Klaipėdos apygardos teismo nutarimas

Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Dalia Kursevičienė teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinėn atsakomybėn patraukto asmens A. K. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2018 m. sausio 30 d. nutarties ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

A. K. 2017 m. spalio 17 d. surašytas administracinio nusižengimo protokolas pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau ANK) 364¹ straipsnio 1 dalį. Pažeidimo esmė – (duomenys neskelbtini) miesto savivaldybės administracijos direktorius gavo daugiabučių namų savininkų bendrijos „B“ (toliau - Bendrija) įgalioto asmens G. Š. prašymą pakeisti žemės sklypo (duomenys neskelbtini) (kad. Nr. (duomenys neskelbtini)), naudojimo būdą. Savivaldybė pažymėjo, kad vadovaujantis Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašu (sudarymo data - 1995-12-13) minėto žemės sklypo paskirtis kita, žemės sklypo naudojimo būdas - rekreacinės teritorijos. Taip pat pažymėjo, kad minėtam žemės sklypui galioja Žemės sklypo (duomenys neskelbtini), detalusis planas (toliau - DP), patvirtintas (duomenys neskelbtini) miesto valdybos (toliau - Valdyba) 2000-08-24 sprendimo Nr. 226 1.5. punktu. Prie Rašto pridėtame DP aiškinamojo rašto 2.3. punkte įtvirtinta, kad <...> pertvarkomi poilsio namai į daugiabutį gyv. Namą - žemės paskirtis kitiems atvejams keičiama į gyvenamąją (teritorija, skirta namų valdoms, gyv. namams statyti ir eksploatuoti). <...> DP aiškinamojo rašto 2.4. punkte pažymėta, kad <...> projektuojamos rekonstrukcijos paskirtis - esamų poilsio namų pavertimas gyvenamuoju namu. <...> Tie patys DP sprendiniai nustatyti ir pridėtame DP pagrindiniame brėžinyje. Inspekcija, atsakydama Savivaldybei 2016-12-23 rašte Nr. (6.5)-2D-l 8635 pažymėjo, kad „TPĮ (redakcijos, galiojusios DP rengimo metu) 20 straipsnio 10 dalies 2 punkte nustatyta, kad miestų, miestelių, kaimų detalieji planai yra neterminuoti. Šio įstatymo 23 straipsnio ketvirtojoje dalyje nustatyta tvarka jie gali būti keičiami ir papildomi, jeigu atsiranda ypatinga reikmė.“ Atsižvelgus į tai, kad DP yra patvirtintas ir galiojantis, vadovaujantis TPĮ (redakcijos, galiojusios DP rengimo metu) 20 straipsnio 12 dalimi. Savivaldybės direktorius turi priimti sprendimą dėl žemės sklypui DP nustatytos žemės sklypo paskirties ir teritorijos naudojimo būdo pakeitimo. Savivaldybės 2017-02-09 Nr. (8.6)D3-Š-2121r-565 atsisakymas pritarti (t. y. priimti sprendimą) žemės sklypo naudojimo būdo keitimui neturi teisinio pagrindo, kadangi žemės sklypo naudojimo būdo pakeitimas yra numatytas galiojančio DP sprendiniuose. Vadovaujantis TPĮ 48 straipsniu, asmenys, pažeidę šį įstatymą, atsako Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 364¹ straipsnio 1 dalimi, kur nustatyta, kad neteisėtas pagrindinės žemės naudojimo paskirties ar naudojimo būdo pakeitimas arba neteisėtas atsisakymas pakeisti pagrindinę žemės naudojimo paskirtį ar naudojimo būdą užtraukia baudą nuo vieno šimto keturiasdešimt iki šešių šimtų eurų.A. K. Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos (toliau VTPSI) 2017 m. lapkričio 15 d. nutarimu administracinio nusižengimo byloje Nr. VTPSIANN-128961081-17 už nusižengimą, numatytą ANK 364¹ straipsnio 1 dalyje, paskirta administracinė nuobauda - 370 EUR bauda (b. l. 15-16). Nesutikdama su priimtu nutarimu, A. K. skundu teismo prašė panaikinti Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos 2017 m. lapkričio 15 d. nutarimą. Klaipėdos apylinkės teismas 2018 m. sausio 30 d. nutartimi A. K. skundo netenkino ir Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos 2017 m. lapkričio 15 d. nutarimą Nr. VTPSIANN-128961081-17 paliko nepakeistą. Teismas, išanalizavęs bylos medžiagą, skunde išdėstytus argumentus, padarė išvadą, kad A. K. veiksmai atitinka ANK 364¹ straipsnio 1 dalyje numatyto nusižengimo požymius, todėl Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos pagrįstai 2017 m. lapkričio 15 d. nutarimu nubaudė A. K.. Pažymėjo, kad tai, jog priimto sprendimo teisėtumas tikrinamas Administracinių bylų teisenos įstatyme nustatyta tvarka, neatleidžia viešojo asmens administravimo subjekto nuo atsakomybės, numatytos Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekse.Apeliaciniu skundu administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo A. K. prašo panaikinti Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2018 m. sausio 30 d. nutartį ir administracinio nusižengimo teiseną nutraukti. Nurodo, kad pirmosios instancijos teismas nevertino, ar jos veiksmuose yra ANK 364¹ straipsnio 1 dalies sudėtis. Nesutinka su teismu, jog jos kaltę įrodo Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2017 m. birželio 15 d. sprendimas, kuris nėra įsiteisėjęs. Nesutinka, kad sprendimą neteisėtu daro tai, kad jis prieštarauja VTPSI 2016-12-23 rašte nurodytam sprendimo variantui. Pažymi, kad Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo nuostatos nenustato pareigos viešojo administravimo subjektui, priimant administracinį sprendimą, vadovautis kitų viešojo administravimo subjektų nurodytais sprendimų variantais.Dėl 2017 m. vasario 9 d. sprendimo nurodo, kad dėl jo teisėtumo šiuo metu byla nagrinėjama Lietuvos vyriausiajame administraciniame teisme. Apylinkės teismas, pasisakydamas, kad priėmimo aplinkybės nepatvirtina, kad 2017-02-09 sprendimas yra teisėtas, ėmėsi vertinti dar neįsiteisėjusio Klaipėdos apygardos administracinio teismo sprendimo teisėtumo klausimą. Teigia, kad apylinkės teismas netinkamai aiškino ir taikė materialinės teisės normas, nesilaikė elementarių įrodymų vertinimo taisyklių, rėmėsi neįsiteisėjusiame teismo sprendime padarytomis išvadomis, todėl padarė visiškai nepagrįstas išvadas.Atsiliepimu į apeliacinį skundą Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie aplinkos ministerijos Klaipėdos teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros departamentas prašo Klaipėdos apylinkės teismo 2018 m. sausio 30 d. nutartį palikti nepakeistą ir A. K. apeliacinio skundo netenkinti. Nurodo, kad tiek Inspekcijos 2016-12-23 raštas Nr. (6.5)-2D-18635, tiek Klaipėdos apygardos administracinio teismo sprendimas buvo vertinami ir analizuojami kartu su kitais byloje esančiais įrodymais. Teismas išsamiai išanalizavo ir atskleidė aktualų teritorijų planavimo teisinį reguliavimą, pagrįsdamas, kaip administracinėn atsakomybėn patraukta A. K. jį pažeidė, ir nustatė visus nusižengimo sudėties požymius. Pažymi, kad apeliantė skunde nepateikė argumentų, paneigiančių Inspekcijos 2016 m. gruodžio 23 d rašto Nr. (6.5)-2D-18635 turinį, t. y. apeliantė nepasisako dėl (duomenys neskelbtini) miesto savivaldybės tarybos 2004 m. rugpjūčio 24 d. sprendimu Nr. 226 patvirtinto detaliojo plano ir juo nustatyto teritorijos tvarkymo ir naudojimo režimo ginčo sklypui, šio teritorijų planavimo dokumento privalomumo, kitų svarbių aplinkybių. A. K. priėmė sprendimą net neanalizavusi Detaliojo plano sprendinių ir jų sukeliamų padarinių. Ji privalėjo įvertinti detaliojo plano sprendimus ir jų pagrindu pakeisti žemės sklypo naudojimo būdą, o ne taikyti (duomenys neskelbtini) miesto savivaldybės bendrojo plano nustatytus sprendimus. Tokia žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), valdytojai ir naudotojai Daugiabučių namų savininkų bendrijai „B“ pritaikyta argumentacija, kuomet nepaisoma galiojančių žemiausio lygmens kompleksinio teritorijų planavimo dokumento, yra neteisėta ir pažeidžia Teritorijų planavimo įstatyme nustatytus teritorijų planavimo dokumentų taikymo principus. Dėl nurodytų priežasčių, apylinkės teismas visiškai pagrįstai A. K. veiksmuose nustatė visus ANK 364¹ straipsnio 1 dalies sudėties požymius. Apeliacinis skundas tenkintinas.ANK 652 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo, patikrina priimto nutarimo (nutarties) administracinio nusižengimo byloje teisėtumą ir pagrįstumą.Iš apeliacinio skundo matyti, kad administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo iš esmės nesutinka su jai inkriminuojamu nusižengimu ir tvirtina, kad nėra įrodyti ANK 364¹ straipsnio 1 dalyje numatyto nusižengimo požymiai. Pasak apeliantės, apylinkės teismas visiškai nevertino, ar jos veiksmuose yra administracinio nusižengimo sudėtis. Mano, kad kol ginčas dėl priimto sprendimo yra nagrinėjamas Administracinių bylų teisenos įstatymo nustatyta tvarka, tol negalima konstatuoti nusižengimo sudėties. Vadovaujantis ANK 5 straipsnio 1 dalimi, administracinis nusižengimas yra šiame kodekse uždrausta kaltininko padaryta pavojinga veika (veikimas arba neveikimas), atitinkanti administracinio nusižengimo, už kurį numatyta administracinė nuobauda, požymius. Administraciniam teisės pažeidimui, kaip ir kitiems teisės pažeidimams, būdingi šie keturi objektyvūs ir subjektyvūs požymiai: a) objektas; b) objektyvioji pusė; c) subjektas; d) subjektyvioji pusė. Nusižengimo sudėčiai reikalingi visi šie elementai. Jeigu bent vieno elemento nėra, nėra ir nusižengimo sudėties kaip visumos. A. K. VTPSI 2017 m. lapkričio 15 d. nutarimu nubausta pagal ANK 346¹ straipsnio 1 dalį. Pagal šį straipsnį atsako asmuo, kuris neteisėtai pakeitė pagrindinės žemės naudojimo paskirtį ar pakeitė naudojimo būdą arba neteisėtai atsisakė pakeisti pagrindinę žemės naudojimo paskirtį ar naudojimo būdą. A. K. nubausta už tai, kad neteisėtai atsisakė pakeisti pagrindinę žemės naudojimo paskirtį ar naudojimo būdą. Taigi nagrinėjamu atveju būtina įrodyti, kad buvo atsisakyta pakeisti pagrindinę žemės naudojimo paskirtį ar naudojimo būdą ir kad toks atsisakymas buvo neteisėtas. Be to, būtina įrodyti ir subjektyviuosius nusižengimo požymius, t. y. asmens, priėmusio galbūt neteisėtą atsisakymą, kaltę (ANK 7–9 str.). Nustatyta, kad (duomenys neskelbtini) savivaldybės administracijos direktorė 2017 m. vasario 9 d. raštu Nr. 8.60D3-Š-2121r-565 atsisakė pritarti žemės sklypo naudojimo būdo keitimui. Nurodė, kad šis atsisakymas gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos administraciniam teismui Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo nustatyta tvarka (b. l. 43). Pareiškėja DNSB „B“ dėl 2017 m. vasario 9 d. atsisakymo pateikė skundą atsakovei (duomenys neskelbtini) miesto savivaldybės administracijai, kurį išnagrinėjo Klaipėdos apygardos administracinis teismas ir 2017 m. birželio 15 d. sprendimu pareiškėjos DNSB „B“ skundą tenkino – panaikino (duomenys neskelbtini) miesto savivaldybės administracijos 2017-02-09 sprendimą Nr. (8.6) D3-Š-2121r-565 „Dėl žemės sklypo (duomenys neskelbtini), naudojimo būdo keitimo“, kuriuo nepritarta prašymui dėl žemės sklypo naudojimo būdo keitimo. Įpareigojo atsakovę (duomenys neskelbtini) miesto savivaldybės administraciją iš naujo išnagrinėti pareiškėjos atstovo G. Š. 2016-11-30 prašymą dėl žemės sklypo, esančio adresu (duomenys neskelbtini), žemės naudojimo būdo keitimo. (duomenys neskelbtini) miesto savivaldybės administracija, nesutikdama su priimtu sprendimu, pateikė apeliacinį skundą Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui. Minėtas skundas apeliacine tvarka dar nėra išnagrinėtas Įvertinus skundžiamo VPTI nutarimą, kuriame nurodyta, kad (duomenys neskelbtini) miesto savivaldybės administracijos 2017 m. vasario 9 d. (Nr. (8.60D3-Š-2121r-565) atsisakymas pritarti (t. y. priimti sprendimą) žemės sklypo naudojimo būdo keitimui neturi teisinio pagrindo, kadangi žemės sklypo naudojimo būdo pakeitimas yra numatytas galiojančio Detaliojo plano, sprendiniuose, matyti, kad jis priimtas įvertinus (duomenys neskelbtini) savivaldybės administracijos direktorės A. K. 2017 m. vasario 9 d. priimtą sprendimą Nr. 8.60D3-Š-2121r-565, kuriuo atsisakyta pakeisti žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), naudojimo būdą. VTPSI manymu, atsisakymas neteisėtas, nes sprendžiant klausimą dėl minimo žemės sklypo naudojimo būdo pakeitimo nepagrįstai vadovautasi Bendruoju planu, o ne 2004 m. detaliuoju planu, kaip numatyta įstatymo. Apylinkės teismas, konstatuodamas administracinėn atsakomybėn patraukto asmens kaltę, taip pat iš esmės vertino 2017 m. vasario 9 d. priimto atsisakymo teisėtumą. Teismas, atsižvelgęs į Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatymo (redakcijos, galiojusios detaliojo plano rengimo metu, t. y. suvestinė redakcija nuo 2000-06-27 iki 2000-10-11) 20 straipsnio 10 dalies 2 punktą, 20 straipsnio 12 dalį, 4 straipsnio 5 dalį bei 48 straipsnį, Detaliojo plano, patvirtinto Savivaldybės tarybos 2004-08-24 sprendimu Nr. 226, Valstybės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos 2016-12-23 atsakymą į Palangos miesto savivaldybės administracijos prašymą „Dėl tarnybinės pagalbos“, Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2017-06-15 sprendimą, konstatavo, kad Palangos savivaldybės administracijos direktorės 2017-02-09 priimtas atsisakymas yra neteisėtas ir jis prieštarauja ne tik Valstybės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos 2016-12-23 atsakymui, bet ir galiojantiems teisės aktų reikalavimams. Todėl Institucijos priimtą nutarimą paliko nepakeistą, o A. K. skundą atmetė kaip nepagrįstą ir pažymėjo, kad jog šio sprendimo priėmimo aplinkybės nepatvirtino jo teisėtumo.Taigi iš nurodytų aplinkybių akivaizdu, kad siekiant asmenį patraukti administracinėn atsakomybėn pagal ANK 364¹ straipsnio 1 dalį, aktualus 2017 m. vasario 9 d. surašyto atsisakymo teisėtumo klausimas, kurį vertino tiek Institucija, surašiusi skundžiamą nutarimą, tiek apylinkės teismas, palikdamas šį nutarimą nepakeistą. Tačiau bylos medžiaga nustatyta, kad dėl šio atsisakymo teisėtumo vyksta ginčas, kuris nagrinėjamas Lietuvos Respublikos Administracinių bylų tesenos įstatymo (toliau ABTĮ) nustatyta tvarka. Pažymėtina, kad atsisakymas šiuo atveju buvo įformintas administraciniu teisės aktu, kuris yra skundžiamas. Tai buvo nurodyta ir 2017 m. vasario 9 d. atsisakyme. Ginčus dėl savivaldybių administravimo subjektų priimtų teisės aktų ir veiksmų (neveikimo) teisėtumo, taip pat dėl šių subjektų vilkinimo atlikti veiksmus sprendžia administraciniai teismai (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 17 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Nesutiktina su Institucija, surašiusia skundžiamą nutarimą, kad šiuo atveju ginčo nagrinėjimas Administracinių bylų tesenos įstatymo nustatyta tvarka neužkerta kelio administracinio nusižengimo teisenai pradėti bei su apylinkės teismu, kurio manymu, bylos nagrinėjimas administracine tvarka neatleidžia asmens nuo administracinės atsakomybės pagal ANK. Sutiktina, kad ginčo nagrinėjimas teisme savaime neužkerta galimybės pradėti administracinio nusižengimo teiseną ir neatleidžia asmens nuo atsakomybės pagal ANK, tačiau bet kokiu atveju, siekiant asmenį patraukti administracinėn atsakomybėn, būtina nustatyti visus nusižengimo sudėties požymius. Nagrinėjamu atveju yra aktualus būtent 2017 m. vasario 9 d. priimto atsisakymo neteisėtumo fakto nustatymas, t. y. vienas iš nusižengimo, numatyto ANK 364¹ straipsnio 1 dalyje, objektyviųjų požymių. Tačiau dėl šio sprendimo teisėtumo yra kilęs ginčas ir jis sprendžiamas ABTĮ nustatyta tvarka. Dėl 2017 m. vasario 9 d. sprendimo teisėtumo ar neteisėtumo dar turi pasisakyti Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, išnagrinėjęs (duomenys neskelbtini) savivaldybės administracijos apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2017 m. birželio 15 d. sprendimo. Taigi tvirtinti, kad ginčo dėl 2017 m. vasario 9 d sprendimo teisėtumo nagrinėjimas administraciniame teisme visiškai neturi jokios įtakos nagrinėjant administracinio nusižengimo bylą, kurioje aktualus to paties atsisakymo teisėtumas, nėra pagrindo. Kita vertus, 2017 m. vasario 9 d. atsisakymo teisėtumo ar neteisėtumo vertinimas, kuris, kaip minėta, yra administracinio teismo kompetencijoje, prieštarautų ne tik teisiniam reguliavimui dėl savivaldybių administravimo subjektų priimtų teisės aktų patikrinimo, bet ir teisingumo ir protingumo principams.Be to, matyti, kad nutarimas, kuriuo A. K. pripažinta padariusi ANK 364¹ straipsnio 1 dalyje numatytą nusižengimą, priimtas po Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2017 m. birželio 15 d. sprendimo, o tai suponuoja išvadą, kad nutarimo priėmimui įtakos vis tik turėjo Klaipėdos apygardos administracinio teismo sprendimas. Apylinkės teismas, konstatuodamas 2017 m. vasario 9 d. sprendimo neteisėtumą, taip pat rėmėsi šiuo teismo sprendimu ir jame nustatytomis aplinkybėmis, nors minimas Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2017 m. birželio 15 d. sprendimas nėra įsiteisėjęs ir neturi prejudicinės galios. Pažymėtina, kad prejudicinę galią turi kitoje byloje priimti įsiteisėjusiu teismo sprendimu nustatytos aplinkybės (faktai). Taigi teismo sprendimu, galinčiu turėti prejudicinę galią, nėra nustatyta, jog (duomenys neskelbtini) administracijos direktorės A. K. 2017 m. vasario 9 d. priimtas atsisakymas pritarti žemės sklypo naudojimo būdo keitimui yra neteisėtas, nes dėl to dar tebevyksta ginčas administracine tvarka.Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs teisinį reglamentavimą, nustatytas faktines aplinkybes, konstatuoja, kad nagrinėjamu atveju negalima nustatyti visų ANK 364¹ straipsnio 1 dalyje numatyto nusižengimo požymių, todėl Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos 2017 m. lapkričio 15 d. nutarimas ir Klaipėdos apylinkės teismo 2018 m. sausio 30 d. nutartis kaip neteisėti ir nepagrįsti yra naikintini, o administracinio nusižengimo byla nutrauktina.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimo kodekso 653 straipsnio 1 dalies 2 punktu,

nutaria:

tenkinti A. K. apeliacinį skundą.

Panaikinti Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2018 m. sausio 30 d. nutartį ir Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos 2017 m. lapkričio 15 d. nutarimą dėl A. K. nubaudimo pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 364¹ straipsnio 1 dalį.

Administracinio nusižengimo teiseną A. K. pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 364¹ straipsnio 1 dalį nutraukti.