Kauno apygardos teismo nutartis

rašytinio proceso tvarka, išnagrinėjo privataus kaltintojo K. E. skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2017 m. spalio 5 d. nutarties, privataus kaltintojo K. E. skundą su bylos medžiaga persiųsti Kauno apygardos prokuratūros Kauno apylinkės prokuratūrai.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Kauno apylinkės teisme 2017 m. rugpjūčio 8 d. gautas K. E. skundas, kuriuo jis prašė pradėti baudžiamąjį procesą privataus kaltinimo tvarka ir patraukti A. V. baudžiamojon atsakomybėn pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 154 straipsnio 1 dalį, už tai, kad ji 2017 m. liepos 24 d. 11.20 val.(duomenys neskelbtini) paskleidė apie K. E. tikrovės neatitinkančią informaciją, kuria siekė jį paniekinti ir pažeminti, pakirsti pasitikėjimą juo. Kauno apylinkės teismas 2017 m. spalio 5 d. nutartimi, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 2017 m. liepos 11 d. įstatymu Nr. XIII-626 (toliau - Įstatymas) ir Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau - BPK) 440 straipsniu nutarė, privataus kaltintojo K. E. skundą su bylos medžiaga persiųsti Kauno apygardos prokuratūros Kauno apylinkės prokuratūrai.Skundu aukštesnės instancijos teismui K. E. prašo panaikinti šią Kauno apylinkės teismo 2017 m. spalio 5 d. nutartį ir bylą perduoti nagrinėti Kauno apylinkės teismui.Skunde nurodo, kad apylinkės teismas netinkamai pritaikė Įstatymo nuostatas, kadangi apylinkės teisme privataus kaltinimo byla buvo pradėta nagrinėti iki 2017 m. spalio 1 d., tai yra iki įsigaliojant Įstatymui. Taip pat teigiama, kad apylinkės teismas padarė esminius BPK pažeidimus numatytus 414 straipsnio 4 dalyje ir 413 straipsnio 7 dalyje, dėl kurių, buvo nepagrįstai nuspręsta dėl privataus kaltinimo bylos perdavimo Kauno apygardos prokuratūros Kauno apylinkės prokuratūrai. Pareiškėjo skundas yra pagrįstas, todėl tenkinamas.Iki įsigaliojant Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso pakeitimo 2017 m. liepos 11 d. įstatymui Nr. XIII-626 (įsigaliojo nuo 2017 m. spalio 1 d.) privataus kaltinimo bylų procesą reglamentavo BPK XXX skyriaus nuostatos. Tokio tipo bylose ikiteisminis tyrimas nebuvo atliekamas, kadangi baudžiamasis procesas buvo inicijuojamas ne prokuroro. Teisė į teisminę gynybą buvo suteikta nukentėjusiajam, kuris šią teisę privataus kaltinimo tvarka įgyvendino ir realizavo įstatymų nustatyta tvarka kreipdamasis į teismą su privataus kaltinimo skundu, tokiu būdu privataus kaltintojo vaidmuo baudžiamajame procese buvo aktyvus. Tačiau, siekiant privataus kaltinimo skundą padavusį asmenį sutaikinti su kaltininku, BPK 413 straipsnio 1 dalyje teismui numatyta pareiga skirti taikinamąjį posėdį, į kurį kviečiamas privatus kaltintojas ir asmuo, kaltinamas nusikalstamos veikos padarymu. Skundui atitinkant baudžiamojo proceso įstatymo reikalavimus bei neegzistuojant BPK 412¹ straipsnyje nurodytoms aplinkybėms, BPK 414 straipsnio 4 dalis įpareigoja teismą atlikti BPK 413 straipsnyje numatytas procedūras ir nuspręsti dėl skundo perdavimo nagrinėti teisiamajame posėdyje per 20 dienų nuo skundo gavimo teisme dienos. Iš bylos duomenų matyti, kad pirmosios instancijos teismas šių proceso įstatymo reikalavimų nepaisė, nes K. E. skundas apylinkės teisme buvo gautas 2017 m. rugpjūčio 8 d., o taikinamasis posėdis paskirtas 2017 m. rugsėjo 11 d., akivaizdžiai pažeidžiant imperatyvų 20 dienų terminą.Iš teismui pateiktos medžiagos, matyti, kad į 2017 m. rugsėjo 11 d. vykusį taikinamąjį posėdį neatvyko asmuo kaltinamas nusikalstamos veikos padarymu, tai yra A. V.. Nors apie bylos nagrinėjimo laiką ir vietą jai buvo tinkamai pranešta (b. l. 10), teismas nutarė skirti kitą taikinamąjį posėdį 2017 m. spalio 3 d., tačiau jokios objektyvios A. V. neatvykimo priežastys nustatytos nebuvo. BPK 413 straipsnio 7 dalis imperatyviai numato, kad jeigu be svarbios priežasties į taikinamąjį posėdį neatvyksta nusikalstamos veikos padarymu kaltinamas asmuo, teisėjas nukentėjusiojo skundą ar jo teisėto atstovo pareiškimą perduoda nagrinėti teisiamajame posėdyje. Šiuo atveju apylinkės teismas pažeidė proceso įstatymo reikalavimus ir nepagrįstai paskyrė dar vieną taikinamąjį posėdį, nors vadovaujantis proceso normomis teismas privalėjo bylą perduoti teisiamajam posėdžiui.Esant tokioms nenuginčijamoms aplinkybėms daroma išvada, kad apylinkės teismas pažeidė BPK reikalavimus privataus kaltinimo bylų procese (galiojusi redakcija iki 2017 m. spalio 1 d.) ir nepagrįstai nutarė perduoti privataus kaltintojo K. E. skundą su bylos medžiaga Kauno apygardos prokuratūros Kauno apylinkės prokuratūrai.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 442 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 2 dalimi,

nutarė:

privataus kaltintojo K. E. skundą tenkinti.

Panaikinti Kauno apylinkės teismo 2017 m. spalio 5 d. nutartį ir dėl skundo priimti naują sprendimą – bylos medžiagą pagal K. E. privataus kaltinimo skundą perduoti nagrinėti Kauno apylinkės teismui.

Ši teismo nutartis įsigalioja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama.