Vilniaus apygardos teismo nutarimas

Įžanginė dalis

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Virginija Liudvinavičienė, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi administracinėn atsakomybėn patrauktos D. V. (toliau – ir apeliantė) skundą dėl 2017-07-20 Vilniaus miesto apylinkės teismo nutarties, kuria atmestas D. V. skundas dėl Vilniaus teritorinės muitinės 2017-05-31 nutarimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

D. V. 2017-05-09 buvo surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas, kuriame nurodyta, kad atlikus UAB „(duomenys neskelbtini)“ (toliau – ir Bendrovė) patikrinimą, Vilniaus teritorinė muitinė 2017-03-10 surašė Patikrinimo ataskaitą Nr.7VM320021M, kuria nustatė, kad į Bendrovės laisvąją zoną buvo įvežtos ne Sąjungos prekės pagal išorinio tranzito (Tl) deklaracijas. Tranzito procedūra užbaigta, įforminus laisvosios zonos procedūrą, įtraukiant duomenis į įmonės laisvosios zonos apskaitos registrus. Išgabenant prekes iš laisvosios zonos, įmonės muitinės tarpininkė D. V. Vilniaus teritorinės muitinės krovinių postui „(duomenys neskelbtini)“ negrąžinamojo eksporto procedūros įforminimui (muitinės procedūros kodas 1000) pateikė iš viso 16 (šešiolika) eksporto deklaracijų, kurios muitinės poste buvo įformintos, suteikus muitinės registracijos numerius (MRN): MRN 16LTVR5000EK068F16 (2016.05.07), MRN 16LTVR5000EK0686A9 (2016.05.06), MRN 16LTVR5000EK06A3A0 (2016.05.10), MRN 16LTVR5000EK06BD75 (2016.05.12), MRN 16LTVR5000EK06B3F9 (2016.05.11), MRN 16LTVR5000EK06B672 (2016.05.11), MRN 16LTVR5000EK073130 (2016.05.19), MRN 16LTVR5000EK06FB83 (2016.05.16), MRN 16LTVR5000EK06FD30 (2016.05.16), MRN 16LTVR5000EK072F08 (2016.05.19), MRN 16LTVR5000EK0711D1 (2016.05.17), MRN 16LTVR5000EK075552 (2016.05.20), MRN 16LTVR5000EK083F00 (2016.06.04), MRN 16LTVR5000EK083229 (2016.06.03), MRN 16LTVR5000EK082B17 (2016.06.03), MRN 16LTVR5000EK080DE0 (2016.06.03). Bendrovės muitinės tarpininkė D. V., pateikusi ne Sąjungos prekes negrąžinamojo eksporto procedūros įforminimui, pažeidė 2013-10-09 E. P. ir Tarybos reglamento (ES) Nr.952/2013, nustatančio Sąjungos muitinės kodekso (toliau – ir SMK) 269 straipsnio 1 dalies nuostatą, kurioje numatyta, kad eksporto procedūra įforminama tik iš Sąjungos muitų teritorijos išvežamoms Sąjungos prekėms. Protokole nurodyta, kad tokiais veiksmais D. V. padarė Lietuvos Respublikos Administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 209¹ straipsnio 1 dalies 2 punkte numatytą administracinį teisės pažeidimą.

2017-05-31 Vilniaus teritorinės muitinės nutarimu D. V. pripažinta kalta pagal ATPK 209¹ straipsnio 1 dalies 2 punktą ir jai paskirta administracinė nuobauda – 1 000 Eur dydžio bauda.

Nesutikdama su Vilniaus teritorinės muitinės nutarimu, D. V. skundu kreipėsi į Vilniaus miesto apylinkės teismą, prašydama šį nutarimą panaikinti ir administracinio teisės pažeidimo bylą nutraukti. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017-07-20 nutartimi apeliantės skundas netenkintas, paliekant skundžiamą 2017-05-31 Vilniaus teritorinės muitinės nutarimą galioti.

Skundu Vilniaus apygardos teismui D. V. prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartį administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. II-265-1011/2017 ir administracinio teisės pažeidimo bylą D. V. atžvilgiu nutraukti. Tuo atveju, jei teismas nuspręstų, jog apeliantė pagrįstai patraukta administracinėn atsakomybėn dėl ATPK 209¹ straipsnio 1 dalies 2 punkte numatyto pažeidimo padarymo, paskirti mažesnę baudą arba visai jos neskirti.

Skunde apeliantė nurodo, kad Vilniaus teritorinės muitinės nutarimas skirti administracinę nuobaudą buvo priimtas nesilaikant bendrojo 6 mėnesių administracinės nuobaudos skyrimo termino. Pirmosios instancijos teismas šios klaidos neištaisė ir formaliai konstatavo, kad pažeidimas buvo nustatytas tik 2017-03-10 surašius patikrinimo ataskaitą. Skunde atkreipiamas dėmesys, kad Vilniaus teritorinės muitinės krovinių postui „(duomenys neskelbtini)“ eksporto deklaracijos Nr.16LTVR5000EK068F16, Nr.16LTVR5000EK0686A9, Nr.16LTVR5000EK06A3AO, Nr.16LTVR5000EK06BD75, Nr.16LTVR5000EK06B3F9, Nr.16LTVR5000EK06B672, Nr.16LTVR5000EK073130, Nr.16LTVR5000EK06FB83, Nr.16LTVR5000EK06FD30, Nr.16LTVR5000EK072F06, Nr.16LTVR5000EK0711D1, Nr.16LTVR5000EK075552, Nr.16L TVR5000EK083FOO, Nr.16LTVR5000EK083229, Nr.16LTVR5000EK082B17, Nr.16LTVR5000EK0080DEO, buvo pateiktos atitinkamai 2016-05-07, 2016-05-06, 2016-05-10, 2016-05-12, 2016-05-11, 2016-05-11, 2016-05-19, 2016-05-16, 2016-05- 16, 2016-05-19, 2016-05-17, 2016-05-20, 2016-06-04, 2016-06-03, 2016-06-03, 2016-06-03, o apie eksporto deklaracijų pateikimo faktą Vilniaus teritorinė muitinė sužinojo dar 2016-10-28, kuomet Vilniaus teritorinės muitinės viršininko įsakymu Nr. 3V-59 sudarytos komisijos pirmininkė, Muitinės procedūrų priežiūros skyriaus vyriausioji inspektorė I. Č. tarnybiniame pranešime Nr. 4V- 1025 be kita ko nurodė, kad „patikrinus visus laisvuosius sandėlius, turinčius teisę veikti kaip laisvosios zonos, buvo surašytos patikrinimo išvados“, kuriose nustatyti pažeidimai ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ laisvojoje zonoje per 2016 m. gegužės – liepos mėnesiais. Apeliantės nuomone, inkriminuojamo pažeidimo nustatymo data laikytina 2016-10-28, kai Vilniaus teritorinė muitinė gavo įmonėje UAB „(duomenys neskelbtini)“ atlikto patikrinimo išvadas ir 8 muitinės tarpininkams surašė administracinio teisės pažeidimo protokolus (taip pat už vieną eksporto deklaracijos įforminimo atvejį ATP protokolas buvo surašytas ir apeliantei). Skunde apeliantė akcentuoja ir tai, kad 2017-03-10 ataskaita buvo panaikinta, taigi teisinio pagrindo ją nubausti nebuvo, o teismas nepagrįstai konstatavo, kad ataskaitos panaikinimas neturi teisinės reikšmės.

Apeliantės įsitikinimu, pirmosios instancijos teismo motyvai, pagrindžiantys jos kaltę, yra deklaratyvūs, nutartyje mechaniškai perkelti nutarimą priėmusios institucijos atsiliepime į skundą pateikti argumentai. Skunde pažymima, kad asmuo pagal minimą ATPK nuostatą atsakomybėn traukiamas gali būti tik tuomet, jei būtų įrodyta, kad laikinai saugomos prekės, arba prekės, kurioms buvo įforminta muitinės sankcionuoti veiksmai, ar prekės, kurioms neįforminti muitinės sankcionuoti veiksmai, būtų nepateiktos muitiniam tikrinimui arba jos būtų nedeklaruotos nustatyta tvarka. Šiuo atveju, skunde nurodytomis datomis laisvojoje zonoje esančios prekės buvo pateiktos muitiniam tikrinimui ir tą pačią dieną išvežimui iš laisvosios zonos deklaruotos tranzito procedūrai pagal TIR knygeles, bei tranzito lydinčiuosius dokumentus.

Skunde taip pat teigiama, kad pirmosios institucijos teismas nepagrįstai konstatavo, jog apeliantė tik pateikdama muitinei eksporto deklaracijas pakeitė prekių statusą iš ne Sąjungos prekių į Sąjungos prekes. Nurodo, kad byloje nėra duomenų, jog eksporto deklaracijose deklaruotos prekės neturėjo Sąjungos prekių statuso. Be to, muitiniam tikrinimui pateiktas eksporto deklaracijas įformino ir patvirtino Vilniaus teritorinės muitinės pareigūnai, kuriems nekilo jokių abejonių dėl prekių statuso ir galimo muitinio tikrinimo tvarkos pažeidimo. Apeliantė neturėjo jokio pagrindo abejoti Vilniaus teritorinės muitinės pareigūnų kompetencija ir veiksmų teisėtumu, todėl pareigūnui įforminus pateiktas eksporto deklaracijas nėra jokio pagrindo atsakomybėn traukti deklaracijas pateikusį asmenį, nes visi apeliantės veiksmai, rengiant eksporto deklaracijas, išimtinai buvo derinami būtent su muitinės pareigūnais. Atitinkamai prasidėjus eksporto procedūros vykdymui, apeliantės kaltės nustatinėjimas netenka prasmės, kadangi prekės iš laisvosios zonos buvo išgabentos dėl muitinės pareigūnų veiksmų. Apeliantė, nepažeisdama muitinio tikrinimo tvarkos, suteikė Vilniaus teritorinės muitinės pareigūnams visą reikalingą informaciją, kurios reikia prekių muitiniam tikrinimui atlikti, ir pateikė prekes atitinkamų muitinės procedūrų įforminimui. Ji nesiekė tyčia ar dėl neatsargumo suklaidinti muitinę. Nurodo, kad 2016-05-01 įsigaliojus Sąjungos muitinės kodeksui eksporto formalumų atlikimo reikalavimai laisvosiose zonose nebuvo aiškūs ir pačiai Vilniaus teritorinei muitinei. Apeliantė pažymėjo, kad ji jokios informacijos nuo muitinės pareigūnų nenuslėpė, pateikė visus turimus dokumentus, susijusius us ginčo prekėmis, tačiau apylinkės teismas šių aplinkybių nevertino. Pirmosios instancijos teismas, padarydamas išvadą dėl apeliantės kaltės, pastarosios nuomone, įrodymus vertino atsietai vieną nuo kito ir skundžiamoje nutartyje neišdėstė visų įrodymų analizės, taip pat klaidingai nustatė faktines aplinkybes dėl prekių atgabenimo į laisvąją zoną ir jų statuso. Tokia teismo išvada nepagrįsta išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu. Apeliantė skunde taip pat pabrėžė, kad jos kaltės turinys (tyčia ar neatsargumas) visiškai neatskleistas. Taigi ir šiuo pagrindu apeliantės veiksmų kvalifikavimas pagal ATPK 209¹ straipsnio 1 dalies 2 punktą yra negalimas.

Apeliantė taip pat atkreipė dėmesį į tai, kad ATPK 209¹ straipsnis yra blanketinė norma, todėl teismas privalėjo nustatyti, kokie konkretūs kitų teisės aktų reikalavimai tariamai buvo pažeisti. 2017-05-09 administracinio teisės pažeidimo protokole Nr. MD-VMOOP-98821699-17 nurodyta, kad apeliantė pažeidė Komisijos deleguoto Reglamento (ES) 2015/2446, kuriuo E. P. ir Tarybos Reglamentas (ES) Nr.95212013 papildomas išsamiomis taisyklėmis, kuriomis patikslinamos kai kurios Sąjungos muitinės kodekso nuostatos 268 straipsnio 1 dalyje (toliau- Reglamentas 2015/2446). Tačiau įvertinus nurodyto Reglamento 2015/2446 turinį, apeliantės nuomone, jame nėra jokios muitinės nustatytos tvarkos, todėl teismo išvada, jog pastaroji nesilaikė muitinės nustatytos tvarkos, visiškai nepagrįsta.

D. V. nesutinka ir su jai paskirtos administracinės nuobaudos dydžiu. Nurodo, kad jai paskirta 1 000 Eur bauda yra akivaizdžiai per didelė, prieštaraujanti teisingumo bei protingumo principams. Apaliantės nuomone, administracinės nuobaudos tikslai būtų pasiekti paskyrus mažesnę baudą nei sankcijoje numatyta minimali bauda, kadangi ji nesiekė sąmoningai klaidinti muitinės ir jokių neigiamų pasekmių nekilo.

Atsiliepimu į D. V. skundą Vilniaus teritorinės muitinės direktoriaus pavaduotojas A. S. prašo Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017-07-20 nutartį Nr. II-265-1011/2017 palikti nepakeistą ir D. V. skundą atmesti. Atsiliepime nesutinkama su D. V. skunde nurodomu senaties terminų skaičiavimu. Nurodo, kad tik atlikus visapusišką patikrinimą, buvo nustatyti konkretūs pažeidimai, netinkamai procedūrai deklaruotos prekės, deklaracijų numeriai, pažeidimo laikas (konkrečios datos). Pažymėjo, kad Vilniaus teritorinė muitinė, siekdama nustatyti tikslius pažeidimo atvejus, atliko patikrinimą, ir tik nustačiusi visus administracinio teisės pažeidimo sudėties elementus, surašė administracinio teisės pažeidimo protokolą apeliantei. Tik atlikus įmonės ūkinės komercinės veiklos patikrinimą buvo nustatyti konkretūs netinkami eksporto deklaracijų pateikimo atvejai, ir tai buvo užfiksuota tik 2017-03-10 ataskaitoje.

Dėl patikrinimo ataskaitos panaikinimo, Institucija nurodo, kad Muitinės departamento sprendimo motyvai nėra susiję ir net neliečia nagrinėjamos bylos neteisingų eksperto deklaracijų atvejų. Šios bylos nagrinėjimui yra reikšmingas tik fakto apie neteisingą eksporto deklaracijų pateikimą nustatymas, o šis faktas yra užfiksuotas Vilniaus teritorinės muitinės 2017-03-10 ataskaitoje. Atsiliepime pabrėžiama, kad pati UAB „(duomenys neskelbtini)“ kreipėsi į Vilniaus teritorinę muitinę 2017-02-24 raštu ir prašė pripažinti visas „perteklines“ eksporto deklaracijas negaliojančiomis, o tai reiškia, kad įmonės pripažino, jog prekės buvo netinkamai deklaruotos eksporto procedūrai. Be to, Vilniaus teritorinės muitinės 2017-03-10 ataskaita buvo apskųsta tik dalyje, ataskaitos punktas dėl eksporto deklaracijų pripažinimo negaliojančiomis nebuvo apskųstas. Taigi Muitinės departamentas aplinkybių, susijusių su netinkamai įformintomis eksporto deklaracijomis, net nesvarstė, nes tai nebuvo ir nėra ginčo dalykas. Jokių teisinių pasekmių naujos patikrinimo ataskaitos surašytas šios bylos aplinkybėms neturės ir negalės turėti, kadangi „perteklinės“ eksporto deklaracijos jau paties ūkio subjekto prašymu buvo pripažintos negaliojančiomis, kaip neatitinkančios teisės aktų reikalavimų.

Atsiliepime taip pat nurodoma, kad pati apeliantė neneigia fakto, jog ginčo prekės neturėjo Sąjungos prekių statuso. Ji žinojo, kad prekės į laisvąją zoną atvažiavo su T1 deklaracijomis. Šios prekės neturėjo Sąjungos prekių statuso ir tai patvirtina tranzito deklaracijos rūšis – T1 tranzito deklaracija įforminama ne Sąjungos prekėms, kai jos gabenamos iš vienos ES muitų teritorijos į kitą. T1 tranzito kodas taikomas prekėms, kurioms įforminama išorinio Sąjungos tranzito procedūra. Pabrėžė, kad, šiuo atveju, reikia vertinti ne prekių siuntėjo įsisteigimo vietą, o tranzito deklaracijos rūšį.

Vilniaus teritorinė muitinė nesutinka ir su apeliantės argumentais dėl to, kad nebuvo nurodyta, kokią tvarką savo veiksmais ji pažeidė. Nurodo, kad apeliantė privalo žinot, kaip deklaruojamos prekės, kokios procedūros joms gali būti taikomos, t.y. deklarantas, būdamas apdairus ir rūpestingas, turi įsigilinti į reglamentuose nustatytas taisykles ir sąlygas. Faktas, kad minimi veiksmai atlikti praėjus mėnesiui po Sąjungos muitinės kodekso įsigaliojimo, nepanaikina asmens atsakomybės. Taip pat pabrėžė, kad naujasis kodeksas jokių naujovių, susijusių su eksporto procedūrų taikymu, neįvedė. Taip pat nesutinkama ir su motyvu, kad teisės aktais jokios prekių deklaravimo tvarkos nenumatė, nurodydama, kad ši tvarka ir sąlygos nustatytos Sąjungos muitinės kodekse, kuris yra tiesioginio taikymo aktas. Nesutikdama su teiginiu dėl to, kad nėra nustatyta laisvojoje zonoje saugomų prekių deklaravimo tvarka, nurodo, kad nei Vilniaus teritorinė muitinė, nei Muitinės departamentas neturėjo pareigos nustatyti kokių nors papildomų tvarkų, kaip įforminamos vienos ar kitos muitinės procedūros. Šios taisyklės nustatytos Sąjungos muitinės kodekse.

Atsiliepime pažymėta, kad muitinės pareigūnai buvo suklaidinti deklaracijose nurodytų duomenų. Jie, įformindami eksporto deklaracijas sistemoje, negalėjo žinoti, kad eksporto procedūra įforminama prekėms, kurios neturi Sąjungos prekių statuso. Nėra pagrindo teigti, kad muitinės pareigūnai patys patvirtino eksporto deklaracijos pateikimo teisėtumą, kadangi pastariesiems nebuvo pateikta pakankamai informacijos apie deklaruojamas prekes ir jų muitinį statusą.

Vilniaus teritorinės muitinė taip pat nesutinka su ir apeliantės argumentais dėl paskirtos administracinės nuobaudos sumažinimu, nurodydama, jog ypatingų aplinkybių, leidžiančių skirti mažesnę nuobaudą ar visai neskirti baudos, nėra.

Skundas tenkinamas.

Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo tvarkos įstatymo 4 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad administracinius teisės pažeidimus, už kuriuos iki 2017 m. sausio 1 d. buvo paskirtos administracinės nuobaudos, tačiau nutarimai dėl nuobaudos skyrimo dar neįsiteisėjo, šio įstatymo 3 straipsnyje numatytais atvejais, gavus administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens prašymą (šis prašymas gali būti įtrauktas ir į skundą ar apeliacinį skundą), perkvalifikuoja teismas ar institucija, priėmusi nutarimą administracinio teisės pažeidimo byloje, arba teismas, kuris nagrinėja skundą ar apeliacinį skundą dėl nutarimo byloje. Nagrinėjamu atveju, už analogiško pažeidimo padarymą ANK numatyta griežtesnė administracinė atsakomybė, todėl administracinio teisės pažeidimo byla pagrįstai buvo nagrinėjama vadovaujantis pažeidimo padarymo metu galiojusiomis ATPK normomis.

ATPK 302¹¹ straipsnio 1 dalyje numatyta, kad apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo administracinio teisės pažeidimo byloje, patikrina priimto nutarimo (nutarties) teisėtumą ir pagrįstumą. Apeliantė nesutinka su Vilniaus teritorinės muitinės 2017-05-31 nutarimu ir Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017-07-20 nutartimi, kuria jos skundas atmestas, prašydama administracinio teisės pažeidimo bylos teiseną nutraukti. Iš apeliacinio skundo turinio matyti, kad apeliantė nesutinka su įrodymų vertinimu, senaties terminų, skirti administracinę nuobaudą, skaičiavimu bei teisinio pagrindo ją nubausti buvimu. Apeliacinės instancijos teismas, patikrinęs byloje esančius įrodymus, konstatuoja, jog apylinkės teismas nepagrįstai paliko nepakeistą Vilniaus teritorinės muitinės 2017-05-31 nutarimą, kuriuo D. V. buvo nubausta už ATPK 209¹ straipsnio 1 dalies 2 punkte numatyto pažeidimo padarymą bei nepagrįstai netenkino D. V. skundo.

Apeliantė nesutinka, kad pažeidimo nustatyta diena yra 2017-03-10 patikrinimo ataskaitos surašymo diena, nurodydama, jog eksporto deklaracijų pateikimo faktą Vilniaus teritorinė muitinė sužinojo dar 2016-10-28 Muitinės procedūrų priežiūros skyriaus vyriausiajai inspektorei I. Č. tarnybiniame pranešime nurodžius, kad, patikrinus visus laisvuosius sandėlius, buvo surašytos patikrinimo išvados, kuriose nustatyti pažeidimai ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ laisvojoje zonoje per 2016 m. gegužės – liepos mėnesius. Su tokia apeliantės pozicija skundą nagrinėjantis teismas nesutinka.

ATPK 35 straipsnio, reglamentuojančio administracinės nuobaudos skyrimo terminus, 1 dalyje numatyta, kad administracinė nuobauda gali būti skiriama ne vėliau kaip per šešis mėnesius nuo teisės pažeidimo padarymo dienos, o esant trunkamam teisės pažeidimui, – per šešis mėnesius nuo jo paaiškėjimo dienos. Administracinė nuobauda už šio kodekso dvyliktajame skirsnyje nurodytus pažeidimus, taip pat už 41³, 85, 185², 193², 207¹⁰, 207¹², 209, 209¹, 209², 209³, 209⁴, 209⁵, 209⁶, 210, 214¹¹ straipsniuose numatytus pažeidimus gali būti skiriama ne vėliau kaip per šešis mėnesius nuo pažeidimo nustatymo dienos, jeigu nuo pažeidimo padarymo dienos iki jo nustatymo dienos nėra praėję daugiau kaip vieneri metai. Nagrinėjamu atveju, D. V. inkriminuojamas pažeidimas patenka į ATPK dvyliktą skirsnį.

Bylos medžiaga nustatyta, kad 2016-08-19 pavedimu Nr. 6VM00067 Vilniaus teritorinė muitinė atliko UAB „(duomenys neskelbtini)“ kompleksinį ūkinės komercinės veiklos, jos apskaitos ir finansinės atskaitomybės patikrinimą, susijusį su muitų teisės aktų taikymu laikotarpiu nuo 2016-05-01 iki 2016-07-31. Patikrinimo ataskaita Nr. TVM320021M buvo baigta 2017-03-10 ir jos pagrindu buvo surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas Nr. MD-VM009-98821699-17 D. V. pagal ATPK 209¹ straipsnio 1 dalies 2 punktą. Vilniaus teritorinės muitinės viršininko 2016-05-16 įsakymu Nr. 3V-59 sudarytos komisijos pirmininkė, vyr. inspektorė I. Č. 2016-10-28 tarnybiniame pranešime Nr. 4V-1025 (1 t., b.l. 59) nurodė, jog buvo atlikti 7 laisvųjų sandėlių, nuo 2016-05-01 turinčių teisę veikti kaip laisvosios zonos, 2016 m. gegužės mėn. prekių apskaitos patikrinimai, buvo surašytos patikrinimo išvados/tarnybiniai pranešimai. Tarp išvardintų neatitikimų ir pažeidimų nurodyta, kad Vilniaus teritorinės muitinės Ūkio subjektų patikrinimo skyrius atlieka tikslinį UAB „(duomenys neskelbtini)“ apskaitos patikrinimą už gegužės – liepos mėnesius. Pridedamoje lentelėje nurodoma, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ ataskaitos forma neatitinka sutarties apskaitos formos ir saugomos prekės, kurių saugojimas nenumatytas leidime (1 t., b.l. 60-61). Skundą nagrinėjantis teismas sutinka su Vilniaus teritorinės muitinės argumentais, kad atlikus patikrinimą pagal 2016-05-16 Vilniaus teritorinės muitinės viršininko įsakymą, buvo nustatyti darbuotojų analogiški pažeidimai, tačiau tik surašius 2017-03-10 patikrinimo ataskaitą buvo nustatyti visi pažeidimai tikrinamu laikotarpiu (2016 m. gegužės – liepos mėnesiais), tame tarpe ir galimai D. V. padaryti pažeidimai, nurodant ir konkrečias eksporto deklaracijas. Nors apie galimus UAB „(duomenys neskelbtini)“ darbuotojų daromus pažeidimus Vilniaus teritorinei muitinei buvo žinoma atliekant patikrinimą 2016-05-16 Vilniaus teritorinės muitinės pavedimu ir 2016-10-28 surašius tarnybinį pranešimą, tačiau būtent D. V. galimai padaryti pažeidimai buvo nustatyti tik atlikus patikrinimą ir surašius 2017-03-10 ataskaitą Nr. 7VM320021M.

Šiuo atveju, kaip pagrįstai nustatė skundžiamą nutartį priėmęs teismas, administracinės nuobaudos skyrimas skaičiuojamas nuo minimos patikrinimo ataskaitos surašymo dienos, t.y. nuo 2017-03-10, kadangi padarytas pažeidimas nustatytas ne gavus preliminarius duomenis apie galimai kitų asmenų daromus pažeidimus, o tik tuomet, kai Vilniaus teritorinė muitinė, gavusi visus reikalingus dokumentus ir informaciją, atlikusi tyrimą, nustatė, kad D. V. savo veiksmais galimai pažeidė 2013-10-19 E. P. ir Tarybos reglamento Nr. 952/2013, nustatančio Sąjungos muitinės kodekso 269 straipsnio 1 dalies nuostatą, t.y. surašius šią patikrinimo ataskaitą, kaip minėta, buvo pagrindas surašyti D. V. administracinio teisės pažeidimo protokolą pagal ATPK 209¹ straipsnio 1 dalies 2 punktą.

Taigi pažeidimas nustatytas 2017-03-10 Vilniaus teritorinei muitinei surašius patikrinimo ataskaitą. Administracinė nuobauda D. V. paskirta 2017-05-31. Esant nurodytoms aplinkybėms konstatuotina, kad nagrinėjamoje byloje šeši mėnesiai nuo administracinio teisės pažeidimo nustatymo dienos (2017-03-10) ir vieneri metai nuo šio pažeidimo padarymo dienos (nuo 2016-05-06 iki 2016-06-04) iki jo nustatymo dienos (2017-03-10) nebuvo praėję, todėl, vadovaujantis ATPK 35 straipsnio 1 dalies nuostatomis, D. V. nubausta nepraėjus administracinės nuobaudos skyrimo terminams.

Vis dėlto, nors administracinę nuobaudą Vilniaus teritorinė muitinė apeliantei skyrė nepraleidus ATPK 35 straipsnyje nurodytų terminų, sutiktina su apeliantės skundo argumentais, kad ši minima patikrinimo ataskaita yra negaliojanti ir teisinio pagrindo ja vadovautis nėra.

Bylos medžiaga nustatyta, kad Vilniaus teritorinės muitinės 2017-03-10 surašyta patikrinimo ataskaita Nr. 7VM320021M įstatymų nustatyta tvarka apskųsta Muitinės departamentui prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos. 2017-06-02 sprendimu Nr. 1A-136 Vilniaus teritorinės muitinės 2017-03-10 patikrinimo ataskaita Nr. 7VM320021M panaikinta ir muitinei pavesta atlikti pakartotinį patikrinimą bei priimti naują sprendimą. Vilniaus teritorinės muitinės pateiktais duomenimis, šis Muitinės departamento sprendimas apskųstas nebuvo, šiuo metu nuo 2017-07-03 yra atliekamas pakartotinis patikrinimas. Vilniaus teritorinės muitinės atsiliepime į D. V. skundą nurodoma, kad šio Muitinės departamento sprendimo motyvai nėra susiję ir net neliečia nagrinėjamos bylos neteisingų eksporto deklaracijų atvejų, nagrinėjamu atveju, reikšmingas yra tik faktas apie D. V. konkrečių eksporto deklaracijų pateikimą, o jis, Institucijos nuomone, byloje neginčijamai nustatytas. Aukštesnės instancijos teismas atkreipia dėmesį į tai, kad šis nurodomas faktas, t.y. D. V. eksporto deklaracijų pateikimas, įvardijamas kaip „perteklinis“ nustatytas buvo būtent Vilniaus teritorinės muitinės 2017-03-10 ataskaita, taigi būtent šios patikrinimo ataskaitos pagrindu D. V. ir buvo surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas bei 2017-05-31 priimtas nutarimas pripažinti ją kalta pagal ATPK 209¹ straipsnio 1 dalies 2 punktą. 2017-03-10 Vilniaus teritorinės muitinės ataskaita po Muitinės departamento 2017-06-02 priimto sprendimo neteko galios visoje apimtyje. Teismas sutinka, kad išties, UAB „(duomenys neskelbtini)“ skundė minimą ataskaitą iš dalies, dėl 1-6 pastarosios punktų ir Muitinės departamentas iš esmės vertinos tik su šiais punktais susijusias aplinkybes. Vis dėlto, buvo priimtas sprendimas panaikinti ataskaitą ne konkrečioje jos dalyje, susijusioje tik su skundžiamu dalyku, tačiau buvo panaikinta visa ataskaita, taigi įskaitant ir tą dalį, kuria buvo nustatytas apeliantės deklaracijų pateikimo faktas. Pažymėtina, kad tiek teismo, tiek skundą nagrinėjančios institucijos sprendimai privalo būti aiškūs ir nedviprasmiški, kad byloje dalyvaujantiems ar suinteresuotiems asmenims nekiltų neaiškumų dėl patenkintų ar atmestų reikalavimų turinio. Šiuo gi atveju, Muitinės departamentui sprendime aiškiai nurodžius, kad yra panaikinama 2017-03-10 ataskaita, negalima vadovautis samprotavimais, kad dalis šios ataskaitos (dėl nustatyto neteisingo deklaracijų panaikinimo fakto) liko galioti, kuomet nei iš sprendimo motyvų, nei juo labiau iš jo rezoliucinės dalies tokios išvados daryti negalima. Muitinės departamentas, nagrinėdamas UAB „(duomenys neskelbtini)“ skundą ir priimdamas sprendimą neišskyrė konkrečių ataskaitos dalių, o nurodė, kad panaikinama visa ataskaitą, įpareigojant iš naujo atlikti įmonės patikrinimą.

Esant tokioms aplinkybėms, kuomet Muitinės departamentas, išnagrinėjęs UAB „(duomenys neskelbtini)“ skundą, minimą ataskaitą panaikino visa apimtimi, konstatuotina, jog neliko teisinio pagrindo, kuriuo vadovaujantis buvo nustatyti galimai priešingi teisei D. V. veiksmai ir kurio pagrindu jai buvo surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas. Vilniaus teritorinei muitinei priimant 2017-05-31 nutarimą šis faktas dar nebuvo žinomas, tačiau nagrinėjant apeliantės skundą dėl šio nutarimo, pastaroji ne kartą akcentavo aplinkybę, kad ataskaita yra panaikinta, tačiau pirmosios instancijos teismas į šiuos argumentus neatsižvelgė ir konstatavo, kad institucijos priimtas nutarimas, vadovaujantis šia ataskaita, yra teisėtas ir pagrįstas.

Konstatavus, kad neliko teisinio pagrindo D. V. administracinei atsakomybei kilti, t.y. aktui, kuriuo nustatytas galimai apeliantės padarytas pažeidimas, netekus galios, nebetenka prasmės iš esmės spręsti, ar D. V. padarė jai inkriminuotą administracinį teisės pažeidimą, todėl skundą nagrinėjantis aukštesnės instancijos teismas neatsako į pastarosios apeliacinio skundo argumentus, susijusius su jai inkriminuotu administraciniu teisės pažeidimu.

Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, D. V. apeliacinis skundas tenkintinas, skundžiama Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017-07-20 nutartis, kuria netenkintas D. V. skundas dėl Vilniaus teritorinės muitinės 2017-05-31 nutarimo pripažinti apeliantę kalta pagal ATPK 209¹ straipsnio 1 dalies 2 punktą, naikintina ir administracinio teisės pažeidimo byla apeliantės D. V. atžvilgiu nutrauktina.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 302¹² straipsnio 1 dalies 2 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

administracinėn atsakomybėn patrauktos D. V. skundą tenkinti.

Panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017-07-20 nutarimą ir administracinio teisės pažeidimo bylą nutraukti.