Telšių apylinkės teismo sprendimas

2020-01-24 · Civilinė byla Nr. e2-158-1037/2020

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Telšių apylinkės teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2020-01-24
Bylos Nr.
e2-158-1037/2020
Teisminio proceso Nr.
2-47-3-01255-2019-1
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Tomas Pukšmys
Atsakovas
A. D.
Ieškovas
AAS „BTA Baltic Insurance Company“
Advokatai
Gintaras Gricius
Kategorijos
Civilinė byla Nr. e2-158-1037/2020Teisminio proceso Nr. 2-47-3-01255-2019-1Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.39.2.6.1; 3.2.6.1. (S)
TELŠIŲ APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2020 m. sausio 24 d.Telšiai
Telšių apylinkės teismo Telšių rūmų teisėjas Tomas Pukšmys,sekretoriaujant Inai Visockienei,dalyvaujant atsakovui A. D., jo atstovui advokatui Gintarui Griciui,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės AAS „BTA Baltic Insurance Company“, veikiančios per AAS „BTA Baltic Insurance Company“ filialą Lietuvoje ieškinį atsakovui A. D. dėl draudiminės išmokos sumos grąžinimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Šalies argumentai

ieškovė kreipėsi į teismą su ieškiniu prašydama priteisti iš atsakovo A. D. 478,32 Eur išmokėtą draudimo išmoką, 5 procentų dydžio procesines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad Lietuvos transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo taisyklių pagrindu sudarė draudimo sutartį, kuria buvo apdrausta priemonė VW Golf, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini). 2018 m. spalio 15 d. Telšiuose, Respublikos gatvėje įvyko eismo įvykis, kurio metu buvo apgadinta transporto priemonė BMW, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini). Įvykio kaltininku nurodytas transporto priemonės VW Golf, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) valdytojas A. D. pasišalino iš įvykio vietos. Ieškovė, vadovaudamasi draudiminį įvykį ir žalos dydį patvirtinančiais dokumentais, išmokėjo 478,32 Eur draudimo išmoką, dėl transporto priemonės BMW, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) apgadinimų. Atsižvelgiant į tai, kad Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo (toliau – TPVCAPDĮ) 22 straipsnio 1 dalies 4 punktas draudikui, išmokėjusiam išmoką, suteikia teisę reikalauti, kad sumokėtas dėl padarytos žalos sumas grąžintų atsakingas asmuo, jeigu jis padarė žalos ir pasišalino iš įvykio vietos, be to ši teisė numatyta ir Eismo įvykio metu padarytos žalos nustatymo ir draudimo išmokos mokėjimo taisyklių 59, 59.4 punktai, ieškovė prašo priteisti iš atsakovo visą išmokėta draudimo išmokos sumą. Ieškovė prašė bylą nagrinėti ieškovės atstovui nedalyvaujant, savo rašytiniuose paaiškinimuose nurodė, kad priimant sprendimą turi būti vadovaujamasi LAT išaiškinimu Nr. e3K-3-650-686/2015. Mano, jog nagrinėjamu atveju, atsakovas suvokė ar turėjo suvokti, jog automobilis kliudė kitą automobilį ir turėjo patikrinti, ar jam nepadarė žalos, tačiau atsakovas nebuvo pakankamai atidus ir rūpestingas, nedėjo jokių pastangų įvertinti susidariusią situaciją ir iš įvykio vietos pasišalino.

Atsiliepimas

Atsakovas A. D. savo atsiliepimu nesutiko su ieškovės ieškiniu ir prašė jį atmesti. Nurodė, jog policijai išsiaiškinus visas įvykio aplinkybes jis buvo nubaustas tik pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 417 straipsnio 8 dalį ir jam paskirtas įspėjimas, nes jo veikoje nenustatyti pasišalinimo iš eismo įvykio vietos požymiai. Eismo įvykio metu nukentėjusiam asmeniui išmokėjęs draudimo išmoką draudikas turi atgręžtinio reikalavimo teisę dėl išmokėtos draudimo išmokos tik tada, jei transporto priemonės valdytojas dėl savo kaltės neįvykdė ar netinkamai vykdė TPVCAPDĮ nustatytas pareigas. Šiuo konkrečiu atveju, draudikas, reikšdamas reikalavimą grąžinti jo išmokėtą draudimo išmoką pagal TPVCAPDĮ 22 straipsnio 1 dalies 4 punktą, privalo įrodyti, kad atsakovas pasišalino iš eismo įvykio vietos, todėl yra atsakingas už žalos padarymą. Teismo posėdžio metu papildomai nurodė, kad jis nepasišalino iš eismo įvykio vietos, nes tiesiog nejuto, kad kliudė kitą automobilį. Apie tai, kad įvyko kažkoks įvykis, jis sužinojo tik policijos pareigūnams paskambinus ir atvykus pas jį į namus. Paaiškino, kad tikslo pasišalinti iš eismo įvykio vietos jis neturėjo.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys atmestinas.

Rašytine bylos medžiaga nustatyta, kad atsakovo atžvilgiu 2018 m. spalio 15 d. buvo priimtas nutarimas administracinio nusižengimo byloje Nr. 86-ANR_N-3149-2018 už tai, kad jis, vairuodamas automobilį VW Golf, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), nesilaikė visų atsargumo priemonių, saugaus atstumo ir atsitrenkė į stovintį automobilį BMW, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini). Įvykio metu žmonės nenukentėjo, apgadinti automobiliai. Atsakovas pripažintas kaltu padaręs administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 417 straipsnio 8 dalyje ir jam paskirtas įspėjimas. Ieškovė, apdraudusi automobilio VW Golf, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), valdytojo civilinę atsakomybę, išmokėjo 478,32 Eur draudimo išmoką už automobilio BMW, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), apgadinimą.

Pagal kasacinio teismo praktiką TPVCAPDĮ įtvirtintas reglamentavimas, kad transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo esmė ir tikslas iš principo eliminuoja draudiko regreso teisę į transporto priemonės valdytojus, dėl kurių kaltės dėl šiuo draudimu apdraustos transporto priemonės poveikio eismo įvykio metu nukentėjo bei patyrė žalos tretieji asmenys ir jų patirtus nuostolius įstatyme ir sutartyje nustatytos transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo suma atlygino draudikas. Išimtys, kada draudikas, sumokėjęs draudimo išmoką, turi teisę reikalauti, kad sumokėtą dėl padarytos žalos sumą grąžintų atsakingas už žalos padarymą asmuo, nurodytos TPVCAPDĮ 22 straipsnio 1 dalyje ir tokių išimčių sąrašas yra baigtinis. Teismai kiekvienu atveju privalo detaliai išnagrinėti bylos aplinkybes ir jų pagrindu spręsti, ar šios išimtys gali būti taikomos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gruodžio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-650-686/2015).

Šioje byloje ieškovė yra pareiškusi reikalavimą priteisti iš atsakovo išmokėtą 478,32 Eur sumą TPVCAPDĮ 22 straipsnio 1 dalies 4 punkto pagrindu. Minėtoje teisės normoje įtvirtinta, kad draudikas, sumokėjęs išmoką, turi teisę reikalauti, kad sumokėtas dėl padarytos žalos sumas grąžintų atsakingas už žalos padarymą asmuo, jeigu jis pasišalino iš įvykio vietos.

Naujausioje kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad siekiant konstatuoti TPVCAPDĮ 22 straipsnio 1 dalies 4 punkte nustatytą sumokėtos draudimo išmokos grąžinimo pagrindą, būtina nustatyti, ar transporto priemonės vairuotojas suvokė, ar, remiantis protingo (atidaus ir rūpestingo) žmogaus elgesio standartu, galėjo ir turėjo suvokti, kad įvyko eismo įvykis, ir pasišalino iš eismo įvykio vietos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. balandžio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-111-1075/2019). Įrodyti šias aplinkybes turi ieškovas, t. y. draudikas, išmokėjęs nukentėjusiajam draudimo išmoką (CPK 12, 178 straipsniai).

Šiuo atveju ieškovė įrodinėja, kad KET pažeidimo ir žalos padarymo faktai patvirtina, kad vairuotojas suvokė arba privalėjo suvokti, jog kliudė kitą transporto priemonę, kadangi tokia yra vairuotojo prievolė, o pagal kasacinio teismo praktiką (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gruodžio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-650-686/2015), ieškovės teigimu, svarbus ne suvokimas, o neatsargumas, t. y. būtina nustatyti, ar vairuotojas vykdė teisės aktuose nustatytas pareigas. Tačiau ši ieškovės cituojama Lietuvos Aukščiausiojo teismo praktika aptariamu atveju nėra tapati nurodytos Lietuvos Aukščiausiojo Teismo bylos ratio decidendi, nes skiriasi faktinės aplinkybės, kurios kiekvienu atveju turi būti vertinamos atskirai ir individualiai konkrečiai situacijai.

Byloje pateiktas 2018 m. spalio 15 d. nutarimas dėl administracinio nusižengimo, kai protokolas nesurašomas patvirtina, kad automobilio vairuotojas A. D., vairuodamas automobilį VW Golf, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), nesilaikė visų atsargumo priemonių, saugaus atstumo ir atsitrenkė į stovintį automobilį BMW, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini). Įvykio metu žmonės nenukentėjo, apgadinti automobiliai. Kaltininkas pripažino padaręs pažeidimą, numatytą ANK 417 straipsnio 8 dalyje ir jam buvo paskirtas įspėjimas. Ginčo dėl to, kad minėtas vairuotojas, kliudęs kitą transporto priemonę, išvažiavo iš įvykio vietos, byloje iš esmės nėra. Tačiau vien ši aplinkybė, priešingai nei įrodinėja ieškovė, savaime nereiškia, kad ieškovė turi regreso teisę į atsakovą dėl išmokėtos draudimo išmokos. Kaip minėta pirmiau, reikalaujant grąžinti draudimo išmoką vadovaujantis TPVCAPDĮ 22 straipsnio 1 dalies 4 punktu, esminis aspektas yra ne pats išvažiavimo iš įvykio vietos ir žalos atsiradimo faktas, tačiau transporto priemonę vairavusio asmens suvokimas, remiantis teismų praktikoje suformuotu protingo, atidaus ir rūpestingo žmogaus elgesio standartu, kad įvyko eismo įvykis.

Byloje pateiktame 2018 m. spalio 15 d. paaiškinime A. D. policijos pareigūnams nurodė, kad jis nepajuto, jog išvažiuodamas iš kiemo būtų ką nors kliudęs ar apgadinęs, nes jei būtų jutęs, būtų sustojęs ir išlipęs apžiūrėti kito automobilio, taip pat būtų susiradęs automobilio savininką. Tačiau nieko nepajutęs, išvažiavo. Tas pačias aplinkybes atsakovas patvirtino ir teismo posėdžio metu, nurodęs, kad atvažiavęs prie vaistinės, matė stovinčius automobilius, išvažiuodamas iš vaistinės, važiavo atbulas, tačiau, kad būtų ką nors kliudęs, jis nejuto. Apie tai, kad kliudė kitą automobilį, jis sužinojo tik policijos pareigūnams susisiekus su juo telefonu ir atvykus pas jį į namus. Tai, kad asmuo galėjo nepajausti kontakto su kitu automobiliu, patvirtina ir liudytojos R. P. 2018 m. spalio 15 d. paaiškinimas, kuriame ji nurodė, kad sėdint savo automobilyje, adresu Respublikos g. 44A, Telšiuose, pastebėjo kaip automobilis VW Golf, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), važiuodamas atbuline eiga atsitrenkė į stovėjusio automobilio BMW, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), priekinę dalį, tačiau vairuotojas neišlipęs iš savo automobilio, išvažiavo iš kiemo.

Kaip nurodyta Telšių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Reagavimo skyriaus vyriausiojo patrulio L. S. 2018 m. spalio 15 d. tarnybiniame pranešime dėl techninio eismo įvykio, A. D. neneigė, kad galėjo kliudyti kitą automobilį, tačiau teigė, kad nieko nejuto, bet jei būtų jutęs kokį smūgį ar išgirdęs garsą, būtų pasilikęs įvykio vietoje, bei pranešęs apie tai policijos pareigūnams ir kliudytos transporto priemonės savininkui. A. D. buvo nustatytas 0,00 promilių blaivumas. Įvertinus tai, kad A. D. nebuvo dėl ko šalintis iš eismo įvykio vietos, automobilis techniškai tvarkingas, draustas draudimu, vairuotojas blaivus, bei nesant pasišalinimo iš eismo įvykio sudėties, buvo priimtas nutarimas dėl administracinio nusižengimo, kai protokolas nesurašomas.

Nurodytų aplinkybių visetas suponuoja išvadą, kad atsakovas galėjo nepastebėti ir nesuprasti, jog kliudė kitą transporto priemonę, ir dėl to išvažiuoti iš įvykio vietos. Kaip nurodyta Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. balandžio 25 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. e3K-3-111-1075/2019, ne maksimaliai, o pakankamai apdairaus ir rūpestingo, protingo žmogaus standartas yra pakankamas TPVCAPDĮ 22 straipsnio 1 dalies 4 punkto taikymo tikslais ir atitinka šios normos tikslą bei civilinės atsakomybės draudimo esmę. Šios teisės normos taikymo sąlygas privalo įrodyti ieškovė (CPK 178 straipsnis), tačiau to nepadarė. Byloje esantys įrodymai nėra pakankami išvadai, kad atsakovas A. D. suvokė arba, būdamas pakankamai apdairus ir rūpestingas, galėjo ir turėjo suvokti, kad kliudė transporto priemonę BMW, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) (CPK 185 straipsnis), todėl ieškovės ieškinys atmestinas.

Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, iš antrosios šalies priteisiamos bylinėjimosi išlaidos (CPK 93 straipsnio 1, 2 dalys). Atmetus ieškovės ieškinį, jos turėtos bylinėjimosi išlaidos neatlygintinos.

Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Šiaulių skyriaus 2019 m. lapkričio 15 d. sprendimu atsakovas A. D. 100 procentų atleistas nuo žyminio mokesčio ir kitų bylinėjimosi išlaidų mokėjimo. Jeigu ieškinys atmestas, bylinėjimosi išlaidos išieškomos į valstybės biudžetą iš ieškovo, kuris nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo neatleistas (CPK 96 straipsnio 2 dalis). Iš ieškovės valstybei priteistinos rašytiniais įrodymais pagrįstos 104 Eur bylinėjimosi išlaidos (išlaidos už advokato teiktą teisinę pagalbą).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 270-271 straipsniais, teismas

nusprendžia:

ieškovės AAS „BTA Baltic Insurance Company“, veikiančios per AAS „BTA Baltic Insurance Company“ filialą Lietuvoje ieškinį atmesti.

Priteisti iš ieškovės AAS „BTA Baltic Insurance Company“, veikiančios per AAS „BTA Baltic Insurance Company“ filialą Lietuvoje 104 Eur bylinėjimosi išlaidas valstybei. Ieškovei išaiškintina, kad šios išlaidos mokamos į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, nurodant juridinio asmens kodą – 188659752 ir įmokos kodą – 5630.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui, skundą paduodant per Telšių apylinkės teismą.

Teisėjas Tomas Pukšmys