Vilniaus regiono apylinkės teismo sprendimas

atsakovo (duomenys neskelbtini)atstovei R. T.

viešame teismo posėdyje išnagrinėjęs civilinę bylą pagal ieškovo Vilniaus savivaldybės administracijos ieškinį atsakovui (duomenys neskelbtini) dėl skolos už žemės nuomą priteisimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

(duomenys neskelbtini) nuostatai ir valstybės žemės skirtas plotas buvo įregistruoti Lietuvos Respublikos Vyriausybės įgaliotinio Vilniaus rajonui 1992-04-17 potvarkio Nr. (duomenys neskelbtini)punkte. Šiame potvarkyje nurodyta, kad (duomenys neskelbtini) yra 89 sklypų,8.1072 ha plote.Todėl šiuo atveju minėto Vyriausybės įgaliotinio Vilniaus rajonui potvarkio pagrindu tarp atsakovo ir valstybinės žemės savininko atsirado valstybinės žemės nuomos santykiai (1964 m. CK 299, 297 str.) (Lietuvos apeliacinio teismo nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-2008). Iš pateiktų dokumentų matyti, kad (duomenys neskelbtini)narių bendras privatizuotos žemės sklypų plotas sudaro 5.9104 ha, valstybinės žemės plotas yra 2,9963 ha. Už 2,9963 ha valstybinės žemės (duomenys neskelbtini) privalo mokėti mokesčius. Nuo 2003 m. pinigai (užmokestis) už valstybės žemės nuomą administruojami ne pagal Mokesčių administravimo įstatymą, o vadovaujantis Civilinio kodekso nuostatomis ir kitų teisės aktų nuostatomis. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003 m. lapkričio 10 d. nutarimas Nr. 1387 „Dėl nuomos mokesčio už valstybinės žemės sklypų naudojimą" (Žin., 2003. Nr.: 106-4755). Pagal šį nutarimą valstybinės žemės mokesčio administravimas buvo perduotas savivaldybėms. Kadangi iki 2008 metų valstybinės žemės nuomos mokestis buvo skaičiuojamas nuo indeksuotos nominalios žemės vertės, (duomenys neskelbtini) 2003-2008 metais pateikė valstybinės žemės nuomos mokesčių deklaracijas, kuriose nurodoma, kad bendrijos bendras apmokestinamas valstybinės žemės plotas yra 2,9963 ha, kurio vertė 10067,60 Lt. Pritaikius Vilniaus rajono savivaldybės tarybos sprendimais patvirtintą tarifą, kuris 2003-2008 metais nesikeitė ir siekė 1.5 procento žemės vertės, atsakovas kiekvienais metais mokėjo į Vilniaus rajono savivaldybės biudžetą po 151.01 Lt. Žemės sklypų nuomos sutartys nesudarytos, vertė apskaičiuojama pagal einamųjų metų sausio 1 d. taikytus žemės verčių žemėlapius.

(duomenys neskelbtini) už skirtą apmokestinamą bendro naudojimo plotą (2,9963 ha): 2009 metais yra apskaičiuotas 1528 Lt valstybinės žemės nuomos mokestis, kurį sodo bendrija privalėjo sumokėti iki 2009-11-15.Sumokėjo 104.57 Lt 2009-12-29.2010 metais yra apskaičiuotas 1512 Lt valstybinės žemės nuomos mokestis, kurį sodo bendrija privalėjo sumokėti iki 2010-11-15, sumokėjo 34,87 Lt 2010-11-17 ir 73,59 Lt 2011-05-17. 2011 metais yra apskaičiuotas 1440 Lt valstybinės žemės nuomos mokestis, kurį sodo bendrija privalėjo sumokėti iki 2011-11-15, sumokėjo 98,45 Lt 2011-10-28. 2009, 2010. 2011 metų mokesčio nepriemoka sudaro 4168,52 Lt.

Atsižvelgdami į nurodytas aplinkybes bei vadovaudamiesi Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6. 35-6.65 str., 6.545 - 6.556 str., Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 83 str. ld. 10 p., 111 str., 135 str., prašome iš atsakovo (duomenys neskelbtini), įmonės kodas (duomenys neskelbtini), priteisti 4168,52 Lt (keturis tūkstančius Šimtą šešiasdešimt aštuonis Lt 52 ct) 2009 - 2011 metais iš dalies nesumokėto mokesčio už naudojimąsi valstybine žeme ir 0.03 proc. delspinigių skaičiuojamu remiantis Vilniaus rajono savivaldybės tarybos 2005 m. rugpjūčio 19 d. sprendimu Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl žemės nuomos mokesčio administravimo", Vilniaus rajono savivaldybės tarybos 2010 m. birželio 11 d. sprendimu Nr. (duomenys neskelbtini)patvirtintu Valstybinės žemės nuomos mokesčio administravimo tvarkos aprašu,t.y. 255.37 Lt (du šimtus penkiasdešimt penkis Lt 37 ct) už 2009,2010, 2011 iki 2012 metų birželio 2 d., 600 kalendorinių dienų, 5 proc. metinės palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Bylinėjimosi išlaidų nereikalaujame.

Dublike ieškovas papildomai nurodė,kad Lietuvos Respublikos sodininkų bendrijų įstatymo 6 str. 1 d. nurodo, kad mėgėjiško sodo teritoriją sudaro sodininkų ir kitų asmenų, įsigijusių mėgėjiško sodo teritorijoje sodo sklypą, naudojama nuosavybės ar kitomis teisėmis valdomų sklypų ir bendrojo naudojimo žemė, kuri teisės aktais buvo skirta mėgėjiškai sodininkystei plėtoti (kolektyviniams sodams steigti) arba priskirta pagal vėliau patikslintą bendrijos teritorijos žemėtvarkos projektą ar kitą teritorijų planavimo dokumentą.Lietuvoje savivaldybės nevaldo žemės, ją valdo valstybė per patikėtinius -Nacionalinę žemės tarnybą, kuri priklauso Žemės ūkio ministerijai. Vilniaus rajono savivaldybės administracija negali nei sumažinti, nei padidinti (duomenys neskelbtini) žemės ploto dydžio. Nuo (duomenys neskelbtini)registracijos, perregistracijos praėjo daugiau kaip 20 m. Bendrija turėjo labai daug laiko apsispręsti, ar jiems reikalingas visas žemės plotas, jie galėjo kreiptis į Apskrities viršininko administraciją, vėliau į Nacionalinę žemės tarnybą prašyti sumažinti žemės ploto dydį, grąžinti valstybei nereikalingą sodo bendrijai žemę, mes tam neprieštaraujame. (duomenys neskelbtini) galėjo teikti Vilniaus rajono savivaldybės tarybai savo pasiūlymus, motyvuotai prašyli sumažinti mokesčius arba atleisi nuo mokesčių . Iš tikrųjų Vilniaus rajono savivaldybės taryba gali savo biudžeto sąskaita atleisti nuo žemės mokesčių, sumažinti mokesčius. Tačiau (duomenys neskelbtini) Vilniaus rajono savivaldybės tarybai tokio prašymo nepateikė. Pateikė savo pasiūlymus Vilniaus r. savivaldybės administracijai, kuri tik vykdo Vilniaus rajono savivaldybės tarybos sprendimus, administruoja mokesčius. (duomenys neskelbtini) atsakome: manome, kad nebuvo pagrindo atleisti nuo žemės mokesčių.Įstatymas nenumato galimybės atleisti iki įstatymo priėmimo nemokėti nesumokėtų mokesčių.

Teismo posėdžio metu ieškovo atstovė paaiškino,kad atskovė nemoka žemės mokesčio.Seimo kontrolieriaus pažymoje 28 punkte aiškiai nurodyta.31 punktas-privalo mokėti už kelius;7punktas,9.1p..Plotas buvo 1992 metais 9 mėnesį koreguotas ir už jį paskaičiuota,už kelius ir miškus.Lengvatos nesuteiktos sodininkų bendrijoms.Reikėjo parašyti prašymą mažinti plotą-to nepadarė.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkinamas iš dalies.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, formuodamas teismų praktiką dėl CPK normų, reglamentuojančių įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą, aiškinimo ir taikymo, ne kartą yra pažymėjęs, kad įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, jog bet kokios ginčui išspręsti reikšmingos informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais. Įrodymų vertinimas civilinėje byloje grindžiamas taisykle, kad tam tikrų faktinių aplinkybių buvimą teismas konstatuoja tada, kai jam nekyla didelių abejonių dėl tų aplinkybių egzistavimo. Teismas gali daryti išvadą apie tam tikrų aplinkybių buvimą tada, kai byloje esančių įrodymų visuma leidžia manyti, jog labiau tikėtina atitinkamą faktą buvus, nei jo nebuvus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2001 m. kovo 26 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-260/2001; 2002 m. kovo 20 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-462/2002; 2007 m. spalio 19 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-416/2007; ir kt.).

Nuoma, kaip ir žemės nuoma, yra privatinės teisės institutas, o nuomos santykiai yra civiliniai teisiniai santykiai (CK 1.1 straipsnio 1 dalis). Šių santykių civilinio teisinio pobūdžio nekeičia tai, kad vienas iš santykio subjektų yra valstybė, savivaldybė ar jų institucija (pareigūnas). Valstybė ir savivaldybės, būdamos tam tikro turto savininkės (Konstitucijos 47 straipsnis), civiliniuose teisiniuose santykiuose dalyvauja lygiais pagrindais kartu su kitais civilinių teisinių santykių subjektais.Civilinius teisinius santykius reguliuoja ne viešoji, o privatinė teisė, taigi ir žemės nuomos santykiams, nepriklausomai nuo juose dalyvaujančių subjektų, taikytinos privatinės teisės, visų pirma Civilinio kodekso, normos. Žemės nuomos santykius reglamentuoja CK šeštosios knygos XXIX skyrius.

Valstybinės žemės savininkė yra Lietuvos valstybė, valstybine žeme gali būti disponuojama ją perleidžiant nuosavybėn neatlygintinai, parduodant, išnuomojant ar perduodant neatlygintinai naudotis, sudarant sandorius dėl žemės servitutų Civilinio kodekso ir kitų įstatymų nustatyta tvarka. Valstybinės žemės sklypo socialinė paskirtis yra ta, kad žemė būtų naudojama pagal nustatytą pagrindinę tikslinę jos naudojimo paskirtį ir teiktų visuomeninę naudą. Žemės santykiai turi būti tvarkomi atsižvelgiant į įstatymuose įtvirtintus žemės nuosavybės, valdymo ir naudojimo teisių apsaugos, būtinybės žemę naudoti pagal pagrindinę tikslinę paskirtį ir kitus principus. Teisė naudotis valstybine žeme, reikalinga pastatams ir statiniams eksploatuoti, taip pat teisė teisės aktuose nustatyta tvarka ją nuomoti ar pirkti yra įstatyminė teisė (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 47 straipsnis, Civilinio kodekso XXIX skyrius, Lietuvos Respublikos žemės įstatymas (1997 m. liepos 2 d. įstatymo Nr. (duomenys neskelbtini) redakcija), kiti specialieji įstatymai). Žemės įstatymo 2 straipsnio 11 punktas pateikia žemės naudotojo sąvoką: žemės naudotojas – žemės savininkas arba kitas fizinis ar juridinis asmuo, kuris naudoja žemę įstatymų, administracinių aktų, teismo sprendimo, sandorių ar kitu įstatymo nustatytu pagrindu.

1992-04-17 LR Vyriausybės įgaliotinis Vilniaus rajonui potvarkiu Nr. (duomenys neskelbtini) konstatavo,kad perregistruoja (duomenys neskelbtini) (esamu adresu) įstatus ir ją,kurie yra (duomenys neskelbtini) sklype,8,1072 ha plote(b.l.14).Byloje pateikta ištrauka iš 1992-09-29 suderinto gen.plano,kuriame nurodyta,kad (duomenys neskelbtini) sklypų kiekis 88 vnt.,bendrijos plotas-8,5ha,sklypų plotas-5,5037 ha,kelių plotas-1,0805 ha,miško plotas-0,9112 ha,likęs plotas-1,0805 ha.(b.l.85).Atsakovui -(duomenys neskelbtini) 1992 m. potvarkiu priklauso ne mažesnis kaip 8,1072 ha teritorijos plotas(b.l.14). Iš šio ploto valstybinės žemės iki 2011 metų būta 2,9963 ha (b.l.85,19-21,25).Tokiu būdu savininkai turėjo 5,1109 ha žemės.Pagal naujausius duomenis iš Registrų centro,atsakovo savininkų žemės plotas sudaro 5,1384 ha(b.l.58).Kokios žemės atžvilgiu padidėjo žemės savininkų plotas byloje įrodymų nėra ir pagal esamus duomenis nustatyti negalima.Be to tai nėra šio ginčo dalykas.

Byloje nustatytos aplinkybės patvirtina faktą, kad atsakovo žemės naudojimo teisė atsirado administracinių aktų ir sandorio pagrindu, t. y. Žemės įstatymo prasme jis yra žemės naudotojas. Žemės naudojimo teisė, kaip savarankiška teisė, reiškia, kad privačios ar valstybinės žemės naudotojas, kuriam suteikta teisė naudotis žeme, gali naudoti ją ūkinei ar kitokiai veiklai, gauti iš jos pajamas įstatyme, sutartyje ar kitame akte, kuriuo nustatyta naudojimo teisė, nustatyta tvarka. Žemės reformos įstatymo 22 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad valstybinės žemės sklypų naudotojai, kuriems žemės sklypai suteikti teisės aktų nustatyta tvarka arba kuriems žemė administruojančių institucijų sprendimais leista žeme naudotis reformos metu, Vyriausybės nustatyta tvarka už naudojimąsi žeme iki nuomos ar pirkimo–pardavimo sutarčių sudarymo moka žemės nuomos mokestį, išskyrus už žemę, perduotą naudotis panaudai.Ši tvarka galiojo nuo 2009 m. iki 2012-07-13.

Valstybinės žemės nuomos santykiams būdingas teisinis apibrėžtumas, kuris riboja šių santykių šalių galimybę, vadovaujantis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, tarpusavio susitarimu nusistatyti kitokias tarpusavio teises ir pareigas, negu tas, kurias įtvirtina atitinkamus santykius reglamentuojančios imperatyviosios įstatymų nuostatos. Dėl to, kaip yra išaiškinęs Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, valstybinė žemė gali būti išnuomojama tik griežtai vadovaujantis imperatyviųjų teisės normų nuostatomis, o valstybinės žemės nuomos klausimai turi būti sprendžiami vadovaujantis imperatyviųjų teisės aktų nuostatomis, įskaitant, tačiau neapsiribojant Žemės įstatymo ir CK nuostatomis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. birželio 26 d. nutartis civilinėje byloje (duomenys neskelbtini) v. (duomenys neskelbtini), bylos Nr. 3K-3-231/2009).Žemės įstatymas, nei kiti Lietuvos Respublikos įstatymai neišskiria savarankiškos žemės naudojimo teisės, tačiau Žemės įstatymo 2 straipsnio 11 punktas pateikia žemės naudotojo sąvoką: žemės naudotojas – žemės savininkas arba kitas fizinis ar juridinis asmuo, kuris naudoja žemę įstatymų, administracinių aktų, teismo sprendimo, sandorių ar kitu įstatymo nustatytu pagrindu. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad faktinis naudojimasis žeme be juridinio pagrindo, suteikiančio tokią teisę, nesukuria teisėto naudotojo statuso (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. vasario 11 d. nutartis civilinėje byloje (duomenys neskelbtini)v. (duomenys neskelbtini), bylos Nr. 3K-3-96/2008).

Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003 m. lapkričio 10 d. nutarimas Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl nuomos mokesčio už valstybinės žemės sklypų naudojimą" (Žin., 2003. Nr.: (duomenys neskelbtini)). Pagal šį nutarimą valstybinės žemės mokesčio administravimas buvo perduotas savivaldybėms. Nutarimo 1 punkte nurodyta, kad Valstybinės žemės sklypų naudotojai, kuriems žemės sklypai suteikti teisės aktų nustatyta tvarka arba kuriems žemę administruojančių institucijų sprendimais leista žeme naudotis žemės reformos metu. už naudojimąsi žeme iki nuomos ar pirkimo-pardavimo sutarčių sudarymo moka žemės nuomos mokestį. 3 punktas nustato, kad konkretų nuomos mokesčio už valstybinę žemę, išnuomotą be aukciono, tarifą nustato savivaldybės, kurios teritorijoje yra nuomojama valstybinė žemė, taryba, apie tai informuojamas valstybinės žemės nuomotojas. 7 punkte nurodyta, kad nuomos mokesčio mokėjimo terminus nustato savivaldybės, kurios teritorijoje yra nuomojama valstybinė žemė, taryba, apie tai informuojamas valstybinės žemės nuomotojas. Nutarimo 2 punkte nurodoma, kad valstybinės žemės nuomos mokestis apskaičiuojamas atsižvelgiant į savivaldybės tarybos patvirtintus procentinius tarifus nuo valstybinės žemės vertės, apskaičiuotos Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. vasario 24d. nutarimo Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl žemės įvertinimo tvarkos" (Žin., 1999, Nr. 21-597; 2002, Nr. 102-4574) nustatyta tvarka. Vyriausybės 2003 m. lapkričio 10 d. nutarimo Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl žemės nuomos mokesčio už valstybinės žemės sklypų naudojimą" 2 p. numato:., Žemės nuomos mokesčio tarifas metams yra ne mažesnis kaip 0.1 procento ir ne didesnis kaip 4 procentai žemės vertės, apskaičiuotos Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. vasario 24 d. nutarimo Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl žemės įvertinimo tvarkos". Atsakovas pats iki 2009 metų mokėjo už 2,9963 ha žemės nuomos mokestį(b.l.25).Taigi,atsakovas buvo žemės nuomotojas ir iki 2009 metų vykdė savo pareigą mokėti už nuomą tinkamai.

Nuo 2009 metų pasikeitė žemės nuomos mokesčio dydis norminių aktų nustatyta tvarka.Apie tai atsakovas buvo informuotas raštu 2009 metais po to,kai nesumokėjo privalomo dydžio mokesčio(b.l.17,18).

Teismas pripažįsta tą faktą,kad žemės nuomos mokestis metams padidėjo apie 10 kartų,tačiau matyti,kad buvęs apie 150 litų mokestis virš 80 vnt. sklypų savininkams sąžiningai vertinant buvo objektyviai simbolinis(nesiekė 2 litų).Net ir padidintas mokestis metams sudaro 20 Lt vienam sklypui neatsižvelgiant į sklypo plotą.Tačiau tai nereiškia,kad mokesčio padidinimas atleidžia nuo pareigos mokėti.

Pagal LR Žemės reformos įstatymo 22 str. 2 d., valstybinės žemės sklypų naudotojai, kuriems žemės sklypai suteikti teisės aktų nustatyta tvarka arba kuriems administruojančių institucijų sprendimais leista žeme naudotis žemės reformos metu, Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka už naudojimąsi žeme iki nuomos ar pirkimo – pardavimo sutarčių sudarymo moka žemės nuomos mokestį, išskyrus už žemę, perduotą naudotis panaudai. Minėta norma reiškia, kad valstybinės žemės naudotojai, jeigu jie teisėtai naudojasi šia žeme, visais atvejais privalo mokėti žemės nuomos mokestį, išskyrus atvejus, kai žemė suteikiama panaudos pagrindais ir tokia valia yra aiškiai išreikšta suteikimo dokumentuose. Minėta normos redakcija reiškia, kad nebūtinai turi būti sudaryta rašytinė nuomos sutartis, pakanka, kad valstybinė žemė yra naudojama bet kokiu teisėtu pagrindu. Priešingu atveju, esant neteisėtam naudojimui, toks neteisėtas naudojimas turi būti nutraukiamas teisės aktų nustatyta tvarka, nes būtų kitaip pažeidžiama viešoji tvarka ir visuomenės interesas. Be to, faktiniai valstybinės žemės naudotojai, kurie nėra sudarę nuomos sutarties, negali būti statomi į geresnę padėtį nei sudarę nuomos sutartį, nes būtų pažeistas LR Konstitucijoje įtvirtintas lygybės principas. Taigi minėtame įstatyme nustatytas įpareigojimas mokėti valstybinės žemės nuomos mokestį negali būti traktuojamas kitaip, nei prievolė šį mokestį mokėti. Tvarka, kuria šis mokestis turi būti mokamas, nustatoma būtent Vyriausybės, nors tai jau nėra pačios prievolės įtvirtinimas, o tėra jos įgyvendinimo reglamentavimas. Tokia tvarka buvo reglamentuota LR Vyriausybės 2003 m. lapkričio 10 d. nutarimu Nr. (duomenys neskelbtini), nustačiusiu, kad žemės nuomos mokesčio tarifą nustato savivaldybės, kurios teritorijoje yra naudojami valstybinės žemės sklypai, taryba. Kadangi atsakovės naudojama žemė yra užstatyta statiniais ir naudojama jiems eksploatuoti, tačiau nuomos sutartis dėl šios valstybinės žemės nuomos nėra sudaryta, darytina išvada, kad susiklostė faktiniai nuomos santykiai su ieškove, todėl minėtas LR Vyriausybės nutarimas taikytinas. Aplinkybė, kad minėtame Vyriausybės nutarime nurodyta, kad mokestis imamas už nuomą, o ne naudojimą, neatleidžia atsakovės nuo pareigos sumokėti valstybinės žemės nuomos mokestį, nes faktinis valstybinės žemės naudojimas, kai atsakovas neturi teisės šios žemės naudoti neatlygintinai, pagrįstai prilyginamas faktinei nuomai, už kurią turi būti mokamas atitinkamo dydžio mokestis. Toks žemės naudojimo aiškinimas atitinka ir Lietuvos Vyriausiojo administracinio teismo 2002 m. sausio 25 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. I2-7/2002, kuriame nurodyta, kad asmenys, su kuriais nėra sudarytos žemės nuomos sutartys, naudojasi atitinkamai jiems suteiktu valstybinės žemės sklypu, nuomotojas tokiam naudojimui neprieštarauja; šie veiksmai vertintini kaip teisių ir pareigų, atsirandančių iš nuomos teisinių santykių, įgyvendinimas, kitaip tariant, tarp tokių naudotojų ir valstybės susiklosto faktiniai žemės nuomos santykiai, todėl nuomininkas privalo vykdyti visas pareigas, jam tenkančias pagal nuomos sutartį – ne tik naudotis žemės sklypu, bet ir mokėti žemės nuomos mokestį, nors nuomos sutartis dar nėra įforminta. Ginčydama savo pareigą mokėti žemės nuomos mokestį atsakovė nepateikė įrodymų, kokiu pagrindu, ji valstybinę žemę, esančią prie jai priklausančių sodų pastatų, turi teisę naudoti neatlygintinai,mažinti jos dydį susirinkimo pagrindu, todėl jos argumentai, kad ji neprivalo mokėti valstybinės žemės nuomos mokesčio, atmestini. Dėl to valstybinės žemės nuomos mokesčio skaičiavimo, mokėjimo, šio mokesčio sumažinimo ar atleidimo nuo jo, įmokų paskirstymo klausimai turi būti sprendžiami taikant aukščiau išvardytas teisės aktų bei Vietos savivaldos įstatymo normas.( Aukščiausiojo teismo nutartis civ.b. Nr. 3K-3-163/2011 )

Žemės įstatymas, reguliuodamas valstybinės žemės nuomos teisinius santykius, nereglamentuoja valstybinės žemės nuomos mokesčio dydžio klausimų. Tais atvejais, kai valstybinė žemė išnuomojama ne aukciono būdu, taikytinos CK 6.552 straipsnio 2 dalies nuostatos, numatančios, kad valstybinės žemės, nuomojamos ne aukciono būdu, nuomos mokesčio dydis nustatomas teisės aktų nustatyta tvarka. Atsižvelgiant į tai, kad ši įstatymo nuostata yra imperatyvi: nuomos mokesčių dydis nustatomas teisės aktais, t. y. įstatymais ir poįstatyminiais aktais, darytina išvada, kad šalys sutartyje negali nustatyti kitokio žemės mokesčio dydžio, negu jis turi būti nustatomas remiantis teisės aktuose nustatytais kriterijais ir negali būti remiamasi sutarties laisvės, kaip vienu iš civilinių santykių reglamentavimo principu, įtvirtintu CK 1.2 straipsnyje. Tai, kad sutarties laisvės principas turi tam tikras ribas, reiškia, kad sutartyje nustatant teises ir pareigas, jos neturi prieštarauti įstatymams (CK 6.156 str. 1 d.). Šiuo atveju negalima nukrypti ir nuo poįstatyminiais aktais nustatyto reglamentavimo, nes nukrypimas reikštų imperatyviosios įstatymo normos (CK 6.552 str. 2 d.), numatančios, kad valstybinės žemės, nuomojamos ne aukciono būdu, nuomos mokesčio dydis nustatomas teisės aktų nustatyta tvarka, pažeidimą.LR Žemės reformos įstatymo 22 str. 2 d., tiek LR Vyriausybės 2003 m. lapkričio 10 d. nutarimo Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl žemės nuomos mokesčio už valstybinės žemės sklypų naudojimą“ 1 p. nustato, kad valstybinės žemės sklypų naudotojai, kuriems žemės sklypai suteikti teisės aktų nustatyta tvarka arba kuriems žemę administruojančių institucijų sprendimais leista žeme naudotis žemės reformos metu, už naudojimąsi žeme iki nuomos ar pirkimo – pardavimo sutarčių sudarymo moka žemės nuomos mokestį, išskyrus žemę, perduotą naudotis panaudai. Su atsakove panaudos sutartis nėra sudaryta, tačiau atsakovė nustatyto žemės nuomos mokesčio nemoka.

2012 m. birželio 29 d. pakeistas Sodininkų bendrijų įstatymas (įsigaliojo nuo 2012 m.liepos 13 d.). Šio įstatymo 6 str. numato : „...Mėgėjų sodo teritorijoje esanti bendrojo naudojimo žemė žemės nuomos mokesčiu neapmokestinama.Bendrojo naudojimo žemę bendrijos gali nuomoti ar išsipirkti iš valstybės."Teismas sutinka su ieškovo argumentais ir konstatuoja,kad šis įstatymas nenumato galimybės atleisti iki įstatymo priėmimo nesumokėtų mokesčių atgaline data .

Teismas,analizuodamas atsakovo argumentus daro išvadą,kad visi jo nurodomi argumentai yra teisiškai nepagrįsti ir ieškinio netenkinimui iš esmės neturi pagrindo.

Tarp šalių žemės nuomos sutarties pagrindu susiklostė prievoliniai teisiniai santykiai. Kiekvienas asmuo privalo vykdyti sutartį tinkamai ir laiku vykdyti savo sutartines prievoles (CK 6.256 str. 1 d.). Vienašališkai atsisakyti įvykdyti prievolę draudžiama (CK 6.59 str.). Ieškovė išnuomojo atsakovei žemę, o atsakovė turėjo sumokėti žemės nuomos mokestį sutartyje nustatyta tvarka ir terminais , tačiau sutartinių įsipareigojimų nevykdė, tai yra praleido prievolių vykdymo terminus, tai laikytina esminiu sutarties pažeidimu. Atsakovė patvirtino prievolės neįvykdymą. Teismas konstatuoja, jog ieškovės reikalavimas priteisti 4168,52 Lt skolos yra teisėtas ir pagrįstas, todėl tenkintinas (CK 6.545 str. 1 d., CK 6.552 str. 2 d.).

Netinkamas prievolių, kylančių iš sutarties vykdymas sąlygoja dėl sutarties nevykdymo kalto asmens civilinės atsakomybės atsiradimą. Atsakovė praleido turtinės prievolės įvykdymo terminą, todėl privalo mokėti nustatytas 0,03 procentų delspinigių nuo nesumokėtų įmokų sumos. Atsakovė ginčija visą ieškinį,todėl teismas neturi pagrindo priteisti ieškovui jo prašomą delspinigių dydį už prašomas 600 dienų.Delspinigių dydis mažintinas,priteistinas dydis už 180 dienų,t.y. viso 67,61 Lt (CK 1.125 str. 5 d. 1 p., CK 6.71 str.,6.245str.,6.256str.).

Ieškovė prašė priteisti 5 procentų procesines palūkanas.Vadovaujantis CK 6.210 str. 1 d., terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti penkių procentų dydžio metines palūkanas už sumą, kurią sumokėti praleistas terminas, jeigu įstatymai ar sutartis nenustato kitokio palūkanų dydžio. Dėl nurodytų aplinkybių priteistinos 5 procentų dydžio procesinės palūkanos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki sprendimo įvykdymo (CK 6.210 str. 1 d.).

Patenkinus ieškinį iš atsakovės priteistinas žyminis mokestis už priteistą sumą valstybei,viso 127 litai(CPK 80,88,93,96 str.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis išdėstytu ir CPK 80,88,93,96,177,178,185,259-269-,270 str,,teismas

nusprendė:

Ieškinį tenkinti iš dalies.

Priteisti ieškovui Vilniaus rajono savivaldybės administracijai(į.k. (duomenys neskelbtini)) iš atsakovo (duomenys neskelbtini) (į.k. (duomenys neskelbtini)),esančios (duomenys neskelbtini) 4168,52 Lt(keturis tūkstančius vieną šimtą šešiasdešimt aštuonis litus 52 ct) skolos,67,61 Lt (šešiasdešimt septynis litus 61ct) delspinigių,5 procentus nuo 4236,13 Lt sumos nuo 2012-06-29 iki sprendimo visiško įvykdymo.

Kitoje dalyje ieškinį netenkinti.

Priteisti iš atsakovo (duomenys neskelbtini) (į.k. (duomenys neskelbtini)),esančios (duomenys neskelbtini),valstybei 127 Lt(vieną šimtą dvidešimt septynis litus) žyminio mokesčio(gavėjas Vilniaus apskrities VMI, gavėjo bankas Swedbank, a.s. LT24 7300 0101 1239 4300, įmokos kodas 5660).

Sprendimas per 30 dienų gali būti apskųstas Vilniaus apygardos teismui per šį teismą.