Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų sprendimas

Įžanginė dalis

dalyvaujant Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir VSAT) Vilniaus pasienio rinktinės Migracijos skyriaus atstovei Svetlanai Zabarauskienei,

Irako Respublikos piliečiais prisistatantiems A. S. M. ir S. I. H., jų įgaliotajam atstovui advokatui Vitalijui Jaroščenkai,

viešame teismo posėdyje nuotoliniu būdu, naudojantis vaizdo konferencijų ir pokalbių platforma „Zoom“, žodinio proceso tvarka išnagrinėjo VSAT Vilniaus pasienio rinktinės Migracijos skyriaus teikimą dėl alternatyvios sulaikymui priemonės skyrimo Irako Respublikos piliečiais prisistatantiems A. S. M. ir S. I. H. bei jų nepilnamečiams vaikams Y. A. S., A. A. S., R. A. S..

Aprašomoji dalis

nustatė:

VSAT Vilniaus pasienio rinktinės Migracijos skyrius teikimu prašo skirti Irako Respublikos piliečiais prisistatantiems A. S. M. ir S. I. H. bei jų nepilnamečiams vaikams Y. A. S., A. A. S., R. A. S. (toliau – ir užsieniečiai) 6 (šešių) mėnesių laikotarpiui alternatyvią sulaikymui priemonę – apgyvendinimą Pabėgėlių priėmimo centre, nustatant teisę judėti tik apgyvendinimo vietai priklausančioje teritorijoje, bet ne ilgiau nei bus įvykdytas Migracijos departamento sprendimas dėl jų išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos.

Teikime nurodyta, kad 2021 m. liepos 25 d. VSAT Vilniaus pasienio rinktinės Puškų pasienio užkardos pareigūnai Ignalinos savivaldybės ribose sulaikė 12 asmenų grupę, kurie pažeisdami Šengeno sienų kodekso nuostatas, neturėdami teisėtą buvimą šalyje patvirtinančių dokumentų, t. y. galiojančių Šengeno ar nacionalinių vizų, suteikiančių teisę atvykti ir būti Lietuvos Respublikoje, pėsčiomis, neteisėtai, neleistinoje vietoje kirto Lietuvos Respublikos valstybės sieną iš Baltarusijos Respublikos į Lietuvos Respubliką.

Aiškinantis įvykio aplinkybes nustatyta, kad sulaikytų asmenų grupėje buvo ir užsieniečiai su savo nepilnamečiais vaikasi. Sulaikymo metu užsieniečiai žodžiu pasiprašė prieglobsčio Lietuvos Respublikoje.

Migracijos departamentas vadovaudamasis Lietuvos Respublikos įstatymo Dėl užsieniečių teisinės padėties (toliau – ir Įstatymas) 5 straipsnio 6 dalimi apgyvendino užsieniečius VSAT, o nuo 2021 m. rugsėjo 24 d. perkėlė į Pabėgėlių priėmimo centrą, adresu Jonavos r. sav., Ruklos mstl., Karaliaus Mindaugo g. 18, kur gyvena iki šiol.

2021 m. spalio 23 d. Migracijos departamentas paminėtų užsieniečių atžvilgiu priėmė sprendimą Nr. 21M34784 nesuteikti prieglobsčio (pabėgėlio statuso ir papildomos apsaugos) Lietuvos Respublikoje, išsiųsti iš Lietuvos Respublikos, uždrausti atvykti į Lietuvops Respubliką, įtraukti į Šengeno informacinę sistemą perspėjimą dėl draudimo atvykti ir apsigyventi. Sprendimą dėl užsieniečių išsiuntimo yra pavesta vykdyti VSAT.

Užsieniečiai nesutiko su priimtu Migracijos departamento sprendimu ir jį apskundė Migracijos departamento 1-ajai skundų dėl prieglobsčio sprendimų komisijai, tačiau Migracijos departamento 1-oji skundų dėl prieglobsčio sprendimų komisija skundą atmetė.

Užsieniečiai nesutiko su priimtu sprendimu ir pateikė skundą Vilniaus apygardos administraciniam teismui. 2022 m. vasario 3 d. Vilniaus apygardos administracinis teismas sprendimu užsieniečių skundą tenkino iš dalies, skundą dalyje dėl prieglobsčio nesuteikimo atmetė. Užsieniečiai šį sprendimą apskundė Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2022 m. kovo 16 d. nutartimi užsieniečių skundą atmetė. Įsiteisėjus Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2022 m. kovo 16 d. nutarčiai, kuri yra galutinė ir neskundžiama, pasikeitė užsieniečių teisinis statusas Lietuvoje, jie nėra prieglobsčio prašytojai, užsieniečiai neteko teisės likti Lietuvos Respublikos teritorijoje, todėl turi būti sprendžiamas klausimas dėl jų išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos.

Migracijos departamentas 2022 m. vasario 21 d. užsieniečių atžvilgiu priėmė sprendimus įleisti paminėtus užsieniečius į Lietuvos Respubliką, kadangi per šešis mėnesius nuo asmenų užregistravimo MIGRIS nebuvo priimtas galutinis sprendimas dėl jų teisinės padėties ir apgyvendinti asmenis Įstatymo 140⁸ straipsnio 3 dalyje nurodytoje laikino apgyvendinimo vietoje, nesuteikiant jiems teisės laisvai judėti Lietuvos Respublikos teritorijoje šešis mėnesius nuo sprendimo priėmimo dienos.

Teikime nurodyta, kad užsieniečiai akivaizdžiai piktnaudžiauja migracine sistema, kadangi į Lietuvos Respubliką atvyko ne per pasienio kontrolės punktą, neteisėtai kertant valstybės sieną, nepateikė vizos ar leidimo gyventi, suteikiančių teisę būti Lietuvos Respublikoje, ir tik sulaikyti pateikė prieglobsčio prašymus. Minėti užsieniečiai neturi pastovios gyvenamosios vietos Lietuvos Respublikoje, neturi šeiminių ryšių su asmenimis, gyvenančiais Lietuvos Respublikoje, ar socialinių, ekonominių ar kitų ryšių su Lietuvos Respublika. Įsiteisėjus Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutarčiai, kuri yra galutinė ir neskundžiama, pasikeitė užsieniečių teisinis statusas, jie nėra prieglobsčio prašytojai, užsieniečiai neteko teisės likti Lietuvos Respublikos teritorijoje, todėl turi būti išspręstas klausimas dėl jų išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos.

VSAT Vilniaus pasienio rinktinės Migracijos skyriaus įgaliotoji atstovė teismo posėdžio metu palaikė teikimą jame nurodytais argumentais ir prašė taikyti alternatyvią sulaikymui priemonę.

Užsieniečiai teismo posėdžio metu su teikimu sutiko iš dalies ir paaiškino, kad jų dukra yra neįgali, turi du nepilnamečius vaikus, todėl nori, kad nebūtų taikomi judėjimo laisvės ribojimai.

Užsieniečių ir jų nepilnamečių vaikų įgaliotasis atstovas teismo posėdžio metu su teikimu sutiko iš dalies ir prašė netaikyti judėjimo laisvės ribojimų.

Teikimas tenkintinas iš dalies.

Įstatymo 113 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad užsienietis, kuris nėra Europos Sąjungos valstybės narės pilietis, jo šeimos narys arba kitas asmuo, kuris pagal Europos Sąjungos teisės aktus naudojasi laisvo asmenų judėjimo teise, be kita ko gali būti sulaikytas, kai užsienietis neteisėtai atvyko į Lietuvos Respubliką ar neteisėtai joje yra (2 punktas); kai priimamas sprendimas užsienietį išsiųsti iš Lietuvos Respublikos arba iš kitos valstybės, kuriai taikoma 2001 m. gegužės 28 d. Tarybos direktyva 2001/40/EB dėl abipusio sprendimų dėl trečiųjų šalių piliečių išsiuntimo pripažinimo (5 punktas). Be to, Įstatymo 113 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad kai sprendžiama dėl užsieniečio grąžinimo į užsienio valstybę, išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos, įpareigojimo užsieniečiui išvykti iš Lietuvos Respublikos arba prieglobsčio prašytojo perdavimo kitai Europos Sąjungos valstybei narei, atsakingai už prašymo suteikti prieglobstį nagrinėjimą, užsienietis gali būti sulaikytas tik tuo atveju, jeigu sulaikymas būtinas atitinkamam sprendimui priimti ir (ar) vykdyti (jeigu užsienietis trukdo priimti ir (ar) vykdyti sprendimą, gali pasislėpti vengdamas grąžinimo, išsiuntimo ar perdavimo).

Įstatymo 114 straipsnio 5 dalyje numatyta, kad užsienietis negali būti sulaikomas ilgiau kaip 6 mėnesiams, išskyrus atvejus, kai jis nebendradarbiauja siekiant jį išsiųsti iš Lietuvos Respublikos (atsisako pateikti apie save duomenis, teikia klaidinančią informaciją ir pan.) arba negaunami reikiami dokumentai tokio užsieniečio išsiuntimui iš valstybės teritorijos įvykdyti. Šiais atvejais sulaikymo terminas gali būti pratęstas papildomam, ne ilgesniam kaip 12 mėnesių, laikotarpiui.

Įstatymo 115 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, jog teismas, atsižvelgdamas į tai, kad užsieniečio tapatybė nustatyta, jis nekelia grėsmės valstybės saugumui ir viešajai tvarkai, teikia pagalbą teismui, VSAT ir Migracijos departamentui nustatant jo teisinę padėtį Lietuvos Respublikoje bei kitas aplinkybes, gali užsieniečiui skirti alternatyvią sulaikymui priemonę.

Užsieniečiai į Lietuvos Respublikos teritoriją atvyko neteisėtai kirsdami Lietuvos Respublikos valstybės sieną, ne per pasienio kontrolės punktą, nepateikė vizos ar leidimo gyventi, suteikiančių teisę būti Lietuvos Respublikoje, prieglobsčio pasiprašė tik tada, kai buvo sulaikyti, kas duoda pagrindo daryti išvadą, kad Lietuvos Respublika nėra galutinis jų kelionės tikslas, užsieniečiai neturi gyvenamosios vietos Lietuvos Respublikoje, neturi šeiminių ryšių su asmenimis, gyvenančiais Lietuvos Respublikoje, ar socialinių, ekonominių ar kitų ryšių su Lietuvos Respublika, yra priimtas sprendimas dėl jų išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos, jie nebėra prieglobsčio prašytojai, todėl yra pagrindas manyti, kad užsieniečiai linkę pažeidinėti įstatymus, ir gali pasislėpti vengdami išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos. Konstatuotina, jog egzistuoja Įstatymo 113 straipsnio 1 dalies 2 ir 5 punkte bei 2 dalyje numatyti užsieniečių sulaikymo pagrindai. Visgi byloje nesant duomenų, kad užsieniečiai keltų grėsmę valstybės saugumui ir viešajai tvarkai, nuo atvykimo į Lietuvą nebandė pasislėpti arba pabėgti iš Lietuvos Respublikos, užsieniečiams priklausant pažeidžiamų asmenų grupei, kadangi turi nepilnamečių vaikų, alternatyvios sulaikymui priemonės – apgyvendinimo Pabėgėlių priėmimo centre, nustatant teisę judėti tik apgyvendinimo vietai priklausančioje teritorijoje – taikymas užsienietės Shaima I. H. ir jos nepilnamečių vaikų Yosif A. S., A. A. Salem ir Ravad A. S. atžvilgiu negalėtų būti pripažintas proporcinga priemone, kadangi tinkamas nepilnamečių vaikų interesų bei poreikių užtikrinimas yra nepalyginamai svarbesnis tikslas, kuris gali būti užtikrinamas paskyrus Shaima I. H. ir jos nepilnamečiams vaikams Yosif A. S., A. A. Salem ir Ravad A. S. Įstatymo 115 straipsnio 2 dalies 4 punkte nurodytą alternatyvią sulaikymui priemonę – apgyvendinimą Pabėgėlių priėmimo centre netaikant judėjimo laisvės apribojimų. Teismo vertinimu, ši alternatyvi sulaikymui priemonė yra pakankama ir proporcinga nagrinėjamoje individualioje situacijoje (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2021 m. gruodžio 1 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-4244-502/2021). Siekiant sumažinti užsieniečių išvykimo iš Lietuvos Respublikos riziką, taip pat užtikrinant visų šeimos narių apgyvendinimą kartu, užsieniečiui A. S. Mshkhte skirtina alternatyvi sulaikymui priemonė – apgyvendinimas Pabėgėlių priėmimo centre, nustatant teisę judėti tik apgyvendinimo vietai priklausančioje teritorijoje, kuri yra pakankama ir proporcinga nagrinėjamoje situacijoje.

Esant šioms aplinkybėms, teikimas tenkintinas iš dalies ir Irako Respublikos piliečiu prisistatančiam A. S. Mshkhte skirtina alternatyvi sulaikymui priemonė – apgyvendinimas Pabėgėlių priėmimo centre, nustatant teisę judėti tik apgyvendinimo vietai priklausančioje teritorijoje, o Irako Respulikos piliečiais prisistatantiems Shaima I. H. ir jos nepilnamečiams vaikams Yosif A. S., A. A. Salem ir Ravad A. S. skirtina alternatyvi sulaikymui priemonė – apgyvendinimas Pabėgėlių priėmimo centre netaikant judėjimo laisvės apribojimų, visą šeimą apgyvendinant kartu, 6 (šešių) mėnesių laikotarpiui, terminą skaičiuojant nuo 2022 m. balandžio 8 d., bet ne ilgiau nei bus įvykdytas Migracijos departamento sprendimas dėl jų išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos įstatymo Dėl užsieniečių teisinės padėties 10 straipsnio 1 punktu, 23 straipsnio 6, 7, 8 punktais, 113 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 2 dalimi, 115 straipsnio 1 dalimi, 2 dalies 4 punktu, 5 dalimi,

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

Teikimą tenkinti iš dalies.

Skirti Irako Respublikos piliečiu prisistatančiam A. S. M., gimusiam 1983 m. gegužės 16 d., alternatyvią sulaikymui priemonę – apgyvendinimą Pabėgėlių priėmimo centre, nustatant teisę judėti tik apgyvendinimo vietai priklausančioje teritorijoje 6 (šešių) mėnesių laikotarpiui nuo 2022 m. balandžio 8 d. iki 2022 m. spalio 8 d., bet ne ilgiau nei bus įvykdytas Migracijos departamento sprendimas dėl jo išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos.

Skirti Irako Respublikos piliečiais prisistatantiems S. I. H., gimusiai 1988 m. kovo 5 d., ir jos nepilnamečiams vaikams Y. A. S., gimusiam 2008-09-26, A. A. S., gimusiai 2010 m. rugsėjo 11 d., ir R. A. S., gimusiam 2015-10-21, alternatyvią sulaikymui priemonę – apgyvendinimą Pabėgėlių priėmimo centre, netaikant judėjimo laisvės apribojimų, 6 (šešių) mėnesių laikotarpiui nuo 2022 m. balandžio 8 d. iki 2022 m. spalio 8 d., bet ne ilgiau nei bus įvykdytas Migracijos departamento sprendimas dėl jų išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos.

Sprendimas įsigalioja nuo paskelbimo momento, tačiau per trisdešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui per Valstybės sienos apsaugos tarnybą prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos.