Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Remigijus Preikšaitis apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą pagal Palangos miesto savivaldybės administracijos apeliacinį skundą dėl Plungės apylinkės teismo Palangos miesto 2019-04-30 nutarimo administracinio nusižengimo byloje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Bylos esmė

1. Palangos miesto savivaldybės administracijai Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos (toliau – ir VTPSI) Klaipėdos teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros departamento Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros skyriaus (toliau – Institucija) (duomenys neskelbtini) R. B. 2018-12-05 surašė administracinio nusižengimo protokolą už tai, kad:

1.1. Statytoja Palangos miesto savivaldybės administracija 2017 m. gegužės mėn. atliko statybos darbus: 1) pastatė I gr. nesudėtingąjį statinį – viešąjį tualetą, esantį Palangos paplūdimyje (ties pastatu Meilės al. 2B), iki kurio vandentiekio ir buitinių nuotekų tinklai suprojektuoti pagal parengtą techninį darbo projektą „Vandentiekio ir buitinių nuotekų tinklų atkarpoje nuo Meilės al. 2B iki laikino viešojo tualeto paplūdimyje, Palangoje, statybos projektas“, 2) pastatė I gr. nesudėtingąjį statinį – viešąjį tualetą, esantį Palangos paplūdimyje (ties Meilės al. ir S. Dariaus ir S. Girėno g. sankirta), iki kurio vandentiekio ir buitinių nuotekų tinklai suprojektuoti pagal parengtą techninį darbo projektą „Vandentiekio ir buitinių nuotekų tinklų atkarpoje nuo Meilės al. ir S. Dariaus ir S. Girėno g. sankirtos iki laikino viešojo tualeto paplūdimyje, Palangoje, statybos projektas“, 3) pastatė I gr. nesudėtingąjį statinį – viešąjį tualetą, esantį Palangos paplūdimyje (ties pastatu Meilės al. 10), iki kurio vandentiekio ir buitinių nuotekų tinklai suprojektuoti pagal parengtą techninį darbo projektą „Vandentiekio ir buitinių nuotekų tinklų atkarpoje nuo Meilės al. 10 iki laikino viešojo tualeto paplūdimyje, Palangoje, statybos projektas“, 4) pastatė I gr. nesudėtingąjį statinį – viešąjį tualetą, esantį Palangos paplūdimyje (šalia Rąžės upelio, ties Gintaro g. 1A), iki kurio vandentiekio ir buitinių nuotekų tinklai suprojektuoti pagal parengtą techninį darbo projektą ,,Vandentiekio ir buitinių nuotekų tinklų atkarpoje nuo Gintaro g. lA iki laikino viešojo tualeto paplūdimyje, Palangoje, statybos projektas“, 5) pastatė I gr., nesudėtingąjį statinį – viešąjį tualetą, esantį Palangos paplūdimyje (ties pastatu Meilės al. 12), iki kurio vandentiekio ir buitinių nuotekų tinklai suprojektuoti pagal parengtą techninį darbo projektą „Vandentiekio ir buitinių nuotekų tinklų atkarpoje nuo Meilės al. 12 iki laikino viešojo tualeto paplūdimyje, Palangoje, statybos projektas“, 6) pastatė I gr. nesudėtingąjį statinį – viešąjį tualetą, esantį Palangos paplūdimyje (šalia Šventosios gelbėjimo stoties Jūros g. 28A), iki kurio vandentiekio ir buitinių nuotekų tinklai suprojektuoti pagal parengtą techninį darbo projektą „Vandentiekio ir buitinių nuotekų tinklų atkarpoje nuo Jūros g. 28 iki laikino viešojo tualeto paplūdimyje, Palangoje, statybos projektas“, pažeisdama teritorijų planavimo dokumentų sprendinius, t. y. įvykdyta statyba prieštarauja Pajūrio juostos žemyninės dalies paplūdimių rekreacijos planui, patvirtintam Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2015-03-09 įsakymu Nr. D1-204 (toliau – Rekreacijos specialusis planas), ir Palangos miesto centrinės dalies detaliajam planui, patvirtintam Palangos miesto tarybos 2000-05-25 sprendimu Nr. 32 (toliau – CDDP). Rekreacijos specialiojo plano grafinės dalies sprendinių brėžinyje pastatyto I gr. nesudėtingojo statinio – viešojo tualeto vietoje Palangos paplūdimyje (ties pastatu Meilės al. 2B) numatyta įrengti biotualetą. CDDP numato biotualetus, kurie yra laikini pastatai, su galimybe privažiuoti, kuriems sklypai neskiriami ir inžineriniai tinklai neprojektuojami, todėl I gr. nesudėtingojo statinio – viešojo tualeto statyba prieštarauja šiems sprendiniams. Rekreacijos specialiojo plano grafinės dalies sprendinių brėžinyje pastatyto I gr. nesudėtingojo statinio – viešojo tualeto vietoje, Palangos paplūdimyje (ties Meilės al. ir S. Dariaus ir S. Girėno g. sankirta), bendro naudojimo pliažo zonoje nenumatytas joks viešasis tualetas. CDDP numato biotualetus, kurie yra laikini pastatai, su galimybe privažiuoti, kuriems sklypai neskiriami ir inžineriniai tinklai nenumatomi, todėl I gr. nesudėtingojo statinio – viešojo tualeto statyba prieštarauja šiems sprendiniams. Rekreacijos specialiojo plano grafinės dalies sprendinių brėžinyje pastatyto I gr. nesudėtingojo statinio – viešojo tualeto vietoje, Palangos paplūdimyje (ties pastatu Meilės ai. 10), nenumatomas įrengti joks viešasis tualetas. CDDP numato biotualetus, kurie yra laikini pastatai, su galimybe privažiuoti, kuriems sklypai neskiriami ir inžineriniai tinklai nenumatomi, todėl I gr. nesudėtingojo statinio – viešojo tualeto statyba prieštarauja šiems sprendiniams. Rekreacijos specialiojo plano grafinės dalies sprendinių brėžinyje pastatyto 1 gr. nesudėtingojo statinio – viešojo tualeto vietoje, Palangos paplūdimyje (šalia Rąžės upelio, ties Gintaro g. 1A), nenumatytas įrengti joks viešasis tualetas. CDDP nenumato inžinerinių tinklų, todėl I gr. nesudėtingojo statinio – viešojo tualeto statyba prieštarauja šiems sprendiniams. Rekreacijos specialiojo plano grafinės dalies sprendinių brėžinyje pastatyto I gr. nesudėtingojo statinio – viešojo tualeto vietoje, Palangos paplūdimyje (ties pastatu Meilės al. 12), bendro naudojimo pliažo zonoje nenumatytas joks viešasis tualetas. Šalia Meilės al. 12 pastato paplūdimio prieigose numatyta įrengti mobilųjį tualetą (biotualetą). CDDP numato biotualetus, kurie yra laikini pastatai, su galimybe privažiuoti, kuriems sklypai neskiriami ir inžineriniai tinklai nenumatomi, todėl I gr. nesudėtingojo statinio – viešojo tualeto statyba prieštarauja šiems sprendiniams. Rekreacijos specialiojo plano grafinės dalies sprendinių brėžinyje šalia gelbėjimo stoties nenumatytas joks naujas viešasis tualetas. Numatyta rekonstruoti, išplėsti esamą sanitarinį-higieninį punktą (gelbėjimo stotį), todėl I gr. nesudėtingojo statinio – viešojo tualeto statyba Palangos paplūdimyje (šalia Šventosios gelbėjimo stoties Jūros g. 28A) prieštarauja šiems sprendiniams. Rekreacijos specialiojo plano sprendiniai Šventosios ruože numato panaudoti esamus stacionarius tualetus, juos praplečiant, įrengiant dušus. Šiais veiksmais Palangos miesto savivaldybės administracija pažeidė Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatymo 4 straipsnio 5 dalį, 20 straipsnio 5 dalies 1 punktą, Lietuvos Respublikos pajūrio juostos įstatymo 5 straipsnio 3 dalies 3 punktą, 7 straipsnio 1 dalį, už tai taikoma atsakomybė pagal Statybos įstatymo 57 straipsnį.

1.2. Statytoja Palangos miesto savivaldybės administracija 2017 m. gegužės mėn. kultūros paveldo objekto teritorijoje – Šventosios Elijos senovės gyvenvietėje (kodas Kultūros vertybių registre 16195), Šventosios, Janmarienburgo senojo miesto vietoje (kodas Kultūros vertybių registre 16194), valstybinėje žemėje, ties įėjimu į paplūdimį, ties Kuršių tak. 3, Palangoje, savavališkai, t. y. neturėdama išduoto privalomo statybą leidžiančio dokumento, pastatė I gr. nesudėtingąją statinį – viešąjį tualetą, kurio ilgis – apie 10,0 m, plotis – apie 4,60 m, aukštis – apie 3,07 m. Šiais veiksmais Palangos miesto savivaldybės administracija pažeidė Statybos įstatymo 27 straipsnio 1 dalies 1 punktą, statybos techninio reglamento STR 1.05.01:2017 „Statybą leidžiantys dokumentai. Statybos užbaigimas. Statybos sustabdymas. Savavališkos statybos padarinių šalinimas. Statybos pagal neteisėtai išduotą statybą leidžiantį dokumentą padarinių šalinimas“ 3 priedo 1 dalies 1.1 punktą, už tai taikoma atsakomybė pagal Statybos įstatymo 56 straipsnio 6 dalį.

II. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai

3. Palangos miesto savivaldybės administracija (toliau – ir apeliantė) su Plungės apylinkės teismo Palangos miesto 2019-04-30 nutarimu nesutinka, prašo skundžiamą nutarimą panaikinti ir administracinę teiseną nutraukti, nes Lietuvos vyriausiajame administraciniame teisme tuo pačiu pagrindu yra nagrinėjama byla Nr. eA-1119-520/2019. Skunde nurodoma, kad apeliantė nuo pat bylos iškėlimo momento teigė, kad kiekvienais metais nukeliami konteineriniai tualetai nėra statiniai, kad šiuo metu Lietuvos vyriausiajame administraciniame teisme yra nagrinėjama administracinė byla Nr. eA-1119-520/2019, kurioje Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas būtent ir sprendžia: ginčo konteineriniai tualetai yra statiniai ar ne (Savivaldybės administracijos teigimu – tai įrenginiai), kuriems statyti leidimo nereikia.

3.3. Apeliantė neprieštarauja, kad LVAT priėmus sprendimą dėl ginčo tualetų byloje Nr. eA-1119-520/2019, jei yra pagrindas, neprieštaraujant procesui būtų sprendžiamas klausimas dėl baudos skyrimo (atsižvelgiant į LVAT išvadas, jei LVAT nuspręstų, kad konteineriniai tualetai yra statiniai). Apeliantės vertinimu, šią administracinio nusižengimo bylą Nr. A14-10- 549/2019 galima nagrinėti tik po to, kai LVAT byloje Nr. eA-1119-520/2019 pasisakys dėl apskųstų Institucijos 2017-07-11 privalomųjų nurodymų Nr. PNSSP-30-170711-00067 bei Nr. PNSD-30-170711-00069 ir pasisakys dėl skundo pagrindo, ar ginčo konteineriniai tualetai pagal savo prigimtį yra statiniai.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.

III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

5. Apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo, patikrina priimto nutarimo (nutarties) administracinio nusižengimo byloje teisėtumą ir pagrįstumą (ANK 652 straipsnio 1 dalis). Apeliantė nesutikdama su Plungės apylinkės teismo Palangos miesto 2019-04-30 nutarimu nurodo, jog negali būti sprendžiamas jos kaltės klausimas, kol nebus išnagrinėtas Institucijos 2019-07-05 surašytų privalomųjų nurodymų Nr. PN-1078(16.29), Nr. PN-1079(16.29), Nr. PN-1080(16.29), Nr. PN-1081(16.29), Nr. PN-1082(16.29), Nr. PN-1083(16.29) ir 2017-07-11 privalomųjų nurodymų Nr. PNSSP-30-170711-00067, Nr. PNSD-30-170711-00069 teisėtumo ir pagrįstumo klausimas. Apeliantė neprieštarauja, kad, išsprendus minėtų teisės aktų teisėtumo klausimą, būtų sprendžiamas klausimas dėl baudos skyrimo.

6. Apeliantė nagrinėjamu atveju yra nubausta už Statybos įstatymo 56 straipsnio 6 dalyje ir 57 straipsnyje numatytų pažeidimų padarymą. Statybos įstatymo 56 straipsnio 6 dalis numato, jog už naujo nesudėtingojo statinio savavališką statybą saugomoje teritorijoje skiriama bauda statytojams nuo septynių šimtų iki vieno tūkstančio dviejų šimtų eurų. Už tokius pačius veiksmus, padarytus juridinio asmens, bausto bauda už šioje dalyje numatytus pažeidimus, skiriama bauda nuo vieno tūkstančio iki dviejų tūkstančių eurų. Statybos įstatymo 57 straipsnis numato, jog už juridinio asmens atliekamus statybos darbus, statinio statybos techninės priežiūros ar statinio projekto vykdymo priežiūros vykdymą pažeidžiant teisės aktų reikalavimus, išskyrus šio įstatymo 54, 56, 58, 64 straipsniuose numatytus pažeidimus, skiriama bauda nuo trijų šimtų iki septynių tūkstančių eurų. Už tokius pat veiksmus, padarytus juridinio asmens, bausto bauda už šiame straipsnyje nustatytus pažeidimus, skiriama bauda nuo septynių tūkstančių iki penkiolikos tūkstančių eurų.

7. Sprendžiant asmens kaltės dėl Statybos įstatymo 56 straipsnio 6 dalyje numatyto pažeidimo padarymo klausimą yra būtina nustatyti šias aplinkybes: 1) kad asmuo pastatė naują nesudėtingąjį statinį; 2) kad statyba buvo savavališka, t. y. vykdyta neturint statybą leidžiančių dokumentų, 3) kad statinys pastatytas saugomoje teritorijoje. Nagrinėjamu atveju nėra ginčo dėl to, jog tualetai buvo pasatyti saugomoje teritorijoje ir neturint statybą leidžiančių dokumentų. Tačiau ginčas tarp apeliantės ir Institucijos kilo dėl to, ar pastatyti tualetai yra priskiriami nesudėtingųjų statinių kategorijai, tokiu atveju yra reikalingi nesudėtingųjų statinių statybą leidžiantys dokumentai. Apeliantė, paaiškėjus, kad visgi tualetai priskiriami nesudėtingųjų statinių kategorijai, sutinka su baudos už Statybos įstatymo 56 straipsnio 6 dalyje ir 57 straipsnyje numatytų pažeidimų padarymą jai paskyrimu. Taigi nagrinėjamos bylos dalykas – ar, neišnagrinėjus Institucijos privalomųjų nurodymų teisėtumo klausimo, gali būti konstatuojama apeliantės kaltė padarius Statybos įstatymo 56 straipsnio 6 dalyje ir 57 straipsnyje numatytus pažeidimus ir tuo pagrindu apeliantė traukiama administracinėn atsakomybėn.

8. Iš teismų informacinės sistemos „Liteko“ nustatyta, jog apeliantė, nesutikdama su Institucijos jai surašytais privalomaisiais nurodymais, minėtus privalomuosius nurodymus apskundė Administracinių bylų teisenos įstatymo nustatyta tvarka Klaipėdos regiono administraciniam teismui. Klaipėdos regiono administraciniam teismui 2017-12-12 priėmus procesinį sprendimą, apeliantė su šiuo sprendimu nesutiko, apskundė jį Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, kuris 2019-07-17 sprendimu panaikino Klaipėdos regiono apylinkės teismo 2017-12-12 procesinį sprendimą ir bylą dėl Institucijos apeliantei surašytų administracinių nurodymų teisėtumo perdavė nagrinėti pagal teismingumą bendrosios kompetencijos teismui. Šiuo metu byla pagal apeliantės prašymą dėl Institucijos 2017-07-05 privalomųjų nurodymų Nr. PN-1078(16.29), Nr. PN-1079(16.29), Nr. PN-1080(16.29), Nr. PN-1081(16.29), Nr. PN-1082(16.29), Nr. PN-1083(16.29) ir 2017-07-11 privalomųjų nurodymų Nr. PNSSP-30-170711-00067, Nr. PNSD-30-170711-00069 panaikinimo yra nagrinėjama Plungės apylinkės teismo Palangos rūmuose, 2019-11-06 yra numatytas parengiamasis teismo posėdis.

9. Nagrinėjamu atveju Plungės apylinkės teismas, išnagrinėjęs administracinio nusižengimo bylą, 2019-04-30 nutarimu konstatavo, kad apeliantė padarė Statybos įstatymo 56 straipsnio 6 dalyje ir 57 straipsnyje numatytus pažeidimus, ir už šių pažeidimų padarymą apeliantei paskyrė administracines nuobaudas. Apygardos teismas sutinka su administracinio nusižengimo bylą išnagrinėjusio pirmosios instancijos teismo išvada, jog nors privalomieji nurodymai yra apskųsti administraciniam teismui, tačiau šio ginčo nagrinėjimas teisme savaime neužkerta galimybės pradėti administracinio nusižengimo teiseną ir neatleidžia asmens nuo atsakomybės už administracinių nusižengimų padarymą, tačiau, apygardos teismo vertinimu, priešingai, negu nurodė administracinio nusižengimo bylą išnagrinėjęs pirmosios instancijos teismas, šiuo atveju būtent Institucijos privalomieji nurodymai yra turintys esminę reikšmę kaltės dėl administracinio nusižengimo nustatymui. Kol neišspręstas teisės aktų, kurių pagrindu apeliantė nubausta, teisėtumo ir pagrįstumo klausimas, nėra pagrindo konstatuoti, kad apeliantė padarė Statybos įstatymo 56 ar (ir) 57 straipsniuose numatytus pažeidimus. Nes priešingu atveju gali susidaryti situacija, kad apeliantė bus patraukta administracinėn atsakomybėn ir nubausta, tačiau teisės aktai (Institucijos privalomieji nurodymai, kurių pagrindu surašytas administracinio nusižengimo protokolas), kurių pagrindu apeliantė nubausta, gali būti pripažinti neteisėtais bei panaikinti. Sutiktina su Institucijos atsiliepime nurodytu argumentu, jog, Plungės apylinkės teismo Palangos rūmams išnagrinėjus administracinę bylą (dėl Institucijos privalomųjų nurodymų teisėtumo) ir nustačius esmines apeliantės teisinę padėtį nagrinėjamoje administracinio nusižengimo byloje keičiančias aplinkybes, apeliantė turės teisę kreiptis su prašymu dėl administracinio nusižengimo bylos atnaujinimo dėl paaiškėjusių naujų aplinkybių, tačiau, apygardos teismo vertinimu, tokia situacija neatitiktų administracinių nusižengimų teisenos paskirties – greitai ir objektyviai, visapusiškai ir išsamiai ištirti administracinius nusižengimus, tinkamai taikyti įstatymus, patraukti kaltuosius asmenis administracinėn atsakomybėn sumažinant valstybės prievartos priemonių naudojimą, užtikrinti, kad paskirtos administracinės nuobaudos ir administracinio poveikio priemonės būtų laiku įvykdytos, taip pat toks procesas neatitiktų Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 566 straipsnio 1 dalyje įtvirtintų proceso operatyvumo bei proceso teisingumo principų. Pažymėtina, jog ANK 567 straipsnio 1 dalyje yra įtvirtinta pagal šį kodeksą įgaliotų institucijų pareigūnų, atliekančių administracinio nusižengimo tyrimą, pareiga imtis visų priemonių, kad būtų visapusiškai, objektyviai ir kiek įmanoma per trumpesnį laiką ištirtos veikos aplinkybės. Apygardos teismo vertinimu, neišsprendus Institucijos teisės aktų teisėtumo klausimo, tačiau jų pagrindu nubaudus apeliantę, pareiga imtis visų priemonių, kad būtų visapusiškai, objektyviai ir kiek įmanoma per trumpesnį laiką ištirtos veikos aplinkybės, nebus įvykdyta. Be to, neištyrus Institucijos teisės aktų, kurių pagrindu nubausta apeliantė, teisėtumo, nėra pagrindo konstatuoti, kad buvo padarytas administracinis nusižengimas, o, vadovaujantis ANK 567 straipsnio 2 dalimi, priimant sprendimą administracinio nusižengimo byloje, privaloma nustatyti, ar buvo padarytas administracinis nusižengimas, ar asmuo kaltas dėl jo padarymo, ar asmuo trauktinas administracinėn atsakomybėn, ar yra atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių, ar padaryta turtinė žala ir ar galima administracinio nusižengimo byloje nustatyti jos dydį, taip pat kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išnagrinėti.

10. Atsižvelgdamas į nurodytas aplinkybes apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, konstatuodamas, jog apeliantė padarė Statybos įstatymo 56 straipsnio 6 dalyje ir 57 straipsnyje numatytus administracinius nusižengimus, ir už šiuos nusižengimus apeliantei paskirdamas administracines nuobaudas priėmė neteisėtą ir nepagrįstą nutarimą, kuris naikintinas.

11. Apeliaciniame skunde apeliantė prašo administracinę teiseną nutraukti. Šis apeliantės reikalavimas netenkintinas. Kaip minėta, šiuo metu vyksta ginčas dėl Institucijos privalomųjų nurodymų panaikinimo, ginčą nagrinėja Plungės apylinkės teismo Palangos rūmai. Pripažinus minėtus Institucijos privalomuosius nurodymus teisėtais, būtų teisinis pagrindas apeliantę traukti administracinėn atsakomybėn ir už Statybos įstatymo 56 straipsnio 6 dalyje ir 57 straipsnyje numatytų pažeidimų padarymą skirti administracines nuobaudas. Tačiau, vadovaujantis ANK 591 straipsnio 8 punktu, administracinių nusižengimų teisena negali būti pradėta, o pradėtoji turi būti nutraukta, kai dėl to paties fakto nepanaikintas nutarimas nutraukti administracinio nusižengimo teiseną. Taigi, nagrinėjamu atveju apeliantei nutraukus administracinę teiseną, tačiau paaiškėjus, jog Institucijos privalomieji nurodymai, kurių pagrindu apeliantė yra nubausta, yra teisėti, apeliantės nebūtų galima traukti administracinėn atsakomybėn, nors apeliantė ir būtų padariusi Statybos įstatymo 56 straipsnio 6 dalyje ir 57 straipsnyje įtvirtintus nusižengimus, o tokia situacija neatitiktų teisingumo ir sąžiningumo principų, be to, neatitiktų ir pačios apeliantės procesinės valios, t. y. ji neprieštarauja, kad būtų sprendžiamas klausimas dėl baudos skyrimo (atsižvelgiant į Plungės apylinkės teismo Palangos rūmų išvadas, jei teismas nuspręstų, kad konteineriniai tualetai yra statiniai).

12. ANK 653 straipsnio 1 dalis numato, jog, išnagrinėjęs bylą dėl apeliacinio skundo, apygardos teismas priima vieną iš šių sprendimų: 1) palikti apylinkės teismo nutarimą (nutartį) administracinio nusižengimo byloje nepakeistą ir apeliacinio skundo netenkinti; 2) panaikinti apylinkės teismo nutarimą (nutartį) administracinio nusižengimo byloje ir administracinio nusižengimo teiseną nutraukti; 3) panaikinti apylinkės teismo nutarimą ir priimti naują nutarimą administracinio nusižengimo byloje; 4) pakeisti apylinkės teismo nutarimą (nutartį) administracinio nusižengimo byloje ir paskirti švelnesnę administracinę nuobaudą. Minėtame straipsnyje nenumatyta galimybė apygardos teismui panaikinus apylinkės teismo nutarimą administracinio nusižengimo bylą grąžinti nagrinėti apylinkės teismui, tačiau šiuo konkrečiu atveju, atsižvelgiant į tai, jog byla dėl Institucijos 2017-07-05 privalomųjų nurodymų Nr. PN-1078(16.29), Nr. PN-1079(16.29), Nr. PN-1080(16.29), Nr. PN-1081(16.29), Nr. PN-1082(16.29), Nr. PN-1083(16.29) ir 2017-07-11 privalomųjų nurodymų Nr. PNSSP-30-170711-00067, Nr. PNSD-30-170711-00069 panaikinimo yra nagrinėjama Plungės apylinkės teismo Palangos rūmuose, į administracinių nusižengimų teisenos paskirtį – greitai ir objektyviai, visapusiškai ir išsamiai ištirti administracinius nusižengimus, tinkamai taikyti įstatymus, patraukti kaltuosius asmenis administracinėn atsakomybėn sumažinant valstybės prievartos priemonių naudojimą, užtikrinti, kad paskirtos administracinės nuobaudos ir administracinio poveikio priemonės būtų laiku įvykdytos, siekiant nepažeisti ANK 566 straipsnio 1 dalyje įtvirtintų proceso operatyvumo bei proceso teisingumo principų, administracinio nusižengimo byla perduotina nagrinėti Plungės apylinkės teismo Palangos rūmams.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 653 straipsnio 1 dalies 3 punktu,

nutaria:

Palangos miesto savivaldybės administracijos apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.

Panaikinti Plungės apylinkės teismo Palangos miesto 2019-04-30 nutarimą ir administracinio nusižengimo bylą perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Nutartis neskundžiama.