- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Data
- 2014-09-16
- Bylos Nr.
- 2S-2102-480/2014
- Teisminio proceso Nr.
- 2-69-3-08017-2014-3
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Albina Rimdeikaitė
- Pareiškėjas
- R. U.
- Kategorijos
- 140.1pavadinimo nepavyko patikrinti
- 140.2pavadinimo nepavyko patikrinti
- 122.2pavadinimo nepavyko patikrinti
- 122.4pavadinimo nepavyko patikrinti
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Albina Rimdeikaitė, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi pareiškėjo R. U. atskirąjį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2014 m. liepos 3 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2FB-11876-615/2014 pagal pareiškėjo R. U. patikslintą pareiškimą dėl fizinio asmens bankroto bylos iškėlimo, suinteresuoti asmenys antstolis R. B., Valstybinė mokesčių inspekcija prie LR FM, akcinė bendrovė DNB bankas,
Aprašomoji dalis
nustatė:
I.Ginčo esmė
Pareiškėjas pateikė teismui patikslintą pareiškimą, prašydamas iškelti jam fizinio asmens bankroto bylą, bankroto administratoriumi paskirti UAB „Bankrotų administravimas“. Pareiškėjas nurodė, kad jis yra nemokus, neturi galimybių patenkinti kreditorių finansinių reikalavimų, bendra pareiškėjo neįvykdytų įsipareigojimų suma yra 1056200,83 Lt, neįvertinant antstolio reikalavimų. Pareiškėjas nuo 1995 m. yra R. U. individualios įmonės savininkas, įmonė nuo 2002 m. turi likviduojamos įmonės statusą. Šiuo metu dirba UAB (duomenys neskelbtini) direktoriumi. 2008-03-20 Kauno apskrities VMI, patikrinusi pareiškėją, nustatyta bendra 106 310,34 Lt dydžio mokestinė nepriemoka. Dalis įmokų buvo sumokėta, 2012-05-22 VMI prie LR Finansų ministerijos viršininkas priėmė sprendimą išdėstyti mokestinės nepriemokos sumokėjimą iki 2015-05-31. 2012-05-23 buvo sudaryta mokestinės paskolos sutartis ir patvirtintas mokestinės nepriemokos ir palūkanų sumokėjimo grafikas. Pareiškėjas sumokėjo apie 77300 Lt mokestinės nepriemokos, 2014 m. vasario mėnesio VMI apskaitos duomenimis įsiskolinimas sumažintas iki 29010,37 Lt. UAB (duomenys neskelbtini), kurios direktoriumi buvo pareiškėjas, 2006-09-11 iš AB DnB NORD banko (AB DNB bankas) pasiskolino 1 080 000 Lt sumą nekilnojamojo turto projektų vystymui. Pareiškėjas už tinkamą UAB (duomenys neskelbtini) prievolių vykdymą laidavo visu savo turtu. 2009-07-13 UAB (duomenys neskelbtini) iškelta bankroto byla, bankas skolos išieškojimą nukreipė į laiduotojus– pareiškėją ir UAB (duomenys neskelbtini). 2012-08-23 sprendimu bankui solidariai iš laiduotojų priteista 296 908,51 Eur (1 027 190,46 Lt) įsiskolinimo ir 5 proc. dydžio metines procesines palūkanos. UAB (duomenys neskelbtini) bankrutavo. Pareiškėjo vidutinės pajamos per mėnesį sudaro 1303 Lt. Pareiškėjas nevedęs, turi nepilnametį nesantuokinį sūnų, jį išlaiko kartu su nepilnamečio vaiko motina, kiekvieną mėnesį tam skirdamas 600 Lt. Pareiškėjas gyvena motinai priklausančiame bute, prisideda prie jo išlaikymo, tam tikslui skirdamas 300 Lt per mėnesį. Pareiškėjui priklauso žemės sklypas, kurio vidutinė rinkos vertė 2381 Lt, taip pat priklauso 2005 m. laidos lengvasis automobilis. R. U. individuali įmonė jokio turto neturi, įmonės likvidavimo procedūros yra baigtos, likvidatorius gali kreiptis į VĮ Registrų centras dėl įmonės išregistravimo.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
Kauno apylinkės teismas 2014 m. liepos 3 d. nutartimi atsisakė iškelti pareiškėjui R. U. fizinio asmens bankroto bylą. Teismas nurodė, kad 2008-03-20 Kauno apskrities valstybinė mokesčių inspekcija patikrino pareiškėją ir nustatė, kad pareiškėjas vykdė nekilnojamojo turto pirkimo–pardavimo sandorius, tačiau į valstybės biudžetą nesumokėjo 24 373 Lt pridėtinės vertės mokesčio, 10 037,35 Lt pridėtinės vertės mokesčio delspinigių, 52 067 Lt gyventojų pajamų mokesčio, 11 750,99 Lt gyventojų pajamų mokesčio delspinigių, 5388 Lt Valstybinio socialinio draudimo įmokų, 2694 Lt Valstybinio socialinio draudimo įmokų baudos. Viso pareiškėjas į valstybės biudžetą nesumokėjo jam mokėti privalomų 106 310,34 Lt. 2012-05-23 buvo sudaryta mokestinės paskolos sutartis Nr. (23.24-08)327-2780 ir patvirtintas mokestinės nepriemokos ir palūkanų sumokėjimo grafikas, kurio pareiškėjas nesilaikė. Šias aplinkybes pripažįsta ir pats pareiškėjas. Įstatymais nustatytų mokesčių nemokėjimas į valstybės biudžetą yra akivaizdžiai nesąžiningi taip besielgiančio asmens veiksmai. Asmuo, įstatymų nustatyta tvarka ir terminais nemokėdamas mokesčių valstybei, pažeidžia ir viešąjį interesą, kadangi iš į valstybės biudžetą surenkamų mokesčių yra finansuojamas švietimas, sveikatos apsauga, viešųjų kelių priežiūra, socialinė apsauga ir rūpyba bei apmokamos kitos įprastam visuomenės funkcionavimui būtinos valstybės išlaidos. Todėl teismas negali pagal įstatymus privalomų į valstybės biudžetą mokėti mokesčių nemokėjimo, pripažinti sąžiningu elgesiu. Pareiškėjas užsiėmė prekyba nekilnojamuoju turtu, tačiau vengė mokėti į valstybės biudžetą jam pagal įstatymus privalomus mokėti mokesčius ir šie nesąžiningi pareiškėjo veiksmai yra tęstinio pobūdžio, kadangi pareiškėjas nesilaikė net savo paties laisva valia su Valstybine mokesčių inspekcija sudaryto susitarimo sąlygų. Teismas konstatavo, kad pareiškėjas atliko veiksmus, kurie Civilinio kodekso nustatyta tvarka laikomi nesąžiningais, todėl jam bankroto byla negali būti keliama.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai
Pareiškėjas R. U. atskiruoju skundu (2 t. b. l. 4-6) prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2014 m. liepos 3 d. nutartį ir perduoti klausimą dėl fizinio asmens bankroto bylos pareiškėjui R. U. Kauno apylinkės teismui nagrinėti iš naujo. Apeliantas nurodo šiuos argumentus:
1. Teismas nesilaikė įrodymų sąsajumo ir betarpiško įrodymų vertinimo principų, kadangi vertino tik 2008-03-20 Kauno apskrities VMI patikrinimo aktą Nr. AU16-9, tačiau nevertino ir nesiejo šio įrodymo su kitu esminiu įrodymu - 2014 m. vasario mėnesio VMI apskaitos duomenų išrašu, iš kurio buvo matyti, kad pareiškėjas laikotarpiu nuo 2012-05-23 iki 2014-02 įsiskolinimą VMI sumažino iki 29 010,37 Lt, kas sudaro daugiau nei du trečdalius įsiskolinimo, todėl padarė nelogišką ir nepagristą išvadą, kad pareiškėjas vengė sumokėti įstatymais nustatytus mokesčius į valstybės biudžetą ir dėl to toks jo elgesys galėjo būti vertinamas nesąžiningu.
2. Teismas sistemiškai nevertino byloje pateiktų įrodymų: 2012-05-22 VMI prie LR FM viršininko sprendimo išdėstyti mokestinės nepriemokos sumokėjimą, 2014 m. vasario mėnesio VMI apskaitos duomenų išrašo ir pareiškime nurodytų paaiškinimų dėl pareiškėjo 2011-2014 m. gautų pajamų dydžio, turimo kilnojamojo ir nekilnojamojo turto vertės, todėl nenustatė, kad pareiškėjas pagal turėtas finansines galimybes geranoriškai stengėsi kiek įmanoma sumažinti jam apskaičiuotą mokestinę nepriemoką, t.y. veikė kaip sąžiningas skolininkas. Šiuo metu pareiškėjo sveikata yra pablogėjusi, todėl jis nebegali užsiimti papildomais darbais, iš kurių galėtų gauti pajamų grąžinti visą likusią skolos dalį VMI prie LR FM.
3. Teismas nevertino 2006-09-11 kreditavimo sutarties Nr. 10976, Vilniaus apygardos teismo 2009-07-13 nutarties iškelti UAB (duomenys neskelbtini) bankroto bylą, Lietuvos apeliacinio teismo 2013-12-19 nutarties, todėl nenustatė esminės aplinkybės, kad pareiškėjo nemokumą sukėlė ne pareiškėjo negalėjimas sumokėti likusią dalį mokestinės nepriemokos (29 010,37 Lt), bet jo įsipareigojimai kreditoriui AB DNB bankui, kilę iš laidavimo sutarties (1 056 200,83 Lt), kas papildomai patvirtino aplinkybę, kad pareiškėjas negalėjo būti laikomas siekiančiu išvengti mokesčių valstybei sumokėjimo bankroto bylos iškėlimu.
Atsiliepimas
4. Teismas neatsižvelgė į reikšmingą byloje aplinkybę, kad nei kreditoriai AB DNB bankas ir VMI prie LR FM. neišreiškė jokių prieštaravimų dėl bankroto bylos pareiškėjui iškėlimo. VMI prie LR FM pateiktame atsiliepime į pareiškimą buvo nurodyta, kad šis kreditorius sutinka, kad pareiškėjui būtų keliama fizinio asmens bankroto byla. Taigi, kreditorius VMI prie LR FM niekada nelaikė pareiškėjo nesąžiningu asmeniu Bankroto įstatymo 5 str. 8 d. 2 p. prasme.
5. Teismas netinkamai taikė Bankroto įstatymo normas, nes šiuo atveju nebuvo nė vienos iš įstatyme nustatytų sąlygų draudžiančių pareiškėjui iškelti bankroto bylą. FABĮ 29 str. 7 d. tarp kreditorių reikalavimų, kurie bankroto proceso metu negali būti nurašomi ir nėra įskaitomi vertinant fizinio asmens nemokumą, nėra nurodoma nei asmens įsiskolinimai dėl mokesčių valstybei nesumokėjimo, nei dėl laidavimo. Įstatymas nedraudžia iškelti asmeniui bankroto bylą, jeigu jo nemokumas būtų buvęs nulemtas vien mokestinės nepriemokos, o tuo labiau tokiu atveju, kai nemokumas buvo nulemtas skolinių įsipareigojimų, atsiradusių iš laiduotojo sutartinės atsakomybės.
Suinteresuoti asmenys atsiliepimų į atskirąjį skundą nepateikė.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinio teismo teisiniai argumentai bei išvados
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d., 338 str.). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą apskųstoje dalyje ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių skundžiamos nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 str., 338 str.).
Nagrinėjamoje byloje apeliantas nesutinka su pirmosios instancijos teismo nutartimi, kuria atsisakyta iškelti apeliantui bankroto bylą LR Fizinių asmenų bankroto įstatymo (toliau – FABĮ) 5 straipsnio 8 dalies 2 punkto pagrindu, konstatavus jo nesąžiningumą. Apeliantas nurodo, kad neegzistuoja FABĮ 5 str. 8 d. nurodyti pagrindai, kuriais remiantis teismas galėtų atsisakyti iškelti fizinio asmens bankroto bylą. Teismas nepagrįstai konstatavo apelianto nesąžiningumą, kadangi netinkamai vertino pateiktus įrodymus ir neteisingai nustatė apelianto nemokumo priežastis. Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs bylos medžiagą, įvertinęs byloje surinktus įrodymus, šiuos atskirojo skundo argumentus laiko pagrįstais.
FABĮ 1 straipsnio 1 dalis numato, kad šio įstatymo tikslas yra sudaryti sąlygas atkurti sąžiningų fizinio asmens, ūkininko ir kito fizinio asmens, kuris verčiasi individualia veikla, kaip ji apibrėžta Lietuvos Respublikos gyventojų pajamų mokesčio įstatyme, mokumą užtikrinant kreditorių reikalavimų tenkinimą šio įstatymo nustatyta tvarka siekiant teisingos skolininko ir jo kreditorių interesų pusiausvyros. FABĮ 6 straipsnio 1 dalis numato, kad teismas priima nutartį iškelti fizinio asmens bankroto bylą tuomet, jei nustato, kad fizinis asmuo yra nemokus ir nėra FABĮ 5 straipsnio 8 dalyje nustatytų pagrindų.
Pirmosios instancijos teismas atsisakė iškelti pareiškėjui bankroto bylą, remdamasis FABĮ 5 straipsnio 8 dalies 2 punktu, kuriame numatyta, kad teismas atsisako iškelti fizinio asmens bankroto bylą, jeigu paaiškėja, kad fizinis asmuo per paskutinius 3 metus iki pareiškimo iškelti bankroto bylą priėmimo tapo nemokus dėl Civilinio kodekso 6.67 straipsnyje nurodytų sudarytų sandorių, pažeidžiančių kreditorių teises, neprivalėdamas sudaryti šių sandorių, ar kitokių veiksmų, kurie Civilinio kodekso nustatyta tvarka laikomi nesąžiningais. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs 2008-03-20 Kauno apskrities VMI patikrinimo aktą Nr. AU16-9 (1 t. b. l. 39-54), nustatė, kad pareiškėjas vykdė nekilnojamojo turto pirkimo–pardavimo sandorius, tačiau į valstybės biudžetą nesumokėjo 24 373 Lt pridėtinės vertės mokesčio, 10 037,35 Lt pridėtinės vertės mokesčio delspinigių, 52 067 Lt gyventojų pajamų mokesčio, 11 750,99 Lt gyventojų pajamų mokesčio delspinigių, 5388 Lt Valstybinio socialinio draudimo įmokų, 2694 Lt Valstybinio socialinio draudimo įmokų baudos; viso jis į valstybės biudžetą nesumokėjo 106 310, 34 Lt. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad pareiškėjas atliko veiksmus, kurie Civilinio kodekso nustatyta tvarka laikomi nesąžiningais, kadangi jis užsiėmė prekyba nekilnojamuoju turtu, tačiau vengė mokėti į valstybės biudžetą jam pagal įstatymus privalomus mokėti mokesčius ir šie nesąžiningi pareiškėjo veiksmai yra tęstinio pobūdžio, nes pareiškėjas nesilaikė savo paties laisva valia su Valstybine mokesčių inspekcija prie LR FM sudaryto susitarimo sąlygų.
