykis buvo pripažintas draudiminiu. Ieškovė paskaičiavo nuostolį ir išmokėjo R. S. 2867,24 eurų ( 9900 litų) dydžio draudimo išmoką. Atlikus tyrimą buvo nustatyta, jog gaisro židinys buvo atsakovų namų valdoje, vakarinėje pusėje buvusio garažo, kuris ribojosi su lengvų konstrukcijų malkine. Kadangi gaisro židinys nustatytas atsakovų namų valdoje esančiame pastate, tai jie privalo atlyginti gaisro metu padarytą žalą. Ieškovė neprivalo įrodinėti dėl ko kilo gaisras. Padaryta žala ir nuostoliai paskaičiuoti ir pagrįsti rašytiniais dokumentais. Atsakovų civilinė atsakomybė taip pat buvo apdrausta, todėl žalos dydį ieškovė sumažino 5000 litų ir prašė iš atsakovų priteisti 1419,14 eurų (4900litų). Nurodė, jog atsakovai privalėjo laikytis tokio elgesio taisyklių, kad savo veiksmais nepadarytų žalos kitam asmeniui. Buvo nustatyta, jog atsakovai pažeidė bendrąsias gaisrinės saugos taisykles, nes ūkiniame pastate laikė apie 200 litrų dyzelinio kuro plastikinėse talpose, kai galima laikyti ne daugiau 10 litrų ir juos privaloma laikyti sandariai uždarytoje taroje. Ieškinį grindė LR CK 6.37 straipsnio 2 dalimi, 6.210 straipsnio 2 dalimi, 6.263 straipsniu, 6.1015 straipsniu.
Žemesnės instancijos teismas
Anykščių rajono apylinkės teismas 2016 m. sausio 11 d. sprendimu ieškinį atmetė. Priteisė A. S. ir V. S. iš AB „Lietuvos draudimas“ 510 eurų advokato išlaidų, iš AB „Lietuvos draudimas“ į valstybės biudžetą 25,30 eurų teismo turėtų pašto išlaidų. Teismas konstatavo, kad atsakovai jokių neteisėtų veiksmų, dėl kurių kilo gaisras, neatliko ir gaisro priežastis nepriklausė nuo jų elgesio, nes atsakovų ūkiniai pastatai buvo užrakinti, juose nebuvo elektros. Priešgaisrinė tarnyba konstatavo, jog labiausiai tikėtina pirminio gaisro priežastis – nenustatyto asmens neatsargi veika. Teismo vertinimu, tai eliminuoja neteisėtus A. S. ir V. S. veiksmus ir civilinę atsakomybę, nes atsakovai nėra atsakingi už nenustatyto asmens neatsargius veiksmus. Skundžiamame sprendime pabrėžiama, kad vien tai, jog gaisro židinys buvo atsakovų namų valdos ūkinio pastato - garažo vakarinėje pusėje, nėra pagrindas laikyti, kad atsakovai A. S. ir V. S. yra kalti dėl gaisro. Teismas konstatavo, jog atsakovai įrodė , jog jie nėra kalti dėl kilusio gaisro ir nėra nustatyta jokių jų neteisėtų veiksmų, sąlygojusių gaisro kilimą, todėl atsakovai neprivalo atlyginti ieškovo patirtą žalą. Be to, teismas vadovavosi ir teisingumo, protingumo kriterijais, nes, kaip byloje nustatyta, gaisro metu atsakovai patyrė irgi didelę turtinę žalą, nes sudegė daug turto. Atsakovų turtą ieškovė buvo apdraudusi, todėl mokėdama draudimo išmoką atsakovams ieškovė draudimo sumą sumažino 1448,10 eurų (5000 litų) Ieškinys atmestas, nesant civilinės atsakomybės sąlygų, numatytų CK 6.246- 6.249 straipsniuose, visumos.
Šalies argumentai
Apeliaciniu skundu ieškovė AB „Lietuvos draudimas“ prašo Anykščių rajono apylinkės teismo 2016 m. sausio 11 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą, ieškinį patenkinti. Priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad teismas, priimdamas 2016-01-11 sprendimą, pažeidė įrodymų vertinimą reglamentuojančias teisės normas ir nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikos, suformuotos tokio pobūdžio bylose. Nurodo, kad atsakovai A. S. ir V. S. neįrodė gaisro priežasties ir kad ši nepriklausė nuo jų elgesio. Priešingai, byloje esantys įrodymai patvirtina aplinkybę, kad atsakovai elgėsi nerūpestingai ir dėl jų nerūpestingumo atsirado žala, kurią jie turi atlyginti. Anykščių priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos nutarime atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą (b.l. 53) nurodyta, jog gaisro židinys buvo atsakovų namų valdoje, vakarinėje pusėje buvusio garažo , kuris ribojasi su tuščia lengvų konstrukcijų malkine. Nutarime taip pat nurodyta, kad atlikus vietos apžiūrą ir gaisro tyrimą, nenustatyta, jog pradinis gaisro židinys atsirado dėl žmogaus tyčinės veikos. Ieškovei pateiktoje pažymoje Anykščių priešgaisrinė gelbėjimo tarnyba nurodė, jog labiausiai tikėtina pirminio gaisro židinio kilimo priežastis - nenustatyto asmens neatsargi veika (b.l.14). Teismas visiškai nevertino tos pačios institucijos dokumentuose esančios informacijos prieštaringumo, be to, visiškai neatsižvelgė į tai, jog tarnybiniame pranešime (b.l. 56-57) pareigūnas Vitonis nurodė, jog „būnant gaisre nustatyta, kad pirminis gaisro židinys – S. namų valdose prie buvusio garažo vakarinės pusės, kuri ribojasi su tuščia lengvų konstrukcijų malkine. Kadangi šalia gaisro židinio buvo apie 200,00 l dyzelinio kuro, tai jam užsidegus gaisras staiga plito, užsidegė daržinė su šienu, ūkinis pastatas, persimetė į R. S. pastatus – užsidegė malkinė su malkomis, daržinės siena su skliautu, 15 tonų grūdų.“ Minėto pareigūno nustatytos aplinkybės suponuoja išvadą, kad jei atsakovai būtų elgęsi rūpestingai ir nebūtų pažeidę Bendrosios gaisrinės saugos taisyklių 356 punkto tikėtina, kad gaisras nebūtų staiga išplitęs ir žala R. S. turtui nebūtų padaryta arba ji būtų mažesnė. Teismas nepagrįstai akcentavo tik tai, kad atsakovai neatliko jokių neteisėtų veiksmų ir padarė jokiais objektyviais įrodymais nepagrįstą išvadą, jog dyzelinio kuro talpos nedegė ir jos nebuvo gaisro kilimo priežastimi. Tai, jog atsakovai, žinodami, kad jiems priklausančiame pastate yra apie 200,00 l dyzelinio kuro, nelaikė tokio kiekio kuro specialiose talpose ir nesiėmė jokių priemonių, kad pastatas būtų apsaugotas nuo pašalinių asmenų patekimo prie jo (atsakovas A. S. teismo posėdžio metu nurodė, kad namų valda įvykio metu nebuvo aptverta tvora), elgėsi nerūpestingai. Asmens veiksmų neteisėtumui konstatuoti pakanka nustatyti aplinkybę, kad gaisras kilo asmeniui priklausančiose patalpose, tai reiškia asmens nepakankamą savo turto priežiūrą. Aplinkybė, jog gaisro metu atsakovai irgi patyrė didelę turtinę žalą, nes sudegė daug jų turto nėra ir negali būti teisiškai reikšminga, sprendžiant klausimą dėl žalos, padarytos gaisru, atlyginimo ir civilinės atsakomybės sąlygų.
Atsiliepimas
Atsiliepime į apeliacinį skundą atsakovai prašo apeliacinį skundą atmesti, o sprendimą palikti nepakeistą bei priteisti bylinėjimosi išlaidas. Teismas tinkamai ir teisingai įvertino įrodymus. Atsakovai nėra atsakingi už gaisrą, nes neatliko jokių veiksmų, kurie galėjo įtakoti gaisro kilimą. Jokių duomenų, kad atsakovai kokiu nors savo elgesiu ar veiksmais galėjo sukelti gaisrą, nebuvo nustatyta. Tai, kad atsakovams priklausančiame ūkiniame pastate buvo laikoma 200 litrų dyzelinio kuro (tai nėra pažeidimas, nes atsakovai yra ūkininkai), nebuvo gaisro priežastis. Traktorius bei kuro talpa nedegė, kai buvo išplėštos garažo durys, o užsidegė vėliau, gaisrui plintant į atsakovų pusę. Kad grūdai nebuvo sudegę įrodo Anykščių priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos raštas. Atsakovai savo statinius pasistatė anksčiau negu kaimynė, todėl ieškovės kaltinimai atsakovams, kad atsakovų statiniai yra prie kaimynės, ar atsakovų statiniai neaptverti tvora, yra visiškai nepagrįsti. Ieškovės pateiktoje teismui medžiagoje, kurioje nurodoma, koks trečiajam asmeniui priklausantis turtas buvo sunaikintas, yra labai daug neatitikimų bei niekuo nepagrįstų teiginių.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas atmestinas.
Vadovaudamasis CPK 320 straipsnio 1 dalimi, apeliacinės instancijos teismas bylą išnagrinėjo neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, patikrino ir nenustatė absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų.
Byloje nustatyta, kad laikotarpiu nuo 2011-09-29 iki 2012-09-28 R. S. pastatai - ūkinis pastatas ir daržinė buvo AB „Lietuvos draudimas“ apdrausti būsto draudimu. (b.l. 8-9). 2012 m. rugpjūčio 4d., kilo gaisras atsakovų A. S. ir V. S. namų valdoje adresu S. Z. g. 3 S. A. rajone. Ieškovė pripažino šį įvykį draudiminiu ir atlygino draudėjui žalą 9900 litų (b. l. 21,24,27). Dėl išmokėtų sumų priteisimo ieškovė pareiškė reikalavimą atsakovams A. S. ir V. S., namų valdos S. Z. g. 3 S. A. r. savininkui ir naudotojui, kaip atsakingiems už žalą asmenims. Draudimo išmoką sumažino iki 4900 litų, nes 5000 litų buvo išmokėti pagal atsakovų būsto civilinę atsakomybę. (b.l. 30).
Nagrinėjamoje byloje ieškovė AB „Lietuvos draudimas“ yra draudikas, kuris draudėjui išmokėjo draudimo išmoką už gaisro metu sudegusį turtą. CK 6.1015 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad reikalavimo teisė, perėjusi draudikui, įgyvendinama laikantis taisyklių, nustatančių draudėjo (naudos gavėjo) ir už žalą atsakingo asmens santykius. Taigi, draudikas įgijo teisę reikalauti žalos atlyginimą iš asmenų, atsakingų už jos atsiradimą. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad tais atvejais, kai žalą patyręs asmuo yra apsidraudęs savo turtinį interesą, tai draudikas, išmokėjęs išmoką, įgyja reikalavimo teisę į žalą padariusį asmenį. Nagrinėjamu atveju gaisras pirmiausia kilo atsakovų A. S. ir V. S. namų valdoje prie garažo vakarinės sienos, kuri ribojasi su tuščia lengvų konstrukcijų malkine ir gaisrui išplitus apdegė atsakovų kaimynės - trečiojo asmens R. S. malkinė su malkomis, daržinės siena, skliautas ir stogas. Žala draudėjui buvo padaryta gaisru, todėl draudikui perėjusi reikalavimo teisė įgyvendinama pagal deliktinę civilinę atsakomybę reglamentuojančias CK normas. Kadangi ginčo teisiniai santykiai kvalifikuotini kaip civilinės deliktinės atsakomybės santykiai (CPK 6.245 straipsnio 4 dalis), tai žalą padariusio asmens atsakomybei turi būti nustatytos visos civilinės atsakomybės sąlygos: neteisėti veiksmai, priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų ir žalos, kaltė ir žala (CK 6.246–6.249 straipsniai). Civilinės atsakomybės pagrindinė funkcija yra kompensuoti patirtą žalą, todėl, sprendžiant klausimą, ar yra kaltė, civilinėje teisėje vadovaujamasi protingumo, rūpestingumo, atidumo kriterijais, pagal kuriuos vertinamas žalą padariusio asmens elgesys. Deliktinės civilinės atsakomybės pagrindinės taisyklės suformuluotos CK 6.263 straipsnyje. Jame įtvirtinta kiekvieno asmens pareiga laikytis tokio elgesio taisyklių, kad savo veiksmais nepadarytų kitam asmeniui žalos. Šios, įstatyme įtvirtintos, rūpestingumo pareigos pažeidimas sukuria įstatyme nustatytą žalos atlyginimo prievolę (CK 6.263 straipsnio 2 dalis). Neteisėtais veiksmais, dėl kurių atsiranda civilinė atsakomybė, gali būti ne tik tiesiogiai įstatyme ar sutartyje nustatytų pareigų nevykdymas ar draudžiamų veiksmų atlikimas, bet ir bendro pobūdžio pareigos elgtis atidžiai ir rūpestingai pažeidimas (CK 6.246 straipsnio 1 dalis); laikoma, kad asmuo yra kaltas, jeigu, atsižvelgiant į prievolės esmę, jis nebuvo tiek rūpestingas, kiek atitinkamomis sąlygomis buvo būtina (CK 6.248 straipsnio 3 dalis). Pabrėžtinas priežastinio ryšio ypatumas šioje byloje, nes reikalaujama žalos, padarytos gaisru, atlyginimo. Gaisras yra nekontroliuojamas, vykstantis ne tam skirtoje vietoje degimas, keliantis pavojų žmogui, turtui ar aplinkai, dėl to turi būti laikomasi priešgaisrinės saugos taisyklių ir kitų priešgaisrinę saugą reglamentuojančių norminių aktų reikalavimų. Pastate kilusio gaisro atveju reikėtų pripažinti, jog atsakingas už jo kilimą yra asmuo, kurio patalpose yra gaisro židinys. Įrodytas gaisro židinio faktas gali būti pakankamas pagrindas konstatuoti, kad šis asmuo elgėsi nerūpestingai. Toks asmuo (savininkas, valdytojas, naudotojas), kurio patalpoje kilo gaisras, gali/turi įrodinėti, kad jo kaltės nėra, t. y. kad jis laikėsi visų keliamų reikalavimų, o gaisras kilo dėl trečiųjų asmenų veiksmų, gamtos jėgų veikimo ar kitokių priežasčių, už kurias jis nėra atsakingas. Taigi asmuo, kurio patalpose kilo gaisras, turi įrodyti gaisro priežastį ir kad ta gaisro priežastis nepriklausė nuo jo elgesio.
Byloje nustatyta, kad 2012m. rugpjūčio 4 d. kilusio gaisro pirminė židinio vieta buvo atsakovų namų valdoje prie garažo vakarinės sienos, kuri ribojosi su tuščia lengvų konstrukcijų malkine. Tokią išvadą padarė priešgaisrinė tarnyba apžiūrėjusi įvykio vietą. Todėl atsakovams kilo pareiga įrodyti, jog jų kaltės dėl gaisro kilimo nėra. Vertindamas bylos įrodymus, pirmosios instancijos teismas teisingai sprendė, kad atsakovai įrodė, jog jie nėra kalti dėl kilusio gaisro ir nėra nustatyta jokių jų neteisėtų veiksmų, sąlygojusių gaisro kilimą, todėl atsakovai neprivalo atlyginti ieškovo patirtą žalą. Pagal byloje esančius duomenis teisėjų kolegija neturi pagrindo daryti priešingą išvadą, nei nurodyta pirmosios instancijos teismo sprendime (CPK 176, 177, 185 straipsniai). Teisėjų kolegija nesutinka su apeliacinio skundo argumentu, kad byloje esantys įrodymai patvirtina aplinkybę, kad atsakovai elgėsi nerūpestingai ir dėl tokio jų nerūpestingumo atsirado žala, kurią jie turi atlyginti. Anykščių priešgaisrinė gelbėjimo tarnyba, atlikusi tyrimą dėl gaisro, priėmė nutarimą atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą. (b.l. 53). Nutarime nurodė, jog gaisro židinys buvo atsakovų namų valdoje, vakarinėje pusėje buvusio garažo, kuris ribojasi su tuščia lengvų konstrukcijų malkine. Gaisro metu sudegė atsakovų turtas ir apdegė kaimynės- trečiojo asmens R. S. malkinė, joje buvusios malkos, daržinės siena, skliautas, metalinėje statinėje buvę grūdai, elektrinis malūnas. Atlikus vietos apžiūrą ir gaisro tyrimą nenustatyta, kad pradinis gaisro židinys atsirado dėl žmogaus tyčinės veikos. Ieškovui pateiktoje pažymoje Anykščių priešgaisrinė gelbėjimo tarnyba nurodė, jog labiausiai tikėtina pirminio gaisro židinio susidarymo priežastis - nenustatyto asmens neatsargi veika. (b.l. 14). Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos argumentais, kad tai eliminuoja neteisėtus atsakovo veiksmus ir civilinę atsakomybę. Atsakovai nėra atsakingi už nenustatyto asmens neatsargius veiksmus. Apylinkės teismas, vertindamas atsakovų neteisėtus veiksmus ir kaltę, pagrįstai vertino ir tas aplinkybes, kad atsakovų ūkiniai pastatai buvo užrakinti, juose nėra įvesta elektra. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai atmetė kaip nepagrįstus ieškovės AB „Lietuvos draudimas“ argumentus, kad atsakovai, laikydami garaže 200 litrų dyzelinio kuro plastikinėse talpose, elgėsi nerūpestingai ir pažeidė bendrąsias gaisrinės saugos taisykles. Byloje nustatyta, jog pirmieji gaisrą pamatė atsakovai - degė buvusio garažo vakarinėje pusėje siena. Garaže buvo traktorius ir talpos su kuru. Jos nedegė ir nebuvo gaisro kilimo priežastis. Kai atsakovas A. S. atidarė garažo duris, norėdamas išvaryti traktorių, tuomet liepsna pasisuko į garažo vidų ir apėmė traktorių ir talpas, tai yra atsakovų turtą. Tuo metu jau buvo atvykę ugniagesiai. Tai patvirtino byloje apklausti liudytojai, jų parodymai byloje nepaneigti. Aplinkybių, leidžiančių daryti priešingą išvadą, apeliacinės instancijos teismas nenustatė. Nors atsakovai laikė garaže 200 litrų dyzelinio kuro plastikinėse talpose, tačiau byloje nustatyta, kad atsakovų garaže laikomas dyzelinis kuras nebuvo gaisro priežastis. Kadangi byloje nustatyta labiausiai tikėtina pirminio gaisro židinio susidarymo priežastis - nenustatyto asmens neatsargi veika, tai negalima pripažinti, jog atsakovai yra atsakingi ieškovei pagal pareikštą ieškinį. Atsakovai įrodė, kad jų kaltės dėl kilusio gaisro nėra, kad gaisro priežastis nepriklausė nuo jų elgesio. Gaisro priežastis - nenustatyto asmens neatsargi veika. Ieškovės ieškinys atmestas pagrįstai, nesant civilinės atsakomybės sąlygų, numatytų CK6.246–6.249 straipsniuose, visumos.
Kiti apeliacinio skundo argumentai nėra teisiškai reikšmingi teisingam bylos išnagrinėjimui, teismo sprendimo teisėtumui bei pagrįstumui. Pirmosios instancijos teismas priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą ieškinį atmesti, kurį panaikinti ar pakeisti apeliacinio skundo motyvais nėra pagrindo.
Apeliacinį skundą atmetus iš ieškovės UAB „Lietuvos draudimas“ priteistinos atsakovų apeliacinėje instancijoje turėtos išlaidos (CPK 98 str.). Atsakovų naudai prašomos priteisti bylinėjimosi išlaidos – 250 € ( pinigų priėmimo kvitas Nr. 808160). Atsakovų patirtos bylinėjimosi išlaidos nelaikytinos pernelyg didelės, neviršija Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu ir Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr.1R-85 patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio, todėl nurodyta suma iš ieškovės priteistina atsakovams.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu
nutaria:
Anykščių rajono apylinkės teismo 2016 m. sausio 11 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Priteisti iš AB “Lietuvos draudimas“, juridinio asmens kodas 110051834, 250 Eur ( du šimtus penkiasdešimt eurus) advokato pagalbos išlaidų atsakovų A. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir V. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) naudai.