- Teismas
- Marijampolės apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2015-07-24
- Bylos Nr.
- e2-1151-802/2015
- Teisminio proceso Nr.
- 2-28-3-00005-2015-8
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Eridana Paltanavičienė
- Ieškovas
- A. R.
- Atsakovas
- T. V., D. V.
- Advokatai
- Vytautė Linaburgienė
- Kategorijos
- 63.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Marijampolės rajono apylinkės teismo teisėja Eridana Paltanavičienė, sekretoriaujant Jolitai Šilinskienei, dalyvaujant ieškovui A. R., jo atstovei adv. Vytautei Linaburgienei, atsakovams T. V. ir D. V., jų atstovui adv. Dainiui Gudui, viešame teismo posėdyje iš esmės išnagrinėjusi civilinę bylą pagal ieškovo A. R. ieškinį atsakovams T. V. ir D. V., dėl skolos priteisimo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Ieškovas, patikslinęs reikalavimus, teismo prašo priteisti solidariai iš atsakovų 13032,90 Eur skolą, 518,62 Eur 8,3 proc. palūkanas, 5 procentų dydžio metines palūkanas už 13032,90 Eur skolą už laikotarpį nuo 2010-02-03 iki skolos grąžinimo dienos, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir lygiomis dalimis priteisti iš atsakovų visas ieškovo patirtas bylinėjimosi išlaidas.
Ieškovas teismo posėdyje patikslintus reikalavimus palaiko ir prašo ieškinį tenkinti visiškai. Paaiškina, kad atsakovė D. V. buvo jo darbuotoja, dirbo gerai ir jau netrumpą laiką, kai vieną sykį pasiguodė, kad jie stato namą, atvežė statybines medžiagas, o bankas jiems dar nepravedė paskolos, tad neturi iš ko susimokėti už atvežtas statybines medžiagas. Prašė jo paskolinti pinigų, tačiau tik labai trumpam laikui, kadangi buvo tikra, jog bankas netrukus suteiks jiems paskolą. Jam atsakovės pagailo, turėjo namie santaupų, tad nutarė paskolinti. Sutarčių pavyzdžius rado internete, jas susirašė tik šiaip sau. Jokių palūkanų pagal pirmas sutartis jis nebūtų skaičiavęs, nes pinigai netrukus turėjo būti grąžinti. Terminas buvo nurodytas gerokai ilgesnis, su rezervu ir pirmose sutartyse jis neturėjo reikšmės. Atsakovais visiškai pasitikėjo, tad neabejojo, jog jie paskolą gražins. Kai pamatė, kad atsakovai vilkina skolos gražinimą, tarėsi su jais ir išdėstė bendros 45000 Lt skolos grąžinimą trims kartams, tuomet jau nusimatė ir terminus, ir palūkanas. Tačiau ir pagal naujai nustatytus terminus atsakovai jam paskolos negražino, tik vis žadėdavo.
Ieškovo atstovė, advokatė Vytautė Linaburgienė ieškinį prašo tenkinti ir priteisti patikslintame ieškinyje nurodytas sumas solidariai, o bylinėjimosi išlaidas dalinai. Ieškinys įrodytas pateiktais rašytiniais įrodymais. Šalys neginčija paskolos sutarčių kaip nesudarytų, nepasirašytų. Pagal jas matyti, kad 2008 m. balandžio 29 d. ir gegužės 14 d. atsakovams iš viso buvo paskolinta 45000 Lt. Vėliau šalys sutarė šias sumas išdėstyti pakeičiant grąžinimo terminus ir nustatant palūkanų dydį. Šis veiksmas laikytinas paskolos sutarties modifikacija, t.y. nenutrūkus paskoliniams santykiams, pakeistos paskolos sutarties sąlygos. Atsakovai neginčija, jog šias sutartis pasirašė, nors iš pradžių T. V. neigė, vėliau šį faktą pripažino. Kad turi skolą ieškovui, D. V. pripažino šį faktą prieštaravimuose į teismo įsakymą, kol dar neturėjo atstovo byloje. Tuo ji pripažino ir papildė ieškovo duotus paaiškinimus, kurie yra nuoseklūs ir neprieštaraujantys vieni kitiems. Ieškovas žinojo, kad atsakovams pinigai buvo reikalingi namo statybai, tą patį patvirtino byloje apklausti liudytojai ir į bylą pateikti rašytiniai įrodymai dėl atsakovų nekilnojamojo turto. Tuo tarpu atsakovų paaiškinimai prieštaringi, nenuoseklūs. Nors nurodo, kad ketino skolintis, negalėjo nurodyti kiek tariamai ketino skolintis, dėl ko tą pačią dieną pasirašė netgi 3 sutartis. Tik į bylą įstojus atstovui, jų parodymai kito, pradėjo meluoti. Paskolų sutarčių lingvistinis aiškinimas leidžia aiškiai daryti išvadą, jog jie ne ketino skolintis, o pripažino patį įvykusį pinigų perdavimo – pasiskolinimo iš ieškovo, faktą. Kad atsakovai buvo skolingi, paliudijo visi liudytojai, kadangi darbe ėjo kalbos ir visi žinojo, kad atsakovai skolinosi ir pinigai buvo perduoti. Vertinant šalių valią ir veiksmus pažymėtina, kad atsakovė buvo vadybininkė, kurios pareigos – ruošti sutartis, tad ji suprato sutarties tekstą ir jos pasirašymo esmę bei reikšmę. T. V. – įmonės direktorius, su akcininko ir direktoriaus atsakomybe, leidžia taikyti didesnį atidumo standartą, todėl teigimas jog pasirašė ant tuščio lapo yra tik atsakovų gynybos priemonė.
Atsiliepimas
Atsakovė D. V. prašo ieškinį atmesti. Paaiškino, kad sutartis ji pasirašė, parašai jos, tačiau tik dėl ketinimo pinigus skolintis ateityje. Konkrečios sumos netarė. Sutartis ji pasirašė ant tuščių lapų. Vėliau gavo paskolą iš banko ir šių pinigų nebeprireikė, tad jų iš ieškovo nesiskolino. Ji nei vienos sutarties pas save neturėjo. Sutartys buvo darbe, padėtos ant lentynos. Todėl vėliau vienos jų pasidarė kopiją. Kada ant sutarčių pasirašė jos vyras, ji nežino. Jos vyras ir darbdavys buvo tik pažįstami, jis paskolų santykių su ieškovu atsakovei nežinant netvarkė. Su vyru apie tas sutartis nesikalbėjo, nes paskolos neėmė. Kodėl ir antrą kartą pasirašė ant sutarčių nežino. Kažką ieškovas skaidė ir todėl pasirašė. Išsilavinimas vidurinis, pas ieškovą dirbo vadybininkės pareigose, sudarydavo sutartis su klientais. Kas yra paskolos sutartis supranta. Anksčiau yra dirbusi pardavėjos – kasininkės pareigose, buvo atsakina už prekių priėmimą, apskaitą, reviziją ir pan. Šalių santykiai buvo ir yra geri. Kodėl ieškovas reikalauja pinigų, kurių ji nesiskolino, nežino. Ar ši sutartis ateityje turėtų patvirtinti šalių paskolinius santykius, ar ji buvo tik sutartis dėl kitos sutarties ateityje, atsakovė nežino, nes nepamena šalių tarimosi turinio.
Atsakovas T. V. prašo ieškinį atmesti. Paaiškino, kad pinigų iš ieškovo jis nesiskolino, tik ketino tą daryti, nes jiems vėlavo paskola iš banko ir reikėjo pinigų. Bet per 3 dienas bankas paskolą išmokėjo ir jiems paskola nebuvo reikalinga. Iš pradžių neigęs savo parašus ant sutarčių ir kitus ranka padarytus įrašus, pasikonsultavęs su advokatu pripažino, kad įrašai sutartyse ir parašai yra jo. Jis pats surašė savo anketinius duomenis, nurodė tuometinės gyvenamosios vietos adresą, paskolos ir palūkanų dydį, sutartis pasirašė. Teigia, jog sutartis padavė jam žmona, kai jis atėjo pas ją į darbą. Mano, kad žmonos parašai ten jau buvo, tačiau gerai nepamena. Jis yra UAB ,,B. F.“ įmonės direktorius, įmonės klestėjimo laikotarpiu turėjo 9 darbuotojus. Išsilavinimas spec. vidurinis, specialybė – namų ūkio meistras. Susituokė 2004-07-16, šeima tvirta, skyrybos niekada negrėsė. Tačiau nurodo, kad apie sutartį, kurią parsinešė sutuoktinė, kurioje nurodyta, kad jie yra skolingi 30 000 Lt jis nieko neklausė, su ja nekalbėjo, o gal nieko jam žmona nesakė. Pinigų gražinti ieškovui niekada nežadėjo, kodėl iš jo ieškovas jų prašo, nežino.
Atsakovų atstovas advokatas D.Gudas nurodo, kad atsakovai niekuomet nepripažino paskolos sutarties. 6.870 str. 1 d., 2 d. nustato, jog paskolos sutartis pripažįstama sudaryta nuo pinigų perdavimo momento, šios aplinkybės sudaro įrodinėjimo dalyką. Kai paskolos raštelyje neužfiksuota pinigų perdavimo faktas, įrodinėjimo našta tenka paskolos davėjui, to neįrodžius laikoma kad paskolos sutartis nesudaryta. Atsakovai niekada pinigų negavo. Ieškovas reikalavimus kildina iš dviejų sutarčių 30 000 Lt ir 15 000 Lt sumoms. 2008-05-14 sutartyje nurodyta tik data, suma ir V. ją pasirašęs, o ieškovas to nepadaręs. Paskolos raštelis neatitinka CK 6.87 str. 3 d. reikalavimų. Vėlesnėse trijose sutartyse taip pat nėra tvarkos, vienoje jų paskolos davėjas T. V., 2008-05-14 nėra D. V. parašo. Nei vienoje jų nėra užfiksuoto pinigų perdavimo. Atsakovai neturi specialaus išsilavinimo, nedirbo darbo susijusio su buhalterine apskaita, todėl jie negali būti laikomi nesąžiningais ir neturi būti reikalaujama būti apdairiais. Iš banko jie skolinosi namo statybai, tą tvirtina atsakovų pateikti įrodymai. Liudytojų parodymai vertintini kritiškai. Nei vienas jų nematė paskolos davimo fakto, visi jie girdėjo šį faktą iš kitų asmenų kalbų. Į bylą ieškovo pateikti dovanojimo raštai abejotini, antra vertus ieškovas pats paaiškino kur padėjo šiuos pinigus, tad šie rašteliai negali patvirtinti, kad ieškovas turėjo pinigų. Nors sutartys ir sudarytos rašytine forma, tačiau jose neužfiksuotas paskolos dalyko perdavimo faktas. Atsakovai ketino skolintis iš ieškovo, to neneigia, tačiau realiai tų pinigų jie negavo. Dėl šio prašo ieškinį atmesti ir netenkinti jo. Taip pat prašo priimti atskirąjį nutartį, nes ieškovas gyvena socialiniame būste, o operuoja tokiomis didelėmis sumomis, todėl abejotina ar teisėtai ir pagrįstai ieškovui buvo suteiktas būstas.
Motyvuojamoji dalis
Ieškinys tenkintinas visiškai.
Nustatyta, kad šalys 2008-04-29 ir 2008-05-14 pasirašė dvi sutartis, dėl 45 000 Lt paskolos (el. bylos Nr.2-1151-802/2015, 2015-02-04 pateikto ieškinio 4, 5 priedai). Pinigai, atitinkamai 30 000 Lt ir 15 000 Lt atsakovams buvo perduoti pasirašant šias sutartis, ieškovo A. R. ir D. V. atsakovės bendroje darbovietėje, į kurią atvyko ir atsakovės sutuoktinis T. V.. Bendras paskolos gražinimo terminas, ieškovo teigimu abiem sutartims vienodas, - 2009-01-01 (el. bylos Nr.2-1151-802/2015, 2015-02-04 pateikto ieškinio 4 priedas). 2008-12-12 šios dvi sutartys buvo modifikuotos ir pakeistos trimis naujomis rašytinėmis sutartimis, kuriose bendra 45 000 Lt skolos suma išskaidyta trimis dalimis (25000Lt/10000Lt/10000Lt), nustatyti nauji, konkretūs skolos gražinimo terminai ir numatytos palūkanos (el. bylos Nr.2-1151-802/2015, 2015-02-04 pateikto ieškinio 8 priedo 3 lapas, 7 priedo 4 lapas, 6 priedo 2 lapas). T.y. šiomis trimis sutartimis tarp šalių nebuvo sukurti nauji paskolos santykiai, o tik pakeistos sutarties sąlygos, kurios įformintos ne priedu prie pirminės sutarties, o naujomis sutartimis ieškovui panaikinant (perbraukiant) anksčiau šalių pasirašytas dvi sutartis. Ginčo dėl to, kad šalys pasirašė šias paskolos sutartis, nėra. Atsakovai visų penkių sutarčių neginčija. Pripažįsta jose esant savo rankomis darytus įrašus (anketiniai duomenys, skolos bei palūkanų dydžiai, gražinimo terminai) ir parašus. Jie teigia, kad pagal pasirašytas sutartis pinigų negavo, nes jose nėra tiesioginių įrašų apie pinigų atsakovams perdavimą, todėl paskolos sutartys laikomos nesudarytomis, o jie neturi pagrindo sutartyse nurodomų sumų pinigų gražinti. Teismas sprendžia, jog byloje surinktų ir ištirtų įrodymų visumą leidžia daryti neabejotiną išvadą, kad šalis siejo paskolos teisiniai santykiai, atsakovams ieškovas paskolos sutarčių pagrindu perdavė viso 45 000 Lt, atsakovai šią sumą gavo per du kartus, pasirašydami 2008-04-29 ir 2008-05-14 sutartis, todėl turi pareigą ieškovui ją gražinti.
Dėl paskolos sutarties sudarymo
Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2013-12-31 nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 3K-7-430/2013, nurodė, jog ,,Aplinkybė, kad rašytinėje paskolos sutartyje atskirai, padarant atitinkamą įrašą nėra užfiksuotas paskolos sutarties dalyko perdavimo paskolos gavėjui faktas (tiesiogiai tai patvirtinančio įrašo nėra), nėra kliūtis teismui konstatuoti tokio fakto egzistavimą. Bylose dėl paskolos grąžinimo teismas negali susiaurinti įrodinėjimo dalyko vien tik iki aplinkybės, ar sutartyje įrašytas paskolos dalyko perdavimo faktas, nustatinėjimo. Šalių tikroji valia dėl sutarties dalyko perdavimo turi būti aiškinama ne vien tik pagal tai, ar yra konkretus įrašas apie pinigų ar daikto perdavimą. Sprendžiant apie paskolos sutarties sudarymą, jos dalyko perdavimą reikšmingas sutarties lingvistinis aiškinimas, panaudota terminologija, gramatinės išraiškos formos, taip pat reikšmingos sutarties sąlygos dėl skolos grąžinimo užtikrinimo priemonių taikymo, įsipareigojimo grąžinti pinigus ar daiktą, reikšmingos ir aplinkybės dėl sutarties originalo buvimo pas kreditorių ar skolininką, įrašai ar kiti įrodymai apie sutarties vykdymą (grąžinimas dalimis, mokėjimas palūkanų, derybos dėl grąžinimo terminų pakeitimo ar kitokio atsiskaitymo būdų, ir kt.). Tokios praktikos yra laikomasi ir aukštesnės instancijos teismuose, pvz., Kauno apygardos teismo 2015-03-26 nutartis civ. byloje Nr. 2A-541-527/2015.
Šalys neginčija tos aplinkybės, jog kalba apie paskolą buvo, taip pat byloje nėra ginčo dėl to, jog pinigai atsakovams buvo reikalingi gyvenamojo būsto – sodo namo, statyboms, t.y. šeimos poreikiams tenkinti. Ieškovas nurodo, kad pirmas dvi paskolos sutartis pasirašė nesuteikdamas joms didesnės reikšmės, tiesiog tam, kad būtų užfiksuotas pinigų perdavimo faktas. Sutarčių šablonus rado internete ir atsispausdino,- šią aplinkybę pripažino abi šalys. Pinigai turėjo būti netrukus gražinti, tad nei terminas, nei palūkanos nebuvo ieškovui aktualūs. Kai pamatė, kad pinigų atsakovai gražinti neketina, antras sutartis pildė atidžiau, numatė palūkanas. Jas pildė visi, ieškovas savo, o atsakovai savo sutarties dalį (LR CPK 182 str. 1 d. 5 p.). Atsakovai nurodo, kad pasirašytos paskolos sutartys nereiškia, jog pinigus jie gavo, dėl paskolos gavimo jie sutartimis tarėsi ateityje, jeigu pinigų jiems būtų prireikę, tačiau, pasak atsakovų, bankui paskolą suteikus, skolintis iš ieškovo jiems nebereikėjo. Teismas sprendžia, kad ieškovo nurodomas faktines aplinkybes, kurios viso proceso metu buvo dėstomos nuosekliai, visiškai patvirtina į bylą pateikti rašytiniai įrodymai, byloje apklaustų liudytojų R. M., O. J. ir T. J. parodymai, šalis sutarčių pasirašymo metu sieję nors ir pavaldumo, tačiau draugiški santykiai, tuo tarpu atsakovų duoti parodymai nenuoseklūs, prieštaringi ir kintantys, priklausomai nuo užduodamų klausimų ir situacijos.
Net ir nesant tiesioginių įrašų apie pinigų perdavimą ir jų gavimą, sutarčių lingvistinė analizė, naudojamas terminas ,,pasiskolino“ leidžia teismui neabejotinai spręsti, kad jomis konstatuojamas jau įvykęs skolinimosi – pinigų perdavimas kitam asmeniui ir paskolos sutarties sudarymo faktas (LR CK 6.870 str.). Sutarčių turinio analizė tvirtina ieškovo nurodomas aplinkybes, kad šalių buvo užpildomas sutarties šablonas. Atsakovai nurodė, jog sutarties originalai buvo pas ieškovą, kas paprastai reiškia, jog skolininkas nėra tinkamai įvykdęs savo sutartines prievoles. Sutarčių galiojimą lėmė jų neperbraukimas ir nebuvimas jokių žymų apie paskolos dalyko gražinimą paskolos davėjui. Atsakovų amžius, išsilavinimas, veikla/užimamos pareigos ir socialinė/gyvenimiška patirtis neleidžia teismui spręsti, kad pasirašydami aukščiau minimas paskolos sutartis atsakovai galėjo klysti dėl jų turinio, kaip dėl preliminarios sutarties, juolab, kad teismui jie negalėjo patvirtinti ir to, jog jų susitarimu vėliau, gavus pinigus (kaip teigia atsakovai), šalys būtų turėję pasirašyti kitą, pagrindinę, sutartį. Atsakovų argumentus taip pat visiškai paneigia ta aplinkybė, jog paskolos sutartys dėl tos pačios sumos buvo pasirašytos dukart – pasirašius antrąsias su naujais skolos gražinimo terminais, skolos išdėstymu dalimis ir palūkanomis, pirmosios buvo panaikintos. Šios aplinkybės, kodėl pasirašė dukart, jei nesiskolino, atsakovai paaiškinti negalėjo motyvuodami senų laiku ir bloga atmintimi, kaip beje, jie neprisiminė ir daugelio kitų faktinių aplinkybių. Teismui lygiai taip pat visiškai neįtikinami atrodo atsakovės aiškinimai, kad vieną iš sutarčių ji rado pas ieškovą darbo vietoje, lentynėlėje, neaiškiai paskirčiai pasidarė rastosios paskolos sutarties kopiją, o originalą padėjo atgal. Teismas sprendžia, kad šios, kaip ir daugelis kitų aplinkybių, yra atsakovų išgalvotos, joms esant tik patvirtintų atsakovų elgesį buvus neapdairų, nerūpestingą ir neprotingą, jei jie iš tiesų, negavę pasiskolinti gana didelės pinigų sumos iš ieškovo, pasirašė sutartį ir ją atidavė ieškovui. Radusi, kaip teigia atsakovė, darbe paskolos sutarties originalą, neaiškiam tikslui pasidarė jo kopiją, o originalą padėjo ten, kur rado ir jokių veiksmų nesiėmė. Asmeniui elgiantis neapdairiai ir neprotingai jo teisės teismine tvarka negali būti ginamos (LR CK 1.5 str.).
Atsakovai patvirtino, kad paskolos sutarties paskirtį jie supranta. Nors bylos nagrinėjimo teismo posėdyje metu atsakovė neigė ir bandė kitaip nurodyti faktines aplinkybes, visgi gavusi iš teismo siųstą teismo įsakymą ir kreditoriaus pareiškimą, teikdama prieštaravimus į jį, vėliau prašydama pakeisti byloje taikytas laikinąsias apsaugos priemones, atsakovė skolą pripažino. Teismas sprendžia, kad skolos pripažinimo faktą taip pat įrodo paskolos sutarčių modifikavimas (LR CK 6.12 str.). Visus atsakovų duotus paaiškinimus, kurie buvo nenuoseklūs ir prieštaringi, teismas vertina kaip bandymą išvengti prievolės vykdymo. Todėl teismas daro išadą, kad atsikirtimų į ieškinį atsakovai neįrodė (LR CPK 178 str.). Nustačius, kad pinigai atsakovams buvo perduoti, nėra pagrindo konstatuoti, kad paskolos sutartis nebuvo sudaryta (LR CK 6.875 str. 3 d.). Atsakovams laiku negražinus ieškovui paskolintų piniginių lėšų, šios priteistinos iš atsakovų solidariai (LR CK 6.6 str.; 3.109 str. 2 d. ir 4 d.).
Dėl palūkanų už naudojimąsi svetimais pinigais priteisimo
Preziumuojama, kad paskolos sutartis yra atlygintinė, jeigu paskolos dalykas yra pinigai (LR CK 6.872 str. 3 d.). Vadovaujantis palūkanų samprata Lietuvos civilinėje teisėje, išskiriamos dvejopo pobūdžio palūkanos: palūkanos, atliekančios mokėjimo (t. y. užmokesčio už pinigų skolinimąsi) funkciją (CK 6.37 straipsnio 1 dalis, 6.872 straipsnis) ir palūkanos, atliekančios kompensuojamąją (minimalių nuostolių negautų pajamų pavidalu atlyginimo) funkciją (CK 6.210, 6.261 straipsniai). Palūkanos kaip mokestis už pinigų skolinimą, teismų praktikoje dar vadinamos pelno palūkanomis (toliau – mokėjimo, pelno palūkanos), iš esmės skiriasi nuo kompensuojamųjų palūkanų, mokamų už prievolės įvykdymo termino praleidimą. Kreditoriaus reikalavimas sumokėti palūkanas už pinigų skolinimą sutarties nustatytu terminu traktuotinas ne kaip reikalavimas atlyginti dėl kreditoriaus pinigų naudojimo patirtus nuostolius, bet kaip reikalavimas prievolę įvykdyti natūra, t. y. sumokėti įstatyme ar šalių sutartyje nustatytą mokestį už naudojimąsi paskolos suma – palūkanas (CK 6.213 straipsnio 1 dalis, 6.872 straipsnis). Kaip yra pažymėjęs kasacinis teismas, pelno palūkanos yra atlyginimas, kurį skolininkas moka kreditoriui už naudojimąsi svetimais pinigais, nesvarbu, kokie to naudojimosi rezultatai.
Pasirašydamos patikslintas sutartis šalys nusimatė 8,3 proc. pelno palūkanas. Paskolą pagal vieną iš paskolos sutarčių (25 000 Lt) atsakovai privalėjo gražinti iki 2009-05-01 (el. bylos Nr.2-1151-802/2015, 2015-02-04 pateikto ieškinio 8 priedo 3 lapas), todėl ieškovo reikalaujamos palūkanos pagal šią sutartį – 222,27 Eur (25000 Lt x 8,3/100 x 135 / 365 dienų = 767,46Lt arba 222,27 Eur). Paskolą pagal kitą iš paskolos sutarčių (10 000 Lt) atsakovai privalėjo gražinti iki 2009-06-27 (el. bylos Nr.2-1151-802/2015, 2015-02-04 pateikto ieškinio 7 priedo 4 lapas), todėl ieškovo reikalaujamos palūkanos pagal šią sutartį – 126,44Eur (10000 Lt x 8,3/100 x 192 / 365 dienų = 436,60 Lt arba 126,44 Eur). Paskolą pagal paskutinę iš paskolos sutarčių (10000 Lt) atsakovai privalėjo gražinti iki 2009-09-01 (el. bylos Nr.2-1151-802/2015, 2015-02-04 pateikto ieškinio 6 priedo 2 lapas), todėl ieškovo reikalaujamos palūkanos pagal šią sutartį – 169,91Eur (10 000 Lt x 8,3/100 x 258 / 365 dienų = 586,68 Lt arba 169,91 Eur). Atsakovai palūkanų dydžio, jų paskaičiavimo teisingumo neginčijo. Teismas patikrino, kad palūkanos už prašomą laikotarpį paskaičiuotos teisingai, todėl atsakovams paskolos laiku negražinus paskolos, ieškovui iš jų solidariai priteistinos pelno palūkanos viso 518,62 Eur.
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje išaiškinta, kad kreditorius visada turi teisę į palūkanas kaip kompensaciją, jeigu skolininkas ne laiku įvykdo savo prievolę – finansinį įsipareigojimą. Aiškindamas teisę LAT yra nurodęs, kad suėjus paskolos grąžinimo terminui, šalių prievoliniai santykiai nepasibaigia, o įgyja naują kokybę: kreditoriui atsiranda teisė reikalauti grąžinti skolą, o skolininkui – pareiga ją grąžinti. Negrąžinus skolos iki nustatyto termino, šalia paskolos teisinių santykių tarp sutarties šalių atsiranda nauji teisiniai santykiai – sutartinės civilinės atsakomybės santykiai. Skolininkui neįvykdžius prievolės kreditorius įgyja naują teisę – teisę reikalauti atlyginti nuostolius, o skolininkas naują pareigą – pareigą atlyginti kreditoriui nuostolius, padarytus prievolės neįvykdymu. Kompensuojamųjų palūkanų specifika taip pat lemia, kad jokios, net ir nuo skolininko valios nepriklausančios force majeure aplinkybės neatleidžia skolininko nuo šių palūkanų mokėjimo (CK 6.212 straipsnio 1 dalis), nes pinigų laiku nemokantis skolininkas de facto nepagrįstai praturtėja kreditoriaus sąskaita. Skolininkas nuo pareigos mokėti kompensuojamąsias palūkanas gali būti atleistas tik tada, kai prievolė neįvykdyta ar netinkamai įvykdyta dėl kreditoriaus kaltės (CK 6.259 straipsnis). Dėl šio ieškovo reikalavimas atlyginti dėl piniginės prievolės įvykdymo termino praleidimo atsiradusius nuostolius ir priteisti jam solidariai iš atsakovų 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo 13032,90 Eur skolos, už laikotarpį nuo 2010-02-03 (LR CK 1.125 str. 9 d.) iki visiško paskolos gražinimo, taip pat tenkintinas.
LR CK 6.37 straipsnio 2 dalyje nurodoma, kad skolininkas privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Ši norma nustato vadinamąsias procesines palūkanas, kurios, kaip išaiškino kasacinis teismas, nereiškia naujos CK neįtvirtintos palūkanų rūšies, nes procesinės palūkanos yra kompensuojamosios palūkanos. Šios rūšies palūkanos skatina skolininką prievolę įvykdyti greičiau ir taip sumažinti jiems tenkančius nuostolius dėl prievolės įvykdymo termino praleidimo. Atsižvelgiant į nurodytą, tenkintinas ieškovo reikalavimas priteisiant jam solidariai iš atsakovų 5 procentų metines palūkanas už priteistą sumą – 16809,75 Eur (13032,90 Eur + 518,62 Eur + 3258,23Eur; t.y. ieškinio suma) nuo bylos iškėlimo teisme dienos – 2015-01-05 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (LR CK 6.6 str.; 3.109 str. 2 d. ir 4 d.).
Dėl prašymo priimti atskirąją nutartį
Atsakovų atstovas prašo teismo priimti atskirąją nutartį ir informuoti savivaldybę apie ieškovo turėtas pinigines lėšas, kad ši patikrintų ar ieškovui pagrįstai buvo skirtas socialinis būstas. Ieškovas nurodo, kad savivaldybei priklausantis būstas jam buvo skirtas ne dėl to, kad jis yra socialiai remtinas, o dėl to, kad jie yra daugiavaikė šeima. Atsakovams šios aplinkybės yra žinomos. Teismas sprendžia, kad pagrindų atskirajai nutarčiai priimti nenustatyta. Jei tokie būtų, teismas tokį klausimą išspręstų savo iniciatyva. Kaip ir tą aplinkybę, jog atsakovei yra mokama socialinė pašalpa (į bylą atsakovės 2015-01-21 pateikto prašymo aplinkybės), o ji važinėja į užsienį (šalių parodymai teismo posėdžio metu) ieškovo teigimu dirbti, atsakovės paaiškinimu padėti prižiūrėti giminaitės vaiką, darbo užsienyje ir atlygio už jį negavo. Todėl nesant tam patikimų įrodymų, vien tik prielaidoms, atskirajai nutarčiai priimti sąlygų nenustatyta. Atsakovei paaiškintina, jog išaiškėjus, kad ji nuo savivaldybės administratoriaus nuslėpė aplinkybes apie darbą užsienyje, jai išmokėtos piniginės lėšos (kaip socialiai remtinam asmeniui), gali būti išieškotos, jeigu bus nustatyta, kad buvo išmokėtos nepagrįstai.
Ieškovas byloje turėjo viso 950,41 Eur bylinėjimosi išlaidų (el. bylos Nr.2-1151-802/2015, 2015-02-04 pateikto ieškinio 9 priedas), kurias sudaro 378 Eur sumokėtas žyminis mokestis valstybei (el. bylos Nr.2-1151-802/2015, 2015-02-04 pateikto ieškinio 1 priedo 1 lapas; 2 priedas). Byloje ieškovas pagal 2014-12-09 pasirašytą atstovavimo sutartį (el. bylos Nr.2-1151-802/2015, 2015-02-04 pateikto ieškinio 1 priedo 3 lapas) naudojosi advokato teisinėmis paslaugomis ir dėl to turėjo 572,41 Eur išlaidų (el. bylos Nr.2-1151-802/2015, 2015-02-04 pateikto ieškinio 1 priedo 2, 4 lapai; 3 priedas). Ieškovo turėtos atstovavimo išlaidos neviršija rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato teikiamą teisinę pagalbą maksimalaus dydžio, todėl laikytinos pagrįstomis ir protingomis.
Atsakovai byloje taip pat naudojosi advokato teisine pagalba (el. byloje Nr.2-1151-802/2015, 2015-06-02 pateiktas dokumentas), tačiau iki bylos nagrinėjimo iš esmės pabaigos nepateikė įrodymų, kad dėl to būtų patyrę bylinėjimosi išlaidų, jų priteisti neprašė.
Ieškinį tenkinus visiškai ieškovo patirtos bylinėjimosi išlaidos jam priteistinos iš atsakovų lygiomis dalimis (LR CPK 93 str. 1 d.).
Ieškinį tenkinus visiškai bylinėjimosi išlaidos valstybei, susiję su procesinių dokumentų įteikimu, taip pat priteistinos iš atsakovų lygiomis dalimis.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 260 str., 265 str., 269 str., 270 str., 275 str.,
nusprendė:
Ieškinį (patikslintą reikalavimą) tenkinti visiškai.
Priteisti solidariai iš atsakovų T. V., a.k(duomenys neskelbtini) ir D. V., a.k. (duomenys neskelbtini) (gyv. (duomenys neskelbtini)) 13032,90 EUR (trylika tūkstančių trisdešimt du eurus 90 centų) skolą, 518,62 EUR (penkis šimtus aštuoniolika eurų, 62 centus) pelno palūkanas, 5 (penkių) procentų kompensacines metines palūkanas už negražintą laiku 13032,90 EUR skolą, už laikotarpį nuo 2010-02-03 iki skolos visiško gražinimo dienos ir 5 (penkių) procentų metines palūkanas už priteistą sumą (16809,75 EUR) nuo bylos iškėlimo teisme 2015-01-05 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ieškovui A. R., a.k(duomenys neskelbtini) (gyv. Vilkaviškio g. 61-19 Marijampolės m.).
Priteisti iš atsakovų T. V., a.k(duomenys neskelbtini) ir D. V., a.k. (duomenys neskelbtini) (gyv. (duomenys neskelbtini)) viso 950,41 EUR (devynis šimtus penkiasdešimt eurų, 41 centą) bylinėjimosi išlaidas ieškovui A. R., a.k(duomenys neskelbtini) (gyv. Vilkaviškio g. 61-19 Marijampolės m.), šią sumą iš atsakovų ieškovui priteisiant lygiomis dalimis.
Priteisti iš atsakovų T. V., a.k(duomenys neskelbtini) ir D. V., a.k. (duomenys neskelbtini) (gyv. (duomenys neskelbtini)) viso 13,12 EUR (trylika eurų, 12 centų) bylinėjimosi išlaidas valstybei (jas sumokant į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie LR FM sąskaitą, į.k.188659752, sąskaitos Nr.LT24 7300 0101 1239 4300, „Swedbank“, AB, banko kodas 73000, įmokos kodas 5660), šią sumą iš atsakovų valstybei priteisiant lygiomis dalimis.
Sprendimo patvirtintą kopiją per 3 darbo dienas išsiųsti neatvykusiems jo išklausyti asmenims (atstovams).
Sprendimas per 30 d. nuo šio sprendimo priėmimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Marijampolės rajono apylinkės teismą.