Klaipėdos apylinkės teismo sprendimas

Įžanginė dalis

teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės L. V. ieškinį atsakovui V. Š., institucijai teikiančiai išvadą Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybai prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, dėl tėvystės nustatymo ir išlaikymo nepilnamečiam vaikui priteisimo, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

1.1. Ieškovė kreipėsi į teismą, prašydama nustatyti jog atsakovas V. Š. yra jos dukters

G. V., gim. (duomenys neskelbtini) tėvas, bei priteisti iš atsakovo nepilnametei dukrai išlaikymą po 300 Eur kas mėnesį mokamų periodinių išmokų iki dukters pilnametystės.

1.2. Nurodė, su atsakovu V. Š. susipažino 2020 metais. Bendravo artimai, tačiau

susituokę nebuvo. Turėjo intymių santykių. (duomenys neskelbtini) susilaukė dukros G. V., kuri šiuo metu gyvena kartu su ieškove. Gimus vaikui, atsakovas nesutiko nuvykti pas notarą ir sutvarkyti tėvystės dokumentų. Prie vaiko išlaikymo taip pat neprisideda. Ieškinyje nurodė, kad tėvystei nustatyti prašo paskirti DNR genominę ekspertizę (jei atsakovas nesutiks su ieškiniu).

1.3. Paaiškino, kad šiuo metu su dukra gyvena nuomojamame bute, jokio nekilnojamo turto

neturi, automobilio taip pat neturi, pajamos yra minimalios, kurių neužtenka, kad būtų galima užtikrinti pilnavertį vaiko vytimąsi ir pačių būtiniausių poreikių patenkinimą. Todėl, nustačius tėvystę, prašė iš atsakovo priteisti išlaikymą jo nepilnametei dukrai. Kadangi atsakovas yra jaunas, sveikas ir darbingas, atsižvelgiant į susiformavusią teismų praktiką dėl išlaikymo dydžio, prašo iš atsakovo priteisti po 300 EUR kas mėnesį, kol vaikas sulauks pilnametystės, išlaikymo pradžią skaičiuojant nuo ieškinio teismui padavimo dienos.

1.4. Ieškovė ir jos atstovas teismo posėdyje ieškinį palaikė, ieškinyje nurodytais pagrindais ir

motyvais.

2. Atsakovas į teismo posėdį neatvyko, apie posėdžio vietą ir laiką pranešta tinkamai. Atsakovas

atsiliepimo į ieškinį nepateikė, byla visiškai nesidomėjo, įvertinus tai byla išnagrinėta atsakovui nedalyvaujant.

3. Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo

ministerijos pateikė išvadą, kurioje nurodė, kad kiekvienas vaikas turi teisę žinoti, kas jo tėvai. Lietuvos Respublikos CK 3.137 str. 3 d. vaiko iš tėvų kilmė patvirtinama nuo vaiko gimimo dienos ir nuo tos dienos sukuria su ja susijusias įstatymų nustatytas teises ir pareigas. Jei vaikas gimė nesusituokusiai motinai ir tėvystė nepripažinta, tėvystę gali nustatyti teismas (LR CK 3.146 straipsnis).Tuo atveju, kai vaiko gimimo įraše nėra duomenų apie tėvą, tėvystė gali būti pripažįstama pagal asmens, laikančio save vaiko tėvu, pareiškimą. LR CK yra išvardinti tėvystės nustatymo pagrindai. Pirmiausia tai yra moksliniai įrodymai - ekspertizių, kurios atliekamos siekiant įrodyti giminystės ryšį, išvados. Be šio, galimos ir kitos Civilinio proceso kodekse numatytos įrodymų priemonės: liudytojų parodymai, rašytiniai įrodymai ir panašiai. Jei šalys - ir ieškovas, ir atsakovas, atsisako ekspertizės, pagrindas nustatyti tėvystę gali būti įrodomieji faktai, patikimai patvirtinantys tėvystę: bendras vaiko motinos ir spėjamo vaiko tėvo gyvenimas, bendras vaiko auklėjimas, išlaikymas, taip pat ir kiti įrodymai.

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

Dėl tėvystės nustatymo

4. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.146 straipsnio 1 dalis nustato, kad jei vaikas gimė

nesusituokusiai motinai ir tėvystė nepripažinta, tėvystę gali nustatyti teismas.

5. CK 3.148 straipsnio 1 dalis ir CPK 389 straipsnis nustato, kad pagrindas tėvystei nustatyti yra

eksperto išvada. Tačiau nustatyta, kad atsakovas į teismo posėdį neatvyko atsiliepimo nepateikė byla nesidomėjo. Tokiu būdu galima laikyti, kad atsakovas atsisako ekspertizės. CK 3.148 straipsnio 1 dalis nustato, kad jei šalys atsisako ekspertizės, pagrindas tėvystei nustatyti gali būti įrodomieji faktai, patvirtinantys tėvystę: bendras vaiko ir motinos ir spėjamo vaiko tėvo gyvenimas, ir kiti įrodymai.

Todėl nesant galimybės atlikti ekspertizės, tėvystės nustatymas įrodinėjamas kitais įrodymais.

tačiau susituokę nebuvo. Turėjo intymių santykių. Tai patvirtino pati ieškovė, o atsakovas gavęs ieškinį jokių prieštaravimų nepateikė. Šalių paaiškinimai civilinėje byloje yra įstatymo nustatyta įrodinėjimo priemonė (CPK 177 straipsnio 2 dalis, 186 straipsnis). Be to šalis turi teisę pripažinti faktus, kuriuos kita proceso šalis grindžia savo reikalavimą ar atsikirtimą (LR CPK 187 straipsnio 1 dalis).

7. Teismo posėdyje apklausta ieškovė patvirtino kad atsakovas yra jos dukters tėvas, atsakovas

to neginčijo. Ieškovės paaiškinimai yra išsamus ir neprieštarauja tarpusavyje, todėl netikėti jais nėra jokio pagrindo (CPK 187 straipsnis). Įvertinus tai ieškinys tenkintinas ir nustatytina, jog atsakovas V. Š. yra ieškovės dukters G. V., tėvas, o G. V. yra atitinkamai V. Š. dukra (CPK 392 straipsnio 1 dalis).

Dėl išlaikymo priteisimo.

8. Tėvų pareiga vaikus išlaikyti iki jų pilnametystės yra įtvirtinta Lietuvos Respublikos

Konstitucijos 38 straipsnyje. CK 3.192 straipsnis taip pat numato abiejų tėvų pareigą materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus. Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 27 straipsnio 1 ir 2 dalyse įtvirtinta, kad visuotinai pripažįstama kiekvieno vaiko teisė turėti tokias gyvenimo sąlygas, kokių reikia jo fiziniam, protiniam, doroviniam ir socialiniam vystymuisi bei tėvų didžiausią atsakomybę už gyvenimo sąlygų, būtinų vaikui vystytis, sudarymą pagal tėvų sugebėjimus ir finansines galimybes. Tėvų teikiamas išlaikymas savo nepilnamečiams vaikams turi būti vykdomas nuolat ir privalo apimti visas lėšas, reikalingas vaikui tinkamai maitinti, aprengti, jo sveikatos priežiūrai, auklėjimo, laisvalaikio reikmėms ir kitiems individualiems vaiko poreikiams (Vaiko teisių konvencijos 3 straipsnis, 27 straipsnis, CK 3.155 straipsnis, 3.165 straipsnis, Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 7-8 straipsnis, 11-14 straipsnis, 18 straipsnis). Pareigos rūpintis vaikais, auklėti juos ir išlaikyti, sudaryti normalias gyvenamosios aplinkos sąlygas kyla iš tėvų prievolės būti atsakingiems už vaikų padėtį, iki jiems sulaukiant pilnametystės.

9. Tėvai pareigą išlaikyti savo vaikus privalo vykdyti nepriklausomai nuo to, kartu jie gyvena ar

atskirai. Vienam iš tėvų ar jiems abiem nevykdant pareigos išlaikyti savo vaikus, išlaikymo formą ir dydį nustato teismas sprendimu (CK 3.196 straipsnis). Sprendžiant dėl priteistino išlaikymo dydžio turi būti vadovaujamasi CK 3.192 straipsnio 2 dalyje įtvirtintais kriterijais: išlaikymo dydis turi būti proporcingas vaiko poreikiams ir tėvų turtinei padėčiai bei užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Nustatydamas konkretaus vaiko poreikių turinį, teismas turi įvertinti, ar išlaikymas bus pakankamas tenkinti būtinas vaiko vystymosi sąlygas, t. y. ar bus patenkinti vaiko poreikiai maistui, aprangai, būstui, sveikatai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui.

10. Nustatant vaiko poreikių ir tėvų turtinės padėties proporcingumą turi būti įvertinta, kokia

dalimi tėvų gaunamos pajamos ir turimas turtas, t. y. tėvų turtinė padėtis, gali užtikrinti vaiko poreikių tenkinimą. Jei tėvų turtinė padėtis leidžia, turi būti nustatytas maksimaliai patenkinantis vaiko poreikius išlaikymo dydis (CK 3.192 straipsnio 2 dalis), jei ne – tai išlaikymo dydis turi patenkinti būtinus vaiko poreikius.

11. Ieškovė prašo priteisti iš atsakovo išlaikymą nepilnametei dukrai mokamą periodinėmis

išmokomis po 300 Eur kas mėnesį iki jos pilnametystės. Ieškovė nurodė, jog būtinos išlaidos yra reikalingos maistui, higienos reikmėms, rūbams, avalynei, vaistams, ir t.t. Prašomo priteisti dydžio išlaikymas reikalingas, paskaičiavus minimalius ir būtinus dukters poreikius bei vaiko visapusiško vystymosi poreikius.

12. Kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad įstatymų leidėjas nenustatė išlaikymo dydžio

minimalios ribos, įtvirtindamas, kad išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečio vaiko poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Koks išlaikymo dydis užtikrina būtinas vaikui vystytis sąlygas, kiekvienu atveju sprendžia teismas, atsižvelgdamas į konkrečias bylos aplinkybes. Minimaliosios mėnesinės algos dydžio išlaikymas laikytinas orientaciniu kriterijumi, priteisiant vaikui išlaikymą būtiniesiems poreikiams patenkinti.

13. Sutiktina, jog šalių dukrai gyvenant kartu su ieškove, jai yra geriausiai žinomi realūs vaiko

poreikiai ir jiems tenkinti reikalinga suma. Teismo vertinimu, nereikia įrodinėti, jog šalių vaikui būtinas pilnavertis maitinimas, apranga ir avalynė, priemonės laisvalaikiui, ugdymui, higienai ir pan. Šalių dukrai vasario mėnesį sukaks du metai. Teismas, įvertinęs vaiko amžių, tokio amžiaus vaiko galimus ir būtinus poreikius (sveikai maitintis, rengtis rūbais ir dėvėti avalynę, atitinkančią metų laikus, leisti laisvalaikį), atsižvelgęs į tai, konstatuoja, kad vaiko išlaikymui kas mėnesį visiškai pakanka 300 Eur ir ši suma šiuo metu pakankama šalių vaiko visiems poreikiams tenkinti, užtikrinti būtinas materialines sąlygas vaiko fiziniam ir socialiniam vystymuisi, įgimtų ir įgytų gebėjimų tolesniam ugdymui ir tobulinimui (CK 3.192 straipsnio 2 dalis).

14. Teismas, įvertinęs vaiko poreikius, turi nustatyti abiejų tėvų turtinę padėtį, tėvų pastangas,

kad nepilnamečio vaiko poreikiai būtų patenkinti. Tėvų turtinė padėtis turi būti vertinama atsižvelgiant į faktinių aplinkybių visumą: tėvų gaunamas pajamas, turimą kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą, investicijas, sveikatą, išlaikytinių skaičių, taip pat į tėvų elgesį, siekiant uždirbti, gauti pajamų vaikui išlaikyti.

15. Bylos duomenimis nustatyta, kad atsakovas niekur nedirba. Tačiau ir duomenų, jog jis turėtų

sveikatos problemų, dėl kurių būtų ribojamos jo galimybės dirbti ir gauti pajamas iš darbinės veiklos, nėra pateikta. Vertinant ieškovės turtinę padėtį nustatyta, jog ieškovė taip pat neturi jokio turto, gyvena nuomojame būste, dėl blogos turtinės padėties suteikta 100 proc. nemokama antrinė teisinė pagalba.

16. Nustatant išlaikymo formą periodinėmis kasmėnesinėmis išmokomis, pripažintina, kad tokia

forma labiausiai atitinka vaiko poreikius ir atsakovo galimybes teikti išlaikymą tokia forma (CK 3.196 straipsnio 1 dalis). Pažymėtina, kad jeigu išlaikymas priteisiamas periodinėmis išmokomis, tai išlaikymo suma indeksuojama kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją (CK 3.208 straipsnis). Kartu pažymėtina, jog įstatymas nedraudžia vaiko tėvams skirti savo vaiko išlaikymui ir daugiau lėšų.

17. Kasacinio teismo praktikoje pažymėta, kad nustatant priteistino išlaikymo dydį vaiko

kasdieniams poreikiams tenkinti būtinų išlaidų dydis ir tėvų turtinė padėtis vertinami teismo sprendimo priėmimo momentu. Tuo atveju, jei ateityje, t. y. po teismo sprendimo, pasikeičia vaiko poreikiai arba iš esmės pasikeičia tėvų turtinė padėtis, teismas gali pagal vaiko, tėvo (motinos), globėjo (rūpintojo) arba valstybinės vaiko teisių apsaugos institucijos ar prokuroro ieškinį sumažinti arba padidinti išlaikymo dydį (CK 3.201 straipsnio 1 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. birželio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-231-969/2016).

18. Sprendimo dalis dėl išlaikymo nepilnamečiui vaikui priteisimo vykdytina skubiai. Skubiai

vykdytinų sprendimų apskundimas jų vykdymo nesustabdo (LR CK 282 str. 1 d., 2 d. 1 p.).

Dėl bylinėjimosi išlaidų.

19. Pagal CPK 93 straipsnio 1 dalį, šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas

bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Bylinėjimosi išlaidas sudaro žyminis mokestis ir išlaidos, susijusios su bylos nagrinėjimu (CPK 79 straipsnis).

20. Ieškovė pateikdama ieškinį žyminio mokesčio nemokėjo, kadangi jai buvo suteikta 100

procentų valstybės garantuojama teisinė pagalba. Pagal CPK 99 straipsnio 2 dalį valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidos valstybei atlyginamos pagal Civilinio proceso Kodekso 96 straipsnyje nustatytas taisykles. Šias išlaidas teismas priteisia savo iniciatyva, gavus valstybės garantuojamą teisinę pagalbą organizuojančios institucijos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų apskaičiavimą. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba pateikė pažymą, kad suteikiant ieškovei teisinę pagalbą šios išlaidos sudarė 235,00 Eurai. Todėl iš atsakovo į valstybės pajamas priteistina 235 Eur. teisinės pagalbos išlaidų.

21. Be to pagal LR CPK 83 str. ieškovai bylose dėl išlaikymo priteisimo atleidžiami nuo

žyminio mokesčio mokėjimo. LR CPK 96 str. 1 d., nustato, kad bylinėjimosi išlaidos, nuo kurių mokėjimo ieškovė buvo atleista, išieškomos iš atsakovo į valstybės biudžetą proporcingai patenkintų ieškinio reikalavimų daliai. Kaip minėta ieškovė nemokėjo žyminio mokesčio už neturtinį reikalavimą nustatyti tėvystę. LR CPK 80 straipsnio 1 dalies 6 punktas nustato, jog kituose ginčuose mokamas 100 Eur žyminis mokestis. LR CPK 82 straipsnio 2 dalis nustato, jog žyminis mokestis indeksuojamas atsižvelgiant į ketvirčio vartojimo kainų indeksą, jeigu jis didesnis negu 110. LR CPK 80 straipsnio 7 dalis nustato, kad procesinius dokumentus pateikiant elektroninių ryšių priemonėmis (mokama 75 procentai už atitinkamą procesinį dokumentą mokėtinos žyminio mokesčio sumos, bet ne mažiau kaip 5 Eur). Taigi įvertinus tai iš atsakovo (pritaikius vartotojų kainų indeksą 145,80) priteistinas vieno šimto devynių eurų žyminis mokestis už patenkintą reikalavimą nustatyti tėvystę. Be to LR CPK 85 str. nustato, kad ieškinio suma bylose dėl išlaikymo priteisimo periodinėmis išmokomis išieškojimo, nustatoma pagal bendrą išmokų už vienerius metus sumą. Kaip minėta ieškinys patenkintas visiškai ir iš atsakovo priteista po 300,00 Eur. kas mėnesinės periodinės išmokos. Todėl šioje dalyje ieškinio suma laikoma 3600,00 Eur. (300 Eur. x 12 mėn. = 3600 Eur.). Pagal CPK 80 straipsnio 1 dalį turtiniuose ginčuose žyminis mokestis sudaro 3 procentus nuo ieškinio sumos. (3600 x 3 proc. = 81 Eur. Įvertinus tai iš atsakovo į valstybės biudžetą priteistina 190 Eur. žyminio mokesčio (109 + 81 = 190 Eur.) (LR CPK 80 str. 1 d. 1 p., 83 str. 1 d. 2 p., 85 str. 1 d. 3 p., 96 str.).

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 392, 399 straipsniais, Teismas

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

Ieškinį tenkinti.

Nustatyti, kad G. V., gim. (duomenys neskelbtini) a.k. (duomenys neskelbtini) gimimas įregistruotas (duomenys neskelbtini) Plungės rajono sav. administracijos Civilinės metrikacijos skyriuje, įrašo Nr. 35, tėvas yra V. Š., a.k. (duomenys neskelbtini), gim. (duomenys neskelbtini), o G. V., gim. (duomenys neskelbtini) atitinkamai yra jo dukra.

Priteisti iš atsakovo V. Š., a.k. (duomenys neskelbtini) nepilnametės dukters G. V., gim. (duomenys neskelbtini) išlaikymui, po tris šimtus eurų (300,00 Eur) periodinių išmokų kas mėnesį nuo ieškinio padavimo teisme dienos, t.y. nuo 2023-09-25 d., iki jos pilnametystės, išlaikymui skirtas lėšas kasmet indeksuojant Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją. Pavesti išlaikymui skirtas lėšas uzufrukto teise tvarkyti vaiko motinai L. V..

Šioje dalyje sprendimas vykdytinas skubiai.

Priteisti iš V. Š., gim. (duomenys neskelbtini), 235,00 Eur valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų sumokant į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąsias sąskaitas nurodant juridinio asmens kodą - 188659752, įmokos kodą - 5630, mokėjimo paskirtį - įmoka už suteiktą antrinę teisinę pagalbą.

Surenkamosios sąskaitos: AB „Swedbank“, sąskaita Nr. (duomenys neskelbtini), AB „Citadele“, sąskaita Nr. (duomenys neskelbtini), AB Luminor bankas, sąskaita Nr. (duomenys neskelbtini), AB SEB bankas, sąskaita Nr. (duomenys neskelbtini), AB Šiaulių bankas, sąskaita Nr. (duomenys neskelbtini), „Danske Bank A/S“, Lietuvos filialas, sąskaita Nr. (duomenys neskelbtini), UAB Medicinos bankas, sąskaita Nr. (duomenys neskelbtini).

Priteisti iš V. Š., gim. (duomenys neskelbtini), 190,00 Eur žyminį mokestį valstybei. Valstybės naudai priteistos išlaidos turi būti sumokėtos į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos sąskaitą, įmokos kodas 5660. Įmokos mokėjimo kvitą apie sumokėtas išlaidas valstybei yra būtina pateikti teismui.

Sprendimo kopiją, kitą darbo dieną po teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos, elektroninių ryšių priemonėmis išsiųsti vaiko gimimą įregistravusiai civilinės metrikacijos įstaigai.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmus.