Vilniaus apygardos teismo nutartis

2025-07-16 · Administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla Nr. AN2-276-1053/2025

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2025-07-16
Bylos Nr.
AN2-276-1053/2025
Teisminio proceso Nr.
4-68-3-00504-2025-9
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Teisėjas
Ugnė Gailiūnienė
Pažeidėjas
V. L.
Kategorijos
Administracinio nusižengimo byla Nr. AN2-276-1053/2025Teisminio proceso Nr. 4-68-3-00504-2025-9Procesinio sprendimo kategorijos: 16.11.3; 21.11.10 (S)
VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2025 m. liepos 16 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Ugnė Gailiūnienė teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą pagal administracinėn atsakomybėn patraukto asmens V. L. (toliau – ir Pareiškėjas) apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. gegužės 27 d. nutarties, kuria netenkintas administracinėn atsakomybėn patraukto asmens V. L. skundas dėl Vilniaus miesto savivaldybės administracijos (toliau – ir Institucija) 2025 m. vasario 17 d. nutarimo Nr. SAVAD-13-ANR_N-2986-2025 (toliau – ir Nutarimas), kuriuo V. L. patrauktas administracinėn atsakomybėn pagal ANK 417 straipsnio 2 dalį ir jam paskirta administracinė nuobauda – 30 Eur dydžio bauda.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Pirmosios instancijos teismo nustatytos faktinės aplinkybės

1. Vilniaus miesto savivaldybės administracijos 2025 m. vasario 17 d. nutarimu Nr. SAVAD-13-ANR_N-2986-2025 V. L. nubaustas už tai, kad 2024 m. gruodžio 14 d., 19.45 val., T. Kosciuškos g. 10, Vilniuje, vairuodamas transporto priemonę „Mitshubishi Pajero“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) sustojo ir stovėjo kelio ženklo ,,Zona, kurioje draudžiama stovėti“ galiojimo teritorijoje. Tokiais savo veiksmais V. L. pažeidė Kelių eismo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. gruodžio 11 d. nutarimu Nr. 1950 (toliau – ir KET), 8 punkto, 1 priedo 540 punkto reikalavimus ir padarė administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 417 straipsnio 2 dalyje, už ką jam paskirta administracinė nuobauda – 30 Eur dydžio bauda.

Šalies argumentai

2. Nesutikdamas su priimtu Nutarimu, administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo V. L. pateikė skundą Vilniaus miesto apylinkės teismui, prašydamas panaikinti Nutarimą ir administracinio nusižengimo teiseną jo atžvilgiu nutraukti.

Žemesnės instancijos teismas

3. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. gegužės 29 d. nutartimi administracinėn atsakomybėn patraukto asmens V. L. skundas dėl Nutarimo netenkintas. Teismas nutartyje nurodė, kad Institucija tinkamai įvertino visas įvykio aplinkybes, nustatė, jog buvo padarytas administracinis nusižengimas, o asmuo kaltas dėl jo padarymo, taip pat už padarytą nusižengimą buvo paskirta įstatymo nuostatas atitinkanti administracinė nuobauda.

II. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį prašymai ir argumentai

4. Apeliaciniu skundu Pareiškėjas prašo išreikalauti iš Vilniaus miesto apylinkės teismo jam pateiktą skundą su priedais, panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. gegužės 27 d. nutartį ir administracinio nusižengimo teiseną jo atžvilgiu nutraukti.

4.1. Skunde nurodoma, kad į galimai padaryto administracinio nusižengimo aplinkybes buvo pasižiūrėta formaliai, neatsižvelgiant į konkrečią situaciją bei remiantis subjektyviais Institucijos argumentais. Iš Institucijos nebuvo išreikalauta įrodymų, pagrindžiančių, kad administracinis nusižengimas buvo padarytas. Teismas subjektyviai vertino situaciją bei skundžiamoje nutartyje nepašalino abejonių dėl to, ar administracinis nusižengimas buvo padarytas.

4.2. Pareiškėjo teigimu, neįrodyta, kad Nutarime nurodytoje vietoje tikrai galiojo kelio ženklas „Zona, kurioje draudžiama sustoti ir stovėti“. Pareiškėjas tokio ženklo nematė. Pirmosios instancijos teismas, priimdamas nutartį, vadovavosi ne galimai administracinio nusižengimo metu surinktais įrodymais, kurie būtų pašalinę bet kokias abejones, o Institucijos formaliai pateikta dokumentacija, kad neva minimoje vietoje buvo kelio ženklas, kurį Pareiškėjas pažeidė. Institucija pateikė „Google maps“ nuotraukas, darytas 2024 m. gegužės mėn., taip pat Institucijos techninių eismo reguliavimo priemonių informacinės sistemos 2024 m. rugsėjo 25 d. nuotraukas, tačiau Institucijos darbuotojas, fiksuodamas neva padarytą administracinį nusižengimą, privalėjo realiuoju laiku, 2024 m. gruodžio 14 d. 19.45 val., užfiksuoti kelio ženklą, dėl kurio nesilaikymo Pareiškėjo atžvilgiu buvo priimtas nutarimas ir paskirta bauda. Be to, Institucijos darbuotojas turėjo kūno (BODY) kameras, kuriomis galėjo užfiksuoti visą maršrutą nuo kelio ženklo iki Pareiškėjo bei kitų automobilių. Institucija jau ne pirmą kartą pateikia realybės neatitinkančius duomenis.

4.3. Anot Pareiškėjo, jis yra silpnoji šalis, kuri gina savo interesus bei prašo pateikti visas abejones galinčius pašalinti įrodymus. Nors pirmosios instancijos teismui nekilo abejonių, kad pažeidimus fiksuojantis pareigūnas visada įsitikina, ar kelio ženklai yra įrengti tinkamai, tačiau kyla klausimas, kodėl jis nefiksuoja ir šiuo atveju nefiksavo pagrindinio įrodymo, kuris pagrįstų padarytą administracinį nusižengimą.

4.4. Skunde pažymima ir tai, kad nors teismas skundžiamoje nutartyje nurodė, kad pagal einamas pareigas ((duomenys neskelbtini)) Pareiškėjas turėjo suprasti, jog važiuojamosios dalies dangos spalvos su trinkelėmis išklotu atskyrimu per vidurį kelias yra skirtas dviračiams, o ne automobiliams statyti, Pareiškėjo užimamos pareigos nieko bendra su kelio dangos spalva ar išlotomis trinkelėmis neturi, galimo administracinio nusižengimo padarymo metu buvo tamsus paros metas, snyguriavo ir kelio danga buvo šlapia bei pakeitusi savo spalvą. Kitaip nei nagrinėjamoje byloje Institucija ar pirmosios instancijos teismas, nei Pareiškėjas, nei jam pavaldūs pareigūnai nepriima nutarimų administracinių nusižengimų bylose galimų pažeidėjų nenaudai tais atvejais, kai egzistuoja abejotinos aplinkybės, t. y. kai nėra surinkta neginčytinų įrodymų dėl padaryto administracinio nusižengimo. Nesant neginčytinų įrodymų asmenims nėra reiškiami įtarimai ir baudžiamosiose bylose.

Atsiliepimas

5. Vilniaus miesto savivaldybės administracijos viešosios tvarkos grupė, atstovaujama Tatjanos Borodenkovos, atsiliepimu į Pareiškėjo apeliacinį skundą prašo skundą atmesti ir palikti galioti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. gegužės 27 d. nutartį nepakeistą.

5.1. Atsiliepime nesutinkama su Pareiškėjo teiginiais, jog byloje nėra surinkta pakankamai jo kaltę pagrindžiančių įrodymų. Bylos medžiagoje yra pateiktos tiek V. L. automobilio, tiek ir KET 1 priedo kelio ženklų Nr. 540 „Zona, kurioje draudžiama stovėti“ fotonuotraukos. Teismų praktikoje ne kartą pažymėta, kad pažeidimo faktui fiksuoti nėra būtina, kad automobilis būtų užfiksuotas prie pat draudžiamojo kelio ženklo (daugeliu atveju tai net nėra įmanoma padaryti), svarbu, kad matytųsi, jog automobilis stovi šio kelio ženklo galiojimo zonoje, kaip ir yra nagrinėjamu atveju. Teismų yra išaiškinta ir tai, jog vien ta aplinkybė, kad nuotraukų padarymo laikas nesutampa ar jos padarytos ne pagal visus panoraminės fotografijos reikalavimus, savaime nepaneigia jose užfiksuotų objektyvių duomenų ir neeliminuoja pažeidimą padariusio asmens administracinės atsakomybės (Šiaulių apygardos teismo nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. AN2-66-875/2023). Iš Pareiškėjo teismui pateikto vaizdo įrašo matyti, jog pareigūnas, fiksavęs pažeidimą, nurodė, kad kelio ženklo nuotraukas turi, neigiamas atsakymas buvo pateiktas tik tada, kai Pareiškėjas pradėjo kelti klausimą dėl nepertraukiamo vaizdo įrašo. Pastebėtina, kad draudžiamieji kelio ženklai nagrinėjamu atveju yra įrengti iš kelių įvažiavimų į pažeidimo fiksavimo vietą. Iš kurios pusės atvažiavo kiekvienas iš pažeidimo vietoje užfiksuotų automobilių (įskaitant ir paties Pareiškėjo), juos fiksuojant nėra žinoma. Tam ir yra daromos kelio ženklų nuotraukos iš kelių įvažiavimų, o nepertraukiamų vaizdo įrašų darymas tokiose situacijose nėra tikslingas ir yra perteklinis veiksmas.

5.2. Institucijos atstovė nurodo, jog pažeidimus fiksuojantys pareigūnai visada įsitikina, ar kelio ženklai yra įrengti tinkamai. Byloje nenustatyta, kad pareigūnas būtų suinteresuotas nepagrįstai apkaltinti Pareiškėją ar kaip nors jam pakenkti. Tokių aplinkybių nenustatė ir teismas. Atitinkamai tuo atveju, jeigu, kaip teigia Pareiškėjas, kelio ženklas pažeidimo fiksavimo metu būtų nulaužtas ar jo ten nebūtų buvę, pareigūnas pažeidimo nebūtų fiksavęs.

5.3. Institucijos atstovė taip pat pažymi, kad siekiant įvertinti Pareiškėjo versiją dėl kelio ženklo nebuvimo, buvo vertinami tiek „Google maps“ duomenys, tiek ir Vilniaus miesto savivaldybės techninių eismo reguliavimo priemonių informacinės sistemos duomenys, šie duomenys sutampa. Buvo nustatyta, kad KET 1 priedo kelio ženklas Nr. 540 „Zona, kurioje draudžiama stovėti“, kurį Pareiškėjas pravažiavo nusižengimo padarymo vakarą, buvo įrengtas dar iki fiksuoto pažeidimo, o ne naujai atsiradęs po pažeidimo fiksavimo, paskutinį kartą kelio ženklas atnaujintas 2024 m. rugsėjo 25 d. Jeigu su kelio ženklu būtų atlikti kažkokių trečiųjų asmenų veiksmai ar kt., tai turėtų matytis patikrinus techninių eismo reguliavimo priemonių žemėlapyje, tačiau tikrinant duomenis jau gerokai po pažeidimo fiksavimo tokios informacijos nebuvo, todėl Pareiškėjo teiginiai, kad kelio ženklas galėjo būti nulaužtas chuliganų ar nusuktas, yra tik teorinės prielaidos, nepagrįstos jokiais duomenimis ir pirmos instancijos teismo pagrįstai pripažinti jo gynybine pozicija. Visiškai neįtikinama ir Pareiškėjo teisme iškelta versija, kad kelio ženklą galėjo uždengti kas nors iš Sluškų g. 3, pastato balkono. Pastebėtina, kad ant to paties stulpo be aptariamo draudžiamojo kelio ženklo yra įrengti ir kiti kelio ženklai, taigi, vien draudžiamojo kelio ženklo atskirai nusukti, uždengti ir pan. neįmanoma. Be to, iš Pareiškėjo teisme pateiktų naujai darytų kelio ženklo nuotraukų matyti, kad kelio ženklas nėra pakitęs, kas tik patvirtina Institucijos techninių eismo reguliavimo priemonių informacinės sistemos duomenis, jog ir bylai aktualiu laikotarpiu jokių kelio ženklo korekcijų daryta nebuvo.

5.4. Atsilipime pažymėta, kad KET 1 priedo kelio ženklas Nr. 540 „Zona, kurioje draudžiama stovėti“ buvo gerai matomas, neuždengtas jokiais krūmais ar medžiais, kurie galėtų užstoti kelio ženklą. Taigi, Pareiškėjas, važiuodamas jo nurodyta trajektorija, turėjo aptariamą kelio ženklą matyti. Teismas pagrįstai vertino ir tai, jog V. L. automobilį pastatė dviračių gatvėje – ne tik toje vietoje įrengti draudžiamieji kelio ženklai, bet ir pati aplinkos infrastruktūra (kita važiuojamosios dalies dangos spalva su trinkelėmis išklotu atskyrimu per vidurį, KET 1 priedo kelio ženklas Nr. 559 „Dviračių gatvė“ ir kelio ženklas Nr. 611 „Aklakelis“, parkavimą leidžiančių kelio ženklų nebuvimas) neabejotinai turėjo leisti Pareiškėjui suvokti, kad ten negali būti transporto priemonių statymui skirta vieta. Nors pažeidimo fiksavimo metu buvo tamsus paros metas, iš byloje esančių nuotraukų bei teisme pateikto vaizdo įrašo matyti, kad kelio dalis, kur užfiksuotas stovintis Pareiškėjo automobilis, nėra apsnigta, kelio dangos spalva ir trinkelėmis išklotas atskyrimas per vidurį aiškiai matosi.

5.5. Atsiliepime akcentuojama, kad Pareiškėjas neįsitikino, jog statyti automobilį Nutarime nurodytoje vietoje buvo galima, labiau vadovavosi kitų vairuotojų neteisėtu elgesiu (Pareiškėjas ne kartą duodamas paaiškinimus pažymėjo, jog toje vietoje stovėjo ir daug kitų transporto priemonių). Pareiškėjas savo neatidų elgesį bando pateisinti kritikuodamas ir pažeidimą fiksavusio pareigūno veiksmus. Visgi iš Pareiškėjo teisme duotų paaiškinimų ir paties skundo turinio matyti, jog jis pripažįsta, kad ženklą „Zonos, kurioje draudžiama stovėti, pabaiga“ matė, taigi, kaip teisingai pabrėžė teismas, matydamas kelio ženklą, kuris informuoja apie zonos, kurioje draudžiama stovėti, pabaigą, privalėjo suprasti, kad jo pastatytas automobilis buvo zonoje, kurioje draudžiama stovėti. Pareiškėjas skunde akcentavo, jog ženklą, kuris informuoja apie zonos, kurioje draudžiama stovėti, pabaigą, matė, kadangi po pokalbio su pareigūnu jis itin atidžiai stebėjo kelio ženklus, o tai suteikia pagrindo manyti, kad važiuodamas į priekį jis nebuvo itin atidus, dėl ko KET 1 priedo kelio ženklo Nr. 540 „Zona, kurioje draudžiama stovėti“, nepastebėjo. Be to, pravažiavimas netoli pastato Sluškų g. 3, yra pakankamai siauras ir kelio ženklai, žymintys draudžiamos zonos pradžią ir pabaigą, stovi paraleliai vienas kitam iš skirtingų kelio pusių, nėra labai nutolę vienas nuo kito. Taigi pareiškėjas, filmavęs tiek pareigūną, užfiksavusį pažeidimą, tiek kelio dangą, galėjo ir pats netrukdomai apžiūrėti ir įsitikinti, kokį kelio ženklą pažeidė. Visgi pareiškėjo elgesys, kuris matosi ir iš jo paties pateikto vaizdo įrašo, liudija ne apie jo norą išsiaiškinti su pažeidimu susijusias aplinkybes, o siekį išvengti administracinės atsakomybės. Tokį įsitikinimą sustiprina ir tai, jog teisme, paklaustas, ar važiuodamas atgal (patvirtino, kad iš pažeidimo fiksavimo vietos po pažeidimo fiksavimo važiavo tuo pačiu keliu, t. y. pro Sluškų g. 3 pastatą) jis be kelio ženklo „Zonos, kurioje draudžiama stovėti, pabaiga“ matė kitą kelio ženklą, žymintį draudžiamos zonos pradžią, tiesiogiai neatsakė, pasiteisindamas, jog tos pusės ženklų nestebėjo, nors, kaip minėta, dabar skunde apygardos teismui nurodo, kad „itin atidžiai stebėjo aplinkinius ženklus“.

Motyvuojamoji dalis

III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

Pareiškėjo administracinėn atsakomybėn patraukto asmens V. L. apeliacinis skundas netenkinamas.

6. Apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo, patikrina priimto nutarimo (nutarties) administracinio nusižengimo byloje teisėtumą ir pagrįstumą (ANK 652 straipsnio 1 dalis) ir, išnagrinėjęs bylą dėl apeliacinio skundo, priima vieną iš sprendimų, numatytų ANK 653 straipsnio 1 dalyje. Apeliacinės instancijos teismas, susipažinęs su administracinio nusižengimo bylos medžiaga, skundžiama nutartimi, skundu ir atsiliepimu į jį, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismo nutartis yra teisėta ir pagrįsta, sprendimas nubausti V. L. dėl administracinio nusižengimo, numatyto ANK 417 straipsnio 2 dalyje, padarymo priimtas surinkus pakankamai reikšmingų duomenų bei įsitikinus, kad egzistuoja ANK 417 straipsnio 2 dalyje numatyto administracinio nusižengimo sudėtis, jam paskirta teisinga administracinė nuobauda. Apygardos teismas, pritardamas skundžiamoje nutartyje išdėstytiems sprendimo motyvams, išsamiai jų neanalizuoja ir nebekartoja, tik atsako į esminius skundo argumentus.

7. KET 8 punkte, be kita ko, numatyta, kad eismą keliuose Lietuvos Respublikoje gali apriboti tik kelio ženklai, nurodyti KET 1 priede <…>. Eismo dalyviai privalo vadovautis jiems skirtais kelio ženklais. KET 1 priedo 540 punkte nurodytas kelio ženklas reiškia zoną, kurioje draudžiama stovėti jame nurodytu laiku, o jeigu laikas nenurodytas, – visą parą. ANK 417 straipsnio 2 dalyje numatyta atsakomybė už sustojimą ir stovėjimą vietose, kuriose pagal KET draudžiama sustoti ir stovėti, sustojimą ir stovėjimą nesilaikant kelio ženklų ir ženklinimo reikalavimų, važiavimo tvarkos gyvenamosiose zonose ir kiemuose pažeidimą.

8. Byloje nekyla ginčo dėl to, kad V. L. 2024 m. gruodžio 14 d., 19.45 val., vairuodamas transporto priemonę „Mitshubishi Pajero“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) sustojo ir stovėjo T. Kosciuškos g. 10, Vilniuje. Apelianto teigimu, neįrodyta, kad Nutarime nurodytoje vietoje tikrai galiojo kelio ženklas „Zona, kurioje draudžiama sustoti ir stovėti“, o pats Pareiškėjas tokio ženklo nematė.

9. Remiantis ANK 569 straipsnio 5 dalimi, teismas ir administracinių nusižengimų bylas ne teismo tvarka nagrinėjanti institucija (pareigūnas) įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes, turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. Įrodinėjimo procesas turi ribas, o teisingo teismo baigiamojo akto priėmimą lemia ne įrodinėjimo apimtis, o daromų teisinių išvadų pagrįstumas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2023 m. birželio 1 d. nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-30-788/2023).

10. Apygardos teismas nagrinėjamoje byloje pažeidimų, susijusių su įrodymų tyrimu ir jų vertinimu, nenustatė. Priešingai nei nurodo apeliantas, pirmosios instancijos teismas savo išvadas grindė itin išsamiais motyvais, kurie pagrįsti ne tik detalia bylos medžiagos analize, bet ir viešai prieinamų šaltinių duomenimis.

11. Kaip teisingai nurodė pirmosios instancijos teismas, byloje esančios nuotraukų kopijos, darytos iš Institucijos techninių eismo reguliavimo priemonių informacinės sistemos, patvirtina, kad paskutinį kartą kelio ženklas Nr. 540 „Zona, kurioje draudžiama stovėti“, esantis šalia Sluškų g. 3, buvo koreguotas 2024 m. rugsėjo 25 d. (t. 1, b. l. 62–64), o iš viešai prieinamų duomenų „Google Maps“ matyti, kad ženklas Nr. 540, esantis šalia Sluškų g. 3, žemėlapiuose viešai rodomas jau nuo 2024 m. gegužės mėn. Pirmosios instancijos teismas taip pat pagrįstai įvertino tai, kad nenustatyta, jog pažeidimą užfiksavęs specialistas būtų suinteresuotas pakenkti V. L., todėl darytina išvada, kad nėra pagrindo abejoti tuo, kad pažeidimus fiksuojantis pareigūnas visada įsitikina, o taip pat ir šiuo atveju įsitikino, ar kelio ženklai yra įrengti tinkamai.

12. Aplinkybė, kad V. L. nematė aptariamo kelio ženklo, nešalina jo administracinės atsakomybės. KET 5 punkte numatyta, kad eismo dalyviai privalo išmanyti Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymą, mokėti KET ir jų laikytis. Minėta, kad KET 8 punkte įtvirtinta ir tai, jog eismo dalyviai privalo vadovautis jiems skirtais kelio ženklais. Tai, be kita ko, reiškia, kad eismo dalyviai, dalyvaudami eisme, privalo būti pakankamai atidūs ir rūpestingi, įsitikinti, kad jų dalyvavimas eisme yra saugus, atitinka KET reikalavimus. Kita vertus, kaip teisingai nurodė pirmosios instancijos teismas, nekyla abejonių, kad šis ženklas buvo gerai matomas – iš vėliau darytų nuotraukų matyti, kad nėra jokių objektų, kurie galėtų automobilio vairuotojams jį užstoti, V. L. teisme parodė matęs kelio ženklą „Zonos, kurioje draudžiama stovėti, pabaiga“.

13. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai pažymėjo ir tai, kad tiek iš byloje esančių nuotraukų (t. 1, b. l. 34-42), tiek iš paties V. L. teismui pateikto vaizdo įrašo (t. 1, b. l. 83) matyti, kad pareiškėjas savo automobilį paliko ant dviračių tako, apie tai galima spręsti, be kita ko, ir iš šio tako dangos spalvos, ir iš trinkelėmis iškloto atskyrimo per vidurį. Pareiškėjo teiginiai, kad jis neva kelio dangos galėjo nematyti, nes buvo tamsus paros metas, snyguriavo ir kelio danga buvo šlapia bei pakeitusi savo spalvą, atmestini kaip nepagrįsti. Iš jau minėtų nuotraukų ir vaizdo įrašų aiškiai matyti, ant kokios kelio dangos stovi automobilis, matyti ir tai, kad gatvė, kurioje Pareiškėjas buvo palikęs stovėti savo automobilį, buvo apšviesta, o remiantis Lietuvos hidrometeorologijos tarnybos archyvo duomenimis, ir 2024 m. gruodžio 14 d., ir dieną prieš Vilniuje kritulių kiekis buvo lygus 0 mm (https://beta.meteo.lt/?pid=archyvas&station=vilniaus-ams&date=2024-12-14).

14. Apeliantas skunde nurodo, kad Institucijos darbuotojas, fiksuodamas neva padarytą administracinį nusižengimą, privalėjo realiuoju laiku, 2024 m. gruodžio 14 d. 19.45 val., užfiksuoti kelio ženklą, dėl kurio nesilaikymo Pareiškėjo atžvilgiu buvo priimtas nutarimas ir paskirta bauda. Be to, Institucijos darbuotojas turėjo kūno (BODY) kameras, kuriomis galėjo užfiksuoti visą maršrutą nuo kelio ženklo iki Pareiškėjo bei kitų automobilių. Su šiais Pareiškėjo teiginiais nesutiktina. Kaip jau minėta, teismas ir administracinių nusižengimų bylas ne teismo tvarka nagrinėjanti institucija (pareigūnas) įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu (ANK 569 straipsnio 5 dalis). Įstatyme nenumatyta, kiek duomenų byloje turi būti surinkta tam, kad būtų galima padaryti pagrįstas išvadas dėl tam tikrų faktinių aplinkybių egzistavimo ar neegzistavimo. Apygardos teismo vertinimu, atsižvelgiant į tai, kas paminėta pirmiau, byloje surinkta pakankamai duomenų, pagrindžiančių, kad V. L. 2024 m. gruodžio 14 d., 19.45 val., T. Kosciuškos g. 10, Vilniuje, vairuodamas transporto priemonę „Mitshubishi Pajero“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) sustojo ir stovėjo kelio ženklo ,,Zona, kurioje draudžiama stovėti“ galiojimo teritorijoje, taigi, pažeidė KET 8 punkto ir 1 priedo 540 punkto reikalavimus bei padarė administracinį nusižengimą, numatytą ANK 417 straipsnio 2 dalyje.

15. Institucijos Nutarimu V. L. paskirta administracinė nuobauda – 30 Eur dydžio bauda. Pažymėtina, kad tokio dydžio bauda atitinka už ANK 417 straipsnio 2 dalyje numatyto administracinio nusižengimo padarymą skirtinos baudos minimalią ribą, taigi, ši bauda nelaikytina nepagrįstai didele ar neproporcinga. Atsižvelgiant į tai, nėra pagrindo jos mažinti.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 653 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 654 straipsniu,

nutaria:

administracinėn atsakomybėn patraukto asmens V. L. apeliacinio skundo netenkinti ir palikti galioti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. gegužės 27 d. nutartį nepakeistą.

Nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną ir yra neskundžiama.

Teisėja Ugnė Gailiūnienė