Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis

Pareiškėja prašė atnaujinti terminą palikimui po motinos F. P. mirties priimti.

Šalies argumentai

Pareiškėja 2008 m. liepos 4 d. pateikė pareiškimą dėl termino atskirajam skundui paduoti atnaujinimo ir atskirąjį skundą. Pareiškime nurodyta, kad nei pareiškėja, nei jos atstovas dėl objektyvių priežasčių negalėjo dalyvauti teismo posėdyje, kai buvo skelbiama nutartis, teismas nutartį pareiškėjos atstovui išsiuntė tik 2008 m. birželio 25 d., o šis ją gavo tik 2008 m. liepos 2 d. Pateiktu pareiškimu pareiškėja prašė atnaujinti praleistą terminą atskirajam skundui paduoti.

Kasaciniu skundu suinteresuotas asmuo S. D. M. prašo panaikinti Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. spalio 8 d. nutartį ir palikti galioti Palangos miesto apylinkės teismo 2008 m. liepos 11 d. nutartį. Kasacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

1. Apeliacinės instancijos teismas netinkamai aiškino ir taikė CPK 307 straipsnio 2 dalį, nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos teisės aiškinimo ir taikymo praktikos, kad apeliacijos teisė nėra absoliuti; kad, taikant CPK normas, praleistas terminas gali būti atnaujintas tik tuo atveju, jeigu teismas pripažįsta šio termino praleidimo priežastis svarbiomis. Anot kasatorės, CPK 307 straipsnio 2 dalyje aiškiai nustatyta, kad ši teisės norma gali būti taikoma tik tuo atveju, jeigu teismas nustato svarbias priežastis, dėl kurių terminas praleistas. Kadangi apeliacinės instancijos teismas tokių priežasčių nenustatė, tai jis negalėjo taikyti CPK 307 straipsnio 2 dalies. Suformuotoje teisės aiškinimo ir taikymo praktikoje pripažįstama, kad praleidus apeliacinio skundo padavimo terminą svarbiomis šio termino atnaujinimo priežastimis gali būti laikomos tik tos aplinkybės, kurios kiekvienu individualiu atveju asmeniui sutrukdė arba atėmė galimybę įgyvendinti procesinę teisę per įstatyme nustatytą terminą ir kurios galėtų pateisinti termino praleidimo laikotarpį (Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. gruodžio 6 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „Kamintras“ v. Vilniaus apskrities viršininko administracija, bylos Nr. 2-835/2007; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. spalio 5 d. nutartis, priimta civilinėje byloje L. D. v. Vilniaus miesto savivaldybė ir kt., bylos Nr. 3K-3-399/2007, 2002 m. birželio 3 d. nutartis, priimta civilinėje byloje A. B. v. likviduojama Trakų valstybinė turizmo įmonė ir kt., bylos Nr. 3K-3-863/2002; 2001 m. rugsėjo 12 d. nutartis, priimta civilinėje byloje M. B. įmonė „Siekis“ v. Lietuvos ir Rusijos AB „Palasta“, bylos Nr. 3K-3-800/2001). Anot kasatorės, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuluotos teisės aiškinimo ir taikymo taisyklės dėl procesinių terminų praleidimo bei teisės į apeliaciją taikytinos svarstant ne tik apeliacinių skundų padavimo termino, bet ir atskirųjų skundų padavimo termino praleidimo klausimus (CPK 338 straipsnis). Kasatorės teigimu, teisė į apeliaciją kaip teisinė vertybė pati savaime negali būti laikoma nei svarbi termino praleidimo priežastis, nei pakankamas pagrindas praleistam procesiniam terminui savaime atnaujinti.

2. Apeliacinės instancijos teismas nukrypo nuo suformuotos teisės aiškinimo ir taikymo praktikos, nes, taikydamas CPK 307 straipsnio 2 dalies normas, jų sistemiškai neaiškino ir netaikė kartu su CPK 75 straipsnio 1 dalies normomis. Analizuodamas termino praleidimo priežastis, apeliacinės instancijos teismas ištyrė ir nustatė faktines aplinkybes, kurios suformuotoje teisės aiškinimo ir taikymo praktikoje vertinamos kaip paties apelianto netinkamas ir aplaidus rūpinimasis savo procesinėmis teisėmis. Kasatorės vertinimu, ištyręs faktines aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas netinkamai aiškino ir taikė CPK normas. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, formuodamas teisės aiškinimo ir taikymo praktiką, yra pabrėžęs atstovavimo teisme instituto esmę ir reikšmę (2003 m. balandžio 11 d. konsultacija Nr. A3-82). Tai, kad byloje dalyvaujančiam asmeniui teisme atstovauja profesionalus teisininkas, teisės aiškinimo ir taikymo praktikoje laikoma svarbia aplinkybe, vertinant tokio byloje dalyvaujančio asmens tinkamą rūpinimąsi savo procesinėmis teisėmis, taip pat vertinant procesinio termino praleidimo priežasčių svarbą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. spalio 5 d. nutartis, priimta civilinėje byloje L. D. v. Vilniaus miesto savivaldybė ir kt., bylos Nr. 3K-3-399/2007; Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. gruodžio 6 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „Kamintras“ v. Vilniaus apskrities viršininko administracija, bylos Nr. 2-835/2007). Kasatorė pažymi, kad nei pareiškėja, nei jos atstovas nepateikė jokių reikšmingų argumentų ir neįrodė, kad dėl kokių nors ypatingų aplinkybių negalėjo laiku kreiptis dėl teismo nutarties nuorašo ir pateikti atskirąjį skundą.

3. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra nurodęs, kad, sprendžiant klausimą dėl termino praleidimo priežasčių svarbos, būtina atsižvelgti ir į termino praleidimo trukmę, į tai, ar prašančioji šalis sąžiningai ir tinkamai naudojasi procesinėmis teisėmis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2000 m. lapkričio 15 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Z. M. v. P. V., bylos Nr. 3K-3-1172/2000; 2002 m. spalio 7 d. nutartis, priimta civilinėje byloje pagal AB banko „Hansa-LTB“ pareiškimą dėl termino atnaujinimo, bylos Nr. 3K-3-1486/2002). Kasatorė pabrėžia, kad pareiškėjos įvykdytas procesinio termino praleidimas šioje byloje nei trumpas, nei nereikšmingas. Siekiant teisinio aiškumo, proceso koncentracijos bei ekonomiškumo, CPK ne be priežasties įtvirtintas būtent septynių dienų terminas atskiriesiems skundams paduoti (CPK 335 straipsnis). Anot kasatorės, septynių dienų termino praleidimas tam tikru dienų skaičiumi negali būti vertinamas taip pat, kaip trisdešimties dienų apeliacijos termino praleidimas tokiu pat dienų skaičiumi. Kasatorės nuomone, logiška ir teisinga vertinti ne absoliutų, o santykinį konkretaus procesinio termino praleidimo mastą. Nagrinėjamu atveju pareiškimas dėl termino atnaujinimo buvo paduotas tik po aštuoniolikos dienų, todėl septynių dienų terminas buvo pradelstas 2,5 karto. Kasatorė pažymi, kad, vertindamas atitinkamą tokio masto procesinio trisdešimt dienų apeliacijos termino praleidimą, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra nurodęs, kad galimybės suteikimas įgyvendinti apeliacijos teisę praėjus daugiau nei dviems mėnesiams ne tik neatitiktų proceso koncentracijos ir ekonomiškumo principų, bet ir pažeistų kitų byloje dalyvaujančių asmenų teises ir teisėtus interesus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. spalio 5 d. nutartis, priimta civilinėje byloje L. D. v. Vilniaus miesto savivaldybė ir kt., bylos Nr. 3K-3-399/2007; Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. gruodžio 6 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „Kamintras“ v. Vilniaus apskrities viršininko administracija, bylos Nr. 2-835/2007).

4. Apeliacinės instancijos teismas nukrypo nuo suformuotos teisės aiškinimo ir taikymo praktikos, nes, aiškindamas ir taikydamas CPK 307 straipsnio 2 dalies normas, neatsižvelgė ir netaikė CPK 7 straipsnio normų. Kasatorė atkreipia dėmesį į tai, kad: 1) bylos esmė – ne tik visiškai nepagrįstas, bet ir stipriai pavėluotas reikalavimas dėl termino palikimui priimti atnaujinimo: įstatyme nustatytas šešių mėnesių terminas buvo praleistas daugiau nei 13 metų ir Palangos miesto apylinkės teismas nenustatė jokių svarbių termino praleidimo priežasčių; 2) nei pati pareiškėja, nei jos atstovas deramai nesidomėjo Palangos miesto apylinkės teismo 2008 m. birželio 16 d. nutartimi, nesirūpino savo procesinėmis teisėmis ir be jokių svarbių priežasčių praleido terminą atskirajam skundui paduoti; 3) pareiškėjos atskirajame skunde dėl 2008 m. liepos 11 d. nutarties nurodyta, kad ši nutartis pareiškėjos gauta 2008 m. liepos 18 d. Kasatorė neturi duomenų, kada buvo paduotas atskirasis skundas, tačiau yra pagrindas manyti, kad CPK 335 straipsnyje nustatytas septynių dienų terminas vėl buvo praleistas; 4) kai kurie pareiškėjos pateikiami argumentai rodo, kad ji netinkamai rūpinasi savo procesinėmis teisėmis, elgiasi nesąžiningai ir bando savo procesinėmis teisėmis piktnaudžiauti – anot pareiškėjos, jokia procesinė norma neįpareigoja šalies domėtis priimta teismo nutartimi, be to, pareiškėjos manymu, ji ir jos atstovas neturėjo pareigos domėtis priimta nutartimi ir patys paprašyti jos nuorašo. Kasatorė pažymi, kad apeliacinės instancijos teismas sprendė, kad šie pareiškėjos argumentai prieštarauja CPK 7 ir 292 straipsnių nuostatoms. Anot kasatorės, viso proceso metu pareiškėja ne tik aplaidžiai ir netinkamai rūpinasi savo teisėmis, bet ir, atsižvelgiant į tokių veiksmų sistemingumą bei teikiamų reikalavimų, argumentų nepagrįstumą, nesąžiningai naudojasi savo procesinėmis teisėmis ir jomis piktnaudžiauja (CPK 7 straipsnis). Nustatęs šiuos faktus, apeliacinės instancijos teismas turėjo sistemiškai aiškinti CPK 7 straipsnio nuostatas kartu su CPK 307 straipsnio 2 dalies nuostatomis ir todėl negalėjo taikyti CPK 307 straipsnio 2 dalies normų. Aiškindamas ir taikydamas CPK 307 straipsnio 2 dalį, apeliacinės instancijos teismas netaikė CPK 7 straipsnio ir taip nukrypo nuo suformuotos teisės aiškinimo ir taikymo praktikos.

5. Apeliacinės instancijos teismas nenustatė svarbių termino praleidimo priežasčių, kuriomis turi būti motyvuojamas teismo sprendimas, kuriuo taikoma CPK 307 straipsnio 2 dalis. Kasatorės teigimu, skundžiama apeliacinės instancijos teismo nutartis yra nemotyvuota, teismas pažeidė CPK 331 straipsnio 4 dalies reikalavimus.

Šalies argumentai

4. Pareiškėja nesutinka su kasatorės argumentais, kad apeliacinės instancijos teismo nutartis nemotyvuota, nes neva nenustatyta svarbių termino praleidimo priežasčių.

5. Iki kasacinio skundo įrašymo į kasacine tvarka nagrinėtinų bylų sąrašą Klaipėdos apygardos teismas, išnagrinėjęs pareiškėjos atskirąjį skundą, 2009 m. sausio 14 d. nutartimi Palangos miesto apylinkės teismo 2008 m. birželio 16 d. nutartį paliko nepakeistą. Dėl to kasacinis procesas nutrauktinas.