Vilniaus apygardos teismo sprendimas

2020-06-04 · Civilinė byla Nr. e2A-958-560/2020

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2020-06-04
Bylos Nr.
e2A-958-560/2020
Teisminio proceso Nr.
2-68-3-24094-2019-0
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Dainius Rinkevičius
Ieškovas
AB „Lietuvos draudimas“
Kategorijos
Civilinė byla Nr. e2A-958-560/2020Teisminio proceso Nr. 2-68-3-24094-2019-0Procesinio sprendimo kategorijos: 3.3.1.18.2.; 2.6.39.2.6.1. (S)
VILNIAUS APYGARDOS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2020 m. birželio 4 d.Vilnius
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Dainius Rinkevičius,

teismo posėdyje vienasmeniškai apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo AB „Lietuvos draudimas“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. lapkričio 21 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo AB „Lietuvos draudimas“ ieškinį N. G. dėl žalos atlyginimo regreso tvarka.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovas pateikė teismui ieškinį, kuriuo prašė priteisti iš atsakovo 1 513,93 Eur žalai atlyginti, 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir patirtas bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, jog tarp ieškovo ir atsakovo buvo sudaryta įprastinė transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutartis Nr.03/453135403, kuria buvo apdrausta automobilio VW Touran, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) valdytojų civilinė atsakomybė. 2018-06-25 Vilniuje, Rasų g. įvykusio eismo įvykio metu buvo apgadinta transporto priemonė Volvo V70, valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Eismo įvykis įvyko dėl transporto priemonės VW Touran, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) valdytojo N. G. kaltės. 2018-06-25 įvykusio eismo įvykio metu padarytai žalai atlyginti AB „Lietuvos draudimas“ draudimo sutarties pagrindu išmokėjo 1 513,93 Eur dydžio draudimo išmoką: 1 413,93 Eur išmokėjo už automobilio Volvo V70, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) sugadinimus, pagal UAB „Baltijos autoremontas“ PVM sąskaitą faktūrą Nr. LG1808 ir 100 Eur išmokėjo už eismo įvykio metu sugadintą automobilio Volvo V70 akumuliatorių, pagal pateiktą pirkimo kvitą.

2. Atsakovas pažeidė sudarytos transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutarties sąlygas, nes vėluodavo sumokėti išdėstytą draudimo įmokos sumą dalimis. Eilinę įmoką už laikotarpį nuo 2018-06-14 iki 2018-07-13 atsakovas turėjo sumokėti iki 2018-06-14, tačiau įmoka sumokėta buvo tik 2018-07-16, t. y. įvykusio eismo įvykio dieną (2018-06-25) atsakovas nebuvo sumokėjęs draudimo įmokos. Vėluodamas mokėti sutartimi nustatytu laiku įmokas, atsakovas pažeidė LR CK 6.38 str., 6.63 str., 6.158 str., 6.200 str., 6.987 str. reikalavimus. Atsakovui laiku nesumokėjus nustatyto dydžio draudimo įmokos, draudimo apsauga jo apdraustai transporto priemonei vis tiek buvo taikoma. Ieškovas įvykdė savo pareigą išmokėti draudimo išmoką dėl eismo įvykio metu padarytos žalos. Lietuvos Respublikos transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo (toliau - TPVCAPDĮ) 11 straipsnio 7 dalyje numatytos pasekmės, kai draudėjas draudimo sutartyje nustatytu laiku nesumokėjo draudimo įmokos už teikiamą pagal draudimo sutartį draudimo apsaugą ir per tą laikotarpį pagal šią draudimo sutartį apdrausta transporto priemone buvo padaryta žala, taikytinos bet kuriuo draudimo įmokos nesumokėjimo laiku atveju. Kadangi atsakovas nebuvo laiku sumokėjęs nustatyto dydžio draudimo įmokos, o eismo įvykio metu buvo apgadintas trečiųjų asmenų turtas, egzistuoja visos TPVCAPDĮ 11 straipsnio 7 dalyje numatytos sąlygos ieškovui reikalauti žalos atlyginimo.

Atsiliepimas

3. Atsakovas prašė ieškinį atmesti ir nurodė, kad atsakovas sutartinius įsipareigojimus yra įvykdęs pilna apimtimi, o būtent, ieškovas, pasiremdamas nereikšmingomis priežastimis, kad draudimo įmokos buvo mokamos nežymiai vėluojant, naudojasi savo, kaip stipresniosios šalies padėtimi, nepagrįstai siekdamas prisiteisti be teisinio pagrindo priskaičiuotą žalą iš atsakovo. Įvykęs eismo įvykis buvo draudiminis, draudikas sumokėjo trečiajam asmeniui draudimo išmoką, tai reiškia, kad draudimo išmokos išmokėjimo metu sutartis buvo galiojanti ir draudikas įvykdė savo pareigą pagal galiojančią draudimo sutartį, ir tai buvo sąžininga draudėjo, įvykdžiusio savo sutartinius įsipareigojimus, atžvilgiu. TPVCAPDĮ 11 straipsnio 7 dalis neturi imperatyvaus įpareigojimo draudikui reikalauti iš draudėjo grąžinti dėl padarytos žalos draudiko išmokėtas sumas, o atsižvelgiant į tai, kad draudėjas visas draudimo įmokas yra įmokėjęs, draudikas gali pasirinkti kitą savo teisių ir/ar interesų gynimo būdą, pavyzdžiui, taip kaip tai numatyta TPVCAPDĮ 11 straipsnio 5 dalyje, nustatančioje, kad jeigu draudėjas nustatytu laiku nesumokėjo draudimo įmokos, draudikas turi teisę reikalauti už kiekvieną pavėluotą dieną 0,04 procento delspinigių nuo nesumokėtos sumos. TPVACPDĮ 22 straipsnis imperatyviai nurodo, kokiais atvejais draudikas, sumokėjęs išmoką, turi teisę reikalauti, kad sumokėtas dėl padarytos žalos sumas grąžintų atsakingas už žalos padarymą asmuo, o nagrinėjamu atveju tokių įstatymo nustatytų sąlygų nėra. Dėl eilinės draudimo įmokos pavėluoto mokėjimo ieškovas pretenzijos draudėjui nepareiškė, nebuvo pranešta atsakovui apie sutarties nutraukimą prieš terminą ar draudimo sutarties sustabdymą, t. y. sutartis nebuvo nutraukta ar sustabdyta įstatymo nustatyta tvarka, tai reiškia, kad draudėjui draudimo apsauga galiojo per visą jos sutarties galiojimo laikotarpį. Ieškovas, priėmęs iš savo draudėjo visą draudimo įmoką pagal draudimo sutartį ir reikalaudamas regreso tvarka priteisti iš savo draudėjo žalą, elgiasi nesąžiningai.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

4. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2019 m. lapkričio 21 d. sprendimu ieškinį atmetė ir priteisė iš ieškovo 3,72 Eur pašto išlaidų valstybės naudai. Teismas nurodė, kad tarp ieškovo ir atsakovo 2017-11-14 pasirašyta įprastinė transporto valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutartis vienerių metų laikotarpiui, kuria buvo apdrausta automobilio VW Touran, valst. Nr. (duomenys neskelbtini)valdytojų civilinė atsakomybė. Sutarties šalys susitarė, jog 796,68 Eur draudimo įmoka išdėstoma dalimis - kas mėnesį mokant po 66,31 Eur. Eilinė įmoka turėjo būti sumokėta iki einamojo mėnesio 14 dienos. 2018-06-25 Vilniuje, Rasų gatvėje įvyko eismo įvykis, kurio metu buvo apgadinta transporto priemonė Volvo V70, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), šis eismo įvykis įvyko dėl transporto priemonės VW Touran, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) valdytojo N. G. kaltės. Ieškovas, kaip atsakovo draudikas, atlygino nukentėjusiajam padarytą žalą, sumokėdamas 1 413,93 Eur už automobilio Volvo V70, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) sugadinimus, pagal UAB „Baltijos autoremontas“ PVM sąskaitą faktūrą Nr. LG1808, bei 100 Eur už eismo įvykio metu sugadintą automobilio Volvo V70, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) akumuliatorių, pagal pateiktą pirkimo kvitą.

5. Ieškovas neginčija, kad atsakovas būtų nesumokėjęs draudimo įmokos dalimis, kaip numatyta sutartyje, nurodė, kad įmokas mokėti vėlavo. Teismas darė išvadą, jog draudimo sutartis eismo įvykio dieną buvo galiojanti, todėl ieškovas teisėtai ir pagrįstai išmokėjo už automobilio Volvo V70 apgadinimus nukentėjusiajam asmeniui. Ginčas tarp šalių kilo dėl atsakovo pareigos TPVCAPDĮ 11 straipsnio 7 dalies pagrindu grąžinti ieškovui jo nukentėjusiam asmeniui sumokėtą žalos atlyginimą.

6. TPVCAPDĮ 11 straipsnio 7 dalis numato, kad jeigu draudėjas draudimo sutartyje nustatytu laiku nesumokėjo draudimo įmokos už teikiamą pagal draudimo sutartį draudimo apsaugą ir per tą laikotarpį pagal šią draudimo sutartį apdrausta transporto priemone buvo padaryta žala arba žala buvo padaryta, kai draudėjas buvo atleistas nuo draudimo įmokos mokėjimo, išmokėjęs išmoką draudikas turi teisę reikalauti iš draudėjo grąžinti dėl padarytos žalos draudiko išmokėtas sumas. Tai rodo, kad ši teisės norma nėra imperatyvi, nes dėl laiku nesumokėtos draudimo įmokos draudikas tik įgyja teisę reikalauti iš draudėjo grąžinti dėl padarytos žalos draudiko išmokėtas sumas. Pagal TPVCAPDĮ 7 straipsnio 2 dalį įprastinė draudimo sutartis gali būti nutraukiama draudiko iniciatyva, jei draudėjas sutarties neįvykdo ar netinkamai įvykdo ir jei tai yra esminis draudimo sutarties pažeidimas. LR Draudimo priežiūros komisijos patvirtintų standartinių sąlygų 27 punkte numatyta, kad nesumokėjus nustatytais terminais nustatyto dydžio draudimo įmokas, draudikas apie tai privalo pranešti draudėjui raštu, bei nurodyti nesumokėjimo pasekmes. 28 punkte nurodyta, kad draudėjui nustatytu laiku nesumokėjus draudimo įmokos, draudikas turi teisę reikalauti už kiekvieną pavėluotą dieną ne didesnio kaip 0,04 procento delspinigių nuo nesumokėtos sumos, 29 punkte numatyta, kad jei draudėjas draudimo įmokos nesumoka ilgiau negu 1 mėnesį nuo šių sąlygų 27 punkte nustatyto pranešimo gavimo, draudikas turi teisę vienašališkai nutraukti draudimo sutartį.

7. Byloje nėra įrodymų, kad dėl atsakovo vėluojamų sumokėti draudimo įmokų ieškovas būtų pareiškęs atsakovui pretenziją, pranešęs atsakovui apie sutarties netinkamą vykdymą, arba kad reikalauja už vėlavimą delspinigių, ar įspėjo, kad sutartis bus nutraukta ar sustabdyta, taip pat, nėra įrodymų, kad ieškovas nepriėmė po eismo įvykio atsakovo pavėluotai sumokėtos eilinės draudimo įmokos, ar kad atsakovo pavėluotai sumokėta draudimo įmoka buvo atsakovui grąžinta. Iš šių aplinkybių teismas darė išvadą, jog ieškovas aplinkybės dėl įmokų savalaikio nesumokėjimo nelaikė esminiu sutarties pažeidimu ir reikalaudamas priteisti iš atsakovo išmokėtą pinigų sumą kitam asmeniui faktiškai negali remtis kitos šalies netinkamu sutarties įvykdymu. Draudimo sutartis galiojo ir užtikrino draudėjui N. G. draudimo apsaugą per visą jos galiojimo laikotarpį, todėl teismas darė išvadą, jog ieškovo ieškinys yra nepagrįstas. Ieškinio patenkinimas esant šioms nustatytoms faktinėms aplinkybėms faktiškai prieštarautų ir pačiai draudimo sutarties esmei bei protingumo, teisingumo ir sąžiningumo principams, kadangi sumokėjęs visas draudimo įmokas, draudėjas pats turėtų atlyginti ir draudiminio įvykio metu padarytą žalą (CK 1.5 straipsnis).

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

8. Ieškovas AB „Lietuvos draudimas“ pateikė apeliacinį skundą, kuriuo prašo panaikinti skundžiamą sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį tenkinti. Nurodo, kad teismo sprendimas nepagrįstas, kadangi teismas netinkamai išaiškino TPVCAPDĮ 11 straipsnio 7 dalį bei neteisingai vertino bylos faktines aplinkybes. Teismas galėjo sumažinti priteistinos sumos dydį, bet ne visiškai atmesti ieškinį. Įstatymas numato draudimo įmokos laiku nesumokėjimo pasekmes, kurios atsiranda ne dėl to, kad šalys šį sutarties pažeidimą laiko esminiu. Sutartį pažeidęs asmuo nepagrįstai visiškai atleistas nuo įstatyme numatytos civilinės atsakomybės, nes sutartis buvo pažeista ne pirmą kartą (sistemingi pažeidimai), be to šis pažeidimas padarytas ne dėl atsargumo, o tyčia. Atsakovas sąmoningai pasirinko, kurias prievoles reikia įvykdyti laiku, o kurias galima atidėti. Už laikotarpį, kuriuo įvyko eismo įvykis, įmoka nebuvo sumokėta. Atsakovas (draudėjas) naudojo transporto priemonę tuo laikotarpiu, už kurį nebuvo sumokėta draudimo įmoka. Įmokos laiku nesumokėjimas nesukelia TPVCAPDĮ 11 straipsnio 7 dalyje numatytų pasekmių, jei transporto priemonė nėra naudojama, ir ja nepadaroma žala. Jei nebuvo galimybės sumokėti už draudimo paslaugą, atsakovas neturėjo valdyti automobilio, iki nebus sumokėta įmoka. Atsakovas iki įmokos sumokėjimo valdė transporto priemonę savo rizika. Teismas citavo CK nuostatas, kurios galioja savanoriško draudimo sutartims. Teismo nurodyta aplinkybė, kad atsakovas po eismo įvykio sumokėjo draudimo įmoką nėra esminė, nes įstatymas draudėjo prievolę sieja su įmokos laiku nesumokėjimo faktu, o ne su įmokos nesumokėjimu ateityje. Nepagrįsta teismo išvada, kad įmokų vėlavimus ieškovas nelaiko esminiu sutarties pažeidimu. Šios kategorijos bylose nereikia įrodinėti, kokį nuostolį patyrė ieškovas dėl laiku nesumokėtos įmokos, nes įstatymas draudėjo prievolę sieja su neapmokėta paslauga, o ne su draudikui padaryta žala. Draudimo įmokos mokėjimas yra viena iš draudėjo pareigų. Ji turi būti vykdoma tinkamai. Jei pažeidžiama draudimo įmokų mokėjimo tvarka, tai kvalifikuojama kaip draudėjo pareigų nevykdymas. Šių reikalavimų nesilaikymas vertinamas kaip draudėjo sutartinių įsipareigojimų nevykdymas. Tai reiškia, kad ir dalies įmokos sumokėjimas, ir jos sumokėjimas ne sutartyje nurodytu terminu yra sutarties pažeidimas ir tai sudaro pagrindą draudikui, išmokėjusiajam draudimo išmoką, reikalauti iš draudėjo grąžini dėl padarytos žalos draudiko išmokėtas sumas.

Atsiliepimas

9. Atsakovas N. G. pateikė atsiliepimą į apeliacinį skundą, kuriuo prašo apeliacinį skundą atmesti. Nurodo, kad atsakovas sutartinius įsipareigojimus, nors ir nežymiai vėluodamas, yra įvykdęs pilna apimtimi, o būtent, ieškovas, pasiremdamas nereikšmingomis priežastimis, kad draudimo įmokos buvo mokamos nežymiai vėluojant, naudojasi savo, kaip stipresniosios šalies padėtimi, nepagrįstai siekdamas prisiteisti be teisinio pagrindo priskaičiuotą žalą iš atsakovo. TPVCAPDĮ 11 straipsnio 7 dalis neturi imperatyvaus įpareigojimo draudikui reikalauti iš draudėjo grąžinti dėl padarytos žalos draudiko išmokėtas sumas, o atsižvelgiant į tai, kad draudėjas visas draudimo įmokas yra įmokėjęs, draudikas gali pasirinkti kitą savo teisių ir/ar interesų gynimo būdą. TPVCAPDĮ 22 straipsnis imperatyviai nurodo, kokiais atvejais draudikas sumokėjęs išmoką, turi teisę reikalauti, kad sumokėtas dėl padarytos žalos sumas grąžintų atsakingas už žalos padarymą asmuo, nagrinėjamu atveju tokių įstatymo nustatytų sąlygų nėra. Dėl eilinės draudimo įmokos pavėluoto mokėjimo ieškovas pretenzijos draudėjui nepareiškė, nebuvo pranešta atsakovui apie sutarties nutraukimą prieš terminą ar draudimo sutarties sustabdymą.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, argumentai ir išvados

Apeliacinis skundas tenkinamas.

10. Vadovaujantis CPK 320 straipsnio 1, 2 dalimis, bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nustatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Teismas konstatuoja, kad nurodytų absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta, todėl pasisako dėl apeliacinio skundo faktinių bei teisinių pagrindų.

11. Byloje nustatyta, kad tarp ieškovo ir atsakovo 2017-11-14 pasirašyta įprastinė transporto valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutartis vienerių metų laikotarpiui, kuria buvo apdrausta automobilio VW Touran, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) valdytojų civilinė atsakomybė. Sutarties šalys susitarė, jog 796,68 Eur draudimo įmoka išdėstoma dalimis - kas mėnesį mokant po 66,31 Eur. Eilinė įmoka turėjo būti sumokėta iki einamojo mėnesio 14 dienos. Eilinę įmoką už laikotarpį nuo 2018-06-14 iki 2018-07-13 atsakovas turėjo sumokėti iki 2018-06-14, tačiau įmoka buvo sumokėta 2018-07-16.

12. 2018-06-25 Vilniuje, Rasų gatvėje įvyko eismo įvykis, kurio metu buvo apgadinta transporto priemonė Volvo V70, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), šis eismo įvykis įvyko dėl transporto priemonės VW Touran, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) valdytojo N. G. kaltės. Ieškovas, kaip atsakovo draudikas, atlygino nukentėjusiajam padarytą žalą, sumokėdamas 1 413,93 Eur už automobilio Volvo V70, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) sugadinimus, pagal UAB „Baltijos autoremontas“ PVM sąskaitą faktūrą Nr. LG1808, bei 100 Eur už eismo įvykio metu sugadintą automobilio Volvo V70, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) akumuliatorių, pagal pateiktą pirkimo kvitą.

13. Byloje yra kilęs ginčas, ar atsakovas turi pareigą atlyginti ieškovui jo išmokėtą žalos atlyginimą. TPVCAPDĮ 11 straipsnio 7 dalyje nustatyta, kad jeigu draudėjas draudimo sutartyje nustatytu laiku nesumokėjo draudimo įmokos už teikiamą pagal draudimo sutartį draudimo apsaugą ir per tą laikotarpį pagal šią draudimo sutartį apdrausta transporto priemone buvo padaryta žala arba žala buvo padaryta, kai draudėjas buvo atleistas nuo draudimo įmokos mokėjimo pagal TPVCAPDĮ 9 straipsnio 3 dalį, draudikas, išmokėjęs išmoką, turi teisę reikalauti iš draudėjo grąžinti dėl padarytos žalos draudiko išmokėtas sumas. Kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad TPVCAPDĮ 11 straipsnio 7 dalyje nustatytų padarinių atsiradimas yra siejamas su tam tikrų sąlygų buvimu: 1) draudėjas draudimo sutartyje nustatytu laiku nesumokėjo draudimo įmokos už teikiamą pagal draudimo sutartį draudimo apsaugą; 2) per tą laikotarpį pagal šią draudimo sutartį apdrausta transporto priemone buvo padaryta žala arba 3) žala buvo padaryta, kai draudėjas buvo atleistas nuo draudimo įmokos mokėjimo pagal TPVCAPDĮ 9 straipsnio 3 dalį. Taigi esminės šiai normai taikyti nustatinėtinos aplinkybės yra draudimo įmokos iki sutartyje nustatyto termino nesumokėjimas ir draudžiamojo įvykio per laikotarpį, kurį buvo delsiama sumokėti draudimo įmoką, atsitikimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. birželio 22 d. nutartis, civilinėje byloje Nr. 3K-3-314/2012). Šiuo atveju atsakovas nebuvo sumokėjęs draudimo įmokos už teikiamą pagal Sutartį draudimo apsaugą, t. y. draudimo įmoką už laikotarpį nuo 2018-06-14 iki 2018-07-13 turėjo sumokėti iki 2018-06-14, tačiau to nepadarė ir įmoka buvo sumokėta tik 2018-07-16. Eismo įvykis įvyko 2018-06-25. Kadangi atsakovas nebuvo laiku sumokėjęs nustatyto dydžio draudimo įmokos, o eismo įvykio metu buvo apgadintas trečiųjų asmenų turtas, taigi šiuo atveju yra visos TPVCAPDĮ 11 straipsnio 7 dalyje numatytos sąlygos draudikui reikalauti žalos atlyginimo.

14. Aplinkybė, jog atsakovas draudimo įmoką sumokėjo vėliau, ieškovas ją priėmė, nenutraukė draudimo sutarties ir pan., neturi teisinės reikšmės, nes šios aplinkybės nėra nustatytos kaip TPVCAPDĮ 11 straipsnio 7 dalies sąlygos. Taigi, šiuo atveju pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė teisės normas ir ieškovo ieškinį atmetė nepagrįstai. Draudiko teisė reikalauti grąžinti išmokėtas sumas, savaime nėra ribojama (sąlygojama) TPVCAPDĮ nuostatomis, reglamentuojančiomis draudimo sutarties nutraukimą (TPVCAPDĮ 7 straipsnio 2 dalis), galimybe reikalauti delspinigių (TPVCAPDĮ 11 straipsnio 5 dalis) ar pranešimu apie draudimo įmokų draudėjui apie draudimo įmokų nesumokėjimo padarinius (Standartinių transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutarties sąlygų, patvirtintų Lietuvos Respublikos draudimo priežiūros komisijos 2004 m. balandžio 23 d. nutarimu Nr. N-47, 27 punktas) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2013 m. kovo 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-124/2013). Todėl pirmosios instancijos teismo nustatytos aplinkybės, jog ieškovas nereikalavo iš atsakovo delspinigių ar nenutraukė draudimo sutarties nėra pagrindas, panaikinantis atsakovo pareigą atlyginti ieškovo sumokėtą žalą.

15. Pagal kasacinio teismo formuojamą praktiką TPVCAPDĮ 11 straipsnio 7 dalyje įtvirtinta draudiko teisė nėra absoliuti, bet santykinė, aiškinama ir taikoma kartu su TPVCAPDĮ 22 straipsnio „Draudiko sumokėtų išmokų grąžinimas“ 2 dalyje įtvirtintais grąžinamos sumos dydžio nustatymo kriterijais. Pagal TPVCAPDĮ 22 straipsnio 2 dalį draudikas turi teisę reikalauti, kad draudėjas grąžintų išmokėtą sumą ar jos dalį, jei draudėjas nevykdė arba netinkamai vykdė draudimo sutartyje nustatytas pareigas. Šioje normoje pasisakyta apie draudimo sutartyje nustatytų pareigų nevykdymą, todėl ji yra taikoma ir pareigai laiku ir tinkamai mokėti draudimo įmokas. Kasacinis teismas yra nurodęs, kad aiškinant ir taikant TPVCAPDĮ 11 straipsnio 7 dalį turi būti taikomi TPVCAPDĮ 22 straipsnio 2 dalyje įtvirtinti grąžinamos sumos dydžio nustatymo kriterijai, taip pat kiti kriterijai, kuriuos pagal bylos aplinkybes reikšmingais pripažins teismas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. lapkričio 21 d. nutartis, priimta civilinėje byloje 3K-3-524/2012). Grąžinamos sumos dydžio nustatymui svarbios šios aplinkybės: nesumokėtos sumos dydis, praleisto termino trukmė, termino praleidimo priežastys ir kitos konkrečioje byloje nustatytos aplinkybės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2013 m. kovo 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-124/2013). Šiuo atveju byloje esantys įrodymai patvirtina, jog nors pavėluota mokėti draudimo įmoka ir nebuvo didelė (66,31 Eur), tačiau atsakovas vėlavo mokėti visas draudimo įmokas, jo elgesys nepasikeitė net ir po įvykusio eismo įvykio – visas likusias įmokas jis sumokėjo vėluodamas. Taigi toks atsakovo elgesys ir prievolės vykdymas nesilaikant sutartyje įtvirtintų terminų buvo nuolatinis ir tęsėsi visą sutarties galiojimo laikotarpį. Atsakovas nenurodė jokių aplinkybių, kurios pagrįstų, jog įmokų vėlavimą būtų lėmusios svarbios priežastys. Kadangi atsakovas sąmoningai nesilaikė prievolės vykdymo terminų, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, jog pagrindo mažinti priteistiną sumą nėra ir ieškovo ieškinys tenkintinas pilna apimtimi.

16. Atsižvelgdamas į nurodytas aplinkybes apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas dėl įrodymų tyrimą ir vertinimą reglamentuojančių proceso teisės normų pažeidimo, netinkamo teisės aktų taikymo nepagrįstai atmetė ieškovo ieškinį, t. y. priėmė nepagrįstą sprendimą, todėl yra pagrindas apeliacinį skundą tenkinti – panaikinti skundžiamą pirmosios instancijos teismo sprendimą bei klausimą išspręsti iš esmės priimant naują sprendimą (CPK 326 straipsnio 1 dalies 2 punktas) – tenkinti ieškovo ieškinį ir priteisti jo naudai iš atsakovo 1 513,93 Eur, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei bylinėjimosi išlaidas.

Dėl bylinėjimosi išlaidų, patirtų bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme

17. CPK 93 straipsnio 5 dalis nustato, kad jeigu apeliacinės instancijos teismas ar kasacinis teismas, neperduodamas bylos iš naujo nagrinėti, pakeičia teismo sprendimą arba priima naują sprendimą, jis atitinkamai pakeičia bylinėjimosi išlaidų paskirstymą. Kadangi pirmosios instancijos teismo sprendimas panaikintas ir priimtas naujas sprendimas – ieškinys tenkintas, yra pagrindas perskirstyti bylinėjimosi išlaidas, šalių patirtas, bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme. Ieškovas sumokėjo 34 Eur žyminį mokestį, todėl šios išlaidos priteistinos ieškovo naudai iš atsakovo. Tenkinus ieškinį, valstybės patirtos 3,72 Eur pašto išlaidos priteistinos iš atsakovo.

Dėl bylinėjimosi išlaidų, patirtų bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme

18. Kadangi ieškovo apeliacinis skundas tenkintas, ieškovui iš atsakovo priteistina 34 Eur žyminio mokesčio.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 325 straipsniu, 326 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 331 straipsniu, teismas

nusprendžia:

Ieškovo AB „Lietuvos draudimas“ apeliacinį skundą tenkinti.

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. lapkričio 21 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškovo ieškinį tenkinti ir šio sprendimo rezoliucinę dalį išdėstyti taip:

„Ieškinį tenkinti.

Priteisti ieškovo AB „Lietuvos draudimas“, į. k. (duomenys neskelbtini), naudai iš atsakovo N. G., a. k. (duomenys neskelbtini) 1 513,93 Eur žalos atlyginimo, 5 procentų metines palūkanas nuo priteistos sumos (1 513,93 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme (2019-08-14) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 34 Eur bylinėjimosi išlaidų.

Priteisti iš atsakovo N. G., a. k. (duomenys neskelbtini) 3,58 Eur pašto išlaidų valstybės naudai.“

Priteisti ieškovo AB „Lietuvos draudimas“ naudai iš atsakovo N. G. 34 Eur bylinėjimosi išlaidų patirtų bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme.

Teisėjas Dainius Rinkevičius