- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2017-07-20
- Bylos Nr.
- II-265-1011/2017
- Teisminio proceso Nr.
- 4-68-3-01615-2017-4
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Linas Dūdys
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Linas Dūdys, sekretoriaujant Ainai Pacevičienei, dalyvaujant skundą padavusiai D. V., Vilniaus teritorinės muitinės atstovei R. D.,
viešame teismo posėdyje išnagrinėjo D. V., a. k. (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini) kundą dėl Vilniaus teritorinės muitinės 2017-05-31 nutarimo panaikinimo ir bylos nutraukimo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Vilniaus teritorinės muitinės (toliau – ir Muitinė) vyriausiasis inspektorius J. P. 2017-05-09 surašė D. V. administracinio teisės pažeidimo protokolą, kuriame nurodoma, kad atlikus UAB „(duomenys neskelbtini) (toliau – ir Bendrovė) patikrinimą, Vilniaus teritorinė muitinė 2017-03-10 surašė Patikrinimo ataskaitą Nr.7VM320021M, kuria nustatė, kad į Bendrovės laisvąją zoną buvo įvežtos ne Sąjungos prekės pagal išorinio tranzito (Tl) deklaracijas. Tranzito procedūra užbaigta, įforminus laisvosios zonos procedūrą, įtraukiant duomenis į įmonės laisvosios zonos apskaitos registrus. Išgabenant prekes iš laisvosios zonos, įmonės muitinės tarpininkė D. V. Vilniaus teritorinės muitinės krovinių postui „Paneriai“ negrąžinamojo eksporto procedūros įforminimui (muitinės procedūros kodas 1000) pateikė iš viso 16 (šešiolika) eksporto deklaracijų, kurios muitinės poste buvo įformintos, suteikus muitinės registracijos numerius (MRN): (duomenys neskelbtini) Bendrovės muitinės tarpininkė D. V., pateikusi ne Sąjungos prekes negrąžinamojo eksporto procedūros įforminimui, pažeidė 2013-10-09 E. P. ir Tarybos reglamento (ES) Nr.952/2013, nustatančio Sąjungos muitinės kodekso (toliau – ir SMK) 269 str. 1 d. nuostatą, kurioje numatyta, kad eksporto procedūra įforminama tik iš Sąjungos muitų teritorijos išvežamoms Sąjungos prekėms. Ši veika atitinka Administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ir ATPK) 209¹ str.1 d. 2 p. numatyto administracinio teisės pažeidimo požymius. Tokiais veiksmais D. V. padarė Administracinių teisės pažeidimų kodekso 209¹ str. 1 d. 2 p. numatytą administracinį teisės pažeidimą.
Muitinės 2017-05-31 nutarimu Nr. MD-VM00N-102299855-17 (toliau – ir Nutarimas) D. V. nubausta pagal ATPK 209¹ str. 1 d. 2 p. ir jai paskirta 1 000 Eur dydžio bauda.
Teismui pateiktame skunde D. V. paaiškino, kad ji negali būti traukiama administracinėn atsakomybėn pagal ATPK 209¹ str. 1 d. 2 p., nes jos veikoje nėra administracinio teisės pažeidimo sudėties. ATPK 209¹ str. 1 d. 2 p. numatyta, kad muitinio tikrinimo tvarkos pažeidimas yra tada, kai laikinai saugomos prekės arba prekės, kurioms buvo įforminti muitinės sankcionuoti veiksmai, ar prekės, kurioms neįforminti muitinės sankcionuoti veiksmai, nepateikiamos muitiniam tikrinimui arba jos nedeklaruojamos nustatyta tvarka. Pažymi, kad Nagrinėjamu atveju bylos medžiaga neabejotinai patvirtina, kad į laisvąją zoną atvykusios prekės su T1 deklaracijomis buvo įtrauktos į laisvosios zonos apskaitą ir deklaruotos nustatyta tvarka, t. y. prekės buvo deklaruotos tranzito procedūrai pagal TIR knygeles bei tranzito lydinčius dokumentus ir papildomai įformintos eksporto deklaracijos. Taigi, įvertinus minėtas faktines aplinkybes akivaizdu, kad ginčo atveju laisvojoje zonoje laikinai saugotos prekės, kurioms buvo įforminti muitinės sankcionuoti veiksmai buvo pateiktos muitiniam tikrinimui ir deklaruotos nustatyta tvarka. Esant tokioms aplinkybėms, veikos kvalifikavimas pagal ATPK 209¹ str. 1 d. 2 p. yra negalimas. Aplinkybė, kad buvo įformintos perteklinės eksporto deklaracijos, neturi ir negali būti laikoma kaip pagrindas asmenį traukti administracinėn atsakomybėn pagal 209¹ str. 1 d. 2 p., nes kaip jau buvo minėta prekės atgabentos į laisvąją zoną tą pačią dieną buvo išgabentos iš Sąjungos muitų teritorijos, deklaruojant jas nustatyta tvarka. Kita vertus 2016 metų gegužės-birželio mėnesiais muitiniam įforminimui pateikdama perteklines eksporto deklaracijas nepasirinko priešingo teisei elgesio varianto, t. y. jos psichinis santykis su veika neatitiko nei vienos kaltės formos – tyčios ar neatsargumo. Atsakomybė pagal ATPK 209¹ str. 1 d. 2 p. jai galėtų kilti tik tuomet, jei neginčijamai būtų įrodyta, kad prekės apskritai nebuvo deklaruotos nustatyta tvarka, tačiau kaip jau buvo minėta eksporto deklaracijos buvo pateiktos tik kaip papildomi dokumentai prie TIR knygelių ir tranzito lydinčiųjų dokumentų. T. M. veiksmai, kuomet nustatyta tvarka prekes deklaravus Sąjungos tranzito procedūrai (TIR knygelės ir tranzito deklaracijos), vertintinas kaip teisiškai ydingas, pažeidžiantis teisinio tikrumo principą ir nesudarantis prielaidų deklarantui savo elgesį orientuoti pagal teisės aktų reikalavimus. Juo labiau, kad tariamo pažeidimo padarymo metu SMK nuostatų taikymas ir aiškinimas nebuvo žinomas, nei Muitinei, nei Muitinės departamentui, taip pat nebuvo priimti jokie SMK nuostatas lydintys nacionaliniai teisės aktai, kuriuose aiškiai būtų reglamentuota laisvųjų zonų veiklos sąlygos ir jose saugomų prekių deklaravimo tvarka. Esant tokioms aplinkybėms akivaizdu, kad laisvojoje zonoje pateikusi papildomas eksporto deklaracijas negalėjo numatyti, kad toks jos veikimo pobūdis bus pripažintas kaip priešingas teisei, juo labiau, kad dėl tokių veiksmų jokių neigiamų padarinių neatsirado. Be to, papildomai pateiktos eksporto deklaracijos, kurias beje įformino Muitinės pareigūnai, nesudaro pagrindo teigti, kad prekės nebuvo deklaruotos nustatyta tvarka. Dar daugiau, Bendrovė 2016-05-01 įsigaliojus Sąjungos muitinės kodeksui ir nesant laisvųjų zonų veiklos sąlygas tikslinančių nacionalinių teisės aktų, 2016-05-23 raštu Nr. R-16.45 kreipėsi į Muitinę prašydama, be kita ko išaiškinti, kokias muitinės procedūras galima atlikti laisvojoje zonoje, jeigu ne Sąjungos prekės prieš tai su tranzito deklaracija įvežamos į laisvąją zoną ir atlikus komercinius sandorius išvežamos iš laisvosios zonos į trečiąsias šalis. Muitinė, atsakydama į minėtą Bendrovės paklausimą, 2016-05-26 rašte Nr. (8.1/18)-2V-9060 nurodė, kad paklausimas dėl eksporto formalumu užbaigimo padedant prekes į laisvąja zoną išaiškinimo pateikimo, persiustas Muitinės departamentui. Pastarasis 2016-06-06 raštu Nr. (17.3/1 )3B-6266 atsakydamas į prašymą pažymėjo, kad klausimai dėl laisvųjų zonų veiklos ir eksporto formalumu atlikimo pateikti E. K. Mokesčiu ir muitu sąjungos generaliniam direktoratui (DG TAXUD), todėl apie E. K. atsakymą informuos vėliau. 2016-08-22 rašte Nr. (173/15)3B-8628 Muitinės departamentas, atsakydamas į Bendrovės 2016-05-23 paklausimą Nr. R-16.45 leido išvežti iš laisvosios zonos ne Sąjungos prekes, pateikiant eksporto deklaraciją 2016-10-11 raštu Nr. (17.3/15)313-10374 Muitinės departamentas ši leidimą sustabdė. Taigi, minėtos faktinės aplinkybės patvirtina, kad 2016-05-01 įsigaliojus SMK, nei Muitinė, nei Muitinės departamentas nežinojo kaip turi būti aiškinamos ir taikomos SMK nuostatos, reglamentuojančios laisvųjų zonų veiklos sąlygas bei eksporto formalumų atlikimą. Esant tokioms aplinkybėms akivaizdu, kad vertinti jos (D. V.) atliktus veiksmus (eksporto deklaracijų pateikimus), kaip prieštaraujančius nustatytai deklaravimo tvarkai ir pažeidžiančius laisvosios zonos veiklos ir eksporto formalumų atlikimo tvarkos sąlygas, nėra jokio pagrindo. Atkreipia teismo dėmesį ir į tai, kad nurodytos eksporto deklaracijos muitinėje buvo įformintos 2016 metų gegužės – birželio mėnesiais t. y. visos deklaracijos buvo registruotos muitinės programoje ir šie duomenys buvo žinomi Muitinei tuo pačiu metu. V. M. viršininko 2016-05-16 įsakymą Nr. 3V-59, iš Muitinės procedūrų priežiūros skyriaus darbuotojų sudarytos komisijos iki 2016-10-28 tikrino Bendrovės laisvojoje zonoje 2016 m. gegužės - birželio mėn. įformintas procedūras. Nors komisijos pirmininkė, MPPS vyr. inspektorės I. Č. 2016-10-28 tarnybiniame pranešime Nr. 4V-10525 nurodyta, kad patikrinimo metu Bendrovės laisvojoje zonoje nustatyta daug pažeidimo atvejų („daugiau nei keliolika“), surašyti tik 8 ATPP muitinės tarpininkų atstovams, nurodant po vieną pažeidimo atvejį. Vadovaujantis 2015-06-25 Administracinių nusižengimų kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo tvarkos įstatymo Nr. Xll-1869 5 str. 1 d. nuostatomis turėtų būti taikomi Administracinių teisės pažeidimų kodekso 35 str. nustatyti terminai, t. y. šeši mėnesiai nuo pažeidimo nustatymo dienos. Teismo prašo panaikinti Muitinės 2017-05-31 nutarimą administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. MD-VM00N-102299628-17 ir bylą nutraukti.
Atsiliepimas
Muitinė teismui pateiktame atsiliepime su skundu nesutiko bei paaiškino, kad įstatymas įpareigoja prekes deklaruoti tik nustatyta tvarka. D. V. dirba deklarante, yra muitinės tarpininko atstovė, išklausiusi mokymus apie muitinės procedūras, prekių deklaravimą ir pan., išlaikęs atitinkamus egzaminus. Deklarantas privalo žinoti, kaip turi būti deklaruojamos prekės, kokios procedūros turėjo būti taikomos, t. y. deklarantas, būdamas apdairus ir rūpestingas, turėjo įsigilinti į reglamentuose nustatytas taisykles ir sąlygas. Tas faktas, kad 2013-10-09 E. P. ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 952/2013, nustatantis Sąjungos muitinės kodeksą (toliau – ir SMK), įsigaliojo tik 2016-05-01, nepanaikina asmens atsakomybės už padarytus veiksmus. Kaip tik priešingai, deklarantas privalo domėtis naujais teisės aktais, reglamentuojančiais su muitiniu įforminimu susijusius klausimus, jų taikymo sąlygas, nes tokių teisės aktų žinojimas ir išmanymas yra jo darbo pagrindas. Pabrėžė, jog naujas SMK jokių naujovių, susijusių su eksporto procedūrų taikymų, neįvedė, nes ir pagal anksčiau galiojančius teisės aktus eksporto procedūros taikymo sąlygos buvo tokios pačios – eksporto procedūra įforminama iš Sąjungos muitų teritorijos išvežamoms tik Sąjungos prekėms ((duomenys neskelbtini) str. 1 d.). D. V. skunde nurodo, kad ji prekes tinkamai deklaravo tranzito procedūrai, tik papildomai dar įformino joms eksporto deklaraciją. Nesuprantamas yra tikslas „papildomai“ forminti perteklinę muitinės procedūrą. Tai daryti yra draudžiama. Tinkamas prekių deklaravimas šiuo atveju būtų buvęs, jeigu po laisvosios zonos procedūros prekės būtų išvežamos į trečiąsias šalis tiesiog įforminus tranzito procedūrą. Nagrinėjamu atveju SMK numato sąlygas, kada ir kaip įforminamos atitinkamos procedūros. Šioje situacijoje pagrindinė sąlyga yra ta, kad eksporto procedūra įforminama tik Sąjungos prekėms ((duomenys neskelbtini) str. ir 270 str. 1 d. b p.). Deklaravimo tvarka ir sąlygos nustatytos SMK, kuris taikomas tiesiogiai. Įforminusi ne Sąjungos prekėms eksporto procedūrą, D. V. savavališkai pakeitė prekių muitinį statusą iš ne Sąjungos prekių į Sąjungos prekes. „Perteklinės“ eksporto procedūros įforminimas sukėlė labai rimtas pasekmes – tokiu būdu buvo pakeistas prekių statusas iš ne Sąjungos į Sąjungos. O prekių muitinio statuso pakeitimas iš trečiųjų šalių į Sąjungos galimas tik įforminus išleidimo į laisva apyvartą procedūrą (SMK 5 str. 1 d. 23 p. b) įtrauka). Todėl dirbtinai pakeitus prekių muitinį statusą, įforminus „perteklinę" eksporto deklaraciją ir neįvykdžius atitinkamų sąlygų, atsiranda skola muitinei (SMK 79 str.). Be to, ne Sąjungos prekės neteisėtai buvo paimtos iš muitinės priežiūros, kuri pagal (duomenys neskelbtini) str. joms yra privaloma. Muitinė taip pat nesutinka su skunde nurodytu teiginiu, kad Muitinė iki šiol nėra nustačiusi jokios laisvojoje zonoje saugomų prekių deklaravimo tvarkos, todėl bausti už prekių nedeklaravimą nustatyta tvarka negalima. Pažymėtina, kad nei Vilniaus teritorinė muitinė, nei Muitinės departamentas neturėjo nustatyti kokių nors papildomų tvarkų, kaip įforminamos vienos ar kitos muitinės procedūros. Muitinės procedūrų taikymo taisyklės ir sąlygos yra nustatomos M. T. akivaizdu, kad forminant vieną ar kitą muitinės procedūrą, visų pirma reikia vadovautis tiesiogiai taikomu teisės aktu – M. B. jame yra nustatytos šiai bylai reikšmingos muitinės procedūrų įforminimo taisyklės – kaip jau minėta, vadovaujantis (duomenys neskelbtini) str. 1 d. eksporto procedūra įforminama iš Sąjungos muitų teritorijos išvežamoms Sąjungos prekėms, taigi ne Sąjungos prekėms ši procedūra negalėjo būti forminama. Taigi nepagrįstas yra apeliantės argumentas, kad atsakomybė negali kilti iš nenustatytos tvarkos – tvarka tiek dabar, tiek ir anksčiau yra nustatyta reglamentu, kuris yra, kaip minėta, tiesioginio taikymo teisės aktas, nereikalaujantis papildomų nacionalinių teisės aktų. Taip pat nesutinka su skundo teiginiu, kad (duomenys neskelbtini) str. 1 d. įtvirtintos bendrojo pobūdžio nuostatos dėl Sąjungos prekių eksporto, tačiau šiame straipsnyje nėra imperatyvios normos, kuri draustų laisvojoje zonoje saugomoms prekėms kartu su Sąjungos tranzito deklaracija įforminti ir eksporto deklaraciją. Muitinė pabrėžia, kad teisės aktus reikia aiškinti sisteminiu būdu, o ne ištraukus vieną nuostatą iš konteksto. (duomenys neskelbtini) str. 1 d. įtvirtinta teisės norma yra imperatyvi, ir, priešingai nei teigia apeliantė, šiuo atveju yra specialioji ir taikytina būtent nagrinėjamu atveju. Be to, kaip žinia, viešojoje teisėje, priešingai nei privačioje, galioja principas, kad leidžiama tik tai, kas nurodyta. Visa kita yra draudžiama, jei nenustatyta kitaip. Tai yra imperatyvas, todėl jeigu teisės aktas nustato, kad eksporto procedūra įforminama iš Sąjungos muitų teritorijos išvežamoms Sąjungos prekėms, tai reiškia, kad jokioms kitoms prekėms ši procedūra negali būti taikoma. Tai pat svarbu pažymėti, kad administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo, priešingai, nei ji teigia, ne „kartu su Sąjungos tranzito deklaracija įformino ir eksporto deklaraciją“, o tranzito deklaraciją ji įformino jau po eksporto deklaracijos įforminimo ne Sąjungos prekėms, tokiu būdu, kaip jau minėta, pakeisdama prekių muitinį statusą, kas sąlygojo tai, jog prekės į trečiąsias šalis išvažiavo jau kaip E. S. prekės. D. V. skunde nurodo, kad pateikdama muitiniam įforminimui perteklines eksporto deklaracijas, ji nepasirinko priešingo teisei elgesio varianto, t. y. jos psichinis santykis su veika neatitiko nei vienos kaltės formos – tyčios ar neatsargumo. Toks savo veikos suvokimas yra ydingas. Šioje byloje buvo įrodyta asmens kaltė ATPK 209¹ str. 1 d. 2 p. numatyto pažeidimo padarymu, kuri pasireiškė neatsargumu – asmuo numatė, kad jo veikimas gali sukelti žalingas pasekmes, bet lengvabūdiškai tikėjosi, kad jų bus išvengta, arba nenumatė, kad gali kilti tokios pasekmės, nors turėjo ir galėjo jas numatyti. D. V., būdama pakankamai apdairi, turėjo žinoti, kaip ir kokiomis sąlygomis deklaruojamos prekėms atitinkamai procedūrai, ji turėjo pakankamas galimybes tai žinoti, turėjo įsigilinti į SMK (viešai skelbiamas teisės aktas) nuostatas, ir tinkamai jomis vadovautis. Pabrėžtina ir tai, kad asmuo dirba muitinės tarpininko deklarantu, todėl tinkamas muitų teisės normų taikymas jam yra ypač svarbus, o įforminęs netinkamą procedūrą prekėms, prisiėmė visą suklydimo riziką ir atsakomybę už sukeltas pasekmes. Skunde nurodomas argumentas, kad ginčijamą eksporto deklaraciją įformino pats muitinės pareigūnas, todėl darytina išvada, kad muitinė pati nežinojo, kaip reikia elgtis konkrečioje situacijoje, vertinamas kritiškai, kadangi pareigūnų padarytos klaidos nepašalina deklaranto atsakomybės už atliktus priešingus teisei veiksmus. Netaikyti administracinės atsakomybės nagrinėjamu atveju prilygtų savivalės toleravimui, juk priešingas teisei veikimas turi sukelti atitinkamas įstatyme numatytas pasekmes. Teigti, kad jokiu neigiamų pasekmių dėl eksporto procedūros įforminimo ne Sąjungos prekėms neatsirado, yra nepagrįsta, juk, kaip jau ne kartą minėta, toks priešingas teisei veikimas sukėlė realias pasekmes – buvo pakeistas prekių muitinis statusas, kas sąlygoja skolos muitinei atsiradimą. Toks priešingas teisei veikimas sukėlė realias pasekmes – buvo pakeistas prekių muitinis statusas. Be to, prekių statuso pakeitimas sąlygojo ir tai, kad toms prekėms buvo taikoma visiškai kita priežiūra ir rizika, kadangi pagal dokumentus jos jau buvo laikomos Sąjungos prekėmis. Būtina pabrėžti, kad ne Sąjungos prekėms taikomi žymiai didesni priežiūros, rizikos vertinimo, procedūrų užbaigimo kontrolės standartai, todėl akivaizdu, kad toks deklaranto priešingas teisei elgesys yra žalingas muitinės procedūrų kontrolės atžvilgiu. Kaip minėta, ne Sąjungos prekėms buvo įforminta tranzito procedūra, tačiau išgabenant jas į trečiąsias šalis administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo jas pateikė eksporto procedūrai ir tokiais veiksmais neteisingai suteikė šioms prekėms Sąjungos prekių statusą, t. y. neteisėtai paėmė prekes iš muitinės priežiūros. Pažymėtina, kad net E. T. Teismas 2010-01-14 sprendime sujungtose bylose C-430/08 ir C431/08 yra pabrėžęs, kad kai deklaracijose prekėms priskiriamas Bendrijos prekių statusas, kurio jos negali turėti, dėl to ne Bendrijos prekės išvengia muitinės priežiūros, kuri joms yra privaloma pagal Muitinės kodeksą. Taigi akivaizdu, kad nors ATPK 209¹ str. 1 d. 2 p. numatyto pažeidimo sudėtis yra formali, nereikalaujanti pasekmių atsiradimo, tai situacija, kuomet pažeidimo padarymas sukėlė realias pasekmes, negali būti toleruotina ir vienareikšmiškai prieštarauja muitų teisės aktams. D. V. skunde taip pat nurodo, kad Bendrovė 2016-05-23 raštu kreipėsi Į Vilniaus teritorinę muitinę su prašymu išaiškinti teisės normų taikymą dėl laisvųjų zonų veiklos, tačiau Vilniaus teritorinė muitinė šį raštą persiuntė Muitinės departamentui, o šis kreipėsi į E. K. Mokesčių ir muitų sąjungos generalinį direktoratą. Tai, anot apelianto, reiškia, kad muitinė pati nežinojo, kaip reikėtų elgtis konkrečiu atveju. Muitinė, atsikirsdama į šį skundo argumentą, pažymį, kad tai, jog buvo kreiptasi į Muitinės departamentą ir į E. K. Mokesčių ir muitų sąjungos generalinį direktoratą, visiškai nereiškia, kad muitinė nežinojo, jog nagrinėjamu atveju negalima buvo forminti eksporto deklaracijos. Įmonės rašte buvo užduota daug klausimų, o tai, kad muitinė kreipėsi į aukštesnes institucijas rodo tik norą tinkamai ir visapusiškai atsakyti į iškilusius klausimus. Pabrėžė, kad tiek pagal senąjį Bendrijos muitinės kodeksą, tiek pagal naująjį SMK, ne Sąjungos prekėms, būtų jos laisvojoje zonoje ar ne, eksporto procedūra negalėjo būti įforminama. Ne Sąjungos prekėms gali būti taikoma tik reeksporto procedūra. Bendrovė, kurioje dirba D. V., dėl išaiškinimo pateikimo kreipėsi tik 2016-05-23, prieš tai ne kartą netinkamai deklaravusi prekes prekes eksporto procedūrai. SMK įsigaliojo 2016-05-01, ir tam buvo ruošiamasi, juk visi muitinės procedūras įforminantys asmenys žinojo kada įsigalios naujasis reglamentas, ir jeigu būtų kilę klausimų dėl jo taikymo, rūpestingas ir atsakingas muitinės tarpininkas turėjo išsiaiškinti prieš atlikdamas atitinkamus veiksmus, o ne po to, kai buvo padaryti pažeidimai. Tačiau, kaip minėta, jokių papildomų tvarkų šiais klausimais muitinė nustatyti neturėjo ir neturi. Skunde, be kito, nurodyta, kad, jos (D. V.) nuomone, pažeidimai dėl kurių jai surašyti ATPP buvo nustatyti 2016-10-28 Muitinės pareigūnės tarnybiniame pranešime Nr. 4V-10525 ir todėl jau yra suėjęs administracinės nuobaudos skyrimo terminas, t. y. šeši mėnesiai nuo pažeidimo nustatymo. Muitinė nesutinka su minėtu argumentu, kadangi Muitinėje buvo inicijuotas ūkio subjekto atitinkamo laikotarpio ūkinės veiklos patikrinimas. Atlikus patikrinimą 2017-03-10 buvo surašyta patikrinimo ataskaita, kurioje užfiksuoti visi netinkami eksporto deklaracijų pateikimo (įforminimo) atvejai. Tai reiškia, kad protokole išvardintų eksporto deklaracijų netinkamo įforminimo (pažeidimo) nustatymas yra patikrinimo ataskaitos surašymas 207-03-10 ir dėl to ATPK 35 str. numatyti administracinėn atsakomybėn patraukimo terminai nėra suėję. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, aiškindamas ATPK 35 str. numatytų taisyklių taikymą, yra pasisakęs, kad administracinės nuobaudos skyrimo terminas, numatytas ATPK 35 str. 1 d., o pažeidimo nustatymo diena laikytina diena, kai buvo atliktas patikrinimas ir surašytas atitinkamas aktas. Taip pat iš teismo nurodomu motyvų matyti, kad jeigu nuo pažeidimo padarymo dienos iki jo nustatymo (akto surašymo) nėra praėję vieneri metai, administracinė nuobauda teisėtai ir pagrįstai gali būti paskirta per 6 mėn. laikotarpį. Pažymi, kad nagrinėjamu atveju nuobauda skiriama už ATPK 209¹ str. 1 d. 2 p. numatytą pažeidimą, todėl nuobaudos paskyrimo terminui taikomos analogiškos taisyklės, t. y. terminas nuobaudai paskirti yra 6 mėnesiai nuo pažeidimo nustatymo dienos, jeigu nuo pažeidimo padarymo dienos iki jo nustatymo dienos nėra praėję daugiau nei vieneri metai. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, bei į visus byloje surinktus įrodymus, mano, kad 2017-05-31 nutarimas administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. MD-VM00N-102299855-17, yra teisėtas ir pagrįstas, priimtas nepažeidžiant materialinės ar procesinės teisės normų, todėl jį naikinti nėra pagrindo. Prašo D. V. skundą atmesti.
Teismo posėdžio metu Muitinės atstovė paaiškino, kad D. V. buvo nubausta Nutarimu už neteisingą prekių deklaravimą. Visi motyvai išdėstyti nutarime ir atsiliepime į skundą. Tačiau nori akcentuoti tai, kad prekės buvo išgabenamos iš laisvosios zonos, įforminant eksportą. Šios prekės buvo atgabentos su T1 deklaracija. Tai trečiųjų šalių prekės. Prekių statusas buvo pakeistas neteisėtai. Tam, kad pakeisti statusą reikalinga įforminti importą ir sumokėti mokesčius. Šiuo atveju, buvo išvengta mokesčių. Žala nebuvo padaryta, nes eksportai buvo anuliuoti. Jei žala būtų padaryta, už tai būtų atsakingas ūkio subjektas. D. V. traukiamas atsakomybėn ne už laisvosios zonos prekių apskaitą, o už neteisinga deklaravimą. Pateiktais dokumentais norima nukreipti nuo bylos esmės. Teigiama, kad tuo laikotarpiu nebuvo nustatyta, kaip laisvojoje zonoje atlikti vienas, ar kitas procedūras. Kategoriškai tvirtina, kad 2016-05-01 įsigaliojęs SMK, kuris pakeitė Bendrijos muitinės kodeksą, nuostatų dėl prekių įforminimo ir muitinės procedūrų nepakeitė, pasikeitė tik straipsnių numeriai. SMK 15 str. numatyta, kad už prekių deklaravimą atsakingas tas, kas pateikia deklaraciją. Atsikirtimuose nurodyta, kad prekės buvo gabentus tranzitu. Tranzitas buvo iki sienos, paskui jau įformintas eksportas. Procedūra Nr. 1000 reiškia, kad įforminta eksporto procedūra Sąjungos muitinės prekėms. Langelyje Nr. 40 nurodytas kažkokios sutarties numeris, o ne laisvosios zonos apskaitos numeris. Muitinės pareigūnai įformino eksportą, tačiau jei atliekamas tik dokumentinis, o ne fizinis prekių tikrinimas, pareigūnai negali nuspręsti, kad tai ne Sąjungos prekės. Analogiškose bylose įmonės darbuotojai jau yra nubausti. Muitinė D. V. patraukė atsakomybėn teisėtai ir pagrįstai. Po patikrinimo šios eksporto deklaracijos buvo anuliuotos. Jei jos būtų buvusios neanuliuotos, tyrimas būtų tęsiamas toliau ir būtų atsiradusi skola Muitinei. Administracinės atsakomybės taikymo senaties terminas nėra pasibaigęs. Be to, liudytojas pripažino, kad neginčijo eksporto deklaracijų anuliavimo, taigi pripažino, kad jos buvo neteisėtos. Prašo palikti galioti Vilniaus teritorinės muitinės nutarimą, o skundą atmesti.
Teismo posėdžio metu liudytojas R. G. paaiškino, kad tuo metu, tomis panaikintomis deklaracijomis, procedūra buvo įforminta teisingai, nors Muitinės sprendimu deklaracijos buvo anuliuotos. Šis sprendimas nebuvo ginčijamas, to daryti nebuvo prasmės, nes tai buvo statistinė procedūra, skirta trečiajai šaliai patvirtinti paskutinį sandorį. Laisvojoje zonoje procedūra iš karto buvo uždaryta. Pasekmių muitinei ar Bendrovei nebuvo sukelta, žala nepadaryta.
Tvirtina, kad procedūra buvo įforminta vadovaujantis tuos metu galiojančiais teisės aktais. Muitinė tai žinojo, nuo jos pareigūnų niekas nebuvo slepiama. Į muitinės klasifikatorių buvo įvesta laisvosios zonos procedūra 7800. Nustatytas eksportas iš laisvosios zonos – 1078. Tuo metu ir pati muitinė traktavo, kad SMK nustato naują normą – laisvosios zonos procedūrą. Birželio mėnesį klasifikatorius buvo panaikintas. Taigi, muitinės samprata kito. Laisvosios zonos procedūra buvo įforminta tranzitu atvežtoms prekėms.
Motyvuojamoji dalis
Skundas atmestinas.
ATPK, galiojusio iki 2017-01-01, 209¹ str. 1 d. 2 p. buvo nustatyta, kad muitinio tikrinimo tvarkos pažeidimas – laikinai saugomų prekių arba prekių, kurioms buvo įforminti muitinės sankcionuoti veiksmai, ar prekių, kurioms neįforminti muitinės sankcionuoti veiksmai, nepateikimas muitiniam tikrinimui arba jų nedeklaravimas nustatyta tvarka – užtraukia baudą nuo 868 iki 1 448 Eur.
Analogiškas pažeidimas yra numatytas nuo 2017-01-01 įsigaliojusio Administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 211 str. 1 d. 2 p., kuriame sakoma, kad muitinio tikrinimo tvarkos pažeidimas – laikinai saugomų prekių arba prekių, kurioms buvo įforminti muitinės sankcionuoti veiksmai, ar prekių, kurioms neįforminti muitinės sankcionuoti veiksmai, nepateikimas muitiniam tikrinimui atlikti arba jų nedeklaravimas nustatyta tvarka – užtraukia baudą nuo 900 iki 1 500 Eur.
Byloje esančiai įrodymai nustatyta, kad D. V. skundžiamu Nutarimu patraukta administracinėn atsakomybėn pagal ATPK 209¹ str. 1 d. 2 p. dėl to, kad ji būdamas Bendrovės muitinės tarpininke, ne E. S. prekėms, atgabentoms pateikiant išorinio tranzito (T1) deklaracijas, tranzito procedūras užbaigė Vilniaus teritorinės muitinės krovinių postui „Paneriai“ negrąžinamojo eksporto procedūros įforminimui (muitinės procedūros kodas 1000) pateikdama iš viso 16 (šešiolika) eksporto deklaracijų, kurios muitinės poste buvo įformintos, suteikus muitinės registracijos numerius (MRN): (duomenys neskelbtini) (b. l. 62–175).
Ginčo atveju yra reikšmingi Vilniaus apygardos teismo 2017-02-13 (adm. teisės pažeidimo byla Nr. (duomenys neskelbtini)365/2017) nutartyje, kurioje buvo nagrinėjamas analogiško pobūdžio pažeidimas pateikti išaiškinimai. Minėtoje nutartyje teismas pažymėjo, kad SMK nuostatomis naujos tvarkos, susijusios su eksporto procedūrų taikymų, neįvedė, nes ir pagal anksčiau galiojančius teisės aktus eksporto procedūros taikymo sąlygos buvo tokios pačios – eksporto procedūra įforminama iš Sąjungos muitų teritorijos išvežamoms tik Sąjungos prekėms. Eksporto procedūros formalumų atlikimo (deklaravimo) tvarka yra sąlygų ir taisyklių, susijusių su eksporto procedūros taikymo, visuma. Šios sąlygos yra nustatytos (duomenys neskelbtini) str. 1 d., nustatnt, kad eksporto procedūra įforminama iš Sąjungos muitų teritorijos išvežamoms Sąjungos prekėms. Eksporto procedūros įforminimo sąlygos buvo analogiškai reglamentuotos ir anksčiau galiojusiame 1992-10-12 Tarybos reglamento (EEB) Nr. 2913/92, nustatančio Bendrijos muitinės kodeksą, 161 str. 1 d., kuriame buvo apibrėžta, kas yra laikoma eksporto procedūra – „įforminus eksporto procedūrą leidžiama Bendrijos prekes išgabenti iš Bendrijos muitų teritorijos”. Taigi eksporto procedūros įforminimo sąlygos liko tokios pačios – tai Sąjungos prekėms (Bendrijos prekėms), kurios išgabenamos už Sąjungos (Bendrijos) muitų teritorijos ribų, įforminama procedūra. Todėl teigti, kad muitinė nenustatė laisvojoje zonoje laikomų prekių eksporto formalumų atlikimo tvarkos yra nepagrįsta, eksporto procedūra reglamentuota tiesioginio taikymo teisės aktu – SMK, ir yra vienoda deklaruojant eksportuojamas prekes, nepriklausomai nuo to, yra jos laisvojoje zonoje, ar kitoje vietoje.
Taigi, D. V. tiek skunde teismui, tiek teismo posėdžio metu teikti paaiškinimai, kad pasikeitus teisiniam reguliavimui nebuvo aiškios įvežamų prekių įforminimo procedūros, todėl buvo kreiptasi į muitinę dėl išaiškinimo, yra atmestini.
Nagrinėjamų pažeidimų padarymo metu galiojusio ATPK 35 str. 1 d., be kita ko, buvo nustatyta, kad administracinė nuobauda už šio kodekso 209¹ str. numatytu pažeidimus gali būti skiriama ne vėliau kaip per 6 mėnesius nuo pažeidimo nustatymo dienos, jeigu nuo pažeidimo padarymo dienos iki jo nustatymo dienos nėra praėję daugiau kaip 1 metai.
Iš skundžiamo Nutarimo matyti, kad pažeidimai buvo nustatyti atlikus Bendrovės patikrinimą, kurio metu buvo surašyta 2017-03-10 patikrinimo ataskaita Nr. M. S. Nutarimas priimtas nepažeidus ATPK 35 str. 1 d. nurodytų terminų, todėl pareiškėjos argumentai, kuriais grindžiamas administracinės nuobaudos senaties termino taikymas, yra atmestini.
Įvertinus visus byloje esančius įrodymus, darytina išvada, kad Nutarimu D. V. administracinėn atsakomybėn už ATPK 209¹ str. 1 d. 2 p. numatyto pažeidimo padarymą patraukta pagrįstai ir teisėtai.
Nuo 2017-01-01 įsigaliojo Administracinių teisės nusižengimų kodeksas (toliau – ir ANK), o ATPK neteko galios. ANK patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo tvarkos įstatymo 3 str. 1 d. nustatyta, kad jeigu asmuo iki 2017-01-01 padarė administracinį teisės pažeidimą, kuris atitinka ANK numatyto administracinio nusižengimo požymius, ši veika perkvalifikuojama pagal atitinkamą Administracinių nusižengimų kodekso straipsnį, kai jame nustatyta švelnesnė administracinė atsakomybė.
Todėl teismas privalo įvertinti, kokio teisės akto – ANK ar ATPK – nuostatos taikytinos nagrinėjamoje byloje.
Kaip minėta, ATPK 209¹ str. 1 d. 2 p. numatytas pažeidimas atitinka visus (duomenys neskelbtini) str. 1 d. 2 p. numatyto administracinio nusižengimo požymius, tačiau (duomenys neskelbtini) str. 1 d. sankcijoje numatytos baudos vidurkis (1 200 Eur) yra didesnis už ATPK 209¹ str. 1 d. numatytą baudos vidurkį (1 158 Eur). Todėl D. V. padarytas ATPK 209¹ str. 1 d. 2 p. pažeidimas neperkvalifikuotinas į (duomenys neskelbtini) str. 1 d. 2 p. numatytą administracinį nusižengimą.
S. N. nurodoma, kad D. V. administracinę atsakomybę sunkinančių ir lengvinančių aplinkybių nenustatyta. Tokių aplinkybių nenustatyta ir teisminio nagrinėjimo metu. D. V. paskirta bauda yra mažesnė už ATPK 209¹ str. 1 d. 2 p. sankcijoje numatytą vidutinę. Įvertinus, tai, jog pažeidžiant teisės aktų nuostatas buvo įforminta net 16 eksporto deklaracijų, teismas nemano, kad paskirta bauda yra neproporcinga ar aiškiai per griežta.
Remiantis tuo, kas išdėstyta, D. V. skundas atmestinas ir Nutarimas paliktinas nepakeistas.
Rezoliucinė dalis
nutarė:
D. V., a. k. (duomenys neskelbtini) skundo netenkinti ir palikti Vilniaus teritorinė muitinė 2017-05-31 nutarimą Nr. MD-VM00N-102299855-17 nepakeistą.
Nutartis per 20 dienų nuo jos paskelbimo gali būti skundžiama Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.