- Teismas
- Šiaulių apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2014-04-29
- Bylos Nr.
- 1-363-899/2014
- Teisminio proceso Nr.
- 1-06-1-03023-2013-2
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Bronius Vinciūnas
- Civilinis ieškovas
- Šiaulių apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos
- Kaltinamasis
- D. J.
- Kategorijos
- 1.1.3.2Tyčia (BK 15 str.)
- 1.1.7.2.7Terminuotas laisvės atėmimas (BK 50 str.)
- 1.1.10.1Bausmės vykdymo atidėjimas (BK 75 str.)
- 1.2.18.7Mokesčių nesumokėjimas (BK 219 str.)
- 2.1.15.1.1Turtinė žala
- 2.3.4.3Sutrumpintas įrodymų tyrimas (BPK 273 str. ir 291 str.)
- 2.3.6.4.5pavadinimo nepavyko patikrinti
viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje D. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini) rajone, aukštesniojo išsilavinimo, vedęs, dirbantis UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriaus pavaduotoju komercijos klausimais, teistas Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2008-04-24 teismo baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – LR BK) 223 straipsnio 1 dalį 20 MGL (2 500 Lt) dydžio bauda, bauda sumokėta 2014-04-03; Kauno miesto apylinkės teismo 2009-12-22 nuosprendžiu atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal LR BK 182 straipsnio 1 dalį LR BK 38 straipsnio pagrindu, kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą LR BK 219 straipsnio 2 dalyje.
Aprašomoji dalis
nustatė:
D. J., būdamas UAB „(duomenys neskelbtini)“, įmonės kodas (duomenys neskelbtini), reg. (duomenys neskelbtini) g. 70, Šiauliai, direktoriumi ir pagal 2004 m. balandžio 13 d. Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo Nr. IX-2112 40 straipsnį turėdamas pareigą laiku pateikti mokesčių deklaracijas bei laiku ir tiksliai įvykdyti mokestinę prievolę, Šiaulių apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai adresu Vilniaus 265, Šiauliuose, 2012-03-12 pateikęs Pelno mokesčio deklaraciją, 2012-01-22, 2012-02-17, 2012-03-22, 2012-04-22, 2012-05-22, 2012-06-22, 2012-07-22, 2012-08-23, 2012-09-24, 2012-10-24, 2012-11-25, 2012-12-20 pateikęs Pridėtinės vertės mokesčio deklaracijas, bei 2013-02-08 gavęs Šiaulių apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos priminimą Nr. (23.22-08)-325-284 apie pareigą sumokėti 191 944 Lt mokesčių valstybės biudžetui, kuriuos sudaro 185 899 Lt pridėtinės vertės mokesčio (PVM), 6 045 Lt pelno mokesčio (PLN), per nustatytą 20-ties dienų terminą šių jam apskaičiuotų daugiau kaip 500 MGL dydžio mokesčių nesumokėjo.
Kaltinamasis D. J. teisiamojo posėdžio metu pagal jam pareikštą kaltinimą kaltu prisipažino visiškai ir parodė, kad sutinka, jog įvyko įsiskolinimas. Nuo 2011 m. gegužės mėn. dirbo UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriumi. Su norminiais aktais yra susipažinęs. Pačiam buvo žinoma pareiga mokėti mokesčius. Įmonė vertėsi medienos vežimu, teikė transporto paslaugas. Įmonės būklė buvo normali. Galimybė sumokėti mokesčius tuo metu buvo. Verslo nesėkmę patyrė 2013 metais. Deklaracijas teikė, nes jos yra privalomos. Raginimus sumokėti mokesčius gavo, kadangi mokesčių nesumokėjo. Šioje situacijoje savo kaltę mato. Visos aplinkybės, nurodytos kaltinamajame akte, yra teisingos. Gavo iš mokesčių inspekcijos visus siunčiamus raginimus, bet jų neįsiskaitęs pagalvojo, kad tai informaciniai laiškai. Galvojo, kad galės susimokėti vėliau. Tuo metu pinigų turėjo. Paskui važinėjant į Rusiją susipažino su tam tikrais verslo partneriais, gavo pasiūlymą investuoti pinigus ir kurti bendrą verslą. Sutiko su verslo partnerių pasiūlymais ir investavo didelę pinigų sumą - 800 000 Lt. Investavo paskolintus įmonės pinigus. Dabar su daugeliu iš šių verslo žmonių susisiekti negali. Liko apgautas, todėl negali sumokėti įmokų į biudžetą. Pinigus, skirtus mokesčiams, investavo į kitą verslą. Mokesčius planavo sumokėti 2013 metų pabaigoje, nes mokesčių pinigus norėjo pasiskolinti. Priskaičiuotus delspinigius būtų sumokėjęs. Žalą sumokėti sutinka. Žalos atlyginti iš karto galimybės neturi, bet ją ketina sumokėti iš gaunamų pajamų. Šiuo metu sumokėjo 20 000 Lt sumą.
Apklaustas kaip laiduotojas A. J. teisme parodė, kad D. J. yra jo sūnus. Gyvena (duomenys neskelbtini) kaime, Raseinių rajone. Paties išsilavinimas aukštesnysis, dabar yra pensininkas. Šiuo metu gauna pensiją apie 1 000 Lt ir turi šiek tiek santaupų. Kiek galės, padės sūnui atlyginti padarytą žalą. Galėtų sumokėti 4 000 Lt – 5 000 Lt užstatą. Sūnus gyvena netoli, tame pačiame kaime. Su sūnumi bendrauja dažnai. Sūnus padeda ūkio darbuose. Bendrauja ir su anūku. Jaučia, kad sūnui jo (A. J.) žodis svarbus, sūnus klauso. Nėra teistas, administracine tvarka yra baustas už avariją. 2011 metais du kartus buvo baustas už tą patį pažeidimą, paskirtas baudas sumokėjo. Iki pensijos dirbo Blinstrubiškių aklųjų kombinate inžinieriumi. Kuo yra kaltinamas sūnus, žino. Pats asmeniškai buvo šokiruotas, sūnus labai pergyveno. Valstybei padaryta didelė žala. Įtaką padarys bendraudamas su sūnumi.
Įrodymų tyrimas teisme nutrauktas vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 273 straipsniu, nes D. J. nėra kaltinamas labai sunkaus nusikaltimo padarymu, visiškai pripažino savo kaltę ir sutiko, jog kiti įrodymai nebūtų tiriami, nusikalstamų veikų padarymo aplinkybės nekelia abejonių ir su tokiu sutrumpintu įrodymų tyrimu sutiko kaltinamasis, jo gynėjas ir teisiamajame posėdyje dalyvavęs prokuroras.
Motyvuojamoji dalis
Be kaltinamojo D. J. visiško prisipažinimo, jo kaltę įrodo ir ikiteisminio tyrimo metu surinkti bei teisme ištirti įrodymai:
- 2013-12-06 spec. liudytojos L. J. ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai, kad ji dirba UAB „(duomenys neskelbtini)“ vyr. buhalterės pareigose nuo įmonės susikūrimo. Įmonė užsiima medienos pervežimu. Nekilnojamojo turto bendrovė neturi, nuosavų autotransporto priemonių taip pat neturi. Veiklą vykdo su transporto priemonėmis pagal panaudos sutartis. Už įmonės veiklą yra atsakingas direktorius D. J.. Jis yra ir kasininkas. Pati tik surenka direktoriui čekius, sąskaitas, priskiria CMR prie sąskaitų. Dažniausiai visus surinktus dokumentus susiveda pats direktorius. Ji bendrovės ataskaitų neruošė, Registrų centrui ir VMI jas ruošia bei pateikia direktorius D. J.. Taip pat direktorius teikia ir visas reikalingas deklaracijas VMI. Kokios tiksliai yra teikiamos deklaracijos, įvardinti negali. Iš kur susidarė PVM, gali pasakyti, kad jis atsirado dėl parduotų paslaugų. Apie VMI priminimą sumokėti mokesčius pati nieko nežinojo, nes direktorius jai nieko apie tai nesakė. Kodėl UAB „(duomenys neskelbtini)“ visas ūkines finansines operacijas atlieka tik su grynais pinigais, pasakyti negali, nes tai sprendžia direktorius. Ar 2013 metų pradžioje įmonės kasoje buvo pinigų, pasakyti negali. Kaip minėjo, pati tik surenka sąskaitas ir dokumentus. Jokios buhalterinės apskaitos neveda, su jokia buhalterine programa nedirba, o vyr. buhalterės pareigas užima tik dėl to, kad reikalinga tokia pareigybė. Viską tvarko direktorius D. J., kuris yra ir jos sutuoktinis. Apie UAB „(duomenys neskelbtini)“ paskolos suteikimo aplinkybes D. J. nieko nežino (2 t., 67-68 b. l.);
- 2013-05-09 Šiaulių apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos raštas, kuriame nurodyta informacija apie galimai padarytą nusikalstamą veiką, numatytą LR BK 219 straipsnyje, duomenys apie UAB „(duomenys neskelbtini)“ gautas pajamas pagal PVM deklaracijas, apie mokesčių nemokėjimą po bendrovei išsiųsto priminimo, apie pareigą sumokėti mokesčius (1 t., 5-7 b. l.);
- 2013-01-29 Valstybinės mokesčių inspekcijos priminimas Nr. (23.22-08)-325-284, skirtas UAB „(duomenys neskelbtini)“, apie pareigą susimokėti mokesčius, t. y. 6 045 Lt pelno mokesčio ir 185 899 Lt PVM (1 t., 9 b. l.);
- 2013-04-19 Valstybinės mokesčių inspekcijos informacija, kad 2013-02-08 14.45 val. priminimas apie pareigą susimokėti mokesčius įteiktas gavėjui (1 t., 18 b. l.);
- Šiaulių apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos 2013-12-04 raštas dėl informacijos, susijusios su UAB „(duomenys neskelbtini)“ veikla, pateikimo, kuriame nurodyta, kad Šiaulių apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos Kontrolės departamento Juridinių asmenų patikrinimo skyrius atliko UAB „(duomenys neskelbtini)“ pridėtinės vertės mokesčio mokestinį tyrimą už laikotarpį nuo 2012-01-01 iki 2013-09-30. Jo metu nustatyta, kad 2013-06-25 UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriui D. J. 5 metams paskolino 790 000 Lt neprocentinę paskolą. Už 2013-10 mėn. D. J. apskaitytas darbo užmokestis - 210 000 Lt. UAB „(duomenys neskelbtini)“ tiriamuoju laikotarpiu atsiskaitymų per banką nevykdė (2 t., 37-39 b. l.);
- Šiaulių apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos 2013-12-27 raštas, kuriame nurodyta, jog iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ nebuvo gautas prašymas dėl mokestinės nepriemokos terminų atidėjimo/išdėstymo (2 t., 61 b. l.);
- Šiaulių apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos pateiktos UAB „(duomenys neskelbtini)“ deklaracijos, pagal kurias buvo priskaičiuoti mokesčiai - metinė pelno mokesčio deklaracija už laikotarpį nuo 2011-01-01 iki 2011-12-31. Pridėtinės vertės mokesčio deklaracijos už laikotarpį nuo 2011-12-13 iki 2012-11-30 (2 t., 91-106 b. l.);
- Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos prie LR vidaus reikalų ministerijos Šiaulių apygardos valdybos Ūkinės finansinės veiklos tyrimo skyriaus 2013-11-25 specialisto išvada Nr. 5-4/112, kurioje nustatyta, kad pagal 2004 m. balandžio 13 d. Lietuvos Respublikos administravimo įstatymo Nr. IX-2112 40 straipsnio „Mokesčio mokėtojo pareigos“ nuostatas mokesčių mokėtojas privalo laiku ir tiksliai įvykdyti mokestinę prievolę, pagal 81 straipsnio 1 dalį – mokesčių mokėtojas privalo sumokėti mokestį to mokesčio įstatymo ar jo pagrindu priimto lydimojo teisės akto nustatytu terminu. Tiriamuoju laikotarpiu bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ direktoriaus pareigas vykdė D. J. (gim. 1973-02-06), buhalterinę apskaitą tvarkė vyriausioji buhalterė L. J. (gim. 1973-02-20).
Pagal 2001 m. kovo 20 d. Lietuvos Respublikos bankroto įstatymo Nr. IX-216 2 straipsnio 8 dalį (nauja redakcija 2008 m. gegužės 22 d. Nr. X-1557) įmonės nemokumas – įmonės būsena, kai įmonė nevykdo įsipareigojimų (nemoka skolų, neatlieka iš anksto apmokėtų darbų ir kt.) ir pradelsti įmonės įsipareigojimai (skolos, neatlikti darbai ir kt.) viršija pusę į jos balansą įrašyto turto vertės.
Kadangi ūkinės finansinės veiklos tyrimui buvo pateiktas bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ balansas už 2012 metus ir „Apyvartos balansas“ už laikotarpį nuo 2012 m. vasario 1 d. iki 2012 m. kovo 1 d., todėl bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ nemokumo būsena 2012 m. gruodžio 31 d., 2013 m. vasario 1 d. ir 2013 m. kovo 1 d. nustatyta dokumentų nesiejant su įmonės pradelstais įsipareigojimais. Iš 1 lentelės duomenų matyti, kad bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ per vienerius metus mokėtinos sumos ir trumpalaikiai įsipareigojimai 2012 m. gruodžio 31 d., 2013 m. vasario 1 d. ir 2013 m. kovo 1 d. neviršijo pusės bendrovės turto vertės, todėl laikoma, kad minėtomis datomis bendrovė „(duomenys neskelbtini)“ buvo moki.
Papildomai apskaičiuojant bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ mokumą, naudojamas einamasis likvidumo (mokumo) koeficientas, kuris parodo įmonės sugebėjimą savo trumpalaikiu turtu padengti trumpalaikius įsipareigojimus. Trumpalaikio turto ir trumpalaikių įsipareigojimų santykis parodo kiek trumpalaikio greitai realizuojamo turto gali būti pateikta trumpalaikių reikalavimų vykdymui užtikrinti. Reikšmė didesnė nei vienetas leidžia daryti išvadą, kad bendrovė galėjo vykdyti trumpalaikius įsipareigojimus, t. y. 2012 m. gruodžio 31 d., 2013 m. vasario 1 d. ir 2013 m. kovo 1 d. buvo moki.
Tiriamuoju laikotarpiu nuo 2013 m. vasario 8 d. iki 2013 m. vasario 28 d. pagal kasos operacijų pirminius ir suvestinius apskaitos dokumentus – kasos pajamų bei išlaidų orderius ir kasos knygas, banko sąskaitų Nr. (duomenys neskelbtini) (business-visaelectron kortelės) ir Nr. (duomenys neskelbtini), esančių AB DNB banke, banko išrašus bendrovė „(duomenys neskelbtini)“ neturėjo piniginių lėšų.
Bendrovė „(duomenys neskelbtini)“ pagal išrašytas krovinių pervežimo paslaugų teikimo PVM sąskaitas faktūras teikė transporto paslaugas tik uždarajai akcinei bendrovei „(duomenys neskelbtini)“ (įmonės kodas (duomenys neskelbtini), adresas: (duomenys neskelbtini)). Bendrovė „(duomenys neskelbtini)“ už gautas transporto paslaugas apmokėdavo grynais pinigais, t. y. iš bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ atsiskaitomųjų sąskaitų bankuose pagal čekius D. J. išimdavo grynuosius pinigus ir įnešdavo į bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ kasą pagal kasos pajamų orderius bei tomis pačiomis datomis grynieji pinigai pagal kasos išlaidų orderius buvo išduodami direktoriui D. J.. Kasos išlaidų orderiuose mokėjimo pagrindas įrašytas „atsiskaitytinai“. Laikotarpiu nuo 2013 m. vasario 8 d. iki 2013 m. vasario 28 d. bendrovė „(duomenys neskelbtini)“ už transporto paslaugas sumokėjo grynais pinigais iš viso 119 000,00 Lt ir gautos įplaukos tomis pačiomis datomis išduotos bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ direktoriui D. J., t. y. iš viso 119 000,00 Lt.
Bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ balansinės sąskaitos Nr. 2435 „Atskaitingi asmenys“ likutis 2013 m. vasario 1 d. buvo 486 825,53 Lt, o 2013 m. kovo 1 d. – 532 449,21 Lt. Pagal kasos operacijų pirminius apskaitos dokumentus bendrovėje „(duomenys neskelbtini)“ atskaitingu asmeniu buvo bendrovės direktorius D. J., t. y. bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ direktorius D. J. turėjo piniginių lėšų.
Pagal 2004 m. balandžio 13 d. Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo Nr. IX-2112 2 straipsnio 15 dalies nuostatas mokesčių mokėtojas – asmuo, kuriam pagal mokesčio įstatymą yra nustatyta prievolė mokėti mokestį, pagal minėto įstatymo 40 straipsnio „Mokesčio mokėtojo pareigos“ nuostatas – mokesčių mokėtojas privalo laiku ir tiksliai įvykdyti mokestinę prievolę, pagal 81 straipsnio 1 dalį – mokesčių mokėtojas privalo sumokėti mokestį to mokesčio įstatymo ar jo pagrindu priimto lydimojo teisės akto nustatytu terminu (2 t., 5-11 b. l.);
- 2013-11-27 specialistės R. Č. paaiškinimai, kuriuose teigiama, kad pagal 2004 m. balandžio 13 d. Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo Nr. IX-2112 2 straipsnio 15 dalies nuostatas - mokesčių mokėtojas - asmuo, kuriam pagal mokesčio [statymą yra nustatyta prievolė mokėti mokestį pagal minėto įstatymo 40 straipsnio „Mokesčio mokėtojo pareigos“ nuostatas - mokesčių mokėtojas privalo laiku ir tiksliai įvykdyti mokestinę prievolę, pagal 81 straipsnio 1 dalį - mokesčių mokėtojas privalo sumokėti mokestį to mokesčio įstatymo ar jo pagrindu priimto lydimojo teisės akto nustatytu terminu.
Pagal 2000 m. liepos 13 d. Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymo Nr. VIII-1835 37 straipsnio „Bendrovės vadovas“ 1 dalį - bendrovės vadovas yra vienašmenis bendrovės valdymo organas, pagal 5 dalį - bendrovės vadovas savo veikloje vadovaujasi įstatymais, kitais teisės aktais, bendrovės įstatais, visuotinio akcininkų susirinkimo sprendimais, stebėtojų tarybos bei valdybos sprendimais ir pareiginiais nuostatais, pagal 6 dalį - bendrovės vadovas organizuoja kasdieninę bendrovės veiklą, priima į darbą ir atleidžia darbuotojus, sudaro ir nutraukia su jais darbo sutartis, skatina juos ir skiria nuobaudas, pagal 10 dalį - bendrovės vadovas atsako už bendrovės veiklos organizavimą bei jos tikslų įgyvendinimą.
Pagal 2001 m. lapkričio 6 d. Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 21 straipsnį už apskaitos organizavimą, apskaitos dokumentų išsaugojimą įstatymų nustatyta tvarka atsako ūkio subjekto vadovas, pagal minėto įstatymo 11 straipsnį (2003 m. gruodžio 18 d. įstatymo Nr. IX-1914 redakcija) už buhalterinių įrašų teisingumą Lietuvos Respublikos teisės aktų nustatyta tvarka atsako vyriausiasis buhalteris (buhalteris) arba struktūrinio padalinio, tvarkančio apskaitą, vadovas, arba kiti šio Įstatymo 10 straipsnyje nurodyti asmenys, kurie tvarko ūkio subjekto apskaitą (2 t., 33-34 b. l.).
Pagal LR BK 219 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas pateikęs deklaraciją arba nustatyta tvarka patvirtintą ataskaitą ar kitą dokumentą laiku nesumokėjo pagal juos apskaičiuotų mokesčių po to, kai valstybės įgaliota institucija priminė apie pareigą sumokėti mokesčius. Pagal šio straipsnio 2 dalį atsako tas, kas padaręs šio straipsnio 1 dalyje numatytą veiką nesumokėjo jam apskaičiuotų daugiau kaip 500 MGL dydžio mokesčių. Baudžiamajai atsakomybei kilti pagal LR BK 219 straipsnį yra būtinos šios sąlygos: 1) pateikta deklaracija arba nustatyta tvarka patvirtinta ataskaita ar kitas dokumentas, tačiau mokesčiai nesumokėti; 2) valstybės įgaliotos institucijos priminimas apie pareigą sumokėti mokesčius; 3) po įteikimo priminimo per jame nustatytą terminą nesumokėti mokesčiai. Iš byloje esančių dokumentų matyti, kad D. J., būdamas UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriumi ir pagal 2004 m. balandžio 13 d. Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo Nr. IX-2112 40 straipsnį turėdamas pareigą laiku pateikti mokesčių deklaracijas bei laiku ir tiksliai įvykdyti mokestinę prievolę, Šiaulių apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai 2012-03-12 pateikęs Pelno mokesčio deklaraciją, 2012-01-22, 2012-02-17, 2012-03-22, 2012-04-22, 2012-05-22, 2012-06-22, 2012-07-22, 2012-08-23, 2012-09-24, 2012-10-24, 2012-11-25, 2012-12-20 pateikęs Pridėtinės vertės mokesčio deklaracijas, bei 2013-02-08 gavęs Šiaulių apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos priminimą Nr. (23.22-08)-325-284 apie pareigą sumokėti 191 944 Lt mokesčių valstybės biudžetui, kuriuos sudaro 185 899 Lt pridėtinės vertės mokesčio (PVM), 6 045 Lt pelno mokesčio (PLN), per nustatytą 20-ties dienų terminą šių jam apskaičiuotų daugiau kaip 500 MGL dydžio mokesčių nesumokėjo. D. J. suvokė, kad jis pateikė deklaracijas ir pagal jas privalo laiku sumokėti mokesčius, tačiau šios prievolės nevykdė žinodamas, kad jam buvo įteiktas valstybės įgaliotos institucijos priminimas apie pareigą sumokėti mokesčius ir nurodytas terminas iki kada juos turėtų sumokėti. Kaip teisme pripažino kaltinamasis, jam pačiam buvo žinoma pareiga mokėti mokesčius; įmonės būklė buvo normali; galimybė sumokėti mokesčius tuo metu buvo; raginimus sumokėti mokesčius gavo, kadangi mokesčių nesumokėjo; pinigus, skirtus mokesčiams, investavo į kitą verslą; šioje situacijoje savo kaltę mato. Teismas sprendžia, kad išdėstyti įrodymai, t. y. kaltinamojo nuoširdus prisipažinimas, ikiteisminio tyrimo metu duoti L. J. parodymai, Šiaulių apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos priminimas Nr. (23.22-08-)-325-284, 2013-12-04, 2013-12-27 Šiaulių apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos raštai, 2013-11-25 specialisto išvada Nr. 5-4/112 patvirtina, kad D. J. nusikalstama veika teisingai kvalifikuota pagal LR BK 219 straipsnio 2 dalį, nes pagal deklaracijas apskaičiuotų ir nesumokėtų mokesčių suma yra daugiau nei 500 MGL, t. y. 191 944 Lt.
Kaltinamasis D. J. teismo posėdžio metu visiškai prisipažino kaltu ir teisme jo tėvas A. J. pateikė prašymą teismo atleisti jo sūnų D. J. nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą. LR BK 40 straipsnio 1 dalies nuostatos numato asmens, padariusio baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, atleidimą nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, esant visoms šio straipsnio 2 dalyje nurodytoms sąlygoms. Pagal šias sąlygas asmuo atleidžiamas nuo baudžiamosios atsakomybės tik tada, jeigu jis pirmą kartą padarė nusikalstamą veiką, visiškai pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką ir bent iš dalies atlygino ar pašalino padarytą žalą arba įsipareigojo ją atlyginti, jeigu ji buvo padaryta, ir yra pagrindo manyti, kad asmuo visiškai atlygins ar pašalins padarytą žalą, laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų.
LR BK 40 straipsnio 2 dalies 1 punkto prasme asmuo paprastai laikomas pirmą kartą padariusiu nusikalstamą veiką, jeigu nustatoma, kad anksčiau nėra nusikaltęs arba dėl anksčiau padarytos nusikalstamos veikos teisinis baudžiamasis santykis yra pasibaigęs ir neturi teisinės reikšmės (pvz., už ankstesnę nusikalstamą veiką buvo nuteistas, tačiau teistumas išnykęs). Atkreiptinas dėmesys į tai, kad LR BK normose nurodomos sąvokos „pirmą kartą padaręs nusikalstamą veiką“ ir „neteistas“ (teistumo nebuvimas) nėra visiškai tapačios. Netapatus šių sąvokų aiškinimas pateiktas ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus plenarinės sesijos nutartyje Nr. 2K-P-85/2008. Nors nurodytoje byloje buvo sprendžiamas klausimas dėl LR BK 93 straipsnio taikymo, tačiau šiame straipsnyje vartojama sąvoka „pirmą kartą padaręs nusikalstamą veiką“ yra analogiška pateiktajai LR BK 40 straipsnyje, aiškinant nurodytą sąvoką atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės normų taikymo kontekste. Kita LR BK 40 straipsnio 2 dalyje nustatyta sąlyga – pagrindas manyti, kad kaltininkas nedarys naujų nusikalstamų veikų, yra vertinamojo pobūdžio. Teismo išvada šiuo klausimu turi būti paremta objektyviais faktais, kurių buvimas ar nebuvimas padeda į tai atsakyti. Tai gali būti faktai, liudijantys asmens nusikalstamo elgesio atsitiktinumą, ar priešingai - polinkį nusikalsti ar kitaip pažeisti įstatymus, taip pat aplinkybės apibūdinančios veikos pobūdį, kaltės formą, kaltininko asmenybę, jo požiūris į padarytą veiką, elgesys praeityje. Jeigu, atsižvelgiant į bylos aplinkybes, kyla pagrįstų abejonių, ar asmuo nedarys naujų nusikalstamų veikų, ar jis nėra linkęs nusikalsti, tai paprastai reiškia, kad nėra vienos iš sąlygų, leidžiančių teismui daryti atitinkamas išvadas, vadinasi, ir taikyti BK 40 straipsnio nuostatas. Sprendžiant šį klausimą neturi likti neaiškumų ar abejonių dėl to, ar iš tiesų visos aplinkybės yra tokios aiškios, kad galima būtų daryti išvadą, jog yra pagrindas atleisti nusikalstamą veiką padariusį asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės. Teismo sprendimo motyvai privalo būti išsamūs, išdėstyti pagal visus įstatymo reikalaujamus kriterijus. Taigi atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės LR BK 40 straipsnio pagrindu galimas tik nustačius šiame straipsnyje nurodytų sąlygų visumą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012-04-03 nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-137/2012). LR BK 97 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta nuostata, kad turinčiais teistumą laikomi asmenys, nuteisti už neatsargius nusikaltimus bausmės atlikimo laikotarpiu. Iš asmens teistumo pažymos matyti, kad kaltinamasis D. J. Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2008-04-24 baudžiamuoju įsakymu buvo pripažintas kaltu pagal LR BK 223 straipsnio 1 dalį ir jam skirta 20 MGL dydžio bauda. Antstolės E. R. 2014-04-03 rašte pažymėta, kad paskirtą baudą D. J. pilnai sumokėjo 2014-04-03 (3 t., 12 b. l.), tokiu būdu iki 2014-04-03 pagal Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2008-04-24 baudžiamąjį įsakymą D. J. buvo laikomas teistu, t. y. neišpildomas LR BK 40 straipsnio 2 dalies 1 punkte keliamas reikalavimas. Be to, pažymėtina, kad Kauno miesto apylinkės teismo 2009-12-22 nuosprendžiu D. J. buvo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal LR BK 182 straipsnio 1 dalį susitaikius su juridinio asmens atstovu, baudžiamoji byla jam nutraukta, tačiau konstatuota, kad D. J. padarė sukčiavimą. Todėl, įvertinus šių aplinkybių visumą (nuteisimas 2008-04-24 pagal LR BK 223 str. 1 d., 2009-12-22 atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal LR BK 182 str. 1 d., kaltinimas šioje baudžiamojoje byloje iš esmės taip pat susijęs su piniginiais reikalais ), teismui nėra pagrindo manyti, kad D. J. ateityje laikysis įstatymų ir nebedarys naujų susikalstamų veikų, t. y. neišpildomas LR BK 40 straipsnio 2 dalies 4 punkte keliamas reikalavimas. Tokiu būdu atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą (LR BK 40 str.) negalimas.
Bausmės paskirtis pagal LR BK 41 straipsnio 2 dalį yra sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo; nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį; atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas; paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų; užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą – visumą. Bausmės paskirties požiūriu teisingumo principas reiškia, kad pripažintam kaltu asmeniui skiriama bausmė turi būti adekvati padarytai veikai, atitikti tos veikos pavojingumo pobūdį ir laipsnį.
Skirdamas D. J. bausmę, teismas atsižvelgia į LR BK 54 straipsnyje numatytus bendruosius bausmės skyrimo pagrindus, t. y. į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, nusikalstamos veikos stadiją, kaltinamojo asmenybę, į atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes.
Kaltinamasis D. J. padarė vieną apysunkį nusikaltimą, veika baigta. Nusikalstamą veiką padarė būdamas teistas, kadangi Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2008-04-24 baudžiamuoju įsakymu paskirta 20 MGL dydžio bauda sumokėta tik 2014-04-03 (2 t., 82-83 b. l., 3 t., 12 b. l.). D. J. atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra ta, kad savo kaltę pripažino visiškai ir nuoširdžiai gailisi įvykdęs nusikalstamą veiką (LR BK 59 str. 1 d. 2 p.). Atsakomybę sunkinančių aplinkybių (LR BK 60 str.) nenustatyta. Kaltinamasis D. J. praeityje baustas administracine tvarka, galiojančių administracinių nuobaudų neturi (2 t., 77-81 b. l.), dirbantis UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriaus pavaduotojas komercijos klausimais (2 t., 147-148 b. l.), darbdavio charakterizuojamas teigiamai (2 t., 149 b. l.), turintis du vaikus, iš kurių vienas nepilnametis (2 t., 151 b. l.). Įvertinęs visas šias skiriamos bausmės individualizavimui reikšmingas aplinkybes, teismas pripažįsta, jog bausmės tikslai (LR BK 41 straipsnis) bus pasiekti paskyrus D. J. už nusikalstamos veikos, numatytos LR BK 219 straipsnio 2 dalyje, padarymą straipsnio sankcijoje numatytą bausmės rūšį – laisvės atėmimą, bausmės dydį nustatant minimalų.
Vadovaujantis LR BK 64¹ straipsniu (2013-07-02 įstatymo Nr. XII-499, redakcija, įsigaliojusi nuo 2013-07-13), paskirta bausmė sumažintina vienu trečdaliu.
Pastebėtina, kad D. J. dėl padaryto nusikaltimo kaltu prisipažino tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisme. Teismo posėdžio metu kaltinamasis itin neigiamai įvertino savo elgesį, pažadėjo pagal galimybes atlyginti padarytą žalą, jau yra atlyginęs 20 000 Lt žalą valstybei, šiuo metu yra dirbantis, augina dvi dukras. Minėtos aplinkybės leidžia spręsti, jog bausmės tikslai gali būti pasiekti be realaus bausmės atlikimo, t. y. atidėjus kaltinamajam D. J. paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą 1 metams 6 mėnesiams (LR BK 75 str. 1 d.). Atidėdamas kaltinamajam laisvės atėmimo bausmės vykdymą, teismas skiria jam įpareigojimą, padėsiantį kontroliuoti jo elgesį laisvėje, ne tik ribojantį kaltinamojo elgesį, bet kartu turintį auklėjamąjį, pataisomąjį poveikį (LR BK 75 str. 2 d. 8 p.).
Baudžiamojoje byloje Šiaulių apskrities valstybinė mokesčių inspekcija pareiškė civilinį ieškinį 191 944,00 Lt sumai (2 t., 86-87 b. l.). 2014-01-22 nutarimu Šiaulių apskrities valstybinė mokesčių inspekcija pripažinta civiliniu ieškovu 191 944,00 Lt sumai (2 t., 89 b. l.). Bylos nagrinėjimo metu kaltinamasis D. J. pateikė 2014-02-13 ir 2014-03-10 mokėjimo nurodymus (atitinkamai Nr. 775975 ir Nr. 826152), kurie įrodo, kad Šiaulių apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai sumokėta dalis padarytos turtinės žalos, t. y. sumokėta 5 000 ir 15 000 Lt, viso 20 000 Lt į Valstybinės mokesčių inspekcijos sąskaitą. Pareikštas civilinis ieškinys 191 944,00 Lt tenkintinas visiškai, priteisiant valstybei iš kaltinamojo D. J. likusią nesumokėtą turtinę žalą – 171 944 Lt.
Daiktiniai įrodymai – UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinės apskaitos dokumentai, kurie 2013-05-31 buvo pateikti reikalaujamų dokumentų protokolu (1 t., 27 b. l.) ir šiuo metu yra saugomi FNTT prie LR VRM Šiaulių apygardos valdyboje – nuosprendžiui įsiteisėjus, grąžintini UAB „(duomenys neskelbtini)“.
Galimas laiduotojas A. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenantis (duomenys neskelbtini)kaime, (duomenys neskelbtini) sen., Raseinių r., į Šiaulių apylinkės teismo sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) 2014-03-10 sumokėjo 4 000 Lt užstatą. Atsižvelgiant į tai, kad nagrinėjamojoje byloje laidavimas netaikytinas, todėl, nuosprendžiui įsiteisėjus, sumokėtas užstatas grąžintinas jį sumokėjusiajam asmeniui, t. y. A. J., 4 000 Lt pervedant į jo asmeninę sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 303 straipsnio 2 dalimi,
nusprendžia:
D. J. pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 219 straipsnio 2 dalį ir nuteisti jį laisvės atėmimu 2 (dvejiems) metams.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir sumažintą bausmę D. J. paskirti laisvės atėmimą 1 (vieneriems) metams 4 (keturiems) mėnesiams.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsnio 1 dalimi, 2 dalies 8 punktu, laisvės atėmimo bausmės vykdymą D. J. atidėti 1 (vieneriems) metams 6 (šešiems) mėnesiams ir per visą bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį paskirti jam šį įpareigojimą:
- neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo.
A. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenančio (duomenys neskelbtini) kaime, (duomenys neskelbtini) sen., Raseinių r., į Šiaulių apylinkės teismo sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) 2014-03-10 sumokėtą 4 000 Lt (keturių tūkstančių litų) užstatą, nuosprendžiui įsiteisėjus, grąžinti A. J., 4 000 Lt (keturių tūkstančių litų) sumą pervedant į jo asmeninę sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini).
Šiaulių apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos pareikštą civilinį ieškinį 191 944,00 Lt (vieno šimto devyniasdešimt vieno tūkstančio devynių šimtų keturiasdešimt keturių litų) sumai tenkinti visiškai ir iš D. J. į valstybės biudžetą priteisti likusią nesumokėtą 171 944 Lt (vieno šimto septyniasdešimt vieno tūkstančio devynių šimtų keturiasdešimt keturių litų) sumą.
Daiktiniai įrodymai - UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinės apskaitos dokumentus, kurie 2013-05-31 buvo pateikti reikalaujamų dokumentų protokolu ir šiuo metu yra saugomi FNTT prie LR VRM Šiaulių apygardos valdyboje – nuosprendžiui įsiteisėjus, grąžinti UAB „(duomenys neskelbtini)“ nuosavybei.
Nuosprendis per 20 dienų apeliacine tvarka nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismą.