Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Artūro Driuko (teisėjų kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Danutės Milašienės ir Gintaro Pečiulio

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo trečiojo asmens, nepareiškiančio savarankiškų reikalavimų, Vilniaus miesto savivaldybės administracijos atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2007 m. spalio 24 d. nutarties, kuria atsisakyta priimti trečiojo asmens, nepareiškiančio savarankiškų reikalavimų, Vilniaus miesto savivaldybės administracijos apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2007 m. liepos 2 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-927-43/2007, iškeltoje pagal ieškovo uždarosios akcinės bendrovės „Kamintras“ ieškinį atsakovei Vilniaus apskrities viršininko administracijai dėl individualaus pobūdžio administracinio teisės akto panaikinimo ir sutarties sudarymo patvirtinimo, tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų, L. G. ir Vilniaus miesto savivaldybės administracija.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

Dėl šio pirmosios instancijos teismo sprendimo tretysis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, Vilniaus miesto savivaldybės administracija 2007 m. rugsėjo 28 d. padavė apeliacinį skundą, kuriuo prašė šį teismo sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą– ieškinį atmesti. Kartu su apeliaciniu skundu apeliantas padavė prašymą dėl termino apeliaciniam skundui paduoti atnaujinimo ir apeliacinio skundo priėmimo. Nurodė, kad sprendimo nuorašas Vilniaus miesto savivaldybėje gautas tik 2007 m. rugsėjo 17 d. Pažymėjo, jog Vilniaus miesto savivaldybės administracija nedalyvavo sprendimo paskelbime, sprendimo nuorašas jai nebuvo išsiųstas, o pasiteiravus telefonu, teismo darbuotojai pažadėjo jį išsiųsti bei paaiškino, jog dar nėra surašyti sprendimo motyvai, nors proceso įstatymas įpareigoja teismą surašyti sprendimą per 5 dienas nuo paskelbimo (CPK 268 str. 3 d.). Vilniaus miesto savivaldybės administracijos nuomone, apeliacijos teisė yra viena iš pagrindinių procesinių teisių, todėl dalyvaujantis byloje asmuo, nesant jo kaltės dėl praleisto procesinio termino, neturėtų netekti šios teisės.

Mano, kad terminą apeliaciniam skundui paduoti praleido dėl svarbių priežasčių. Nurodo, kad apie skundžiamo Vilniaus apygardos teismas 2007 m. liepos 2 d. sprendimo motyvus apeliantas sužinojo tik 2007 m. rugsėjo 17 d., kuomet gavo šio sprendimo nuorašą, o 2007 m. rugsėjo 28 d. Vilniaus miesto savivaldybės administracija pateikė apeliacinį skundą.Apeliacijos teisė yra viena iš pagrindinių procesinių teisių, todėl dalyvaujančiam byloje asmeniui neturi būti sudaromos dirbtinės kliūtys, kurios ribotų šią teisę, juolab, kad ši byla turi viešąjį interesą, nes joje sprendžiama dėl valstybinės žemės sklypų perleidimo sandorių teisėtumo.

Motyvuojamoji dalis

Atskirasis skundas atmestinas.

Bylinėjimosi procesas negali trukti neapibrėžtą laiką. Siekiant teisinio aiškumo, proceso koncentracijos bei ekonomiškumo, proceso įstatyme nustatyta teismų pareiga bylas išnagrinėti ir sprendimus jose priimti per kiek įmanoma trumpesnį laiką, kuo ekonomiškiau, taip pat nustatyti atskirų procesinių veiksmų atlikimo terminai. Viena iš sudėtinių teisės į teisminę gynybą dalių yra dalyvaujančio byloje asmens galimybė apeliacine tvarka apskųsti pirmosios instancijos teismo sprendimą. Ši galimybė turi būti įgyvendinta per įstatymo nustatytą terminą. Taigi apeliacijos teisė, kaip ir bet kuri kita procesinė teisė, nėra absoliuti ir galimybė pasinaudoti ja yra ribojama laike. CPK 307 straipsnio 1 ir 2 dalyse nustatyta, kad apeliacinis skundas gali būti paduodamas per trisdešimt dienų nuo pirmosios instancijos teismo sprendimo priėmimo dienos, šis terminas gali būti atnaujintas, jeigu teismas pripažįsta šio termino praleidimo priežastis svarbiomis.

Proceso įstatyme nėra įvardijama, kurios priežastys laikytinos svarbiomis, todėl teismas jį sprendžia, atsižvelgdamas į konkrečias bylos faktines aplinkybes, taip pat į apeliacijos svarbą bei į tai, kad kiekvienam asmeniui turi būti užtikrinta teisė į teisingą teismo procesą. Teismų praktikoje pripažįstama, kad praleidus apeliacinio apskundimo terminą svarbiomis šio procesinio termino praleidimo priežastimis gali būti laikomos tik tos aplinkybės, kurios kiekvienu individualiu atveju asmeniui sutrukdė arba atėmė galimybę įgyvendinti procesinę teisę per įstatyme nustatytą terminą ir kurios galėtų pateisinti termino praleidimo laikotarpį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. spalio 5 d. nutartis civilinėje byloje L D. v. Vilniaus miesto savivaldybė, UAB „Larija“ ir kt, bylos Nr. 3K-3-399/2007, 2002 m. birželio 3 d. nutartis civilinėje byloje A. B. v. likviduojama Trakų valstybinė turizmo įmonė, bylos Nr. 3K-3-863/2002, 2001 m. rugsėjo 12 d. nutartis civilinėje byloje M. Baliuko įmonė ,,Siekis“ v. AB ,,Polasta“, bylos Nr. Nr. 3K-3-800/2001.).

Trečiojo asmens Vilniaus miesto savivaldybės administracijos atstovė A. M. dalyvavo 2007 m. birželio 18 d. įvykusiame teismo posėdyje, kuriame byla buvo baigta nagrinėti iš esmės ir keturiolikai dienų atidėtas sprendimo priėmimas ir paskelbimas (b.l. 143-147 ). Esant tokiai situacijai, teismas 2007 m. liepos 2 d. priimto sprendimo nuorašą paskutiniajame teismo posėdyje dalyvavusiam asmeniui turėjo pareigą išduoti tik esant jo pareikalavimui (CPK 275 str. 1 d.). Toks teisinis reguliavimas įteisintas ne tik siekiant proceso ekonomiškumo, bet ir dėl to, jog byla yra išnagrinėta iš esmės, o asmens teisės atvykti ir išklausyti teismo sprendimo nerealizavimas nustatytu laiku negali jam sukurti papildomų, išskirtinių teisių (prailginti terminą skundui paduoti), tuo pačiu negali nustatyti teismui papildomą pareigą. Vilniaus miesto savivaldybės administracija nepareikalavo teismo sprendimo nuorašo per CPK 307 straipsnio 1 dalyje nustatytą trisdešimties dienų apeliacinio apskundimo terminą ir per šį terminą neįgyvendino savo procesinės teisės apskųsti teismo sprendimą. Su prašymu pateikti 2007 m. liepos 2 d. sprendimo nuorašą tretysis asmuo kreipėsi į teismą tik 2007 m. rugsėjo 7 d., t.y. praėjus daugiau kaip dviem mėnesiams po sprendimo priėmimo dienos (b. l. 155-156). 2007 m. rugsėjo 28 d. tretysis amuo pateikė teismui ne tik apeliacinį skundą, bet ir prašymą dėl termino apeliaciniam skundui paduoti atnaujinimo. Šiame prašyme teigiama, kad teismas nepagrįstai ilgai nesurašė jau paskelbto sprendimo motyvų (b.l. 158-161). Tačiau tokia apelianto pozicija nepagrįsta, kadangi Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2006 m. rugsėjo 21 d. sprendime pripažino, kad CPK 268 straipsnio trečioji dalis ta apimtimi, kuria teismui suteikia teisę paskelbti sprendimą byloje be motyvų, o šį sprendimą surašyti per penkias dienas, prieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijoje įtvirtintam teisės viršenybės bei teisinės valstybės principams. Taigi Vilniaus apygardos teismas 2007 m. liepos 2 d. privalėjo paskelbti ir pagal bylos medžiagą paskelbė sprendimą su visais motyvais, išaiškino dalyvaujantiems byloje asmenims sprendimo apskundimo tvarką ir terminus (b.l. 147). Daryti kitokios išvados nėra pagrindo, nes Vilniaus miesto savivaldybės administracija kitokių duomenų nepateikė. Be to, iš byloje esančios medžiagos ir teismų informacinėje sistemoje Liteko esančių duomenų matyti, kad 2007 m. rugpjūčio 22 d. ieškovui išduotas vykdomasis raštas (b.l. 152). Šios aplinkybės leidžia daryti išvadą, jog apeliantas neįrodė, kad dėl ypatingų aplinkybių negalėjo laiku kreiptis dėl teismo sprendimo nuorašo ir pateikti apeliacinį skundą. Atkreiptinas dėmesys, kad Vilniaus miesto savivaldybės administracija yra viešasis juridinis asmuo, kuris turi atskirą Teisės departamentą, jame yra juridinis skyrius, kuriame dirba aukštąjį universitetinį išsilavinimą turintys teisininkai, privalantys žinoti įstatymus ir, neperžengdami savo įgalinimų ribų, įstatymų nustatytais terminais efektyviai ginti įstaigos teises ir teisėtus interesus. Galimybės suteikimas įgyvendinti apeliacijos teisę praėjus daugiau kaip dviem mėnesiams po sprendimo paskelbimo ne tik neatitiktų proceso koncentracijos ir ekonomiškumo principų, bet ir pažeistų kitų dalyvaujančių byloje asmenų teises bei teisėtus interesus.

Apeliacinio skundo nepateikimas per įstatyme nustatytą trisdešimties dienų terminą nesant jokių svarbių termino praleidimo priežasčių vertintinas kaip netinkamas rūpinimasis šia procesine teise. Pagal CPK 75 straipsnio 1 dalį procesinio termino praleidimo pasekmė yra teisės atlikti procesinius veiksmus išnykimas.

Aukščiau nurodytos aplinkybės sudaro pagrindą daryti išvadą, jog pirmosios instancijos teismas tinkamai ištyrė ir įvertino trečiojo asmens, nepareiškiančio savarankiškų reikalavimų, prašyme dėl praleisto termino atnaujinimo apeliaciniam skundui paduoti nurodytas aplinkybes, pagrįstai nutarė, jog nėra pagrindo atnaujinti šio termino, nes jis praleistas nesant svarbių priežasčių.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 337 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Vilniaus apygardos teismo 2007 m. spalio 24 d. nutartį palikti nepakeistą.