Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ramūno Gadliausko, Ričardo Piličiausko (kolegijos pirmininkas) ir Arūno Sutkevičiaus (pranešėjas),

Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos atstovei Giulnarai Steponėnienei,

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal (duomenys neskelbtini) piliečiu A. S. M. prisistačiusio asmens apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2022 m. balandžio 8 d. sprendimo administracinėje byloje pagal Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos teikimą dėl alternatyvios sulaikymui priemonės skyrimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

2.1. Užsieniečiai 2021 m. liepos 25 d. atvyko į Lietuvos Respubliką ne per pasienio kontrolės punktą, neteisėtai kirto valstybės sieną ir prieglobsčio pasiprašė juos sulaikius. Užsieniečiai neturėjo teisėtą buvimą patvirtinančių dokumentų, galiojančių vizų, suteikiančių teisę būti Lietuvos Respublikoje. Asmenys neturi gyvenamosios vietos Lietuvos Respublikoje, socialinių, ekonominių ar kitų ryšių su Lietuvos Respublika, todėl neribojant Užsieniečių laisvės yra didelė tikimybė, kad asmenys gali bandyti savavališkai išvykti ir pasislėpti, taip užkirsdami kelią galutinio sprendimo dėl Užsieniečių išsiuntimo įvykdymui.

2.2. Migracijos departamentas 2022 m. vasario 21 d. sprendimu Užsieniečiai buvo įleisti į Lietuvos Respubliką ir apgyvendinti Ruklos Pabėgėlių priėmimo centre, nesuteikiant teisės laisvai judėti Lietuvos Respublikos teritorijoje, 6 mėnesius nuo sprendimo priėmimo dienos. Sprendimas priimtas atsižvelgus į tai, jog per 6 mėnesius nuo asmenų užregistravimo MIGRIS sistemoje dienos, nebuvo priimtas galutinis sprendimas Užsieniečių prieglobsčio byloje.

2.3. Migracijos departamentas 2021 m. spalio 23 d. priėmė sprendimą, be kita ko, nesuteikti Užsieniečiams prieglobsčio Lietuvos Respublikoje ir išsiųsti asmenis iš Lietuvos Respublikos. Užsieniečiai šį sprendimą skundė, Vilniaus apygardos administracinis teismas 2022 m. vasario 3 d. sprendimu skundą tenkino iš dalies. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2022 m. kovo 16 d. nutartimi pirmosios instancijos teismo sprendimą paliko nepakeistą. Dėl to Užsieniečių prieglobsčio byloje yra įsiteisėjęs galutinis sprendimas ir jie nėra prieglobsčio prašytojai, galutinis sprendimas turi būti įvykdytas ir Užsieniečiai turi būti išsiųsti iš Lietuvos Respublikos.

2.4. Atsižvelgus į tai, jog šiuo metu Užsieniečių prieglobsčio byloje yra priimtas galutinis sprendimas ir Užsieniečiai neteko teisės likti Lietuvos Respublikoje, šio sprendimo įvykdymui tikslinga skirti alternatyvią sulaikymui priemonę, nustatant teisę judėti tik apgyvendinimo vietoje priklausančioje teritorijoje.

II.

4. Priimdamas sprendimą pirmosios instancijos teismas vadovavosi Lietuvos Respublikos įstatymo dėl užsieniečių teisinės padėties (toliau – ir Įstatymas) 113 straipsnio 1 dalies 2 ir 5 punktais, 2 dalimi, 114 straipsnio 5 dalimi, 115 straipsnio 1 dalimi.

7. Siekdamas sumažinti Užsieniečių išvykimo iš Lietuvos Respublikos riziką ir užtikrinti visų šeimos narių apgyvendinimą kartu, pirmosios instancijos teismas taikė skirtingas alternatyvias sulaikymui priemones Užsieniečiams ir A. S. M. skyrė alternatyvią sulaikymui priemonę – apgyvendinimą, nustatant teisę judėti tik apgyvendinimo vietai priklausančioje teritorijoje.

III.

9.1. Visiems Užsieniečio šeimos nariams, išskyrus jį patį, judėjimo laisvė nebuvo apribota. Pirmosios instancijos teismas nepatvirtino, jog Užsienietis kelia grėsmę ar pažeidinėja įstatymus, tačiau skundo netenkino, nors Įstatymo 113 straipsnio 5 dalis leidžia tokiu atveju taikyti švelnesnę priemonę. Teismas neatsižvelgė, jog Užsienietis turi nepilnamečių vaikų. Be to, byloje nebuvo vertinamas Užsieniečio elgesys taikant apgyvendinimo režimą. Dėl to pagrindų toliau riboti Užsieniečio judėjimo laisvę taikant griežčiausią priemonę ir ribojant asmens judėjimo laisvę nėra.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV.

10. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl Užsieniečio judėjimo laisvės ribojimo pagrįstumo.

11. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, jog nagrinėjamu atveju siekiant sumažinti Užsieniečių pasislėpimo ar išvykimo iš Lietuvos Respublikos riziką, Užsieniečiui, skirtingai nei nepilnamečiams vaikams ir jų motinai, skirtini judėjimo laisvės ribojimai.

12. Užsienietis apeliaciniame skunde nurodo, jog judėjimo laisvė ribojama nepagrįstai ir prašo palikti apgyvendinimą, tačiau netaikyti judėjimo laisvės ribojimų.

13. Vertindama Užsieniečio teisinį statusą Lietuvos Respublikoje, teisėjų kolegija nustatė, jog Migracijos departamentas 2021 m. spalio 23 d. sprendimu nesuteikė Užsieniečiams prieglobsčio Lietuvos Respublikoje ir nusprendė išsiųsti asmenis iš Lietuvos Respublikos. Užsieniečiai šį sprendimą skundė, Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui 2022 m. kovo 16 d. nutartimi atmetus Užsieniečių apeliacinį skundą, Užsieniečių prieglobsčio byloje įsiteisėjo galutinis sprendimas (Įstatymo 2 str. 6⁴ d.). Atsižvelgiant į tai Užsienietis nėra prieglobsčio prašytojas (Įstatymo 2 str. 20 d.).

14. Atkreiptinas dėmesys, jog Užsieniečio judėjimo laisvė buvo ribojama Migracijos departamento 2022 m. vasario 21 d. sprendimu Nr. 22S3217, kuriuo Užsienietis kaip prieglobsčio prašytojas buvo 6 mėnesiams apgyvendintas Įstatymo 140⁸ straipsnio 3 dalyje nurodytoje laikino apgyvendinimo vietoje nesuteikiant jam teisės laisvai judėti Lietuvos Respublikos teritorijoje. Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui 2022 m. kovo 16 d. nutartimi atmetus Užsieniečių apeliacinį skundą prieglobsčio byloje, Užsienietis neteko prieglobsčio prašytojo teisinio statuso. Atsižvelgdama į asmens teisinio statuso Lietuvos Respublikoje pasikeitimą, VSAT kreipėsi į pirmosios instancijos teismą, prašydama skirti Užsieniečiui alternatyvią sulaikymui priemonę, nustatant judėjimo laisvės ribojimus.

15. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad egzistuoja Įstatymo 113 straipsnio 1 dalies 2 ir 5 punkte bei 2 dalyje numatyti Užsieniečio sulaikymo pagrindai, o atsižvelgus į Įstatymo 115 straipsnio 1 dalį ir byloje nustatytas aplinkybes, siekiant taikyti skirtingas priemones šeimos nariams (motinai ir nepilnamečiams vaikams neribojant judėjimo laisvės, o Užsieniečiui ribojant), Užsieniečiui skirtina Įstatymo 115 straipsnio 2 dalies 5 punkte nustatyta alternatyvi sulaikymui priemonė, ribojant Užsieniečio judėjimo laisvę.

16. Įstatymo 113 straipsnio 1 dalis numato užsieniečio, kuris nėra Europos Sąjungos valstybės narės pilietis, jo šeimos narys arba kitas asmuo, kuris pagal Europos Sąjungos teisės aktus naudojasi laisvo asmenų judėjimo teise, sulaikymo pagrindus. Įstatymo 113 straipsnio 1 dalies 2 punktas nustato, kad užsienietis gali būti sulaikytas, kai neteisėtai atvyko į Lietuvos Respubliką ar neteisėtai joje yra, o 5 punktas nustato užsieniečio sulaikymo pagrindus, kai priimamas sprendimas užsienietį išsiųsti iš Lietuvos Respublikos arba iš kitos valstybės, kuriai taikoma 2001 m. gegužės 28 d. Tarybos direktyva 2001/40/EB dėl abipusio sprendimų dėl trečiųjų šalių piliečių išsiuntimo pripažinimo.

17. Įstatymo 115 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog atsižvelgdamas į tai, kad užsieniečio tapatybė nustatyta, jis nekelia grėsmės valstybės saugumui ir viešajai tvarkai, teikia pagalbą teismui, Valstybės sienos apsaugos tarnybai ir Migracijos departamentui nustatant jo teisinę padėtį Lietuvos Respublikoje bei kitas aplinkybes, teismas gali užsieniečiui skirti alternatyvią sulaikymui priemonę.

18. To paties straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad alternatyvios sulaikymui priemonės yra, be kita ko, apgyvendinimas VSAT, netaikant judėjimo laisvės apribojimų (4 p.); apgyvendinimas užsienietį VSAT, nustatant teisę judėti tik apgyvendinimo vietai priklausančioje teritorijoje (5 p.).

19. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, jog Užsienietis apeliaciniu skundu neginčija alternatyvios sulaikymui priemonės taikymo, tačiau prašo taikyti švelnesnę, Įstatymo 115 straipsnio 2 dalies 4 punkte įtvirtintą priemonę netaikant judėjimo laisvės ribojimų. Atsižvelgdama į tai, teisėjų kolegija apeliacinio skundo ribose nagrinėja Užsieniečio judėjimo laisvės ribojimų, ne alternatyvios sulaikymui priemonės taikymo pagrįstumą.

20. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, jog atsižvelgus į tai, kad byloje nėra duomenų, jog Užsieniečiai keltų grėsmę valstybės saugumui ir viešajai tvarkai, būtų bandę pasislėpti ar pabėgti iš Lietuvos Respublikos, nepilnamečių vaikų intereso užtikrinimui S. I. H. ir jos nepilnamečių vaikų judėjimo laisvės ribojimas nebūtų proporcinga ir būtina priemonė. Taigi, vienintelio šeimos nario, Užsieniečio, judėjimo laisvė pirmosios instancijos teismo iš esmės buvo apribota nustačius pagrindus, leidžiančius neriboti asmens judėjimo laisvės, tačiau siekiant Užsieniečių išvykimo iš Lietuvos Respublikos rizikos sumažinimo ir visų šeimos narių apgyvendinimo kartu užtikrinimo tikslų.

21. Įvertinusi, jog Užsieniečio judėjimo laisvė yra ribojama nuo 2021 m. liepos 25 d., atvykimo į Lietuvos Respubliką momento, t. y. beveik vienus metus, be to, nagrinėjamoje byloje nenustatyta duomenų, kad per visą apgyvendinimo laikotarpį Užsienietis būtų pažeidęs nustatytą apgyvendinimo tvarką ar taisykles ir / arba keltų grėsmę valstybės saugumui ar viešajai tvarkai, teisėjų kolegija sutinka su apeliacinio skundo argumentais, jog nagrinėjamu atveju griežtesnės alternatyvios sulaikymui priemonės taikymas nėra būtinas. Teisėjų kolegijos vertinimu, Užsieniečio šeimos nariams nustatyti pagrindai, leidžiantys neriboti judėjimo laisvės, yra taikytini ir Užsieniečiui, o griežtesnės priemonės nustatant judėjimo laisvės ribojimus taikymas nėra proporcingas Užsieniečių pasišalinimo prevencijos tikslui pasiekti.

22. Pažymėtina, jog Užsieniečio judėjimo laisvė yra varžoma beveik metus. VSAT nurodo, jog ribojimai nustatytini siekiant įgyvendinti galutinį sprendimą Užsieniečio prieglobsčio byloje, tačiau nagrinėjamu atveju nenustatyta, kokių realių veiksmų buvo imtasi dėl galutinio sprendimo įgyvendinimo ir Užsieniečio išsiuntimo į kilmės valstybę. Tokiu atveju teisėjų kolegija neturi duomenų dėl Užsieniečio išsiuntimo į kilmės valstybę įvykdymo apibrėžtumo laike, todėl tolimesnis Užsieniečio judėjimo laisvės ribojimas negali būti pripažintas pagrįstu ir proporcingu siekiamam tikslui – galutinio sprendimo įvykdymui – pasiekti.

23. Atsižvelgiant į nurodytus argumentus, konstatuotina, jog alternatyvios sulaikymui priemonės, nustatant judėjimo laisvės ribojimus (Įstatymo 115 str. 2 d. 5 p.) taikymas nėra pagrįstas ir proporcingas. Užsieniečiui skirtina alternatyvi sulaikymui priemonė, netaikant judėjimo laisvės apribojimų (Įstatymo 115 str. 2 d. 4 p.).

24. Dėl to pirmosios instancijos teismo sprendimas keistinas ir apeliacinis skundas tenkintinas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 3 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

(duomenys neskelbtini) piliečiu A. S. M. prisistačiusio asmens apeliacinį skundą tenkinti.

Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2022 m. balandžio 8 d. sprendimą pakeisti.

Skirti (duomenys neskelbtini) piliečiu A. S. M. prisistačiusiam asmeniui alternatyvią sulaikymui priemonę – apgyvendinimą Pabėgėlių priėmimo centre, netaikant judėjimo laisvės apribojimų iki 2022 m. spalio 8 d., bet ne ilgiau nei bus įvykdytas galutinis sprendimas prieglobsčio byloje.

Nutartis neskundžiama.