- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2020-04-16
- Bylos Nr.
- e2A-314-1092/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 3-63-3-02545-2018-2
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Marius Dobrovolskis, Albina Pupeikienė, Aurimas Brazdeikis
- Ieškovas
- G. S., J. J.
- Atsakovas
- Klaipėdos miesto savivaldybės administracijai
- Kategorijos
- 2.6.16.8.1pavadinimo nepavyko patikrinti
- 3.3.1.13Apeliacijos dalykas ir ribos
Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Aurimo Brazdeikio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Mariaus Dobrovolskio ir Albinos Pupeikienės,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės G. S. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo 2019 m. spalio 23 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovių G. S. ir J. J. ieškinį atsakovei Klaipėdos miesto savivaldybės administracijai dėl Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos 2018 m. spalio 22 d. sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo perskaičiuoti žemės nuomos mokestį.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovės kreipėsi į teismą su ieškiniu prašydamos panaikinti atsakovės Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos 2018 m. spalio 22 d. sprendimą „Dėl žemės nuomos mokesčio perskaičiavimo“ ir įpareigoti atsakovę perskaičiuoti ieškovėms G. S. ir J. J. priskaitytą žemės nuomos mokestį už 2018 metus pagal nuosavybės teise valdomų butų (pastatų) daliai priskirtiną žemės sklypo plotą.
2. Ieškovės nurodė, kad 2018 m. rugpjūčio mėnesį ieškovė G. S. iš uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) „Paslaugos būstui“ gavo sąskaitą (butui (duomenys neskelbtini)), kurioje, be kitų įmokų ir mokesčių, buvo apskaičiuotas ir 3,53 Eur žemės nuomos mokestis. Minėta sąskaita buvo apmokėta, tačiau tų pačių metų rugsėjo mėnesį sąskaitoje, gautoje iš UAB „Paslaugos būstui”, be kitų įmokų ir mokesčių, žemės nuomos mokestis buvo perskaičiuotas, papildomai apskaičiuojant 22,10 Eur žemės nuomos mokesčio. Analogiškai, 2018 m. rugpjūčio mėnesį ieškovė J. J. iš UAB „Paslaugos būstui” gavo sąskaitas (butui (duomenys neskelbtini), ir (duomenys neskelbtini)), kuriose, be kitų įmokų ir mokesčių, buvo apskaičiuotas atitinkamai 3,69 Eur ir 37,63 Eur žemės nuomos mokestis. Nors sąskaitos taip pat buvo apmokėtos, 2018 m. rugsėjo mėnesį sąskaitose, gautose iš UAB „Paslaugos būstui“, be kitų įmokų ir mokesčių, žemės nuomos mokestis buvo perskaičiuotas, papildomai apskaičiuojant 26,80 Eur žemės nuomos mokesčio butui (duomenys neskelbtini).
3. Ieškovės pažymėjo, kad vadovaujantis pačios atsakovės 2013 m. sausio 31 d. sprendimu Nr. T2‑14 patvirtinto Valstybinės žemės nuomos mokesčio administravimo tvarkos aprašo 25 punktu, daugiabučiams namams, kuriems nėra suformuoti ir Nekilnojamojo turto registre (toliau – ir NTR) įregistruoti žemės sklypai, žemės nuomos mokestis apskaičiuojamas tik už žemės plotą, esantį po pastatu. Pastatai, esantys (duomenys neskelbtini) gatvėje, nuo 2014 m. priskiriami prie daugiabučių pastatų, tai patvirtina atsakovės 2018 m. spalio 1 d. raštas. Todėl, vadovaujantis vietinės valdžios teisės aktu, žemės nuomos mokestis ieškovėms, kaip butų (duomenys neskelbtini), savininkėms, negalėjo būti skaičiuojamas pagal kiekvieno pastato/butų savininkų faktiškai naudojamas sklypų ribas. Tuo labiau, kad ieškovės žemės sklypais nesinaudoja, išskyrus po pastatais esančiu žemės sklypo plotu.
Atsiliepimas
4. Atsakovė pateikė atsiliepimą į ieškovių ieškinį, kuriame nurodė, kad su ieškiniu nesutinka. Pažymėjo, kad savivaldybė apskaičiuoja ir teikia žemės nuomos mokestį pastatų (duomenys neskelbtini) administratoriui – UAB „Paslaugos būstui“, kuris mokestį paskirsto butų savininkams proporcingai turimam buto plotui. Valstybinės žemės naudotojams žemės nuomos mokestis skaičiuojamas vadovaujantis Klaipėdos miesto savivaldybės tarybos 2013 m. sausio 31 d. sprendimu Nr. T2-14 patvirtinto Valstybinės žemės nuomos mokesčio administravimo tvarkos aprašo 8 punktu, kuriame nurodyta, kad duomenys apie mieste esančius statiniams ir įrenginiams reikalingus žemės sklypus, kurie nebuvo suteikti ar išnuomoti, rengiami vadovaujantis informacija apie NTR įregistruotus nekilnojamuosius daiktus ir (ar) pagal nekilnojamojo daikto kadastro duomenų byloje esantį inventorinį sklypo planą. Nesant duomenų apie naudojamo žemės sklypo plotą, naudojamu žemės sklypo plotu laikomas statiniais ir įrenginiais užstatytas plotas.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
5. Klaipėdos apylinkės teismas 2019 m. spalio 23 d. sprendimu ieškinį atmetė.
6. Teismas nustatė, kad byloje iš esmės kilo ginčas dėl ieškovėms suteikto faktiškai valdomo valstybinės žemės ploto, už kurį turi būti mokamas nuomos mokestis. Išanalizavęs teisės aktų, reglamentuojančių valstybinės žemės nuomos teisinius santykius ir nuomos mokesčio apskaičiavimo taisykles, teismas padarė išvadą, kad, nustatant mokėtinos nuomos dydį, esminę reikšmę turi faktinio žemės sklypo valdymo nustatymo faktas. Naudojamos žemės (žemės sklypo) dydis nustatomas įvertinus visas byloje aplinkybes pagal įrodinėjimo taisykles.
7. Teismas nustatė, kad faktiškai valdomo sklypo plotas nagrinėjamu atveju buvo nustatytas remiantis sklypo inventoriniu planu, taip pat Nekilnojamojo turto registre (toliau – ir NTR) įregistruota informacija bei faktinių aplinkybių konstatavimu, kai savivaldybės darbuotojai apžiūros metu nustatė, kad žemės sklypuose stovi ne tik namo priklausiniai – sandėliai, bet taip pat gyventojams priskiriamas ir bendro naudojimo plotas, reikalingas stovėjimo aikštelei, kiemui. NTR registro duomenys taip pat pagrindžia, kad ieškovės, kaip ir kiti jų namo gyventojai, yra bendrosios dalinės nuosavybės savininkai (bendraturčiai), duomenų, kad atskiri statiniai ar objektai būtų įregistruoti konkrečiam gyventojui nenustatyta, taip pat šių objektų eksploatavimui reikalingas žemės plotas nėra priskirtas konkrečiam vienam ar keliems statinių savininkams. Iš byloje pateiktų duomenų matyti, kad registruoti statiniai priklauso daugiabučio namo gyventojams bendrai, jie valdo turtą ir naudojasi užimamu sklypo plotu bendrai, todėl žemės nuomos mokestis skaičiuojamas už bendrai gyvenamojo namo gyventojų naudojamą žemės plotą proporcingai paskirstant jį gyventojų nuosavybės teise valdomo turto plotui. Dėl to teismas neturėjo pagrindo spręsti, kad Klaipėdos miesto savivaldybės administracija netinkamai ar nepagrįstai apskaičiavo ieškovėms tenkančią mokėti žemės nuomos mokesčio dalį ir ieškinį atmetė.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
8. Ieškovė G. S. apeliaciniu skundu prašo panaikinti Klaipėdos apylinkės teismo 2019 m. spalio 23 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį tenkinti. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
8.1. Ieškovių nuomone, žemės nuomos mokestis turi būti skaičiuojamas tik už žemės plotą (-us), esantį (-ius) po pastatu (-ais). Tad ginčas byloje kilo dėl apmokestinamo žemės sklypo ploto dalies dydžio, už kurio naudojimą ieškovės turėtų mokėti žemės nuomos mokestį, bet ne dėl ieškovėms suteikto faktiškai valdomo valstybinės žemės ploto.
8.2. Valstybinės žemės nuomos mokesčio administravimo tvarkos aprašo (toliau – ir Aprašas), patvirtinto Klaipėdos miesto savivaldybės tarybos 2013 m. sausio 31 d. sprendimu Nr. T2-14, 25 punkte yra įtvirtinta vietos savivaldos institucijos – Klaipėdos miesto savivaldybės tarybos – priimta teisės norma (specialioji aprašo 8 punkte įtvirtintos teisės normos atžvilgiu), nustatanti, jog daugiabučiams namams, kuriems nėra suformuoti ir nekilnojamojo turto registre įregistruoti žemės sklypai, žemės nuomos mokestis apskaičiuojamas tik už žemės plotą, esantį po pastatu. Nurodyta teisės norma aiški, konkreti, be dviprasmybių. Todėl atsakovė, 2018 m. spalio mėn. 22 d. sprendimu „Dėl žemės nuomos mokesčio perskaičiavimo“ atsisakydama perskaičiuoti ieškovėms žemės nuomos mokesčio dydį už 2018 metus bei nurodydama, jog „aplinkybė, kad valstybinės žemės sklypas nėra suformuotas ir įregistruotas Nekilnojamojo turto registre, nenulemia išvados, kad žemės sklypu nėra naudojamasi“, paneigė vietos savivaldos institucijos sprendimu įtvirtintą teisės normą.
8.3. Jokių teisės akto – Aprašo – pakeitimų nuo 2015 m. sausio 1 d. padaryta nebuvo. Aprašo 25 punkte įtvirtinta teisės norma iki šiol galioja ir yra nepakeista. Vadinasi, teisiniam reglamentavimui nepakitus nuo 2015 m. sausio 1 d., atsakovei nebuvo pagrindo nuo 2018 m. keisti žemės nuomos mokesčio skaičiavimo tvarkos. Tad atsakovės veiksmai skaičiuojant gyvenamųjų patalpų (duomenys neskelbtini) butų savininkėms (ieškovėms) žemės nuomos mokestį nuo inventoriniame plane nurodyto bendro žemės sklypo ploto, proporcingai nuosavybės teise valdomam gyvenamųjų patalpų plotui, yra neteisėtas.
8.4. Byloje nėra ginčo, kad gyvenamieji namai (duomenys neskelbtini), priskiriami daugiabučiams. Byloje taip pat nėra ginčo, kad žemės sklypai, priskirti gyvenamiesiems namams (duomenys neskelbtini), iki šiol nėra suformuoti ir įregistruoti nekilnojamojo turto registre. Būtent šios dvi kumuliatyvios sąlygos (abi sąlygos egzistuoja kartu) ir sudaro atsakovės pareigą taikyti Aprašo 25 punktą bei apskaičiuoti žemės nuomos mokesčio dydį tik už tą žemės sklypo dalies plotą, kuris yra po pastatu (-ais) ir/ar statiniais, t. y. žemės nuomos mokestį priskaityti analogiško dydžio, koks buvo skaičiuojamas iki 2018 m.
8.5. Ieškovės nepripažino, kad naudojasi visa dalimi joms priskirtino naudotis žemės sklypo ploto, nurodyto inventoriniame plane. Ieškovės pripažino tik tai, jog tikrai naudojasi žemės sklypo dalimi, kurią užima joms priklausančios pastatų (gyvenamųjų patalpų, sandėliukų) dalys. Nėra abejonės, kad tam tikrą sklypo dalį užimant pastatams, jų savininkas (-ai) negali paneigti tos dalies sklypo, kuri yra po pastatu, naudojimo. Tačiau likusios sklypo dalies, neužimtos pastatais, naudojimą ieškovės neigė.
8.6. Sklypo naudojimo/nenaudojimo faktas neturi reikšmės. Aprašo 25 punkte įtvirtintos teisės normos hipotezėje nurodytos jos galiojimo ir taikymo ribos, apimtis (nesant suformuoto ir nekilnojamojo turto registre įregistruoto žemės sklypo), lemia normos dispozicijoje nustatytas teisinio santykio dalyvių subjektyviąsias teises ir pareigas, egzistuojant normos hipotezėje numatytoms faktinėms aplinkybėms (žemės nuomos mokestis apskaičiuojamas tik už žemės plotą, esantį po pastatu).
8.7. Teismo nurodytų aplinkybių, kad žemės sklypuose (duomenys neskelbtini) suformuoti gėlynai, užstatytos tvoros, negalima laikyti įrodytomis, nes savivaldybės darbuotojai, kurie atliko tik (duomenys neskelbtini) gatvėje esančių žemės sklypų apžiūrą, nepatvirtinto ir nenurodė, kokie konkrečiai būtent žemės sklypų (duomenys neskelbtini) naudojimo požymiai nustatyti, vadinasi, žemės sklypų naudojimo nepatikslino, neindividualizavo, nekonkretizavo. Bendro pobūdžio (visos gatvės sklypų) informacija negali būti laikoma faktinių aplinkybių konstatavimu ir pagrindu konkrečių žemės sklypų (duomenys neskelbtini) naudojimo/nenaudojimo faktui pagrįsti bei nuomos mokesčiui apskaičiuoti už visą gyvenamiesiems namams priskirtą žemės sklypo plotą.
Atsiliepimas
9. Atsiliepimu į apeliacinį skundą atsakovė Klaipėdos miesto savivaldybės administracija prašo ieškovės G. S. apeliacinį skundą atmesti. Atsiliepimas į apeliacinį skundą grindžiamas šiais argumentais:
9.1. Teismas atidžiai vertino tiek G. S. ir J. J. ieškinio teisinio ir faktinio reikalavimų pagrindo motyvus bei pridėtus įrodymus, tiek atsakovės nesutikimo argumentus į pateiktą ieškinį.
9.2. Atsakovė su apeliaciniu skundu nesutinka, mano, kad teismas iš esmės tinkamai taikė ir aiškino kilusiam ginčui aktualias materialiosios ir proceso teisės normas, nenukrypo nuo formuojamos teismų praktikos byloje nagrinėjamais klausimais, todėl sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
Apeliacinis skundas tenkintinas.
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, motyvai ir išvados
10. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas bylą nagrinėja neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus, kai to reikalauja viešasis interesas (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Taip pat apeliacinės instancijos teismas, neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo motyvus bei reikalavimus, patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnio 2 dalyje ir 3 dalyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą, konstatuoja, kad absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, taip pat aplinkybių, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos, byloje nenustatyta.
11. CPK 321 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus CPK 322 straipsnyje nurodytas išimtis, tai yra, jeigu bylą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas būtinas. Atsižvelgdamas į tai, kad šalys savo argumentus yra išdėsčiusios procesiniuose dokumentuose, įvertinęs ginčo objektą ir byloje esančią medžiagą, apeliacinės instancijos teismas mano, kad žodinis bylos nagrinėjimas nėra būtinas, o teisingo bylos išnagrinėjimo tikslas šiuo atveju gali būti pasiektas ir rašytinio proceso priemonėmis (CPK 321 straipsnio 1 dalis)
12. Pastebėtina, kad apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo 2019 m. spalio 23 d. sprendimo pateikė tik viena iš ieškovių – G. S..
13. CPK 43 straipsnyje reglamentuojamas privalomas ir neprivalomas procesinis bendrininkavimas. Privalomas bendrininkavimas – tai tokie procesinio bendrininkavimo atvejai, kai bendrininkus sieja bendras materialusis teisinis santykis (pvz., solidariosios ar subsidiariosios prievolės atveju). Neprivalomas (fakultatyvusis) bendrininkavimas leidžiamas, jeigu reikalavimai sujungiami į vieną ieškinį, yra vienarūšiai, pagrįsti ta pačia teisine ir faktine medžiaga, tačiau kiekvienas iš reikalavimų atskirai galėtų būti atskiro ieškinio dalykas.
14. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad esant keliems bendrininkams, neprivalomo procesinio bendrininkavimo atveju vieno bendrininko apeliacija neturi įtakos kito bendrininko teisėms, todėl kitas bendrininkas, manydamas, kad dėl jo priimtas teismo sprendimas jam yra nepalankus, savo teises gali ginti tik paduodamas apeliacinį skundą. Esant neprivalomam procesiniam bendrininkavimui, kai apeliacinį skundą paduoda tik vienas iš atsakovų, apeliacine tvarka tikrinami tik tos pirmosios instancijos teismo sprendimo dalies, kuria patenkinti ieškinio reikalavimai dėl skundą padavusio atsakovo, teisėtumas ir pagrįstumas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gruodžio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-521/2010).
15. Teisėjų kolegija, įvertinusi anksčiau paminėtą kasacinio teismo praktiką, tai, kad nagrinėjamu atveju ieškovių nesieja privalomas procesinis bendrininkavimas, kad apeliacinį skundą padavė tik ieškovė G. S., sprendžia, kad apeliacine tvarka tikrinama tik pirmosios instancijos teismo sprendimo dalies, kuria atmesti ieškovės G. S. reikalavimai, teisėtumas.
Dėl ginčo esmės
16. Ieškovė G. S. apeliaciniame skunde nurodo, kad pirmosios instancijos teismas sprendime netinkamai suformulavo ginčo esmę. Ieškovė nurodo, kad ginčas byloje kilo dėl apmokestinamo žemės sklypo ploto dalies dydžio, už kurio naudojimą ieškovės turėtų mokėti žemės nuomos mokestį. Teigia, kad atsakovė turėjo pareigą taikyti Aprašo 25 punktą bei apskaičiuoti žemės nuomos mokestį tik už tą žemės sklypo dalies plotą, kuris yra po pastatu (ais) ir/ar statiniais. Atsižvelgdama į tai, kas paminėta, teisėjų kolegija pasisako dėl valstybinės žemės sklypo ploto, už kurio naudojimą turi mokėti ant valstybinės žemės esančių statinių savininkai, nustatymo.
17. Civilinio kodekso 6.552 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad valstybinės žemės, nuomojamos ne aukciono būdu, nuomos mokesčio dydis nustatomas teisės aktų nustatyta tvarka. Žemės reformos įstatymo 22 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad valstybinės žemės sklypų naudotojai, kuriems žemės sklypai suteikti teisės aktų nustatyta tvarka arba kuriems žemę administruojančių institucijų sprendimais leista žeme naudotis žemės reformos metu, Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka už naudojimąsi žeme iki nuomos ar pirkimo–pardavimo sutarčių sudarymo moka žemės nuomos mokestį, išskyrus už žemę, perduotą naudotis panaudai. Pagal Žemės įstatymo 2 straipsnio 11 dalį žemės naudotojas – žemės savininkas arba kitas fizinis ar juridinis asmuo, užsienio organizacija, juridinio asmens ar užsienio organizacijos filialas, kurie naudoja žemę įstatymų, administracinių aktų, teismo sprendimų, sandorių ar kitu teisiniu pagrindu.
18. Žemės reformos įstatymo 22 straipsnio 2 dalį įgyvendina Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003 m. lapkričio 10 d. nutarimas Nr. 1387 „Dėl žemės nuomos mokesčio už valstybinės žemės sklypų naudojimą“, kurio 1 punktas atkartoja įstatymo nuostatą, o 3 punktas įtvirtina, kad savivaldybės, kurios teritorijoje yra naudojami valstybinės žemės sklypai, taryba nustato konkretų žemės nuomos mokesčio tarifą ir apie tai informuoja valstybinės žemės sklypų naudotojus. Be to, minėto Vyriausybės nutarimo 8 punktas nustato, kad savivaldybių tarybos savo biudžeto sąskaita turi teisę mažinti žemės nuomos mokestį arba visai nuo jo atleisti. Pagal Lietuvos Respublikos biudžeto sandaros įstatymo 22 straipsnio 1 dalies 4 punktą, savivaldybių biudžetams yra priskiriamos pajamos, gautos už išnuomotą arba suteiktą naudotis valstybinę žemę.
19. Apibendrinant tai, kas paminėta anksčiau, darytina išvada, kad pagal galiojančius teisės aktus savivaldybės turi diskrecijos teisę nustatyti, kaip apskaičiuojamas žemės nuomos mokestis valstybinės žemės naudotojams. Šią diskrecijos teisę Klaipėdos miesto savivaldybė įgyvendino priimdama Valstybinės žemės nuomos mokesčio administravimo tvarkos aprašą (toliau – ir Aprašas), kuris buvo patvirtintas Klaipėdos miesto savivaldybės tarybos 2013 m. sausio 31 d. sprendimu Nr. T2-14. Pastebėtina, kad minėtas Aprašas šiuo metu yra netekęs galios (žr. Klaipėdos miesto savivaldybės tarybos 2019 m. gegužės 30 d. sprendimą Nr. T2-37 „Dėl valstybinės žemės nuomos mokesčio administravimo tvarkos aprašo patvirtinimo“), tačiau jis galiojo ginčui aktualių teisinių santykių metu.
20. Aprašo 8 punkte, kuriuo remiasi atsakovė, buvo nurodyta, kad duomenis apie mieste esančius statiniams ir įrenginiams reikalingus žemės sklypus, kurie nebuvo suteikti ar išnuomoti, rengia Žemėtvarkos skyrius, vadovaudamasis informacija apie Nekilnojamojo turto registre įregistruotus nekilnojamuosius daiktus ir (ar) pagal nekilnojamojo daikto kadastro duomenų byloje esantį inventorinį sklypo planą. Nesant duomenų apie naudojamo žemės sklypo plotą, naudojamu žemės sklypo plotu laikomas statiniais ir įrenginiais užstatytas plotas. Aprašo 25 punkte, kuriuo remiasi ieškovė, buvo nustatyta, kad daugiabučiams namams, kuriems nėra suformuoti ir Nekilnojamojo turto registre įregistruoti žemės sklypai, žemės nuomos mokestis apskaičiuojamas tik už žemės plotą, esantį po pastatu. Dėl minėtų nuostatų teisėtumo (atitikties aukštesnės galios teisės aktams) ginčo byloje nėra.
21. Teisėjų kolegijos vertinimu, Aprašo 25 punktas buvo specialioji teisės norma Aprašo 8 punkto požiūriu, nes Aprašo 25 punktu iš visų statinių rūšių buvo išskirti daugiabučiai namai ir būtent šiai statinių grupei įtvirtinta konkreti teisės norma. Vadinasi, vadovaujantis anksčiau nurodytu teisiniu reguliavimu, Klaipėdos mieste esantiems daugiabučiams namams, kuriems nebuvo suformuoti ir Nekilnojamojo turto registre įregistruoti žemės sklypai, žemės nuomos mokestis turėjo būti apskaičiuojamas tik už žemės plotą, esantį po pastatu. Pirmosios instancijos teismas, konstatuodamas, kad žemės nuomos mokestis turėjo būti skaičiuojamas pagal faktiškai valdomą plotą, neįvertino anksčiau paminėto teisinio reguliavimo. Savo ruožtu atsakovė skundžiamame Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos 2018 m. spalio 22 d. sprendime Nr. (31.1)RS2‑928 „Dėl žemės nuomos mokesčio perskaičiavimo“ nepagrįstai vadovavosi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-49-1075/2018. Minėtoje byloje buvo sprendžiami ne Klaipėdos miesto savivaldybėje esančios žemės ir ne daugiabučių namų savininkų mokėtino nuomos mokesčio klausimai.
22. Iš bylos medžiagos nustatyta, kad ieškovei G. S. nuosavybės teise priklauso butas, esantis (duomenys neskelbtini). Šis butas yra daugiabučiame name. Valstybinės žemės sklypas, kuriame pastatytas minėtas gyvenamasis namas, ginčui aktualiu laikotarpiu nebuvo įstatymo nustatyta tvarka suformuotas ir įregistruotas viešajame registre. Atsižvelgiant į tai, kas paminėta, nagrinėjamu atveju turėjo būti taikomas Aprašo 25 punktas ir žemės nuomos mokestis G. S. apskaičiuotas už žemės plotą, esantį po daugiabučiu namu.
23. Klaipėdos miesto savivaldybės administracija ieškovės skundžiamame 2018 m. spalio 22 d. sprendime Nr. (31.1.)RS2-928 „Dėl žemės nuomos mokesčio perskaičiavimo“ nurodė, kad savivaldybė apskaičiuoja ir teikia žemės nuomos mokestį pastato (duomenys neskelbtini) administratoriui – UAB „Paslaugos būstui“, kuri mokestį paskirsto butų savininkams proporcingai turimam buto plotui. Apmokestinamas žemės sklypo plotas apskaičiuojamas atsižvelgiant į šiame kvartale kiekvieno pastato/butų savininkų faktiškai naudojamas sklypų ribas, taip pat atsižvelgiant į namų valdos techninės apskaitos duomenų byloje esantį sklypo inventorinį planą. Taip pat nurodė, kad aplinkybė, kad valstybinės žemės sklypas nėra suformuotas ir įregistruotas Nekilnojamojo turto registre, nenulemia išvados, kad žemės sklypu nėra naudojamasi. Vadinasi, atsakovė, priimdama ieškovės skundžiamą sprendimą, nepagrįstai nesivadovavo Aprašo 25 punktu ir žemės nuomos mokestį skaičiavo ne pagal daugiabučio namo užimamą žemės plotą.
24. Teisėjų kolegija taip pat pažymi, kad ieškovei priklauso ne tik butas daugiabučiame name, esančiame (duomenys neskelbtini). Šiam butui yra priskirtas ir priklausinys – dalis statinio (sandėlio), (duomenys neskelbtini). Kadangi nekilnojamojo daikto priklausinį ištinka pagrindinio daikto likimas (Civilinio kodekso 4.14 straipsnis) ir Apraše nebuvo nustatyta specialių taisyklių apskaičiuoti nuomos mokestį už daugiabučiame name esančių butų priklausinių užimamą žemę, teisėjų kolegija konstatuoja, kad ir šiuo atveju turėjo būti vadovaujamasi Aprašo 25 punktu, t. y. nuomos mokestis skaičiuojamas tik pagal priklausinio, kaip statinio, užimamą žemės plotą. To iš esmės prašo ir ieškovė ieškiniu prašydama panaikinti atsakovės Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos 2018 m. spalio 22 d. sprendimą „Dėl žemės nuomos mokesčio perskaičiavimo“ ir įpareigoti atsakovę perskaičiuoti ieškovei G. S. apskaičiuotą žemės nuomos mokestį už 2018 metus pagal nuosavybės teise valdomų butų (pastatų) daliai priskirtiną žemės sklypo plotą. Juolab kad apeliaciniame skunde ieškovė sutinka, jog naudojasi ir jai priklausančio sandėliuko užimamo žemės sklypo dalimi.
25. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes bei teisinį reglamentavimą, pirmosios instancijos teismo sprendimas iš dalies naikintinas ir priimamas naujas sprendimas – G. S. ieškinys tenkinamas.
Dėl bylinėjimosi išlaidų, patirtų pirmosios instancijos teisme
26. CPK 93 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad jeigu apeliacinės instancijos teismas ar kasacinis teismas, neperduodamas bylos iš naujo nagrinėti, pakeičia teismo sprendimą arba priima naują sprendimą, jis atitinkamai pakeičia bylinėjimosi išlaidų paskirstymą.
27. Ieškovė G. S. pateikė 2018 m. lapkričio 21 d. mokėjimo nurodymą, kuriuo sumokėjo 15 Eur žyminį mokestį už skundo pateikimą. 2019 m. balandžio 16 d. ieškovė G. S. papildomai sumokėjo 22,50 Eur žyminio mokesčio už pateiktą ieškinį. Atsižvelgiant į tai, kad ieškovės ieškinys yra iš esmės patenkintas, ieškovei iš atsakovės priteistinas jos sumokėtas 37,50 Eur žyminis mokestis.
Dėl bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme
28. Kadangi ieškovės G. S. apeliacinis skundas iš esmės yra patenkintas, ieškovės sumokėtas 75 Eur žyminis mokestis už apeliacinį skundą priteistinas iš atsakovės.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 2 punktu, teisėjų kolegija
nusprendžia:
Klaipėdos apylinkės teismo 2019 m. spalio 23 d. sprendimo dalį, kuria ieškovės G. S. ieškinys buvo atmestas, panaikinti ir priimti naują sprendimą – G. S. ieškinį tenkinti.
Panaikinti atsakovės Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos 2018 m. spalio 22 d. sprendimo Nr.(31.1)RS2-928 „Dėl žemės nuomos mokesčio perskaičiavimo“ dalį dėl G. S. ir įpareigoti atsakovę perskaičiuoti ieškovei G. S. apskaičiuotą žemės nuomos mokestį už 2018 metus pagal nuosavybės teise valdomų butų (pastatų) daliai priskirtiną žemės sklypo plotą.
Priteisti ieškovei G. S. iš atsakovės Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos 37,50 Eur žyminio mokesčio, sumokėto pirmosios instancijos teisme.
Kitą Klaipėdos apylinkės teismo 2019 m. spalio 23 d. sprendimo dalį palikti nepakeistą.
Priteisti ieškovei G. S. iš atsakovės Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos 75 Eur žyminio mokesčio, sumokėto apeliacinės instancijos teisme.