- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Data
- 2009-01-05
- Bylos Nr.
- 2A-380-109/2009
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Birutė Bobrel (pirm.), Leonas Jachimavičius, Arūnas Rudzinskas
- Ieškovas
- B. G., K. S.
- Atsakovas
- K. P.
- Trečiasis asmuo
- A. P., Jurbarko rajono savivaldybės administracija, Seredžiaus
- Advokatai
- Gvidas Byčius, Arūnas Žioba
- Kategorijos
- 34.4.1pavadinimo nepavyko patikrinti
- 121.18pavadinimo nepavyko patikrinti
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Birutės Bobrel, kolegijos teisėjų Leono Jachimavičiaus, Arūno Rudzinsko sekretoriaujant Deimantei Milevičiūtei-Anakurdovienei,
dalyvaujant ieškovei B. G. , jos atstovui advokatui Arūnui Žiobai, atsakovės K. P. atstovui advokatui Gvidui Byčiui,
apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovių B. G. ir K. S. apeliacinį skundą dėl Jurbarko rajono apylinkės teismo 2008 m. birželio 26 d. sprendimo panaikinimo civilinėje byloje Nr. 2-8-670/2008 pagal ieškovių B. G. , K. S. ieškinį atsakovei K. P. su trečiaisiais asmenimis A. P. , Jurbarko rajono savivaldybės administracija, Seredžiaus seniūnija, Jurbarko rajono notarų biuru dėl testamento nuginčijimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
ieškovės B. G. ir K. S. prašė pripažinti negaliojančiu CK 5.29 ir 5.30 straispnių pagrindu K. P. vardu 2005-03-03 sudarytą ir Jurbarko rajono Seredžiaus seniūno J. P. patvirtintą testamentą, registro Nr. 18, kuriuo K. P. , mirusi 2005-03-08, palieka visą turtą atsakovei K. P. . Ieškovės nurodė, kad motina K. P. žodžiu buvo išreiškusi valią, kad po savo mirties paliks pusę turto neįgaliam sūnui A. P. , o likusią dalį padalins lygiomis daliomis tarp atsakovės ir ieškovių. Po motinos mirties sužinojo, kad motina testamentu paliko visą turtą atsakovei K. P. . Ieškovės nurodė, kad testamentas buvo surašytas apgaulės būdu ir jo turinys prieštarauja testatorės valiai. Be to testamentas nepasirašytas testatorės ir nors už ją pasirašė kitas asmuo, pati testatorė nebuvo supažindinta su testamento turiniu. Testamente nenurodoma parašo nebuvimo priežastis, kas prieštarauja imperatyvioms įstatymo nuostatoms. Kad testatorė galėjo pasirašyti testamentą pati, matyti iš jos parašo tą pačią dieną ligos istorijoje.
Žemesnės instancijos teismas
Jurbarko rajono apylinkės teismas 2008 m. birželio 26 d. sprendimu ieškovių B. G. ir K. S. ieškinį atmetė. Teismas, vadovaudamasis rašytiniais bylos įrodymais, šalių paaiškinimais, liudytojų parodymais, CK 5.29 straipsniu, numatančiu situaciją, kai testatorius dėl fizinių trūkumų, ligos ar kitokių priežasčių negali pasirašyti testamento, tokiu atveju testamentą gali pasirašyti kitas asmuo ir du liudytojai nurodant priežastį, dėl kurios testatorius negali pasirašyti, laikė, kad šis įstatymo reikalavimas buvo išpildytas, kadangi testamentą pasirašė veiksnus asmuo ir du liudytojai. Ieškovių argumentą, kad nebuvo nurodyta parašo nebuvimo priežastis, teismas laikė nepagrįstu, nes iš testamento turinio matyti, kad testatorė negali pasirašyti jo dėl ligos. Teismas vadovavosi trečiojo asmens seniūno J. P. , liudytojų J. Š. , D. S. parodymais, kurios paliudijo, kad K. P. drebėjo rankos ir ji negalėjo nulaikyti rašymo priemonės. Tuo tarpu aplinkybių, kad K. P. galėjo pasirašyti neįrodo vien tik tvirtinimas ir parašas ambulatorinėje knygelėje, kadangi K. S. ir A. S. pasirašant testamentą nedalyvavo ir apie sveikatos būklę galėjo spręsti tik praėjus tam tikram laiko tarpui. Ekspertizės aktą teismas laikė atitinkančiu kitų liudytojų parodymams dėl negalėjimo pasirašyti, kadangi ekspertizė buvo atlikta remiantis tik medicininiais dokumentais. Be to, nurodė, kad nesant įrašo medicininiuose dokumentuose, ekspertai negalėjo tiksliai atsakyti į pateiktą klausimą. Argumentus, kad ligos istorijoje pasirašė tikrai K. P. teismas laikė nepagrįstais, kadangi tai tik ieškovų spėlionė, kuri nepagrįsta jokiais kitais įrodymais. Teismas taip pat nurodė, kad ieškovai nepateikė jokių įrodymų dėl testamento prieštaringumo testatorės valiai, išskyrus pačių ieškovių ir ieškovės sūnaus parodymus. Tuo tarpu aplinkybes, kad testatorės valia atitiko testamento turinį patvirtino liudytojos A. K. ir D. N. .
