- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2022-12-14
- Bylos Nr.
- A-4187-442/2022
- Teisminio proceso Nr.
- 4-45-3-00275-2022-6
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Instancija
- Apeliacinė instancija
- Rezultatas
- Sprendimas pakeistas.
- Teisėjai
- Dainius Raižys (pirm.), Gintaras Kryževičius, Beata Martišienė
- Atsakovas
- Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Užsieniečių registracijos centras
- Advokatai
- Inesa Arbočienė
- Kategorijos
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Gintaro Kryževičiaus, Beatos Martišienės ir Dainiaus Raižio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),
Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Užsieniečių registracijos centro atstovui Laimonui Vainickui,
teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal užsienietės R. M. M. apeliacinį skundą dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo Švenčionių rūmų 2022 m. spalio 28 d. sprendimo administracinėje byloje pagal Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Užsieniečių registracijos centro teikimą dėl alternatyvios sulaikymui priemonės taikymo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I.
1. Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir VSAT) Užsieniečių registracijos centras (toliau – ir URC) su teikimu kreipėsi į teismą, prašydamas taikyti (duomenys neskelbtini) pilietei R. M. M., gim. (duomenys neskelbtini) (toliau – ir Užsienietė) alternatyvią sulaikymui priemonę – apgyvendinimą URC ar kitoje tam pritaikytoje vietoje nustatant teisę judėti tik apgyvendinimo vietai priklausančioje teritorijoje iki 2023 m. sausio 28 d., bet ne ilgiau iki kol bus įvykdyta jos išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos procedūra.
3. Užsienietė į Lietuvos Respubliką atvyko 2021 m. liepos 2 d. asmenų grupėje neteisėtai kirsdama valstybės sieną ir su savimi neturėdama asmens tapatybę patvirtinančių dokumentų. Išnagrinėjęs Užsienietės prieglobsčio prašymą, Migracijos departamentas prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir Migracijos departamentas) 2021 m. lapkričio 4 d. priėmė sprendimą, be kita ko, nesuteikti Užsienietei prieglobsčio Lietuvos Respublikoje ir išsiųsti ją į kilmės valstybę. Užsienietė šį sprendimą skundė, bet Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui 2022 m. balandžio 27 d. nutartimi atmetus Užsienietės apeliacinį skundą dėl Regionų apygardos administracinio teismo 2022 m. kovo 18 d. sprendimo, kuriuo atmestas Užsienietės skundas, jos prieglobsčio byloje įsigaliojo galutinis sprendimas ir pasikeitė Užsienietės teisinis statusas.
Žemesnės instancijos teismas
4. Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rūmai 2022 m. rugpjūčio 12 d. priėmė sprendimą apgyvendinti Užsienietę netaikant judėjimo laisvės apribojimų iki 2023 m. vasario 12 d. Užsienietė 2022 m. rugpjūčio 28 d. išėjo iš URC ir negrįžo, o 2022 m. rugpjūčio 29 d. bandydama išvykti iš Lietuvos Respublikos pateikė kitam asmeniui priklausantį dokumentą ((duomenys neskelbtini)), dėl to buvo sulaikyta ir Alytaus apylinkės teismo Lazdijų rūmų 2022 m. spalio 6 d. baudžiamuoju įsakymu pripažinta kalta padarius nusikalstamą veiką pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 302 straipsnio 1 dalį, jai skirta 60 parų arešto bausmė. Užsienietė 2022 m. spalio 28 d. atliko bausmę ir tą pačią dieną buvo sulaikyta URC.
5. Atsižvelgus į nurodytas aplinkybes, darytina išvada, jog Užsienietė nėra linkusi laikytis įstatymų, bandė išvykti iš Lietuvos Respublikos su kitam asmeniui priklausančiu dokumentu, ji nėra prieglobsčio prašytoja, todėl turi būti išspręstas klausimas dėl Užsienietės išsiuntimo, o savanoriškai išvykti į kilmės valstybę Užsienietė atsisakė. Dėl to išlieka pagrindas manyti, jog netaikant judėjimo laisvės apribojimų Užsienietė galėtų bandyti pakartotinai savavališkai išvykti iš Lietuvos Respublikos ir judėjimo laisvės apribojimai yra pagrįsti.
II.
6. Vilniaus regiono apylinkės teismo Švenčionių rūmai 2022 m. spalio 28 d. sprendimu teikimą tenkino – taikė Užsienietei alternatyvią sulaikymui priemonę – apgyvendinimą VSAT ar kitoje tam pritaikytoje vietoje nustatant teisę judėti tik apgyvendinimo vietai priklausančioje teritorijoje iki 2023 m. sausio 28 d., bet ne ilgiau iki kol bus įvykdyta jos išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos procedūra.
7. Teismas konstatavo, jog Užsienietei taikius mažiausiai jos judėjimo laisvę apribojančią alternatyvią sulaikymui priemonę, Užsienietė nepateisino valstybės parodyto pasitikėjimo, pasišalino iš apgyvendinimo vietos ir padarė nusikalstamą veiką, dėl to nagrinėjamu atveju judėjimo laisvės apribojimais siekiamų tikslų negalima pasiekti mažiau jos laisvę varžančiomis priemonėmis. Teismas atsižvelgė į tai, jog Užsienietė neteisėtai yra Lietuvos Respublikoje, priimtas sprendimas išsiųsti ją iš Lietuvos Respublikos, sprendžiant grąžinimo į kilmės valstybę klausimą ji bandė pasišalinti iš Lietuvos Respublikos, todėl Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ (toliau – ir Įstatymas) 140¹⁹ straipsnio 1 dalies 3 punkte įtvirtintos alternatyvios sulaikymui priemonės taikymas, teismo vertinimu, objektyviai reikalingas ir yra proporcinga priemonė 3 mėnesiams siekiant teisėtų tikslų – įvykdyti Užsienietės išsiuntimą iš Lietuvos Respublikos.
III.
8. Užsienietė apeliaciniame skunde prašo panaikinti Vilniaus regiono apylinkės teismo Švenčionių rūmų 2022 m. spalio 28 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – taikyti alternatyvią sulaikymui priemonę netaikant judėjimo laisvės apribojimų.
9. Apeliaciniame skunde nurodoma, jog pirmosios instancijos teismo sprendimas nėra pagrįstas, nes Užsienietės judėjimo laisvė yra ribojama nuo 2021 m. liepos mėn. ir šiuo laikotarpiu ji gyveno nežmoniškomis faktinio sulaikymo sąlygomis, byloje nėra duomenų apie Užsienietės keliamą grėsmę valstybės saugumui ar viešajai tvarkai ir jos atsisakymas savanoriškai grįžti į kilmės valstybę nepagrįstai laikomas Užsienietės nebendradarbiavimu. Užsienietei nepagrįstai taikoma griežčiausia alternatyvi sulaikymui priemonė, labiausiai ribojanti jos judėjimo laisvę, nors deklaruojamas apribojimų tikslas, Užsienietės išsiuntimas, šiuo metu yra neįvykdomas, dėl to skirta priemonė nėra būtina ir proporcinga siekiamiems tikslams. Taip pat, Užsienietė bausmę už nusikalstamą veiką yra atlikusi ir tai neturėtų savaime sudaryti pagrindo apriboji jos judėjimo laisvę.
Atsiliepimas
10. URC atsiliepime į apeliacinį skundą prašo apeliacinį skundą atmesti.
11. Atsiliepime į apeliacinį skundą nurodoma, jog 2022 m. lapkričio 16 d. buvo kreiptasi į Užsienietės kilmės valstybės ambasadą (duomenys neskelbtini) dėl grįžimo dokumentų gavimo, tačiau iki šios dienos atsakymas nėra gautas. Be to, 2022 m. lapkričio 16 d. į URC buvo atvykusi kilmės valstybės konsulinių darbuotojų delegacija, siekiant identifikuoti kilmės valstybės piliečius, tačiau Užsienietė atsisakė susitikti su delegacijos atstovais. Įvertinus šias ir kitas nustatytas aplinkybes, siekiant įvykdyti galutinį sprendimą Užsienietės prieglobsčio byloje ir ją išsiųsti į kilmės valstybę, Užsienietės judėjimo laisvės apribojimai yra pagrįsti.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV.
12. Nagrinėjamoje byloje ginčas iš esmės kilo dėl Užsienietės judėjimo laisvės apribojimo teisėtumo ir pagrįstumo.
Žemesnės instancijos teismas
13. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, jog Užsienietei taikius mažiausiai jos judėjimo laisvę apribojančią alternatyvią sulaikymui priemonę, Užsienietė nepateisino valstybės parodyto pasitikėjimo, pasišalino iš apgyvendinimo vietos ir padarė nusikalstamą veiką, dėl to nagrinėjamu atveju judėjimo laisvės apribojimais siekiamų tikslų negalima pasiekti mažiau jos laisvę varžančiomis priemonėmis ir Užsienietės judėjimo laisvės apribojimas yra pagrįstas. Užsienietė apeliaciniame skunde nurodo, jog nustatyti apribojimai yra nepagrįsti, taikomi per ilgai ir Įstatymo tikslai gali būti pasiekti neribojant Užsienietės judėjimo laisvės.
14. Vertindama Užsienietės teisinę padėtį Lietuvos Respublikoje, teisėjų kolegija nustatė, jog Užsienietės prieglobsčio byloje yra įsiteisėjęs galutinis sprendimas dėl prieglobsčio, dėl to Užsienietė nėra prieglobsčio prašytoja (Įstatymo 2 str. 20 d.).
15. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, jog byloje nustatyti Užsienietės judėjimo laisvės apribojimo pagrindai (Įstatymo 140¹⁹ str. 1 d. 3 p.). Užsienietė su pirmosios instancijos teismo sprendimu nesutinka ir prašo taikyti alternatyvią sulaikymui priemonę netaikant jos judėjimo laisvės apribojimų (Įstatymo 140¹⁹ str. 1 d. 2 p.).
16. Alternatyvių sulaikymui priemonių taikymo pagrindus reglamentuoja Įstatymo 115 straipsnis, kurio 1 dalyje yra nurodyti kriterijai, kuriais remdamasis teismas sprendžia dėl šio straipsnio 2 dalyje numatytų alternatyvaus sulaikymui kriterijų taikymo, t. y. ar nustatyta užsieniečio tapatybė, ar jis nekelia grėsmės valstybės saugumui ir viešajai tvarkai, teikia pagalbą teismui, VSAT ir Migracijos departamentui nustatant jo teisinę padėtį Lietuvos Respublikoje ir kita. Aplinkybių sąrašas nėra baigtinis, todėl teismas gali vertinti ir kitas byloje nustatytas aplinkybes (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018 m. vasario 28 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-3707-575/2018; 2022 m. vasario 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1307-815/2022).
17. Pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2021 m. liepos 2 d. nutarimo Nr. 517 „Dėl valstybės lygio ekstremaliosios situacijos paskelbimo ir valstybės lygio ekstremaliosios situacijos operacijų vadovo paskyrimo“ 1 punktą, šiuo metu Lietuvos Respublikoje paskelbta valstybės lygio ekstremalioji situacija visoje šalyje dėl masinio užsieniečių antplūdžio. Atsižvelgus į tai, taikytinos Įstatymo X2 skyriaus nuostatos (Įstatymo 140⁷ str. 1 d.).
18. Įstatymo 140¹⁹ straipsnio 1 dalis įtvirtina alternatyvių sulaikymui priemonių, taikytinų įvedus Lietuvos Respublikoje ekstremaliąją situaciją, sąrašą: alternatyvios sulaikymui priemonės, nurodytos Įstatymo 115 straipsnio 2 dalies 1, 2 ir 3 punktuose (1 p.), užsieniečio apgyvendinimas VSAT ar kitoje tam pritaikytoje vietoje netaikant judėjimo laisvės apribojimų (2 p.), užsieniečio apgyvendinimas VSAT ar kitoje tam pritaikytoje vietoje nustatant teisę judėti tik apgyvendinimo vietai priklausančioje teritorijoje (3 p.).
19. Byloje nustatyta, jog Užsienietės judėjimo laisvė Lietuvos Respublikoje buvo ribojama nuo jos atvykimo momento, t. y. 2021 m. liepos 2 d. Šiame kontekste atkreiptinas dėmesys, jog pagal Įstatymo 114 straipsnio 5 dalį, užsienietis negali būti sulaikomas ilgiau kaip 6 mėnesiams, išskyrus atvejus, kai jis nebendradarbiauja siekiant jį išsiųsti iš Lietuvos Respublikos (atsisako pateikti apie save duomenis, teikia klaidinančią informaciją ir pan.) arba negaunami reikiami dokumentai tokio užsieniečio išsiuntimui iš valstybės teritorijos įvykdyti. Šiais atvejais sulaikymo terminas gali būti pratęstas papildomam, ne ilgesniam kaip 12 mėnesių, laikotarpiui.
20. Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rūmų 2022 m. rugpjūčio 12 d. sprendimu Užsienietei taikyta alternatyvi sulaikymui priemonė netaikant judėjimo laisvės apribojimų iki 2023 m. vasario 12 d. Nustatyta, jog Užsienietė 2022 m. rugpjūčio 28 d. išėjo iš URC ir negrįžo, o 2022 m. rugpjūčio 29 d. bandydama išvykti iš Lietuvos Respublikos pateikė kitam asmeniui priklausantį dokumentą, buvo sulaikyta ir pripažinta kalta padarius nusikalstamą veiką pagal BK 302 straipsnio 1 dalį. Užsienietei skirta 60 parų arešto bausmė ir 2022 m. spalio 28 d. atlikusi bausmę, ji tą pačią dieną buvo sulaikyta URC.
21. Taigi, pirmosios instancijos teismo 2022 m. spalio 28 d. sprendimas priimtas Užsienietei jau atlikus arešto bausmę už padarytą nusikalstamą veiką ir pirmosios instancijos teismo sprendimu iš esmės buvo pakeista Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rūmų 2022 m. rugpjūčio 12 d. sprendimu iki 2023 m. vasario 12 d. taikyta alternatyvi sulaikymui priemonė netaikant judėjimo laisvės apribojimų. Vis dėlto, byloje nėra nustatyta aplinkybių, jog dėl Užsienietės padarytos nusikalstamos veikos, už kurią, kaip minėta, Užsienietė yra atlikusi bausmę, kiltų grėsmė valstybės saugumui ar viešajai tvarkai. Taip pat pabrėžtina, jog vien ši aplinkybė Įstatyme nėra įtvirtinta kaip pagrindas savaime apriboti asmens judėjimo laisvę.
22. Šiame kontekste teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, jog pagal Įstatymo 113 straipsnio 2 dalį, kai sprendžiama dėl užsieniečio grąžinimo į užsienio valstybę, išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos, įpareigojimo užsieniečiui išvykti iš Lietuvos Respublikos arba prieglobsčio prašytojo perdavimo kitai Europos Sąjungos valstybei narei, atsakingai už prašymo suteikti prieglobstį nagrinėjimą, užsienietis gali būti sulaikytas tik tuo atveju, jeigu sulaikymas būtinas atitinkamam sprendimui priimti ir (ar) vykdyti (jeigu užsienietis trukdo priimti ir (ar) vykdyti sprendimą, gali pasislėpti vengdamas grąžinimo, išsiuntimo ar perdavimo).
23. Pirmosios instancijos teismas nurodė, jog Užsienietės judėjimo laisvės apribojimas yra tikslingas, siekiant įgyvendinti Migracijos departamento sprendimą dėl prieglobsčio ir Užsienietę išsiųsti. Atkreiptinas dėmesys, jog byloje nėra duomenų dėl Užsienietės išsiuntimo realumo ir apibrėžtumo laike, URC nurodžius, jog buvo kreiptasi į kilmės valstybės ambasadą, tačiau atsakymas nėra gautas. Dėl to įvertinus galutinio sprendimo įvykdymo ir Užsienietės išsiuntimo tikimybę, sutikus su pirmosios instancijos teismo argumentais, Užsienietės judėjimo laisvės ribojimas galėtų tapti neterminuotu, tačiau tokia situacija pagal Įstatymą ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką neleistina (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2022 m. liepos 13 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-3360-556/2022).
24. Apibendrindama, teisėjų kolegija konstatuoja, jog nagrinėjamu atveju Užsienietės judėjimo laisvės apribojimas nėra tikslingas ir būtinas, o pirmosios instancijos teismo sprendimu nustatyti judėjimo laisvės apribojimai nėra proporcingi siekiamiems tikslams, t. y. sprendimo dėl prieglobsčio įvykdymui ir Užsienietės išsiuntimui. Taigi, šiuo atveju Įstatyme įtvirtintus tikslus galima pasiekti neribojant Užsienietės judėjimo laisvės, dėl to skiriama alternatyvi sulaikymui priemonė netaikant judėjimo laisvės apribojimų (Įstatymo 140¹⁹ str. 1 d. 2 p.) .
25. Atsižvelgus į tai, apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies ir pirmosios instancijos teismo sprendimas pakeičiamas.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 3 punktu, teisėjų kolegija
nutaria:
Užsienietės R. M. M. apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.
Vilniaus regiono apylinkės teismo Švenčionių rūmų 2022 m. spalio 28 d. sprendimą pakeisti ir sprendimo rezoliucinę dalį išdėstyti taip:
„Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Užsieniečių registracijos centro teikimą tenkinti iš dalies.
Skirti užsienietei R. M. M. alternatyvią sulaikymui priemonę – apgyvendinimą Valstybės sienos apsaugos tarnyboje prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos ar kitoje tam pritaikytoje vietoje netaikant judėjimo laisvės apribojimų iki 2023 m. sausio 28 d., bet ne ilgiau iki kol bus įvykdyta užsienietės išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos procedūra.“
Nutartis neskundžiama.