Klaipėdos apylinkės teismo nutartis

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjos antstolės Vidos Daugirdienės pareiškimą dėl baudos skyrimo už teismo sprendimo nevykdymą, suinteresuoti asmenys L. Ž., S. P. (S. P.), Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Klaipėdos apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

4. Teismo posėdžio metu suinteresuotas asmuo S. P. papildomai paaiškino, kad pasikeitus darbo pobūdžiui, 2022 m. jis 10 kartų vaiko motinai vaiką grąžino 30 min., 1 val. anksčiau nustatyto laiko, taip pat buvo viena savaitė (nuo 2022 m. sausio 18 d. iki 2022 m. sausio 28 d.), kad dėl ligos jis negalėjo bendrauti su vaiku ir pateikė tai patvirtinančią medicininę pažymą. Suinteresuotas asmuo paaiškino, kad jis dirba locmanu ir nors jo darbo laikas yra 5 dienos per savaitę nuo 7 val. iki 16 val., tačiau būna atvejų, kai, darbdaviui paskambinus, jis privalo prisistatyti ir dirba po darbo valandų. Dėl nurodyto darbo grafiko nustatytas bendravimo laikas su vaiku kartais sutampa su darbo laiku. Pažeidinėti darbo tvarkos suinteresuotas asmuo taip pat negali. Pažymi, kad esant galimybei, motinos prašymu, kai ji negali, jis vaiką paima ir ne jam priklausančiu laiku, jis kaip tėvas, stengiasi maksimaliai bendrauti su vaiku. Pažymi ir tai, kad gyvenime neįmanoma visko suplanuoti minutės tikslumu, kita vertus, vaikas turi papildomų poreikių (turi autizmo sindromą), dėl ko bendravimas su juo yra sudėtingesnis, ilgiau užtrunka prisitaikymas prie aplinkos.

5. Kadangi dalyvaujančių byloje asmenų neatvykimas nekliudo išnagrinėti klausimą dėl baudos skyrimo, todėl byla nagrinėta pareiškėjai antstolei Vidai Daugirdienei, suinteresuotiems asmenims Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Klaipėdos apskrities vaiko teisių apsaugos skyriui, L. Ž. nedalyvaujant, apie teismo posėdį jie informuoti tinkamai, informavo, kad teismo posėdyje nedalyvaus.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

6. vykdomosios bylos Nr. 0004/22/00656 duomenimis nustatyta, kad antstolė Vida Daugirdienė vykdo vykdomąją bylą, pradėtą pagal Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2022-05-10 išduotą vykdomąjį raštą civilinėje byloje Nr. 2-9199-1030/2019 dėl S. P. bendravimo tvarkos su nepilnamečiu sūnumi D. P.

7. LITEKO duomenimis nustatyta, kad Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2019 m. lapkričio 21 d. nutartimi patvirtinta taikos sutartis, sudaryta tarp ieškovės L. Ž. ir atsakovo S. P., kuria be kita ko, patvirtinta detali S. P. bendravimo tvarka su šalių nepilnamečiu vaiku (sutarties 5 punktas), civilinės bylos Nr. e2-9199-1030/2019.

8. 2022-05-12 L. Ž. kreipėsi į antstolę su pareiškimu, nurodydama, kad vaiko tėvas nuo 2022-01-01 nevykdo teismo nustatytos bendravimo tvarkos 5 punkto:

a) atsakovas, vaiko tėvas, S. P., tais atvejais kai yra Lietuvoje, kiekvienos savaitės antradienį ir ketvirtadienį bendrauja su vaiku D. P. nuo 16.30 val. iki 20.00 val., pasiimdamas vaiką iš ugdymo įstaigos, informuodamas atsakovę SMS žinute ir grąžindamas vaiką į mamos gyvenamąją vietą ar kitą vietą iš anksto suderinus;

b) atsakovas S. P. tais atvejais, kai yra Lietuvoje bendrauja su vaiku poriniais savaitgaliais nuo penktadienio 18.00 val. iki sekmadienio 20.00 val., pasiimdamas vaiką iš gyvenamosios vietos ir grąžindamas vaiką į mamos gyvenamąją vietą ar kitą vietą iš anksto suderinus;

9. 2022-05-12 patvarkymu antstolė priėmė vykdyti L. Ž. pateiktą vykdomąjį dokumentą; išaiškino vaiko tėvui S. P. jo teises ir pareigas. Patvarkymas išsiųstas vykdomosios bylos šalims ir Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Klaipėdos apskrities vaiko teisių apsaugos skyriui. Suinteresuotas asmuo L. Ž. 2022-05-12 kreipdamasi į antstolę nurodė, kad vaiko tėvas nuo nuo 2022-01-11 iki 2022-06-07 dešimt kartų pažeidė nustatytą bendravimo tvarką arba nepasiimdamas vaiko, arba pažeisdamas nustatytas vaiko paėmimo/grąžinimo valandas. 2022-05-23 vaiko tėvas antstolei pateikė detalų paaiškinimą dėl bendravimo tvarkos nevykdymo priežasčių ir su tuo susijusius įrodymus. Antstolė, remiantis L. Ž. pareiškimais, 2022 m. birželio 15 d., 2022 m. rugsėjo 20 d., 2023 m. sausio 5 d. surašė sprendimų, įpareigojančių skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, nevykdymo aktus, kuriais remiantis antstolė konstatavo, kad vaiko tėvas pažeidė bendravimo tvarką. Kadangi vaiko motina ne vieną kartą kreipėsi dėl pasikartojančių pažeidimų, vaiko tėvui nevykdant nustatytą bendravimo tvarką, vaiko motinos prašymu antstolė su 2023 m. sausio 5 d. pareiškimu dėl sprendimo nevykdymo kreipėsi į teismą dėl baudos skyrimo.

Dėl pareiškimo reikalavimų

10. Įsiteisėjęs teismo sprendimas, nutartis, įsakymas ar nutarimas yra privalomi valstybės ar savivaldybių institucijoms, tarnautojams ar pareigūnams, fiziniams bei juridiniams asmenims ir turi būti vykdomi visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje (CPK 18 straipsnis). Skolininko atsakomybę už sprendimų, įpareigojančių skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, nesusijusius su turto ar lėšų perdavimu, neįvykdymą reglamentuoja specialioji teisės norma – CPK 771 straipsnis. Tuo atveju, kai suinteresuotas bendravimo tvarkos vykdymu asmuo kreipiasi į antstolį dėl priverstinio teismo sprendimo vykdymo, antstolis, gavęs išieškotojo pareiškimą dėl priverstinio teismo sprendimo vykdymo, šį teismo sprendimą vykdo CPK 771 straipsnyje nustatyta tvarka. Pagal CPK 771 straipsnio 6 dalį teismas, nustatęs, kad skolininkas neįvykdė sprendimo, gali jam skirti iki trijų šimtų eurų baudą už kiekvieną uždelstą įvykdyti sprendimą dieną išieškotojo naudai. Teismo skiriama bauda ne tik kompensuojami išieškotojo praradimai (nepatogumai), susiję su skolininko vengimu laiku įvykdyti teismo procesinį sprendimą, bet ir motyvuojamas skolininkas kuo greičiau įvykdyti jam paskirtą įpareigojimą.

11. Atsižvelgdamas į tokio pobūdžio baudos skyrimo tikslus ir paskirtį, teismas kiekvienu atveju, gavęs antstolio prašymą skirti baudą už teismo sprendimu paskirto įpareigojimo nevykdymą, dėl baudos skyrimo sprendžia tik įvertinęs, ar kreipimosi į teismą dieną yra tam įstatymo nustatytos sąlygos ir pagrindai. Abiejų ar vieno iš tėvų nebendradarbiavimo ar nepakankamo bendradarbiavimo, vykdant teismo sprendimu (nutartimi) patvirtintą bendravimo tvarką, aplinkybė gali būti teisiškai reikšminga sprendžiant dėl poveikio priemonių taikymo abiejų tėvų atžvilgiu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. vasario 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-35-969/2020, 36 punktas).

12. Pateiktu pareiškimu dėl teismo sprendimo nevykdymo antstolė prašo už teismo nutartimi patvirtintos bendravimo su vaiku tvarkos tęstinį nevykdymą taikyti nutarties nevykdančiam asmeniui S. P. įstatyme numatytas pasekmes, vadovaudamasi CPK 771 straipsnio 1 dalimi. Nurodo, kad S. P. sistemingai nevykdo savo, kaip tėvo, teisių ir pareigų, tai yra nebendrauja su vaiku taip, kaip numatyta teismo nutartimi nustatytoje bendravimo tvarkoje.

13. Iš S. P. paaiškinimų nustatyta, kad bendravimo tvarkos nustatymo metu jo darbo pobūdis buvo kitoks – 4 mėn. poilsis namuose / 4 mėn. darbas jūroje. Nuo 2021 m. lapkričio mėn. S. P. darbo pobūdis pasikeitė, todėl jis informavo vaiko motiną, kad darbo laikas kartais sutaps su nustatytu jo bendravimo su vaiku laiku, todėl jis negalės vaiko pasiimt kaip nustatyta. Taip pat paaiškino, kad kiekvieną kartą iš anksto siekė su vaiko motina tartis dėl bendravimo tvarkos, kai jis negalėdavo pasiimti vaiko nustatytu laiku, siūlydavo vaiką paimti kitą dieną, tačiau niekada nevengė bendrauti su vaiku. Atkreipė dėmesį, kad motina niekada neprieštaravo, kad vaiką tėvas grąžintų šiek tiek anksčiau, priešingu atveju, tėvas vaiką būtų palikęs prižiūrėti savo tėvams. Be to, paimant ir grąžinant vaiką, L. Ž. niekada nedalyvauja, vaiką tėvui perduoda ir iš jo paima jos motina.

14. Įvertinus byloje pateiktus duomenis, vaiko tėvo S. P. pateiktus detalius ir išsamius paaiškinimus dėl kiekvienos bendravimo dienos su vaiku ne pagal patvirtintą tvarką, darytina išvada, kad teismo nutartis vykdoma ir tik išskirtiniais atvejais, dėl objektyvių ir pateisinamų priežasčių, kai dėl darbo pobūdžio tėvas negali bendrauti su vaiku nustatytu laiku ar visą nustatytą laiką, jis informuoja vaiko motiną ir bando suderinti kitą bendravimo laiką. Tą laiką, kai negali bendrauti su vaiku, tėvas stengiasi kompensuoti kitu bendravimo laiku šalių susitarimu. Vaiko motina šių aplinkybių neginčija. Todėl, teismo nuomone, vaiko tėvo kaltės dėl bendravimo tvarkos netinkamo vykdymo nėra, priešingai, nustatyta, kad tėvas atsakingai deda visas įmanomas pastangas, kad nutartis būtų vykdoma, su vaiku bendrauja geranoriškai, atsižvelgian į pasikeitusią faktinę situaciją. Be to, S. P. teismo posėdžio metu nurodė, kad inicijavo teisminį procesą dėl bendravimo tvarkos su vaiku pakeitimo.

15. Teismo sprendimo (nutarties) dėl bendravimo su vaiku tvarkos nustatymo tikslas – užtikrinti realų nepilnamečio vaiko ir skyrium gyvenančio tėvo (motinos) kontaktą, taip užtikrinant vaiko teisę į šeimos ryšius. Atsižvelgiant į tai, ypatingą svarbą vykdant tokį sprendimą (nutartį) įgyja jame paprastai tiesiogiai neįvardyta, tačiau ne mažiau svarbi vykdymo proceso dalyvių kooperavimosi pareiga. Tinkamas teismo sprendimo (nutarties) dėl bendravimo su vaiku tvarkos vykdymas apima ne tik susilaikymą nuo aktyvių veiksmų, darančių sprendimo vykdymą negalimą, bet ir pareigą imtis reikiamų priemonių, kad būtų realiai pasiekiamas sprendimu siektas rezultatas – vaiko ir skyrium gyvenančio tėvo (motinos) kontaktas, jų tarpusavio ryšio atkūrimas ir palaikymas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. vasario 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-35-969/2020, 19 punktas).

16. Nors teismo nutarties priėmimo metu, šalių suderinta ir nustatyta bendravimo tvarka buvo įgyvendinama, tačiau šiuo metu ji nevisiškai atitinka faktiškai susiklosčiusią situaciją. Iš vaiko motinos pareiškimų antstolei matyti, kad ji reikalauja, jog tėvas nustatytą bendravimo tvarką vykdytų preciziškai tiksliai. Nors šalių nustatyta bendravimo tvarka yra detaliai aptarta, tačiau visais atvejais bendravimo tvarką šalys tui pritaikyti lanksčiai, atsižvelgdamos į susiklosčiusiais gyvenimiškas situacijas (pvz., tėvų ar vaiko liga, darbini įsipareigojimai, komandiruotės ar pan.). Abiejų tėvų pareiga yra stengtis, kad bendravimas su vaiku vyktų sklandžiai ir labiausiai atitiktų nepilnamečio vaiko interesus. Nagrinėjamu atveju smulkūs bendravimo tvarkos pakeitimai ar neatitikimai nepaneigia paties vaiko ir tėvo bendravimo. S. P. paaiškinimais nustatyta, kad tėvas su vaiku bendrauja maksimaliai pagal galimybes ir siekia tai daryti ateityje, ką patvirtina jo inicijuotas teisminis procesas dėl bendravimo tvarkos pakeitimo.

17. Pažymėtina, kad vien ta aplinkybė, jog į antstolę kreipėsi vaiko motina, nurodydama, kad tėvas pažeidė bendravimo tvarką, nepatvirtina fakto, kad tėvas atitinkamais veiksmais (neveikimu) pažeidė bendravimo tvarką. Iš teismui pateiktos vykdomosios bylos medžiagos nėra pagrindo daryti išvados, kad vaiko tėvas sąmoningai nevykdo teismo sprendimo (nutarties) (CPK 178 straipsnis). Priešingai, byloje nustatytais duomenimis nustatyta, kad bendravimo tvarka vykdoma, tačiau ne visais atvejais ji galėjo būti įgyvendinta visiškai tiksliai dėl vaiko tėvo S. P. darbo pobūdžio pasikeitimo, tačiau S. P., jo teigimu, stengiasi bendravimą kompensuoti kitu laiku. Todėl, teismo nuomone, tėvas vaiko teisių nepažeidžia. Vien ta aplinkybė, kad vaiko tėvas dėl užimtumo darbe, gyvenimiškų situacijų pavieniais atvejais pažeidžia bendravimo tvarką, už ką jam prašoma skirti baudą, neleidžia daryti išvados, kad tėvo elgesys yra piktybiškas ar priešingas vaiko interesams.

18. Išnagrinėjęs bylą, teismas sprendžia, kad vaiko tėvas vykdo savo pareigas vaiko atžvilgiu, siekia, kad bendravimas su vaiku vyktų nustatytu būdu, forma ir laiku, tačiau nustatyta bendravimo tvarka negali būti suabsoliutinama ir neturėtų būti įgyvendinama, ignoruojant ir (ar) pažeidžiant kitas, ne mažiau svarbias visų šio santykio šalių teises, pareigas ir interesus.

19. Atsižvelgiant į išdėstytus argumentus, į nustatytas aplinkybes, nėra pagrindo pripažinti, kad vaiko tėvas šiurkščiai pažeidė nustatytą bendravimo tvarką, todėl antstolės pareiškimas dėl baudos skyrimo vaiko tėvui S. P. atmestinas, kaip nepagrįstas (CPK CPK 185 straipsnis, 771 straipsnis).

20. Pažymėtina, kad tėvo ir motinos teisės bei pareigos savo vaikams yra lygios, o visus klausimus, susijusius su vaikų auklėjimu, sprendžia abu tėvai tarpusavio susitarimu, nepaisant to, ar šalims teismo sprendimu buvo nustatyta bendravimo su vaiku tvarka, ar ne (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.156 straipsnio 1 dalis, 3.165 straipsnio 3 dalis).

21. Suinteresuotas asmuo S. P. nesutinka su antstolio apskaičiuotomis vykdymo išlaidomis, kadangi vaiko motina nepagrįstai kreipėsi dėl priverstinio nutarties vykdymo, tačiau šiuo atveju teismas susidariusių vykdymo išlaidų pagrįstumo klausimo nenagrinėja. Antstolio patvarkymą dėl vykdymo išlaidų apskaičiavimo suinteresuotas asmuo turėjo galimybę skųsti įstatymo nustatyta tvarka (CPK 510 straipsnis).

22. Suinteresuotas asmuo L. Ž. procesiniuose dokumentuose taip pat nurodo, kad vaiko tėvas trukdo jai auginti vaiką, vaiką nuteikinėja prieš ją; kaltina S. P. vaiko atžvilgiu naudojant fizinį ir psichologinį smurtą, kas neigiamai atsiliepia vaikui ir jį traumuoja. Tačiau nei antstolei, nei teismui nurodytas aplinkybes patvirtinančių įrodymų nepateikė. Suinteresuotas asmuo S. P. teismo posėdžio metu paliko ramaus ir rūpestingo asmens įspūdį. Byloje suinteresuotu asmeniu taip pat dalyvauja Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Klaipėdos apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius, kuris pagal kompetenciją gina ir užtikrina vaiko teises ir atstovauja vaiko teisėms ir teisėtiems interesams, tačiau tarnyba duomenų apie netinkamą S. P. elgesį vaiko atžvilgiu į bylą nepateikė. Nesant jokių konkrečių duomenų dėl reiškiamų kaltinimų vaiko tėvui, neperžengiant pareiškimo nagrinėjimo ribų, teismas plačiau šiuo klausimu nepasisako.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290 - 291, 771 straipsnio 9 dalimi, teismas

nutaria:

antstolės Vidos Daugirdienės pareiškimą atmesti.

Nutarčiai įsiteisėjus, grąžinti antstolei Vidai Daugirdienei vykdomąją bylą Nr. 0004/22/00656.

Nutartis per 7 dienas nuo jos priėmimo dienos gali būti skundžiama Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmus.