Klaipėdos apylinkės teismo sprendimas

institucijos teikiančios išvadą byloje Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Klaipėdos apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus Klaipėdos rajono savivaldybėje atstovei K. J.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės G. R. ieškinį atsakovui D. M. dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, bendravimo tvarkos nustatymo, išlaikymo nepilnamečiui vaikui priteisimo, išlaikymo įsiskolinimo priteisimo, institucija teikianti išvadą, Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Klaipėdos apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius Klaipėdos rajono savivaldybėje

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

ieškinys tenkintinas iš dalies.

Iš byloje esančių rašytinių įrodymų, šalių rašytinių paaiškinimų, teismo posėdžio metu teiktų papildomų paaiškinimų, nustatytos šios faktinės bylos aplinkybės. Ieškovė ir atsakovas yra E. M., gim. (duomenys neskelbtini), tėvai. Ieškovė ir jos dukra nuo 2017 metų gyvena kartu su ieškovės tėvais, jiems nuosavybės teise priklausančiame name, adresu (duomenys neskelbtini). Šalių dukra mokosi (duomenys neskelbtini), taip pat lanko muzikos mokyklą. Ieškovė dirba (duomenys neskelbtini), gaunamas vidutinis darbo užmokestis 2019 metais sudarė 452,25 Eur per mėnesį, 2020 metais - 491,27 Eur per mėnesį, ieškovė teismo posėdžio metu nurodė, jog šiuo metu jos pajamos padidėjo ir sudaro apie 800-900 Eur. Ieškovė moka vaiko gyvybės draudimo įmokas 25,00 Eur per mėnesį. Ieškovės pateiktos sąskaitos, mokėjimai už vandenį, šilumą, atliekas, elektros energiją, telefoną, patvirtina išlaidas, būstui, kuriame šalių dukra gyvena. Ieškovės vardu nekilnojamojo turto nėra įregistruota.

Dėl gyvenamosios vietos nustatymo.

Tėvai turi lygias teises ir pareigas savo vaikams, nesvarbu, gimė vaikas susituokusiems ar nesusituokusiems tėvams (CK 3.156 straipsnio 2 dalis). Tėvai negyvendami kartu privalo susitarti dėl tėvų valdžios įgyvendinimo savo vaikams sąlygų, yra vienodai atsakingi už vaikų auklėjimą ir tinkamų jų raidos sąlygų sudarymą. Visi su vaikų auklėjimu susiję klausimai sprendžiami bendru tėvų sutarimu. Tik tuo atveju, jeigu tėvai nesusitaria, ginčą sprendžia teismas (CK 3.165 straipsnio 3 dalis). Teismas, spręsdamas vaiko gyvenamosios vietos nustatymo klausimą, turi vadovautis išimtinai vaiko interesais (CK 3.174 straipsnio 2 dalis), taip pat turi įvertinti kiekvieno iš tėvų pastangas ir galimybes užtikrinti teisės normose įtvirtintų pagrindinių vaiko teisių ir pareigų įgyvendinimą, šeimos aplinkos sąlygas, tarp jų tėvo (motinos) asmeninius bruožus ir kiekvieno iš jų realią galimybę sudaryti vaikui tinkamas sąlygas augti ir vystytis, vaiko ir tėvo ar motinos tarpusavio santykius ir jų pobūdį, vaiko norus ir kt.

Iš ieškinyje nurodytų aplinkybių, teismo posėdžio metu duotų šalių paaiškinimų nustatyta, kad šalių nepilnametė dukra nuo gimimo gyveno kartu su abiem tėvais, nuo 2017 metų gyvena su motina – ieškove, ieškovės tėvams nuosavybės teise priklausančiame name. Ieškovė rūpinasi dukros auklėjimu, auginimu, jos kasdieniais poreikiais, jas abi sieja glaudūs ryšiai. Šias aplinkybes patvirtina institucijos pateikta išvada. Bylos duomenimis atsakovas šiuo metu gyvena (duomenys neskelbtini), nuomojamame bute. Atsakovas sutinka, jog dukros gyvenamoji vieta būtų nustatyta su motina. Teismo posėdžio metu atsakovas neprieštaravo, jog dukra gyventų su motina.

Esant nustatytoms aplinkybėms, įvertinus byloje esančius duomenis, byloje nesant duomenų, jog ieškovė elgiasi netinkamai dukros atžvilgiu ar negalėtų tinkamai pasirūpinti vaiku, atsižvelgus į institucijos pateiktą išvadą, jog šalių vaiko gyvenamoji vieta būtų nustatyta su ieškove, atsakovas sutiko dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo su ieškove, todėl darytina išvada, kad vaiko interesai bus maksimaliai apsaugoti šalių nepilnametės dukros E. M. gyvenamąją vietą nustačius su ieškove (CK 3.169 straipsnis, CPK 178, 185, 187 straipsniai).

Dėl atsakovo bendravimo su vaiku tvarkos.

Teismas nurodo, jog tėvas, negyvenantis kartu, turi tokias pačias teises ir pareigas vaiko atžvilgiu, įskaitant ir bendrauti su vaiku bei dalyvauti jį auklėjant. Vaikas turi teisę nuolat ir tiesiogiai bendrauti su abiem tėvais, nesvarbu, kur jie gyvena, o tėvas ar motina, pas kurį gyvena vaikas, neturi teisės kliudyti antrajam iš tėvų bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant (CK 3.170 straipsnio 1–3 dalys). Tėvas (motina), su kuriuo pasilieka gyventi vaikas, įgyja papildomų pareigų, iš kurių viena svarbiausia – užtikrinti vaiko bendravimą su tuo iš tėvų, su kuriuo vaikas negyvena.

Tėvams nesutariant dėl skyrium gyvenančio tėvo ar motinos dalyvavimo auklėjant vaiką ir bendravimo su juo, teismas gali nustatyti bendravimo su vaiku tvarką (CK 3.170 straipsnio 4 dalis). Teismas, nustatydamas skyrium gyvenančio vieno iš tėvų bendravimo su vaiku tvarką, pirmiausia turi atsižvelgti į vaiko interesus ir, jei tai neprieštarauja vaiko interesams, gali nustatyti skyrium gyvenančiam tėvui ar motinai galimybę maksimaliai dalyvauti auklėjant vaiką; minimalus bendravimas gali būti nustatomas tik tada, jei nuolatinis maksimalus bendravimas kenkia vaiko interesams (CK 3.175 straipsnio 2 dalis).

Ieškovė prašo nustatyti atsakovo ir vaiko bendravimą tvarką, atsakovas sutinka su ieškovės siūloma patikslinta bendravimo tvarka. Šalys nurodė, jog tarpusavyje nebendrauja. Teismo vertinimu, šalims gyvenant skyrium, tikslios, aiškios ir konkrečios skyrium gyvenančio tėvo bendravimo su vaiku tvarkos nustatymas gali padėti išvengti konfliktinių situacijų ateityje dėl atsakovo bendravimo su dukra. Taigi, siekiant užkirsti kelią galimam konfliktinių situacijų kilimui ateityje, teismas sprendžia, jog reikalinga nustatyti atsakovo bendravimo su vaiku tvarką.

Teismo vertinimu ieškovės patikslintas bendravimo su vaiku tvarkos variantas yra konkretus ir aiškus, leidžia maksimaliai atsakovui dalyvauti vaiko gyvenime, užtikrina vaiko ir tėvo emocinio ryšio palaikymą, tėvo teisės bei pareigos bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant bei vaiko teisės tiesiogiai bendrauti su tėvu tinkamą įgyvendinimą. Duomenų apie tai, kad atsakovas su dukra netinkamai elgtųsi ar bendraudamas su ja darytų jai neigiamą poveikį ar kokią nors žalą, byloje nėra. Šalių dukra nori bendrauti su tėvu, jų santykiai draugiški. Institucija teikianti išvada nurodė, jog siūloma bendravimo tvarka atitinka vaiko interesus ir jiems neprieštarauja. Esant tokioms aplinkybėms, nustatyta ieškovės patikslintame ieškinyje nurodyta atsakovo su nepilnamete dukra bendravimo tvarka (CK 3.170 straipsnio 3, 4 dalys).

Dėl išlaikymo nepilnamečiui vaikui priteisimo.

Tėvų pareiga vaikus išlaikyti iki jų pilnametystės yra įtvirtinta Lietuvos Respublikos Konstitucijos 38 straipsnyje. CK 3.192 straipsnis taip pat numato abiejų tėvų pareigą materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus. Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 27 straipsnio 1 ir 2 dalyse įtvirtinta, kad visuotinai pripažįstama kiekvieno vaiko teisė turėti tokias gyvenimo sąlygas, kokių reikia jo fiziniam, protiniam, doroviniam ir socialiniam vystymuisi bei tėvų didžiausią atsakomybę už gyvenimo sąlygų, būtinų vaikui vystytis, sudarymą pagal tėvų sugebėjimus ir finansines galimybes.

Tėvai pareigą išlaikyti savo vaikus privalo vykdyti nepriklausomai nuo to, kartu jie gyvena ar atskirai. Vienam iš tėvų ar jiems abiem nevykdant pareigos išlaikyti savo vaikus, išlaikymo formą ir dydį nustato teismas sprendimu (CK 3.196 straipsnis). Sprendžiant dėl priteistino išlaikymo dydžio turi būti vadovaujamasi CK 3.192 straipsnio 2 dalyje įtvirtintais kriterijais: išlaikymo dydis turi būti proporcingas vaiko poreikiams ir tėvų turtinei padėčiai bei užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Nustatydamas konkretaus vaiko poreikių turinį, teismas turi įvertinti, ar išlaikymas bus pakankamas tenkinti būtinas vaiko vystymosi sąlygas, t. y. ar bus patenkinti vaiko poreikiai maistui, aprangai, būstui, sveikatai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. lapkričio 30 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-620/2005; 2010 m. sausio 18 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-49/2010; 2010 m. birželio 10 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-278/2010).

Vertinant konkrečioje byloje nurodytas faktines aplinkybes, reikia ne tik laikytis teisės normose, reglamentuojančiose vaikų ir tėvų tarpusavio išlaikymo pareigas, išdėstytų reikalavimų, bet ir vadovautis kitais civiliniame kodekse įtvirtintais principais, tarp kurių ir CK 1.5 straipsnyje įtvirtinti teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principai bei CK 3.3 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principas. Nustatant vaiko poreikių ir tėvų turtinės padėties proporcingumą turi būti įvertinta, kokia dalimi tėvų gaunamos pajamos ir turimas turtas, t. y. tėvų turtinė padėtis, gali užtikrinti vaiko poreikių tenkinimą. Jei tėvų turtinė padėtis leidžia, turi būti nustatytas maksimaliai patenkinantis vaiko poreikius išlaikymo dydis (CK 3.192 straipsnio 2 dalis), jei ne – tai išlaikymo dydis turi patenkinti būtinus vaiko poreikius.

Sutiktina, jog šalių vaikui gyvenant kartu su ieškove, jai yra geriau žinomi vaiko poreikiai ir jiems tenkinti reikalinga suma, tačiau vaiko poreikiai turi būti nurodomi realūs, o jiems tenkinti reikalinga suma turi būti pagrįsta ir užtikrinti visus vaiko tiek būtinuosius (maistui, vaistams, drabužiams ir pan.), tiek papildomus poreikius (lavinimui, pramogoms ir pan.).

Teismo vertinimu, nereikia įrodinėti, jog šalių dukrai būtinas pilnavertis maitinimas, apranga ir avalynė, priemonės laisvalaikiui, ugdymui ir pan., tačiau ieškovės nurodoma būtina 462,25 Eur suma, kuri reikalinga vienam mėnesiui vaikui išlaikyti ir jo poreikiams tenkinti yra per didelė ir nelaikytina atitinkančia faktines vaiko išlaikymui reikiamas būtinas ir pagrįstas išlaidas. Ieškovė neįrodė, kad tokio amžiaus vaikui per mėnesį būtina skirti 65,58 Eur rūbams bei avalynei. Teismo vertinimu ieškovės nurodoma laisvalaikiui bei pramogoms suma - 66,00 Eur yra pakankamai didelė ir nepagrįsta. Septynerių metų vaiko laisvalaikis (pvz. lankymasis teatre, kine, žaidimų kambariuose, muziejuose ir pan.) nėra siejamas su didelėmis išlaidomis. Be to, turiningą vaiko laisvalaikį galima užtikrinti užsiimant ir nemokama veikla. Teismo vertinimu ieškovės nurodoma 50,00 Eur suma vaikui tenkanti dėl būsto išlaikymo taip pat didelė bei neatitinka pačios ieškovės pateiktų duomenų apie jos patiriamas išlaidas dėl mokamų komunalinių patarnavimų susijusių su būsto išlaikymu, pažymėtina, jog ieškovė su dviem vaikais gyvena su tėvais, taigi ieškovės pateiktos išlaidas būstui turi būti dalinamos ant penkių asmenų. Teismo vertinimu kitos ieškovės nurodytos sumos yra būtinos, jog būtų patenkinti minimalūs vaiko poreikiai, jų dydžiai yra protingi. Taip pat svarbu pažymėti, jog šalių vaikui valstybės yra mokama po 60,00 Eur išmoka, kuri skirta būtent vaiko poreikiams tenkinti ir jos tikslas taip pat palengvinti tėvų finansinę naštą, t. y. jiems vykdant savo pareigas išlaikyti vaiką, kad tėvai dėl kurios nors dalies vaiko poreikių tenkinimo neturėtų leisti savo lėšų, o tokių lėšų tėvams neturint – užpildoma tėvų finansų spraga, kad būtų patenkinti visi vaiko poreikiai.

Teismas sutinka, kad apskaičiuoti ir įrodymais pagrįsti visas vaiko poreikiams reikalingas išlaidas nėra lengva, nes vieną mėnesį vaiko poreikiai, o tuo pačiu ir išlaidos jiems, gali būti didesni, kitą – mažesni, be to, žmogus turi labai daug ir kitų poreikių. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad įstatymų leidėjas nėra nustatęs išlaikymo dydžio minimalios ribos, įtvirtindamas, kad išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Koks išlaikymo dydis užtikrina būtinas vaikui vystytis sąlygas, kiekvienu atveju sprendžia teismas, atsižvelgdamas į konkrečias bylos aplinkybes. Kasacinio teismo praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004 m. balandžio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-259/2004; 2009 m. lapkričio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-495/2009) pripažįstama, kad orientaciniu kriterijumi, priteisiant vaikui išlaikymą būtiniems poreikiams patenkinti, pripažintinas minimaliosios mėnesinės algos dydžio išlaikymas, tačiau šis kriterijus yra tik orientacinis ir taikytinas atsižvelgiant į konkrečias bylos aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. vasario 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-71/2010). Šiuo metu minimali mėnesinė alga yra 607,00 Eur neatskaičius mokesčių, o atskaičius mokesčius sudaro 447,23 Eur.

Apibendrinus byloje esančius duomenis ir teismo posėdžio metu ieškovės duotus paaiškinimus pripažintina, kad ieškovės nurodytos vaiko poreikiams skiriamos sumos nėra tikslios ir objektyviai būtinos, todėl teismas negali besąlygiškai jomis vadovautis. Teismas, įvertinęs mergaitės amžių, tokio amžiaus vaiko galimus ir būtinus poreikius (sveikai maitintis, rengtis rūbais ir dėvėti avalynę, atitinkančią metų laikus, leisti laisvalaikį), atsižvelgęs į tai, jog dukra neturi sveikatos problemų, specialių poreikių, vadovaudamasis formuojama teismų praktika, konstatuoja, kad 430,00 Eur suma kas mėnesį visiškai pakankama, atitinka šalių dukros amžių ir pakankama tenkinti būtinas materialines sąlygas mergaitės fiziniam ir socialiniam vystymuisi, įgimtų ir įgytų gebėjimų tolesniam ugdymui ir tobulinimui (CK 3.192 straipsnio 2 dalis).

Teismas, įvertinęs vaiko poreikius, turi nustatyti abiejų tėvų turtinę padėtį, jos pokyčius, tėvų pastangas, kad nepilnamečio vaiko poreikiai būtų patenkinti. Tėvų turtinė padėtis turi būti vertinama atsižvelgiant į faktinių aplinkybių visumą: tėvų gaunamas pajamas, turimą kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą, investicijas, sveikatą, išlaikytinių skaičių, taip pat į tėvų elgesį, siekiant uždirbti, gauti pajamų vaikui išlaikyti.

Bylos duomenimis nustatyta, kad atsakovas šiuo metu nedirba, jo gaunamos pajamos dirbant pagal verslo liudijimą kintamos, priklauso nuo turimų užsakymų kiekio. Atsakovas 2019 metais uždirbo apie 900,00 Eur per mėnesį, šiuo metu atsakovas nurodo, jog nedirba ir jokių pajamų iš individualios veiklos negauna, tik gauna valstybės išmoką - 257,00 Eur. Atsakovas gyvena nuomojamame bute, už kurį nuomos mokesčio nemoka, nes numojamame bute atlieka remontą, sumoka tik komunalinius mokesčius. Atsakovas turi nekilnojamojo turto dalį, tačiau ja naudojasi jo tėvas, todėl iš jos negauna jokių pajamų. Duomenų, jog atsakovas turi sveikatos problemų, nėra pateikta. Teismo posėdžio metu atsakovas nurodė, jog išlaikytinių neturi, sveikatos problemų neturi, teigė, jog jo išlaidos per mėnesį sudaro apie 100-150 Eur, taip pat turi skolinių įsipareigojimų, kurių išieškojimą vykdo antstoliai.

Atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes matyti, jog abi ginčo šalys jaunos, darbingo amžiaus, neturi sveikatos problemų, lyginant šalių gaunamas pajamas matyti, jog atsakovo gaunamos pajamos 2019 metais buvo didesnės nei ieškovės, šiuo metu atsakovo gaunamos pajamos yra mažesnės nei ieškovės, tačiau būtina pažymėti tai, jog atsakovo gaunamos pajamos priklauso nuo jo paties pastangų, nes atsakovas dirbo pagal verslo liudijimą, be to atsakovas neturi kitų išlaikytinių, tuo tarpu ieškovė augina dar vieną nepilnametį vaiką, todėl iš ieškovės gaunamų pajamų turi išgyventi trys asmenys. Esant išdėstytoms aplinkybėms, objektyviai vertinant byloje esančius duomenis, darytina išvada, kad nei viena iš šalių negali būti pripažinta kaip silpnesnioji. Teismas nurodo, jog atsakovas, būdamas sveikas ir darbingo amžiaus, turi imtis priemonių, jog būtų užtikrintas jo gaunamų pajamų stabilumas ir dydis, kuris užtikrintų jo ir jo nepilnamečio vaiko poreikius. Atsakovas turi imtis aktyvių veiksmų savo turtinei padėčiai pagerinti, susirasti darbą, jog galėtų tinkamai tenkinti savo augančio vaiko poreikius. Pažymėtina ir tai, jog ieškovei ir taip tenka didesnė našta išlaikant dukrą, suteikiant jai gyvenamąjį būstą ir tokiu būdu suteikiant galimybę atsakovui iš dalies nusišalinti nuo šios prievolės vykdymo.

Atsižvelgiant į vaiko poreikius, kuriems patenkinti būtina 430,00 Eur suma, abiejų tėvų turtinę padėtį, įvertinus valstybės vaikui mokamą išmokos dydį – 60,00 Eur, darytina išvada, jog kiekvienas iš tėvų turėtų dukrai skirti išlaikymui po 185,00 Eur. Teismo įsitikinimu, atsakovo mokamas tokio dydžio išlaikymas kartu su ieškovės skiriamu 185,00 Eur dydžio išlaikymu bei valstybės skiriama 60,00 Eur suma yra visiškai pakankamas ir atitinka tiek vaiko interesus bei poreikius, tiek ginčo šalių turtinę padėtį, jų teises, interesus (CK 3.192 straipsnio 2 dalis). Atsižvelgiant į tai, yra pagrindas iš atsakovo priteisti periodinėmis išmokomis po 185,00 Eur kas mėnesį, išlaikymą priteisiant nuo ieškinio pateikimo dienos, tai yra nuo 2020-07-09 iki vaiko pilnametystės (CK 3.192, 3.194, 3.196 straipsniai).

Nustatant išlaikymo formą periodinėmis kasmėnesinėmis išmokomis, pripažintina, kad tokia forma labiausiai atitinka vaiko poreikius ir atsakovo galimybes teikti išlaikymą tokia forma (CK 3.196 straipsnio 1 dalis). Pažymėtina, kad jeigu išlaikymas priteisiamas periodinėmis išmokomis, tai išlaikymo suma indeksuojama kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją (CK 3.208 straipsnis). Kartu pažymėtina, jog įstatymas nedraudžia vaiko tėvams skirti savo vaiko išlaikymui ir daugiau lėšų.

Nepilnamečiam vaikui priteistų piniginių išmokų tvarkytoja skirtina ieškovė (CK 3.190, 3.202 straipsniai). Išaiškintina ieškovei, kad vaikui skirtas išlaikymas privalo būti naudojamas tik jo interesams tenkinti (CK 3.203 straipsnio 1 dalis).

Išaiškintina šalims, kad teismo sprendimas dėl išlaikymo priteisimo ir vaiko gyvenamosios vietos nustatymo neturi res judicata galios, todėl pasikeitus aplinkybėms, augant vaikui, pasikeitus šalių turtinei padėčiai yra galimas pakartotinis ieškinys dėl priteisto išlaikymo dydžio pakeitimo ar vaiko gyvenamosios vietos pakeitimo pagal vieno iš tėvų ieškinį (CK 3.169 straipsnio 3 dalis, 3.201 straipsnio 1 dalis).

Dėl išlaikymo įsiskolinimo nepilnamečiui vaikui priteisimo.

Ieškovė ieškiniu prašo priteisti iš atsakovo 4500,00 Eur išlaikymo įsiskolinimą už laikotarpį nuo 2019-01-01 iki 2020-07-09, kurį apskaičiavo 250,00 Eur/mėn. x 18 mėn.

Teismas nurodo, jog išlaikymas priteisiamas nuo teisės į išlaikymą atsiradimo dienos, tačiau išlaikymo įsiskolinimas negali būti išieškotas daugiau kaip už trejus metus iki ieškinio pareiškimo dienos (CK 3.200 straipsnis). Šioje įstatymo normoje įtvirtintas bendrasis principas, kad išlaikymas priteisiamas nuo tos dienos, kai atsirado teisė jo reikalauti. Paprastai teisė reikalauti išlaikymo atsiranda, kai vaiko tėvas ar motina nebevykdo savo pareigos materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus. Tokiu atveju teismas išlaikymą priteisia pagal vieno iš tėvų ar vaiko globėjo (rūpintojo) arba valstybinės vaiko teisių apsaugos institucijos ieškinį (CK 3.194 straipsnio 1 dalis). Aiškindamas ir taikydamas pirmiau nurodytas įstatymo normas, kasacinis teismas yra konstatavęs, kad išlaikymo įsiskolinimas, kaip ir išlaikymas, nustatomas remiantis CK 3.192 straipsnio 2 dalyje įtvirtintomis nuostatomis, todėl teismas, kilus ginčui dėl išlaikymo įsiskolinimo priteisimo, siekdamas priimti teisėtą ir pagrįstą sprendimą, turi imtis priemonių, kad būtų nustatytos šios reikšmingos faktinės aplinkybės: a) vaiko poreikiai, b) kiekvieno iš tėvų turtinė padėtis, c) būtinas išlaikymo dydis, proporcingas vaiko poreikiams ir tėvų turtinei padėčiai, d) kokią dalį reikalingo išlaikymo teikė kiekvienas iš tėvų ginčijamu laikotarpiu, e) nuo kurio momento vaiko tėvas ar motina nebevykdė savo pareigos materialiai išlaikyti savo vaikus. Reikalavimas priteisti išlaikymo įsiskolinimą yra retroaktyvaus pobūdžio, todėl nustatant teisiškai reikšmingus faktus dėl CK 3.200 straipsnio taikymo turi būti remiamasi tuo metu egzistavusiomis faktinėmis aplinkybėmis, atsižvelgiant į prioritetinės vaiko teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principą bei į protingumo, teisingumo, sąžiningumo principus (CK 3.3, 1.5 straipsniai) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. sausio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-21/2007; 2009 m. balandžio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-189/2009).

Nagrinėjamu atveju įvertinus bylos šalių teiktus paaiškinimus, konstatuotina, jog atsakovas nuo 2019-01-01 dukrai išlaikymo nemokėjo. Taigi atsižvelgiant į tai, jog atsakovas žinodamas, jog dukrai būtina teikti išlaikymą, nevykdė pareigos ją išlaikyti, todėl už laikotarpį nuo 2019-01-01 iki 2020-07-09 yra pagrindas iš atsakovo priteisti išlaikymą. Teismas, įvertinęs vaiko amžių ir tokio amžiaus vaiko poreikius, tai, jog šalių dukra tuo metu jau lankė mokyklą, muzikos mokyklą, vaikui buvo taip pat mokama valstybės parama, sprendžia, jog vaiko būtinųjų poreikių patenkinimui nurodomu laikotarpiu pakako 430,00 Eur sumos. Atsakovas kaip minėta išlaikymo neteikė, nors pagal byloje pateiktus duomenis matyti, jog turėjo tam finansinių galimybių ir tuo laikotarpiu visa dukros išlaikymo našta teko ieškovei. Atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes iš atsakovo priteistina 3330,00 Eur išlaikymo įsiskolinimas (185,00 Eur/mėn. x18 mėn.) (CK 3.200 straipsnis).

Sprendimo dalis dėl išlaikymo nepilnamečiui vaikui priteisimo vykdytina skubiai. Skubiai vykdytino sprendimo apskundimas jo vykdymo nesustabdo (CPK 282 straipsnio 1 dalis, 2 dalies 1 punktas).

Nepilnamečiam vaikui priteistų piniginių išmokų tvarkytoja skirtina ieškovė (CK 3.190. 3.202 straipsniai).

Išaiškintina ieškovei, kad vaikui skirtas išlaikymas privalo būti naudojamas tik jo interesams tenkinti (CK 3.203 straipsnio 1 dalis).

Dėl bylinėjimosi išlaidų.

Pagal CPK 93 straipsnio 2 dalį, jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, bylinėjimosi išlaidos priteisiamos proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai. Bylinėjimosi išlaidas sudaro žyminis mokestis ir išlaidos, susijusios su bylos nagrinėjimu (CPK 79 straipsnis). Išlaidos, susijusios su bylos nagrinėjimu, be kita ko, apima ir išlaidas advokato ar advokato padėjėjo pagalbai apmokėti (CPK 88 straipsnio 1 dalies 6 punktas).

Ieškovė šioje byloje patyrė 610,00 Eur bylinėjimosi išlaidų, t. y. už advokato padėjėjo pagalbą (400,00 Eur (už ieškinio parengimą) ir 210,00 Eur (už atstovavimą teismo posėdžiuose)). Atsakovas pateikė duomenis, jog patyrė 300,00 Eur išlaidų advokato pagalbai apmokėti (už dokumentų surašymą ir patarimą).

Pagal CPK 83 straipsnio 1 dalies 2 punktą bylose dėl išlaikymo priteisimo ieškovas atleidžiamas nuo žyminio mokesčio mokėjimo. Bylinėjimosi išlaidos, nuo kurių mokėjimo ieškovė buvo atleista, išieškomos iš atsakovo į valstybės biudžetą proporcingai patenkintai ieškinio reikalavimų daliai (CPK 96 straipsnio 1 dalis). Atsižvelgiant į tai, iš atsakovo į valstybės biudžetą priteistina 50,00 Eur žyminio mokesčio už priteistą išlaikymą periodinėmis išmokomis ir 75,00 Eur žyminio mokesčio už reikalavimą dėl išlaikymo įsiskolinimo, iš viso 125,00 Eur žyminio mokesčio valstybei (CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 6 punktas, 85 straipsnio 3 punktas, 96 straipsnio 1 dalis).

Ieškovė buvo pareiškusi keturis reikalavimus: dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, bendravimo tvarkos nustatymo, išlaikymo bei išlaikymo įsiskolinimo priteisimo. Iš esmės visi ieškovės pareikšti reikalavimai tenkinti, tik vienas iš reikalavimų dėl išlaikymo periodinėmis išmokomis ir išlaikymo įsiskolinimo tenkintas 74 proc., taip pat įvertintina ir tai, jog atsakovas sutiko su ieškovės reikalavimais dėl gyvenamosios vietos ir bendravimo tvarkos nustatymo. Atsižvelgiant į tai, iš atsakovo priteistina 451,40 Eur bylinėjimosi išlaidų, o iš ieškovės priteistina atsakovui 78,00 Eur bylinėjimosi išlaidų (CPK 93 straipsnio 4 dalis).

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

ieškinį tenkinti iš dalies.

Nustatyti nepilnametės E. M., gim. (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą su ieškove motina G. R..

Nustatyti atsakovo D. M. bendravimo su nepilnamete dukterimi E. M. tvarką, pagal kurią:

1) atsakovas D. M. su dukra E. M. bendrauja kas antrą savaitgalį nuo penktadienio 18 val. iki sekmadienio 17 val. pasiimant dukrą iš ieškovės nurodytos buvimo vietos ir grąžinant dukrą į ieškovės G. R. nurodytą vietą;

2) ieškovė G. R.. įsipareigoja netrukdyti atsakovui D. M. bendrauti su dukra E. M. ir kitomis savaitės dienomis, tačiau kiekvienas susitikimas su dukra, neanksčiau kaip prieš vieną dieną, tūri būtų suderintas su ieškove raštu (SMS; el. paštu.). t.y. tikslus dukters pasiėmimo/grąžinimo laikas;

3) atsakovas D. M. įsipareigoja neišvežti dukros E. M. į užsienio šalis be išankstinio ieškovės raštiško leidimo;

4) atsakovas D. M. gali neribotai bendrauti su dukra E. M. telefonu, jei tai neprieštarauja dukros interesams ir nepažeidžia dukros dienos režimo;

5) atsakovas D. M. per žiemos atostogas su dukra, bendraus penkias dienas: nelyginiais metais nuo gruodžio 24 d. 12 val. iki gruodžio 29 d. 12 val., o lyginiais metais - nuo gruodžio 30 d. 12 val. iki sausio 4 d. 12 val. (imtinai), paimdamas dukrą iš gyvenamosios ar kitos sutartos vietos bei grąžindamas į jos gyvenamąją ar kitą sutartą vietą;

6) Šv. Velykas kiekvienais lyginiais metais dukra praleis su atsakovu, kuris paims dukrą šeštadienį prieš Velykas 12 val. iš jos gyvenamosios vietos ar kitos sutartos vietos ir ją grąžins antrąją Šv. Velykų dieną 12 val. į vaiko gyvenamąją ar kitą sutartą vietą;

7) atsakovas D. M. bendrauja 1-4 punktuose nurodytais atvejais tik tuomet, jeigu pati dukra neprieštarauja ir pati noriai sutinka, t. y. išreiškia aišku sutikimą vykti su atsakovu arba bendrauti telekomunikacijų priemonėmis be jokios prievartos ar nenoro;

8) kiekvienu atveju atsakovas D. M. pasiimdamas/grąžindamas dukrą iš/į ieškovės nurodytą/os vietą/os, dukrą gali pasiimti/grąžinti tik pats atsakovas, t.y. kiti asmenys dukters pasiimti/grąžinti negali, nebent ieškovė, atsakovui raštu (SMS; el. paštu.) patvirtintu sutikimą perduoti dukrą kitam asmeniui.

Priteisti iš atsakovo D. M., vaiko E. M., išlaikymui po 185,00 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis, nuo 2020-07-09 iki jos pilnametystės.

Priteisti iš atsakovo D. M., vaiko E. M., išlaikymo įsiskolinimą -3330,00 Eur.

Vaiko E. M. išlaikymui skirtų piniginių lėšų tvarkytoja uzufrukto teise paskirti ieškovę G. R..

Kitą ieškinio dalį atmesti.

Priteisti iš atsakovo D. M. 451,40 Eur bylinėjimosi išlaidų ieškovės G. R. naudai.

Priteisti iš atsakovo D. M. 125,00 Eur žyminio mokesčio valstybei. Ši suma turi būti įmokėta į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 5660.

Priteisti iš ieškovės G. R. 78,00 Eur bylinėjimosi išlaidų atsakovui D. M..

Sprendimo dalį dėl išlaikymo priteisimo vykdyti skubiai.

Sprendimas per 30 dienų apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmus.