Kauno apylinkės teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės M. J. – R. ieškinį atsakovui V. L. dėl tėvystės nuginčijimo, išvadą teikianti institucija Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Ieškovės atstovas advokatas Jaroslav Los palaikė atstovaujamosios poziciją, pagrindė teisiniais argumentais, prašė ieškinį tenkinti. Ieškovė palaikė ryšius ir su T. K. ir su atsakovu, turėjo abejonę, todėl buvo neįregistruota tėvystė. Ekspertizės aktas pagrindžia, kad atsakovas nėra M. J. biologinis tėvas. Atsakovas nėra socialinis tėvas, nes tarp tėvo ir vaiko nėra jokio ryšio, be to buvo iškilęs klausimas dėl V. L. tvirkinančių veiksmų vaiko atžvilgiu, todėl negali būti ir socialinės tėvystės. Prašė priteisti bylinėjimosi išlaidas iš atsakovo valstybės naudai.

Išvadą teikianti institucija pateikė išvadą, kurioje nurodė, kad ieškovės M. J. – R., šeima Skyriuje yra žinoma nuo 2020 m. spalio 17 d., kai buvo gautas policijos registruojamų įvykių registre užregistruotas pranešimas, kuriame nurodyta, jog iš promočiutės namų išėjo ir negrįžo nepilnametė M. J.. Sprendžiant klausimą dėl tėvystės nuginčijimo turi būti siekiama užtikrinti, kad vaikas neliktų be tėvo. Atsižvelgiant į tai, kad ieškovė nurodo, jog mergaitės biologinis tėvas yra miręs, Skyriaus nuomone, siekiant apsaugoti vaiko interesus, nuginčijus tėvystę, ieškovė turėtų būti įpareigota kreiptis į teismą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto - vaiko tėvystės, tėvui mirus, nustatymo. Juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymas turės įtakos paveldėjimui. Mažametė taip pat turės teisę gauti šalpos našlaičio pensiją.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

ieškinys tenkinamas visiškai.

Nustatyta, kad M. J. mama yra M. J. – R., o tėvu nurodytas V. L. (el. b. l. 5). Byloje atlikus DNR ekspertizę, gauta išvada, jog V. L. nėra M. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) biologinis tėvas (el. b. 148-153).

Vienas iš saugomų ir ginamų vaiko interesų – teisė žinoti savo kilmę. Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 7 straipsnio 1 dalyje tiesiogiai įtvirtinta, kad vaikas nuo gimimo momento turi teisę, kiek tai įmanoma, žinoti savo tėvus ir būti jų globojamas. Kasacinis teismas yra nurodęs, kad vaiko teisė žinoti savo kilmę yra svarbus juridinis faktas, leidžiantis nustatyti už vaiko teisių įgyvendinimą atsakingus asmenis, vaiko tėvus. Nors paprastai vaiko kilmė yra grindžiama giminyste, t. y. vaiko ir tėvų kraujo ryšiu, tačiau svarbiausia yra ne biologinės tiesos, o vaiko tėvų, galinčių pasirūpinti vaiku ir užtikrinti jo ugdymą, nustatymas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. birželio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-321-687/2016).

Vienas iš saugomų ir ginamų vaiko interesų – teisė žinoti savo kilmę. Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 7 straipsnio 1 dalyje tiesiogiai įtvirtinta, kad vaikas nuo gimimo momento turi teisę, kiek tai įmanoma, žinoti savo tėvus ir būti jų globojamas. Kasacinis teismas yra nurodęs, kad vaiko teisė žinoti savo kilmę yra svarbus juridinis faktas, leidžiantis nustatyti už vaiko teisių įgyvendinimą atsakingus asmenis, vaiko tėvus. Nors paprastai vaiko kilmė yra grindžiama giminyste, t. y. vaiko ir tėvų kraujo ryšiu, tačiau svarbiausia yra ne biologinės tiesos, o vaiko tėvų, galinčių pasirūpinti vaiku ir užtikrinti jo ugdymą, nustatymas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. birželio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-321-687/2016).

Nuginčyti motinystę ar tėvystę, pripažintą pareiškimu dėl tėvystės pripažinimo, galima tik įrodžius, kad vaiko motina ar tėvas nėra biologiniai tėvai (CK 3.150 straipsnio 2 dalis). Kiekvienu konkrečiu atveju sprendžiant dėl tėvystės nuginčijimo, turi būti randama teisinga pusiausvyra tarp asmens, siekiančio nuginčyti tėvystę, šeimos bei visuomenės interesų; būtina įvertinti, ar galimas tėvystės nuginčijimas konkrečiu atveju nepažeis vaiko interesų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. sausio 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-9/2007). Sprendžiant dėl tėvystės nuginčijimo vertinama, ar asmuo, kuris ginčija tėvystę, žinojo ar turėjo pagrindo įtarti, kad nėra vaiko tėvas, ir pripažino tėvystę; grėsmė vaikui, nuginčijus tėvystę, netekti tėvo ir materialinio išlaikymo, ar yra galimybė nustatyti biologinį vaiko tėvą ir kitos teisiškai reikšmingos aplinkybės, iš kurių visumos sprendžiama, kaip reikia suderinti susidūrusius interesus ir kokia teisinga šių interesų pusiausvyra konkrečiu atveju, atsižvelgiant į vaiko interesus. Tėvystei nuginčyti turi būti tiriami ir vertinami įrodymai, paneigiantys socialinio ryšio su vaiku ir pan. faktą. Pagrindas tėvystei nuginčyti yra moksliniai įrodymai (ekspertizės dėl giminystės ryšio nustatymo), kurie yra vertintini kaip patikimiausi. Nesant tokių įrodymų byloje, naudojamos ir kitos civilinio proceso įstatyme numatytos priemonės (CK 3.148 straipsnis).

DNR ekspertizės išvada patvirtina, jog atsakovas V. L. nėra ieškovės dukters M. J. biologinis tėvas. Tačiau, minėta, tėvystė yra ne tik biologinis, tačiau taip pat ir teisinis tėvo ryšys su vaiku, kuris reiškia socialinį ir teisinį vaiko ir tėvo ryšio pripažinimą. Nagrinėjant klausimą dėl tėvystės nuginčijimo, kiekvienu atveju svarbu nustatyti, kokie yra vaiko ir tėvo santykiai. Sprendžiant apie tėvo santykį su vaiku turi būti atsižvelgiama į daugelį objektyvių faktorių, taip pat į tėvo ketinimus.

Byloje šalių paaiškinimais nustatyta, kad ieškovė su atsakovu kartu gyveno labai trumpą laiką, o tėvystės įregistravimas buvo šalių susitarimo dalykas, siekiant sutrumpinti atsakovo bausmės atlikimo laiką įkalinimo įstaigoje. Tiek ieškovė, tiek atsakovas nurodė, kad tarp M. J. ir V. L. nėra susiformavusio tėvo ir dukters tarpusavio ryšio, o šiuos šalių teiginius pagrindžia ir byloje pateiktos fotonuotraukos (el. b. l. 65-67). Ieškovė nurodė, kad jos dukra žino, jog tėvas yra T. K. ir kad jis yra miręs.

Esant šioms nustatytoms aplinkybėms ir įrodymams, ieškinys dėl tėvystės nuginčijimo tenkinamas, nustatoma, kad V. L. nėra (duomenys neskelbtini) Kauno miesto savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos skyriaus išduotame Gimimo įraše Nr. (duomenys neskelbtini) įrašytos M. J., gim. (duomenys neskelbtini) tėvas ir šis įrašas pripažįstamas negaliojančiu.

Pažymėtina, kad nuginčijus M. J. tėvystę, turi būti siekiama užtikrinti, kad vaikas neliktų be tėvo, t. y. tėvystės nuginčijimas turėtų būti taikomas, siekiant nustatyti tikrąją vaiko kilmę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. sausio 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-9/2007; 2018 m. gruodžio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-475-969/5018, 26 punktas). Atsižvelgiant į tai, kad ieškovė nurodo, jog biologinis M. J. tėvas yra T. K., kuris yra miręs, ieškovei išaiškintina pareiga kreiptis į teismą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto – vaiko tėvystės, tėvui mirus, nustatymo.

Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo

Teismas, išnagrinėjęs bylą ir priėmęs sprendimą dėl ginčo esmės, tuo pačiu sprendimu išsprendžia bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimą. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos Kauno skyriaus 2020 m. spalio 27 d. sprendimu byloje ieškovei teikiama antrinė teisinė pagalba, ieškovė yra 100 proc. atleista nuo bylinėjimosi išlaidų (el. b. l. 3-4).

Byloje pateikti duomenys apie tai, kad valstybė patyrė byloje 441,00 Eur antrinės teisinės pagalbos teikimo ieškovei išlaidų (el. b. l. 192) ir 330 Eur ekspertizės atlikimo išlaidų. Už reikalavimą dėl tėvystės nuginčijimo mokėtinas 75 Eur žyminis mokestis, nuo kurio sumokėjimo ieškovė atleista Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos Kauno skyriaus sprendimu. Byloje susidarė 23,52 Eur procesinių dokumentų siuntimo išlaidų.

Pagal bendrą taisyklę, išlaidas, susijusias su bylos nagrinėjimu, apmoka pralaimėjusi šalis. Tačiau šiuo konkrečiu atveju, sprendžiant bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimą, būtina atsižvelgti ne vien į formaliąją bylos baigtį, jog teismo sprendimu ieškovės ieškinys patenkintas visiškai. Be to, visais atvejais bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimas kaip ir bet kuris kitas klausimas, iškilęs civiliniame procese, turi būti sprendžiamas vadovaujantis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais (CPK 3 straipsnio 1 dalis). Byloje nebuvo ginčo tarp šalių dėl tėvystės nuginčijimo, tiek ieškovė, tiek atsakovas nurodė, kad įregistruoti atsakovo tėvystę M. J. buvo abiejų šalių susitarimas, siekiant sutrumpinti atsakovo, su kuriuo tuo metu bendravo (ir gyveno) ieškovė, įkalinimo laiką. Pati ieškovė, žinodama, jog dukters tėvas nėra V. L., sutiko, jog jis būtų įrašytas mergaitės tėvu. Teismas sprendžia, jog šioje byloje valstybės patirtos bylinėjimosi išlaidos susidarė ne tik dėl atsakovo, bet ir dėl ieškovės kaltės, todėl, vadovaujantis protingumo, sąžiningumo, teisingumo principais (CK 1.5 straipsnis), valstybės patirtos bylinėjimosi išlaidos, nuo kurių ieškovė atleista 100 proc., priteistinos iš atsakovo jas mažinant pusiau.

Teismo sprendimas per 3 darbo dienas po įsiteisėjimo išsiųstinas Kauno miesto savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos skyriui tėvystės išregistravimui (CPK 399 straipsnis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 straipsniu, 268 straipsnio 5 dalimi, 270, 399, 392 straipsniais,

nusprendžia:

ieškinį tenkinti visiškai.

Nustatyti, kad V. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini) nėra (duomenys neskelbtini) gimusio vaiko M. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) tėvas.

Panaikinti duomenis Kauno miesto savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos skyriaus (duomenys neskelbtini) gimimo įrašo Nr. (duomenys neskelbtini) dalyje, kurioje V. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini) įrašytas M. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimusios (duomenys neskelbtini), tėvu.

Priteisti valstybei iš atsakovo V. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 214,26 Eur (du šimtus keturiolika Eur 26 ct) bylinėjimosi išlaidų. Ši suma turi būti sumokėta į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (įmonės kodas 188659752), biudžeto pajamų surenkamąją, bylinėjimosi išlaidų kodas 5660.

Priteisti valstybei iš atsakovo V. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 220,50 Eur (du šimtus dvidešimt eurų 50 ct) antrinės teisinės pagalbos išlaidų (ši suma turi būti sumokėta į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos pasirinktą biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, nurodant juridinio asmens kodą 188659752, įmokos kodą – 5630, mokėjimo paskirtį – įmoka už suteiktą antrinę teisinę pagalbą).

Įsiteisėjus teismo sprendimui, sprendimo patvirtintą kopiją per 3 darbo dienas išsiųsti Kauno miesto savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos skyriui, įregistravusiam vaiko gimimą.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus.