- Teismas
- Utenos apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2016-01-11
- Bylos Nr.
- e2-20-266/2016
- Teisminio proceso Nr.
- 2-14-3-00748-2015-7
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Zita Gavėnienė
- Ieškovas
- AB „Lietuvos draudimas“
- Atsakovas
- A. S., V. S.
- Trečiasis asmuo
- R. S., Viešame teismo
- Advokatai
- Vida Leonovienė, Ingrida Varana
- Kategorijos
- 44.5.2pavadinimo nepavyko patikrinti
- 44.5.2.17pavadinimo nepavyko patikrinti
- 3.2.3.8Teismo sprendimo ar nutarties priėmimas ir paskelbimas
dalyvaujant ieškovo AB „Lietuvos draudimas“ atstovei advokato padėjėjai Ingridai Varanavičei,
Viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo AB „Lietuvos draudimas“ ieškinį ir patikslintą ieškinį atsakovams A. S., V. S., trečiajam asmeniui R. S. dėl turtinės žalos atlyginimo ir,-
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
ieškovas AB „Lietuvos draudimas“ su ieškiniu atsakovams A. S. ir V. S. kreipėsi į teismą ir prašė priteisti iš atsakovų solidariai 1419,14 eurus turtinės žalos , 106,53 eurus kompensacinių palūkanų , 5 procentų metines palūkanas ir bylinėjimosi išlaidas. Teismo posėdžio metu ieškovo atstovas ieškinį visiškai palaikė ir paaiškino, jog 2012m. rugpjūčio 4d., atsakovų namų valdoje kilo gaisras . Jo metu buvo sugadinti atsakovų valdoje esantys jų ūkiniai pastatai , bei kaimynės R. S. namų valdoje esantys jos ūkinis pastatas ir daržinė. R. S. pastatai buvo ieškovo apdrausti, todėl įvykis buvo pripažintas draudiminiu. Ieškovas apskaičiavo nuostolį ir išmokėjo R. S. 2867,24 eurų ( 9900 litų) dydžio draudimo išmoką. Ieškovo atstovė nurodė, jog atlikus tyrimą po gaisro buvo nustatyta, jog gaisro židinys buvo atsakovų namų valdoje buvusio garažo vakarinėje pusėje, kuris ribojosi su lengvų konstrukcijų malkine. Kadangi gaisro židinys nustatytas atsakovų namų valdoje esančiame pastate, tai jie privalo atlyginti gaisro metu padarytą žalą. Ieškovas neprivalo įrodinėti dėl ko kilo gaisras . Padaryta žala ir nuostoliai paskaičiuoti ir pagrįsti rašytiniais dokumentais . Atsakovų civilinė atsakomybė taip pat buvo apdrausta, todėl žalos dydį ieškovas sumažino 5000 litų ir prašo iš atsakovų priteisti 1419,14 eurų(4900litų). Nurodė, jog atsakovai privalėjo laikytis tokio elgesio taisyklių, kad savo veiksmais nepadarytų žalos kitam asmeniui. Buvo nustatyta, jog atsakovai pažeidė bendrosios gaisrinės saugos taisykles, nes ūkiniame pastate laikė apie 200 litų dyzelinio kuro plastikinėse talpose, kai galima laikyti ne daugiau 10 litrų ir juos privaloma laikyti sandariai uždarytoje taroje. Be žalos atlyginimo, ieškovo atstovė prašė priteisti ir kompensuojamas palūkanas, bei bylinėjimosi išlaidas už atstovavimą teisme. Ieškinį grindė LR CK 6.37 straipsnio 2 dalimi, 6.210 straipsnio 2 dalimi, 6.263 straipsniu, 6.1015 straipsniu.
Atsiliepimas
Atsakovai, jų atstovė su ieškiniu ir patikslintu ieškiniu nesutiko. Paaiškino, jog atsakovai neginčija, jog jų namų valdoje kilo gaisras, kurio metu sudegė jų turtą ir buvo sugadinti kaimynės R. S. ūkiniai pastatai. Atsakovai pirmi pastebėjo gaisrą ir iškvietė priešgaisrinę gelbėjimo tarnybą. Gaisras buvo užgesintas , tačiau ikiteisminis tyrimas nebuvo pradėtas. Buvo nustatyta, jog labiausiai tikėtina pirminio gaisro židinio atsiradimo priežastis , tai nenustatyto asmens neatsargi veika. Jie žino, jog kaimynės R. S. sugyventinis tą rytą , apie 4 valandą, išvežė grūdus ir išvažiuodamas užuodė degėsių kvapą, tačiau niekur nevaikščiojo ir neieškojo iš kur tas kvapas. Mano, jog jie nėra atsakingi už gaisrą, nes neatliko jokių veiksmų, kurie galėjo įtakoti gaisro kilimą . Jų garaže laikoma 200 litrų dyzelinio kuro nebuvo gaisro priežastis, nes garaže stovėjęs traktorius ir dyzelinis kuras užsidegė vėliau, kai buvo išplėštos durys ir gaisras plito į jų statinių pusę. Tuo laiku jau buvo atvykę ugniagesiai. Atsakovai ir jų atstovė nurodė, jog nepadarė jokių neteisėtų veiksmų, nėra jų kaltės , nėra priežastinio ryšio tarp jų veiksmų ir žalos, todėl neprivalo atlyginti žalos. Jų pastatuose elektros nebuvo. Be to, atsakovai ir jų atstovė nurodė, jog jie nesutinka su paskaičiuotos žalos dydžiu, nes jie negavo jokių raštų apie žalos paskaičiavimą. Analizuojant žalos paskaičiavimo dokumentus, daug neatitikimų, klaidų. Gaisro metu jų turtas irgi buvo apdraustas ir jie nukentėjo daugiau. Mano, jog ieškovas be jokio pagrindo reikalauja atlyginti žalą. Kategoriškai nesutiko ir su reikalavimu priteisti kompensuojamas palūkanas, nes gaisro metu ir jie nukentėjo, skaičiuojant kaimynės nuostolius, jie nebuvo pakviesti apžiūrint turtą , todėl nesutinka su ieškovo teiginiu, jog jie yra skolingi nuo ieškovo pareikalavimo dienos . Prašė ieškinį atmesti ir priteisti iš ieškovo turėtas advokato išlaidas.
Tretysis asmuo R. S. paaiškino, jog tą rytą išbėgusi į kiemą ji pamatė, jog dega kaimynų S. pastatai ir jos malkinė, daržinės siena. Gaisro metu malkinė sudegė visiškai. Joje buvo apie 30 m3 malkų. Jos apdegė . Paviršius apdegė daugiau, o giliau malkos apdegė mažiau. Apdegė daržinės siena ir skliautas, bei stogas iš vidaus. Likę nuodėguliai daržinės sienos ir skliauto nebebuvo tinkami juos toliau panaudoti. Jos turtas buvo apdraustas, todėl buvo apskaičiuota žala ir draudimas jai išmokėjo draudimo išmoką. Ji nežino dėl ko kilo gaisras. Jos draugas anksti rytą apie 3 val. 30 min. buvo kieme, nes vežė grūdus ir sakė, jog kieme jautė dūmų kvapą , tačiau nieko daugiau nematė.
Motyvuojamoji dalis
Ieškinys atmestinas.
Bylos medžiaga, ieškovo atstovės , atsakovų, jų atstovės, trečiojo asmens paaiškinimais, liudytojų parodymais nustatyta, kad 2012m. rugpjūčio 4d., kilo gaisras atsakovų A. S. ir V. S. namų valdoje adresu (duomenys neskelbtini) Į gaisro vietą buvo iškviesta priešgaisrinė gelbėjimo tarnyba. Atlikus tyrimą dėl gaisro Anykščių priešgaisrinė gelbėjimo tarnyba priėmė nutarimą atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą. (b.l. 53) Nutarime nurodė, jog gaisro židinys buvo atsakovų namų valdose prie buvusio garažo vakarinės pusės, kuri ribojasi su tuščia lengvų konstrukcijų malkine. Gaisro metu sudegė atsakovų turtas ir apdegė kaimynės- trečiojo asmens R. S. malkinė, joje buvusios malkos , daržinės siena, skliautas , metalinėje statinėje buvę grūdai, elektrinis malūnas. Atlikus vietos apžiūrą ir gaisro tyrimą nenustatyta , kad pradinis gaisro židinys atsirado dėl žmogaus tyčinės veikos. Ieškovui pateiktoje pažymoje Anykščių priešgaisrinė gelbėjimo tarnyba nurodė, jog labiausiai tikėtina pirminio gaisro židinio susidarymo priežastis- nenustatyto asmens neatsargi veika. (b.l. 14) Laikotarpyje nuo 2011-09-29 iki 2012-09-28 R. S. pastatais- ūkinis pastatas ir daržinė buvo ieškovo apdrausti būsto draudimu. (b.l. 8-9) Ieškovo darbuotojai vietoje įvertino situaciją ir 2012-08-06 surašė turto sunaikinimo, sugadinimo aktą (b.l. 15- 20 ) Buvo apskaičiuotos draudimo išmokos ir R. S. per tris kartus buvo išmokėta draudimo suma 9900 litų (b. l. 21,24,27) . Išmokėjęs trečiajam asmeniui – R. S. draudimo išmoką, ieškovas 2013m. gruodžio 16d., atsakovams pateikė pretenziją reikalaudamas , kad atsakovui pervestų 4900 litų į ieškovo sąskaitą žalai atlyginti. Draudimo išmoką sumažino iki 4900 litų , nes 5000 litų buvo išmokėti pagal atsakovų būsto civilinę atsakomybę. (b.l. 30) Atsakovai atsakė į ieškovo pretenziją, jog jie nesutinka mokėti prašomos sumos, nes jie nėra kalti dėl kilusio gaisro, kurio metu jie patys nukentėjo ir žymai daugiau negu kaimynė R. S.. Tuomet ieškovas ieškiniu dėl žalos kreipėsi į teismą . Atsakovai ieškinio nepripažino.
Šioje byloje nustatyta, kad ieškovas AB „Lietuvos draudimas“ yra draudikas, kuris draudėjai trečiajam asmeniui R. S. - išmokėjo draudimą išmoką už gaisro metu sudegusį turtą. Tais atvejais, kai žalą patyrės asmuo yra apsidraudęs savo turtinį interesą, tai draudikas, šiuo atveju ieškovas, išmokėjęs draudimo išmoką įgyja reikalavimo teisę į žalą padariusį asmenį. Žala ieškovui padaryta gaisru, todėl ieškovui perėjusiam reikalavimo teisė įgyvendinama pagal deliktinę civilinę atsakomybę reglamentuojančias CK normas. Žalą padariusio asmens atsakomybei turi būti nustatytos visos civilinės atsakomybės sąlygos - neteisėti veiksmai, priežastinis ryšys tarp žalos ir neteisėtų veiksmų bei kaltė , jeigu žala atlyginama kaltės pagrindu ir žala. ( CK 6.246- 6.249, 6.263 straipsniais ) Ieškovas, pateikdamas ieškinį į teismą dėl draudimo sumos priteisimo , vadovavosi LR Civilinio kodekso 6.263 straipsnio, 6.1015 straipsnio nuostatomis. Deliktinės atsakomybės viena pagrindinių taisyklių suformuluota CK 6.263 straipsnyje. Jame įtvirtinta kiekvieno asmens pareiga laikytis tokio elgesio taisyklių, kad savo veiksmais nepadarytų kitam asmeniui žalos. Šios, įstatyme įtvirtintos , rūpestingumo pareigos pažeidimas sukuria įstatyme nustatytą žalos atlyginimo prievolę. (CK 6.263 straipsnio 2 dalis) Neteisėtais veiksmais, dėl kurių atsiranda civilinė atsakomybė, gali būti ne tik tiesiogiai įstatyme ar sutartyje nustatytų pareigų nevykdymas ar draudžiamų veiksmų atlikimas, bet ir bendro pobūdžio pareigos elgtis atidžiai ir rūpestingai pažeidimas. Laikoma, jog asmuo yra kaltas, jeigu atsižvelgiant į prievolės esmę, jis nebuvo tiek rūpestingas, kiek atitinkamomis sąlygomis būtina. Dėl kokios priežasties kilo gaisras atsakovo namų valdos ūkiniame pastate , nukentėjęs asmuo neprivalo įrodinėti . Jeigu gaisro kilimo vieta akivaizdi ir aiški, tai teismas turi spręsti atsakovo, jeigu jis elgtųsi kaip rūpestingas asmuo, galimybę numatyti gaisro kilimą ir imtis veiksmų jam išvengti. Esant tokiai situacijai patalpų savininkas turi įrodyti , kad jis nekaltas dėl gaisro kilimo Byloje nustatyta, kad pirminis gaisro židinys buvo atsakovų namų valdoje prie garažo vakarinės sienos, kuri ribojosi su tuščia lengvų konstrukcijų malkine. Tokią išvadą padarė priešgaisrinė tarnybą apžiūrėjusi įvykio vietą. Gaisrui išplitus apdegė atsakovų kaimynės- trečiojo asmens R. S. malkinė su malkomis, daržinės siena, skliautas ir stogas. Šie pastatai buvo prie pat atsakovo ūkinių pastatų. Atsakovai pripažino šią aplinkybe ir jos neginčijo, tačiau teigė, jog jokių neteisėtų veiksmų, dėl kurių kilo gaisras, jie neatliko ir gaisro priežastis nepriklausė nuo jų elgesio . Atsakovų ūkiniai pastatai buvo užrakinti, juose nebuvo elektros . Priešgaisrinė tarnyba konstatavo, jog labiausiai tikėtina pirminio gaisro priežastis – nenustatyto asmens neatsargi veika. Tai eliminuoja neteisėtus atsakovo veiksmus ir civilinę atsakomybę. Atsakovai nėra atsakingi už nenustatyto asmens neatsargius veiksmus. Kadangi tiek atsakovų, tiek trečiojo asmens turtas buvo apdraustas, todėl niekas nebuvo suinteresuotas tirti ir aiškintis gaisro priežastį ir kas gaisrą sukėlė. Vien tai, jog gaisro židinys buvo atsakovų namų valdos ūkinio pastato- garažo vakarinėje pusėje, nėra pagrindas laikyti, jog atsakovai yra kalti dėl gaisro. Ieškovo atstovė teigė, jog atsakovai, laikydami garaže 200 litrų dyzelinio kuro plastikinėse talpose, elgėsi nerūpestingai ir pažeidė bendrąsias gaisrinės saugos taisykles. Tačiau byloje nustatyta, jog pirmieji gaisrą pamatė atsakovai ir degė buvusio garažo vakarinėje pusėje siena. Garaže buvo traktorius ir talpos su kuro. Jos nedegė ir nebuvo gaisro kilimo priežastimi. Kuomet atsakovas A. S. atidarė garažo duris, norėdamas išvaryti traktorių, tuomet liepsna pasisuko į garažo vidų ir apėmė traktorių ir talpas, tai yra atsakovų turtą. Tuomet jau buvo atvykę ugniagesiai. Tai patvirtino byloje apklausti liudytojai. Byloje pasitvirtino ir tokia aplinkybė, jog trečiojo asmens R. S. draugas , tą rytą, apie 3.30 val. - 4 val., buvo kieme nes vežė grūdus ir jautė degėsių kvapą, tačiau netikrino pastatų ir nesidomėjo iš kur sklinda degėsių kvapas. Gaisras prasidėjo tarp 4 ir 5 valandos, nes priešgaisrinė tarnyba pranešimą apie gaisrą gavo 4 valandą 49 minutės. Esant tokioms aplinkybėms , teismas konstatuoja, jog atsakovai įrodė teismui , jog jie nėra kalti dėl kilusio gaisro ir nėra nustatyta jokių jų neteisėtų veiksmų , sąlygojusių gaisro kilimą, todėl atsakovai neprivalo atlyginti ieškovo patirtą žalą. Be to, teismas vadovaujasi ir teisingumo, protingumo kriterijais, nes kaip byloje nustatyta gaisro metu atsakovai patyrė irgi didelė turtinę žalą, nes sudegė daug turto. Jų turtą ieškovas buvo apdraudęs, todėl mokėdamas draudimo išmoką atsakovams ieškovas draudimo sumą sumažino 1448,10 eurų (5000 litų) Visa tai įvertinus atsakovų atžvilgiu nėra pagrindo taikyti civilinės atsakomybės , todėl ieškovo ieškinys atmestinas, nesant civilinės atsakomybės sąlygų, numatytų CK 6.246- 6.249 straipsniuose, visumos.
Vadovaujantis CPK 93 straipsnio 1 dalimi, atsakovams iš ieškovo priteistinos bylinėjimosi išlaidos- išlaidos advokato pagalbai apmokėti.
Sutinkamai su LR CPK 96 straipsnio nuostatomis , iš ieškovo į valstybės biudžetą priteistinos teismo turėtos pašto išlaidos.
Rezoliucinė dalis
nuspre ndžia:
Ieškovo AB „Lietuvos draudimas“ ieškinį ir patikslintą ieškinį atsakovams A. S. ir V. S. , trečiajam asmeniui R. S. dėl žalos atlyginimo atmesti.
Priteisti A. S. ir V. S. iš AB „Lietuvos draudimas“ 510 eurų advokato išlaidų.
Išieškoti iš AB „Lietuvos draudimas“ į valstybės biudžetą 25,30 eurų teismo turėtų pašto išlaidų. (sąskaita LT24 7300 0101 1239 4300, įmokos kodas 5660)
Sprendimas per 30 dienų nuo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Panevėžio apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Anykščių rajono apylinkės teismą.