Kaip jau minėta, FABĮ 5 straipsnio 8 dalies 2 punkte numatyta, kad teismas atsisako iškelti fizinio asmens bankroto bylą, jeigu paaiškėja, kad fizinis asmuo per paskutinius 3 metus iki pareiškimo iškelti bankroto bylą priėmimo tapo nemokus dėl CK 6.67 straipsnyje nurodytų sudarytų sandorių, pažeidžiančių kreditorių teises, neprivalėdamas sudaryti šių sandorių, ar kitokių veiksmų, kurie Civilinio kodekso nustatyta tvarka laikomi nesąžiningais. Tuo tarpu pirmosios instancijos teismas byloje nepagrįstai visiškai nevertino ir neanalizavo, kada apeliantas tapo nemokus ir ar jo nemokumo priežastimi buvo 2008-03-20 Kauno apskrities VMI patikrinimo aktu Nr. AU16-9 nustatyta 106 310,34 Lt mokestinė nepriemoka. Be to, CK 1.5 straipsnio 1 dalis nustato, jog civilinių teisinių santykių subjektai, įgyvendindami savo teises ir atlikdami pareigas, privalo veikti pagal teisingumo, protingumo ir sąžiningumo reikalavimus. Sąžiningumo principas teisėje reiškia asmens ar institucijos savybę, kurią interpretuoja teismai pagal objektyvumo ir subjektyvumo kriterijus. Vertinant elgesį objektyviai, bandoma atsakyti į klausimą, ar asmuo privalėjo ką nors daryti, nedaryti ar žinoti. Tuo tarpu subjektyvus vertinimas remiasi konkrečios situacijos galimybių ir gebėjimų įvertinimu, t. y. ar asmuo galėjo žinoti, kažką daryti ar nedaryti. Jei asmuo galėjo žinoti apie jam priklausančias pareigas, bet to nedarė, toks elgesys remiantis subjektyviu vertinimu bus traktuojamas kaip nesąžiningas. Iš bylos medžiagos nustatyta, kad 2012-05-22 Valstybinės mokesčių inspekcijos prie LR FM viršininko sprendimu apeliantui buvo išdėstytas mokestinės nepriemokos sumokėjimas iki 2015-05-31 (1 t. b. l. 55). 2012-05-23 tarp apelianto ir Valstybinės mokesčių inspekcijos prie LR FM buvo sudaryta Mokestinės paskolos sutartis Nr. (23.24-08)-327-2780 ir patvirtintas mokestinės nepriemokos ir palūkanų sumokėjimo grafikas (1 t. b. l. 56-57). Iš Valstybinės mokesčių inspekcijos prie LR FM pateikto atsiliepimo į pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo matyti, kad apeliantas 2014-06-18 duomenimis valstybės biudžetui skolingas 9564,79 Lt pagal prievoles, kurių mokėjimo terminas jau yra pasibaigęs, taip pat pagal mokestinės paskolos sutartį turi neišmokėtą 19769,77 Lt prievolę, kurios mokėjimo terminas nėra suėjęs (1 t. b. l. 138-140). Taigi, didelę dalį įsiskolinimo Valstybinei mokesčių inspekcijai prie LR FM apeliantas yra sumokėjęs, pradelstas apelianto įsiskolinimas šiam kreditoriui sudaro 9564,79 Lt, tačiau pirmosios instancijos teismas šių aplinkybių nevertino (CPK 185 str.).
Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs nurodytas aplinkybes, konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas neištyrė ir neįvertino visų teisingam klausimo dėl bankroto bylos pareiškėjui iškėlimo išsprendimui reikšmingų aplinkybių, netinkamai vertino FABĮ 5 str. 8 d. 2 p. nurodytą pagrindą dėl pareiškėjo nesąžiningumo bei laikotarpį, kada ir dėl kokių priežasčių jis tapo nemokus, todėl pirmosios instancijos teismo nutartis naikintina, o klausimas dėl bankroto bylos iškėlimo perduotinas pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (CPK 337 str. 1 d. 3 p.).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 336 straipsniu, 337 straipsnio 1 dalies 3 punktu,
nutaria:
Kauno apylinkės teismo 2014 m. liepos 3 d. nutartį panaikinti ir perduoti bankroto bylos R. U. iškėlimo klausimą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.