Šalies argumentai
Apeliaciniu skundu ieškovės B. G. ir K. S. prašo panaikinti Jurbarko rajono apylinkės teismo 2008 m. birželio 26 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį tenkinti, taip pat priteisti bylinėjimosi išlaidas, kadangi teismas neteisingai vertino ne tik faktines, bet ir teisines bylos aplinkybes, nustatinėdamas testatorės valią ir motyvuodamas sprendimą nepagrįstai išplėtė byloje įrodinėjimo dalyko ribas, netyrė reikšmingų aplinkybių, kuriomis savo reikalavimus rėmė ieškovės, o tas, kurias vertino – įvertino netinkamai. Apeliaciniame skunde nurodo šiuos motyvus:
1. CK 5.29 str. nurodyta, jog testamentą, kurio negali pasirašyti pats testatorius, jo paties prašymu, gali pasirašyti notaro ar kito turinčio teisę patvirtinti testamentą pareigūno ir ne mažiau kaip dviejų liudytojų akivaizdoje kitas veiksnus asmuo. Taigi norint, jog minėto straipsnio nuostata būtų įvykdyta tinkamai ir testamentas galiotų, reikalinga, kad asmuo, norintis išreikšti savo valią pats paprašytų, kad būtų sudarytas testamentas. Tokių duomenų byloje nėra, dėl ko pagrįstai galima teigti, kad už testatorę veikė atsakovė K. P. ir J. Š. , siekdamos savanaudiškų tikslų.
2. Nepasirašytas testamentas negalioja, kaip ir negalioja testamentas, prieštaraujantis imperatyvioms įstatymo normoms, reguliuojančioms jo turinį ir formą. Tuo atveju, kai testamentas pasirašomas ne paties testatoriaus dėl fizinių trūkumų ar kitų rimtų ir svarbiomis pagal įstatymą pripažįstamų priežasčių, pačiame testamente privaloma nurodyti konkrečias priežastis, kodėl testatorius pats negali atlikti tokių veiksmų. 2005-03-03 pasirašytame ir seniūno patvirtintame testamente nėra nurodytos jokios objektyvios priežastys, o tik pavartota sąvoka „ligonė“, kurios pagrindu neįmanoma nustatyti dėl ko konkrečiai testamentas nebuvo pasirašytas pačios testatorės, nors pagal CK 5.29 str. tai privalu. Be to, byloje ekspertizės aktu yra patvirtinta, kad testatorė nebuvo tokia „ligonė“, kuri negalėtų pasirašyti. Testatoriaus pavadinimas „ligoniu“ negali būti tapatinamas su įstatymo reikalaujamų priežasčių apie testatoriaus negalėjimą pasirašyti nurodymu. Esant nenurodytoms negalėjimo pasirašyti priežastims, tampa nepagrįstas kitų sąlygų išpildymas - liudytojų bei kito asmens pasirašymas, kadangi laikytina, kad liudytojai pasirašė be pagrindo, o testatorius nepasirašė testamento be priežasties. Taigi toks testamentas negalioja. Be to ir teisme apklausti liudytojai paaiškino, kad nežinojo, kodėl pasirašo, nežinojo, ar testatorė pati gali pasirašyti, ar ne. Šie liudytojų parodymai teismo sprendime iškraipyti, pateikti priešinga prasme. Net pats seniūnas tai pripažino, nurodydamas, kad liudininkai „pasirašė už tai, kad matė, kaip pasirašė Š. už ligonę“, bet ne už tai, kad gali patvirtinti testatorės negalėjimą pasirašyti. Liudytojas Č. S. parodė, kad „liepė tik pasirašyti, aš labai nesidomėjau <...> Pasirašiau už testamentą <...> Neklausiau, ar gali pasirašyti močiutė, aš nežinojau“ (II t. b. l. 75). Liudytoja D. S. parodė: „Nežinau, ar ji bandė pasirašyti“ (II t. b. l. 75). Liudytojų parašai neatspindi įstatyme numatyto parašų turinio, todėl negalima laikyti, kad liudytojai patvirtino negalėjimo pasirašyti faktą, o tuo labiau - negalėjimo pasirašyti priežastį. J. Š. , pasirašiusi už testatorę, 2007-10-10 teismo posėdyje taip pat paaiškino, kad ir ji nežinojo, ar K. P. bandė pasirašyti, ar ne.
3. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pasisakęs: ,,Klausimą, ar liga, t. y. testamento sudarymo ir pasirašymo testatoriaus fizinė būklė laikytina pakankama ar nepakankama kliūtimi pasirašyti, sprendžia pats testatorius ir notaras...“ (LAT 2007-04-05 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-135/2007). Taigi konkrečiu atveju kyla seniūno pareiga nustatyti, ar testatoriaus fizinė būklė laikytina pakankama ar nepakankama kliūtimi pasirašyti testamentą. K. S. paaiškino mačiusi, kad seniūnas už testamento surašymą atsakovės buvo apdovanotas rūkytos mėsos gaminiais, nors toks atlyginimas už testamento surašymą jam nepriklauso. Seniūno išsakyti paaiškinimai prieštarauja atsakovės paaiškinimams dėl esminių aplinkybių. Atsakovė nurodė, kad „kai (seniūnas) rašė testamentą, aš visą laiką nebuvau, man liepė pakviesti liudytojus“ (II t. b. l. 70). Tuo tarpu pats seniūnas aiškino, kad liudytojus nurodė pakviesti tik tuomet, kai įsitikino, jog testatorė negali pasirašyti ant jau surašyto testamento. Ant testamento nematyti ir jokių testatorės bandymų pasirašyti. Tariamas negalėjimas pasirašyti net nebuvo nustatinėjamas - buvo iš anksto planuotas testamento surašymas be testatorės parašo. Pabrėžtina ir tai, kad tą pačią dieną, kai buvo sudarytas testamentas, t. y. 2005-03-03 į testatorės (velionės) K. P. namus buvo iškviesta gydytoja R. P. . Testamento sudarymo galimybės klausimą galėjo padėti išspręsti ir minėta gydytoja, kuri turėdama medicininių žinių turėjo patarti ar testamento sudarymo diena buvo tinkama tokio svarbaus dokumento sudarymui ir pasirašymui. Tokiuose seniūno veiksmuose įžvelgiami aplaidumo ir neapdairumo požymiai, atliekant savo pareigas, o atsakovės, ir testamentą pasirašiusio asmens veiksmuose įžvelgiami naudos siekimo, bendrininkavimo siekiant įgyvendinti konkretų tikslą, t. y. sudaryti testamentą bei po testatorės mirties paveldėti turtą, požymių. Teismas nesiaiškino, kodėl tiek testamento surašymas, tiek gydytojos iškvietimas į namus sutapo tą pačią dieną ir beveik tuo pačiu laiku. Remiantis Viešosios įstaigos Seredždiaus ambulatorijos raštu Nr. 12, pateiktu Jurbarko apylinkės teismui 2006-11-03, kuriame pateiktas testatorės K. P. ambulatorinės kortelės Nr. 1193 išrašas ir 2005-03-03 padarytas įrašas rodo, kad tą dieną iškvietus gydytoją R. P. buvo paskirti vaistai Tramadolis (2 ml), kuris skiriamas skausmui malšinti ir Diazepamas (2 ml), kuris priskiriamas trankviliantinių vaistų grupei. Pirmojo vaisto paskyrimas suprantamas, nes testatorė kentė skausmus, jai skaudėjo galvą, kaulus, bet visiškai neaiškus antrojo, raminamojo tipo vaisto paskyrimas. Atkreiptinas dėmesys, kad tik prie šios dienos įrašo yra testatorės parašas (I t. b. l. 39). Tokiu būdu, matyt, norėta apsidrausti, kad skiriant Diazepamą nebuvo pasinaudota testatore, kad, tariamai, tokio vaisto skyrimas buvo suderintas su testatore. Akivaizdu, kad tai tik priedanga testamento neteisėtumui nuslėpti, nes jokios prasmės pasirašyti prie medicininių įrašų nebuvo, testatorė buvo senyvo amžiaus, neišsilavinusi, todėl apie Diazepamo poveikį nieko negalėjo žinoti. Be to ir reikalavimo ligoniui pasirašyti po gydytojų įrašais teisės aktai nenumato. Teismas nesiaiškino, kodėl testatorei buvo suleista tokio pobūdžio vaistų injekcija ir kas sąlygojo, kad testatorei prireikė nervų sistemą veikiančių vaistų. Darytina prielaida, kad tą dieną testatorė dėl kažkokių aplinkybių buvo labai susijaudinusi, nes kaip matyti iš ambulatorinės kortelės išrašo, anksčiau tokio pobūdžio vaistai testatorei paskirti nebuvo. Testatorę sujaudino testamento sudarymo aplinkybės, kurioms ji negalėjo pasipriešinti. Todėl būtina iškviesti ir apklausti liudytoja Viešosios įstaigos Seredžiaus ambulatorijos gydytoją R. P. , kuri gydė, skyrė gydymą bei sprendžiant iš testatorės ambulatorinės kortelės stebėjo jos būklę pakankamai ilgą laiko tarpą, kuri galėtų paaiškinti teismui, kas vyko ir kokios būklės buvo testatorė K. P. 2005-03-03. Kaip paaiškino K. S. , atvykusi pas testatorę testamento surašymo dieną, atsakovė įvairiai intensyviai įtikinėjo K. S. tą dieną neatvažiuoti (nors buvo K. - motinos - vardo dienos išvakarės). Akivaizdu, kad buvo siekta nuslėpti testamento surašymo aplinkybes. Be to, atsakovė, duodama paaiškinimus apskritai neigė, kad K. S. buvo atvykusi pas testatorę testamento surašymo dieną (II t. b. l. 69) bei jai daug kartų skambino, todėl teismui buvo pateiktas prašymas dėl įeinančių skambučių išklotinės išreikalavimo (II t. b. l. 80). Tik liudytojai J. Š. , kuri pasirašė už testatorę, patvirtinus, jog K. S. kartu su sūnumi A. S. ir jo draugu buvo atvykusi pas testatorę testamento surašymo dieną (II t. b. l. 74), šį faktą atsakovė pripažino. Be to, atsakovė baigiamosiose kalbose, priešingai nei užfiksuota medicininėje dokumentacijoje, teigė, jog jokia gydytoja nebuvo iškviesta ir atvykusi testamento surašymo dieną, kai tuo tarpu 2005-03-03 darytame įraše nurodyta net testatorės apžiūros tikslus laikas - „15.20“ (I t. b. l. 39). Akivaizdu, kad atsakovė, duodama teismui paaiškinimus buvo nesąžininga.
4. Pats teismas, priimdamas sprendimą, konstatavo, kad remiantis ekspertizės aktu EKM Nr. 64(143)/08 (01) nėra objektyvių duomenų teigti, kad testatorė K. P. 2005-03-03 galėjo nevaldyti rankos. Taigi - nėra ir medicininių duomenų, kad testatorė negalėjo pati pasirašyti testamento ar pati aktyviai dalyvauti jo sudaryme. Pažeistas įrodinėjimo pareigos paskirstymo principas, nes ieškovams nereikia įrodinėti fakto, kad ieškovė negalėjo pasirašyti - šį faktą privalo įrodyti atsakovė, kadangi ji gina nepasirašyto testamento teisėtumą. Preziumuojama, kad kiekvienas veiksnus asmuo gali pasirašyti. Deja, teismas klaidingai preziumavo, kad K. P. pasirašyti negalėjo, ir nepagrįstai nustatė ieškovams pareigą tokią netinkamą prezumpciją paneigti.
5. Teismas nepagrįstai suabejojo parašo, esančio K. P. ambulatorinės kortelės Nr. 1193 2005-03-03 padarytame įraše (I t. b. l. 39), autentiškumu, nurodydamas, kad tai „tik ieškovų spėlionė, kuri nepagrįsta jokiais kitais įrodymais“. Atsakovė niekada neneigė, kad šis parašas - ne K. P. . Be to, liudytojos S. P. (paštininkės) parodymai (II t. b. l. 76) dėl parašo priklausomybės apskritai eliminavo ginčą tarp dalyvaujančiųjų byloje asmenų šiuo klausimu. Teismo abejonės ne tik nepagrįstos, bet ir visiškai neteisingai panaudotos ieškovų nenaudai. Tuo buvo pažeistas įrodinėjimo pareigos paskirstymo principas.
6. Teismas visiškai neįvertino Išmokų mokėjimo žiniaraščiuose nuo 2004 sausio mėn. iki 2005-02-03 esančių K. P. parašų įrodomosios vertės. Iš jų matyti, kad paskutinį kartą pensija K. P. buvo išmokėta 2005-02-17, t. y. tik prieš 14 dienų iki testamento surašymo (II t. b. l. 107). Kaip ir visus ankstesniuosius kartus, taip ir paskutinįjį kartą pasiimdama pensiją K. P. pasirašė. Atsakovė tai patvirtino teigdama, jog testatorė „gaudavo pensiją <...> mama pasirašydavo pati“ (II t. b. l. 70). Šių duomenų ištyrimas teismui būtų leidęs manyti, kad K. P. testamento surašymo dieną galėjo pasirašyti.
7. Teismas nevertino ir kitų svarbių įrodymų, leidžiančių manyti, kad K. P. testamento surašymo dieną galėjo pasirašyti. Gyd. D. B. teisme paaiškino (jos paaiškinimai sprendime net neaptarti), kad K. P. gydantis Jurbarko ligoninėje (nuo 2004-12-28 iki 2005-01-14) jai rankos nedrebėjo, ji pati valgė. Patvirtino, kad tuo metu ligonė fiziškai galėjo pasirašyti (II t., b. l. 73). Išraše iš ligos istorijos už laikotarpį nuo 2004-12-28 iki 2005-01-14 įrašyta: „Ligonės būklė pagerėjo, išleista gydytis ambulatoriškai“ (II t., b. l. 90).
A. S. , atvykęs pas testatorę testamento surašymo dieną, 2007-10-10 teismo posėdyje taip pat paaiškino, kad „rankos nedrebėjo“. J. Š. patvirtino, kad „tuo momentu (testamento surašymo dieną) nesimatė ūmaus pablogėjimo“ (II t. b. l. 74). Liudytojas Č. S. parodė, kad „močiutė atrodė normaliai, protinga“ (II t. b. l. 75). Liudytoja D. S. parodė, kad testatorė „paprašė vandens, sakė džiūsta burna, pati atsigėrė, stiklinę man atidavė“ (II t. b. l. 75).
8. Teismas, tirdamas bylą, siekė nustatyti tikrąją testatorės valią, remdamasis liudytojų parodymais. Visų liudytojų parodymai turėjo būti vertinami kritiškai, tame tarpe ir A. K. ir D. N. , kadangi jie galėjo būti šališki ir liudytojų pateikta pozicija galėjo būti neobjektyvi bei suklaidinti teismą priimant sprendimą, kadangi visi liudytojai, išskyrus A. S. , gyvena tame pačiame kaime, yra susiję socialiniais bei kitais ryšiais. Atkreiptinas dėmesys į aplinkybę, kad ieškinys dėl šio testamento nuginčijimo buvo pareikštas dar tuomet, kai ieškovai nebuvo susipažinę su testamentu, t. y. nežinojo, ar jis pasirašytas, ar ne. Testamentas buvo išreikalautas į bylą vėliau. Ieškinio motyvas buvo - žinomos testatorės valios ir viso palikimo atitekimo atsakovei fakto neatitikimas. Tai, priešingai, nei nustatė I-osios instancijos teismas, patvirtina, kad ieškovai yra sąžiningi, o testamente išreikšta valia neatitinka testatorės valios. Be to, I-osios instancijos teismo bandymas nustatinėti tikrąją motinos valią, esant akivaizdiems testamento turinio ir formos trūkumams, apskritai nereikšmingas.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į apeliacinį skundą atsakovė K. P. prašo apeliacinį skundą atmesti, palikti galioti Jurbarko rajono apylinkės teismo 2008-06-26 sprendimą. Atsiliepime išdėstyti šie motyvai:
1. Teiginys, kad testamentą norėjo sudaryti tik J. Š. nebuvo kaip nors pagrįstas ir įrodytas, priešingai bylos duomenys patvirtina testatorės norą sudaryti testamentą.
2. Teiginys, kad nenurodytos priežastys dėl ko negalėjo pasirašyti pati testatorė yra neteisingas. Seniūnas įvardino tai parašydamas, kad testatorė yra ligonė, o teisme paaiškino smulkiau negalėjimo pasirašyti priežastis, šios aplinkybės nebuvo paneigtos, o įstatyme nenurodyta, kaip turi būti įrašomos negalėjimo priežastys.
3. Teiginys, kad liudytojai nepatvirtino negalėjimo pasirašyti testamentą priežastį, nepagrįsti. Apklausti liudytojai patvirtino visas aplinkybes, tik dėl praėjusio laiko tarpo negalėjo tiksliai prisiminti visą detalių, tačiau aiškiai žinojo, kodėl pasirašo.
4. Visiškai nepagrįstas ieškovių teiginys, kad seniūnas, sudaręs testamentą, neturėjo tinkamos kvalifikacijos, pareigas atliko neapdairiai ir aplaidžiai, bei buvo apdovanotas kumpiu. Niekas tokių duomenų nepatvirtino, tai yra šmeižtas. Seniūnas tiksliai išsiaiškino aplinkybes ir nustatė, kad testatorė savarankiškai testamento nepasirašys ir teismas visiškai pagrįstai pažeidimų neįžvelgė. Testatorės negalėjimas pasirašyti testamente įrodytas liudytojų parodymais ir kita bylos medžiaga. Ta aplinkybė, kad prieš 14 dienų pasirašė ant pensijos išmokėjimo žiniaraščio nepaneigia to, kad ant testamento jau testatorė nebegalėjo pasirašyti.
Motyvuojamoji dalis
5. Prašymas dėl gydytojos iškvietimo atmestinas, nes procesas nenumato naujų įrodymų pateikimo, jei jie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme.
Apeliacinis skundas atmestinas.
Apeliacinės instancijos teismas, nenustatęs CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, nagrinėja bylą, neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų.
Šioje byloje esminis ginčas yra dėl tinkamo testamento pasirašymo ir tikrosios testatoriaus valios išreiškimo.
Teismas nustatė, kad už testatorę testamente pasirašė kitas asmuo- jos anūkė J. Š. dviejų liudytojų Č. S. ir D. S. akivaizdoje. Testatorė neprieštaravo, kad dėl jos ligos už ją pasirašytų kitas asmuo J. Š. . J. Š. pasirašyti už testatorę pakvietė seniūnas J. P. , o liudytojus atsakovė K. P. , kuri testamentu paveldėjo visą turtą po motinos mirties.
Teismas nustatė, kad testatorė K. P. nesugebėjo pasirašyti testamento, nes jai drebėjo rankos. Kadangi testatorė nurodė, kad dėl rankų drebėjimo negali pasirašyti testamento, teismas laikė, kad K. P. testamente padarytas įrašas, kad už ligonę pasirašo J. Š. (prijungtos civ. bylos Nr. 2-4-523/2007 15 l.) yra pakankamas, todėl 2005-03-03 seniūnas turėjo pagrindą taikyti CK 5.29 straipsnyje nustatytą testamento pasirašymo procedūrą.
Teisėjų kolegija iš esmės sutinka su teismo sprendimo motyvais ir atsakovės K. P. atsiliepimo į atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentais ir štai dėl ko:
kiekviena šalis turi įrodyti aplinkybes, kuriomis remiasi savo reikalavimams bei atsikirtimams pagrįsti, išskyrus aplinkybes, kurių nereikia įrodinėti (CPK 12, 178 str.).
Civilinei bylai reikšmingas aplinkybes (įrodinėjimo dalyką) nustato teismas, remdamasis įrodymais. Įrodymai civilinei bylai reikšmingi faktiniai duomenys, gauti CPK 177 str. 2 ir 3 d. išvardintomis įrodinėjimo priemonėmis ir šio Kodekso bei kitų įstatymų ir norminių aktų nustatyta tvarka. Ar tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistavo, arba neegzistavo teismas sprendžia remdamasis tikimybių pusiausvyros principu. Jeigu pateikti įrodymai leidžia teismui padaryti išvadą, kad yra didesnė tikimybė, jog tam tikri faktai egzistavo, negu neegzistavo, teismas pripažįsta tuos aktus nustatytais.
Apeliantės apeliacinį skundą grindžia liudytojų D. B. . A. S. , S. P. parodymais, testatorės parašu ambulatorinėje kortelėje, ekspertizės išvada, savo paaiškinimais dėl motinos valios palikti turtą visiems vaikams.
CK 5.29 str. numato, kad, jeigu testatorius dėl fizinių trūkumų, ligos ar kitokių priežasčių negali pats pasirašyti testamento, jo prašymu testamentą gali už jį pasirašyti notaro ar kito turinčio teisę patvirtinti testamentą pareigūno ir ne mažiau kaip dviejų liudytojų akivaizdoje, kitas veiksnus fizinis asmuo, kuris nėra įpėdinis pagal tesamentą, kartu nurodydamas priežastį, dėl kurios testatorius negalėjo pats pasirašyti testamento. Liudytojai taip pat turi pasirašyti testamente.
Testamento tvirtinimo instituto tikslas yra suteikti testatoriui, dėl fizinių sunkumų –ligos simptomų negalinčiam pasirašyti, galimybę sudaryti testamentą ir kitam asmeniui leidžiant pasirašyti už testatorių liudytojų akivaizdoje. Klausimą, ar liga, t.y. testamento sudarymo ir pasirašymo testatoriaus fizinė būklė laikytina pakankama ar nepakankama kliūtimi pasirašyti sprendžia pats testatorius ir seniūnas, o ne kiti asmenys.
Testatoriaus gyvenamosios vietos seniūnų patvirtinti testamentai yra prilyginami oficialiems testamentams (CK 5.28 str. 6d. 6p.).
Atsakovė K. P. paaiškino, kad testatorė, pablogėjus sveikatai, paprašė jos parvežti notarą į namus palikimui sutvarkyti. Duktė J. Š. paskambino notarei, tačiau notarė patarė kreiptis į seniūną dėl testamento sudarymo (b.l. 66,67).
Dėl testatorės valios sudaryti testamentą patvirtino tretysis asmuo Seredžiaus seniūnijos seniūnas J. P. . Jis paaiškino, kad kovo pradžioje jam paskambino testatorės anūkė J. Š. ir pasakė, kad močiutė nori sudaryti testamentą. Atvykus į atsakovės namus, testatorė pažino jį, pasikalbėjo, išreiškė valią visą turtą palikti dukrai Ksaverai, nes ši prižiūri neįgalų sūnų Aduolį. Jis surašė testamentą, tačiau testatorė negalėjo pasirašyti testamento, nes nenulaikė rašiklio rankoje. Atsakovei pasakė, kad reikia dviejų liudytojų. Testamentą pasirašė J. Š. ir du liudytojai (b.l. 67).
Liudytoja J. Š. -testatorės anūkė, atsakovės K. P. duktė, patvirtino, kad testamento surašymo dieną buvo atvykusi pas mamą. Kai seniūnas bendravo su močiute, ji nedalyvavo. Girdėjo, kad močiutė sakė, kad negali pasirašyti, prašė jos, kad ji pasirašytų. Močiutė pasakė, kad visą turtą palieka jos mamai, nes ši prižiūri neįgalų savo brolį A. (prijungtos civilinės bylos Nr. 2-4-523/2007 2 t. b.l. 73-74). Tai, kad močiutė buvo nepajėgi pasirašyti ir už ją pasirašė patvirtino ir 2007-10-09 teismo posėdyje (b.l. 68).
Liudytojas Č. S. parodė, kad jį pakvietė J. Š. pasirašyti testamentą. Testamentą pasirašė J. Š. ir jie su žmona, kaip liudytojai. Jie pasirašė ir išėjo. Seniūnas sakė, kad močiutė negali pasirašyti. Testatorė atrodė protinga, normaliai, žinojo, kad ji serga. Jis močiutės nekalbino, nes skubėjo į darbą (2 t. b.l74,75). Kad palieka turtą S. pasakė pati testatorė ( b.l. 68).
Liudytoja D. S. parodė, kad ji, kaip ir vyras, J. Š. buvo pakviesti pasirašyti testamente kaip liudytojai. Testatorė pati atsigėrė vandens, stiklinę jai padavė. Nežino ar pati testatorė bandė pasirašyti, vandens puodelį sunkiai išlaikė. Gal ir negalėjo pati pasirašyti, nes prašė pasirašyti. Jie su vyru pasirašė ir išėjo. Pirma pasirašė J. Š. , paskui ji su vyru, nes močiutė negalėjo (prijungtos civilinės bylos Nr. 2-4-523/2007. 2 t. b.l. 73, 74). Vėliau duodama parodymus nurodė, kad matė kai testatorė bandė pasirašyti ir sakė, kad negali. Rankos drebėjo, stiklinės neišlaikė (b.l. 69 ).
Teisėjų kolegija sprendžia, kad ši liudytoja iš dalies pakeitė savo parodymus, nes nuo testamento sudarymo iki jos apklausimo teisme praėjo ilgas laiko tarpas, todėl tiksliai negalėjo prisiminti visų detalių, tačiau aiškiai žinojo kodėl pasirašo testamente.
Liudytoja S. P., dirbanti laiškininke, parodė kad K. P. visada pati pasirašydavo pasiimdama pensiją. 2005 m. vasario mėnesį sakė, kad visą turtą nori palikti dukrai Savutei. Dėl testatorės parašo ambulatorinėje kortelėje suabejojo. (prijungtos civilinės bylos Nr. 2-4-523-2007 2 t. b.l. 76).
Teisėjų kolegija konstatuoja, kad apeliantės neteisingai interpretavo šios liudytojos parodymus, todėl apeliančių argumentas, kad paštininkės parodymai dėl parašo priklausomybės apskritai eliminavo ginčą tarp dalyvaujančių byloje asmenų šiuo klausimu yra nepagrįstas, todėl atmestinas.
Atsakovės K. S. sūnaus A. S. paaiškinimus teisėjų kolegija vertina kritiškai ir jais nesiremia, nes surašant testamentą jis nedalyvavo, o jo parodymai, kad močiutės rankos buvo normalios, jokios įrodomosios reikšmės neturi ir jo parodymai nepatvirtina aplinkybės, jog testatorė testamento surašymo dieną pati galėjo pasirašyti testamente (b.l. 69 ).
Apeliantės argumentai, kad teismas turėjo liudytojų A. K. , D. N. , J. Š. parodymus, seniūno J. P. paaiškinimus vertintini kritiškai, nes jie gali būti šališki ir jų pateikta pozicija galėjo būti neobjektyvi, paremta vien spėlione. A. K. yra mirusiosios sesuo, t.y. artimas žmogus, prieš du mėnesius iki savo mirties testatorė K. P. svečiavosi pas ją (b.l. 69). D. N. 2005 m. vasario pabaigoje aplankė savo tetą K. P. .(b.l. 70). Niekas nepaneigė, jog šių liudytojų santykiai su testatore buvo geri, todėl laikytina, kad šios liudytojos nėra suinteresuotos bylos baigtimi, todėl netikėti jų parodymais apie K. P. išreikštą ketinimą dar iki testamento sudarymo visą turtą palikti dukrai K. P. , nėra pagrindo (2 t. b.l. 69,70). Be to, apie K. P. ketinimą palikti visą turtą atsakovei patvirtino ir ieškovių iniciatyva apklausta liudytoja laiškininkė S. P., kurios parodymais remiasi ieškovės.
Liudytoja apklausta gydytoja D. B. , kurios parodymais remiasi ieškovės, parodė, kad dirba ligoninėje vidaus ligų skyriuje vedėja, testatorę gydė nuo 2004-12-24 iki 2005-01-14. Tuo metu ji pati galėjo apsitarnauti. Fiziškai tuo metu ji galėjo pasirašyti, po išrašymo iš ligoninės apie jos sveikatos būklę nežino, sveikatos būklė per du mėnesius galėjo pasikeisti, nes susirgimas sunkus (prijungtos civilinės bylos Nr. 2-4-523/2007 2 t. b.l. 73). Taigi ši liudytoja apibūdino testatorės sveikatos būklę tik laikotarpyje nuo 2004 m. gruodžio 24 d. iki 2005 m. sausio 14 d. Šios liudytojos parodymai nepatvirtina aplinkybės, kad testatorė testamento surašymo dieną pati galėjo pasirašyti testamente.
Apeliacinės instancijos teismas, siekdamas išsiaiškinti visus apeliacinio skundo argumentus, atnaujino bylos nagrinėjimą ir liudytoja apklausė gydytoją R. P. , kuri gydė, skyrė gydymą, stebėjo testatorės būklę beveik iki pat jos mirties. Ši liudytoja parodė, kad medicininių kortelių į ligonių namus nesiveža ir K. P. nereikalavo pasirašyti koretelėje, kortelėje ligonė nepasirašė, parašas atsirado vėliau, nei ji lankėsi pas ligonę, kas galėjo pasirašyti už ligonę kortelėje, nežino. Ligonės būklė buvo labai sunki. Gydytoja patvirtino, kad testamento surašymo diena ir jos iškvietimas pas ligonę į namus galėjo nesutapti, nes ligonio korteles pildo po ligonio vizitacijos poliklinikoje ir per apsirikimą galėjo įrašyti iškvietimo pas ligonę datą 2005-03-03. Kokius vaistus išrašyti ir paskirti ligonei sprendžia gydytojas, o ne ieškovės.
Kadangi pateiktoje medicininėje dokumentacijoje nebuvo duomenų, kad K. P. 2005-03-03 būtų nevaldžiusi rankos ar būtų buvusi be sąmonės, ekspertai ekspertizės akte Nr. EKM 64(143) (08/61) davė išvadą, kad nėra objektyvių duomenų, galinčių paneigti, kad testatorė dėl savo sveikatos būklės buvo nepajėgi pasirašyti (b.l.78-80). Šia išvada teisėjų kolegija nesivadovauja, nes :
1. Iš K. P. ambulatorinės kortelės išrašo (b.l. 111-115) matyti, kad apie 2004 m. ligonei buvo nustatyta maligininės limfomos diagnozė, liga progresavo, atsisakius chemoterapinio gydymo, bendras stovis blogėjo, ligonė silpo, atsirado dideli skausmingi mazgai kaklo, paausio srityje. Blogėjant stoviui, ligonė mirė dėl piktybinės limfomos IV st.
2.Vizualiai palyginus 2005m. sausio 5 d. ir 2005 vasario 3 d. pensijų mokėjimo žiniaraščius, akivaizdžiai matyti, jog testatorės parašas vasario mėnesio žiniaraštyje labai pakitęs - išryškėjo nykstantys rašymo įgūdžiai, tapo sunkiai įskaitomas, gydytoja R. P. patvirtino, kad liga progresavo, nustatytas IV stadijos vėžys, todėl konstatuotina, kad liga akivaizdžiai įtakojo testatorės parašo kokybę ir labiau tikėtina, kad testamento surašymo dieną dėl rankų drebėjimo ji pati nebegalėjo pasirašyti.
3. Seniūnas J. P. ir liudytojai: J. Š. , Č. S. , D. S. patvirtino testatorės negalėjimo pasirašyti testamentą faktą ir priežastį - rankų drebėjimą dėl ligos.
Tretysis asmuo notarė R. P. patvirtino, kad paveldėjimo byla yra notarų biure, matė testamentą, jis atitinka įstatymo reikalavimus. Liudytojai su testatoriaus valia nėra supažindinami, testamentas užregistruotas notarų biure (prijungtos civilinės bylos Nr. 2-4-523/2007 b.l. 70).
Teisėjų kolegija, įvertinusi bylos medžiagą, virš nustatytas aplinkybes sprendžia, kad ginčijamą testamentą testatorė K. P. sudarė laisva valia be prievartos.
Kadangi testatorė nurodė, kad dėl rankų drebėjimo negali pasirašyti testamento, teismas pagrįstai laikė, kad K. P. testamente padarytas įrašas, kad už ligonę pasirašo J. Š. (prijungtos civ. bylos Nr. 2-4-523/2007 15 l.) yra pakankamas, todėl 2005-03-03 seniūnas turėjo pagrindą taikyti CK 5.29 straipsnyje nustatytą testamento pasirašymo procedūrą.
Tai, kad seniūnas testamente neįrašė priežasties- dėl rankų drebėjimo, dėl kurios pati testatorė negalėjo pasirašyti, konstatuotina, kad seniūnas preciziškai neatliko visų veiksmų, nurodytų CK 5.29 str., bet tai nereiškia, kad testatorės valia buvo kitokia nei išreikšta testamente ir testamentas dėl neįrašymo priežasties- rankų drebėjimo dėl ligos pripažintinas negaliojančiu (CK 1.5 str.).
Remiantis išdėstytais motyvais teisėjų kolegija konstatuoja, kad ieškovės neįrodė aplinkybių, kuriomis grindė savo reikalavimą dėl testamento pripažinimo negaliojančiu (CPK 178 str.), pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes ir tinkamai pritaikė materialinės teisės normas, todėl naikinti teismo sprendimą apeliacinio skundo argumentais nėra pagrindo, apeliacinis skundas atmestinas (CPK 326 str. 1d.1p.).
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu ,
nutaria:
apeliacinį skundą atmesti.
Jurbarko rajono apylinkės teismo 2008 m. birželio 26 d. sprendimą palikti nepakeistą.