- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2021-05-13
- Bylos Nr.
- 2-431-553/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 2-57-3-00045-2021-1
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Aldona Tilindienė
- Ieškovas
- T. Ž.
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal ieškovo T. Ž. atskirąjį skundą dėl Klaipėdos apygardos teismo 2021 m. vasario 19 d. nutarties, kuria nustatytas terminas ieškinio trūkumams pašalinti, civilinėje byloje pagal ieškovo T. Ž. ieškinį atsakovui antstoliui A. S. dėl neteisėtos sankcijos panaikinimo, turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovas T. Ž. kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovui antstoliui A. S., kuriuo prašė panaikinti antstolio visas neteisėtai įvestas sankcijas jo atžvilgiu bei priteisti iš antstolio A. S. 125 000 Eur turtinės ir neturtinės žalos atlyginimą (iš jų 62 500 Eur valstybės biudžetui).
2. Ieškinys grindžiamas tuo, kad dėl antstolio atliekamų neteisėtų veiksmų – iškeldinimo iš namų, išskaitų iš nedarbingumo pašalpos ieškovas patyrė psichologinę traumą bei dėl nuolat patiriamos įtampos kenkiama jo sveikatai. Ieškinyje taip pat nurodoma, kad šiuo atveju ieškovas neprivalo mokėti žyminio mokesčio, nes ieškinio reikalavimai susiję su patiriamu sveikatos pablogėjimu.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
3. Klaipėdos apygardos teismas 2021 m. vasario 19 d. nutartimi ieškinio dalį dėl antstolio A. S. visų sankcijų ieškovo atžvilgiu panaikinimo atsisakė priimti, taip pat nustatė ieškovui septynių dienų terminą, skaičiuojamą nuo nutarties įteikimo dienos, pašalinti ieškinio trūkumus, t. y. suformuluoti ieškinio pagrindą ir dalyką, pateikti įrodymus, grindžiančius ieškinį, nurodyti byloje dalyvaujančius asmenis, sumokėti 2 550 Eur žyminį mokestį, pateikti ieškinį įstatymų nustatytą tvarka bei jame nurodyti savo adresą korespondencijai gauti arba išreikšti prašymą procesinius dokumentus gauti per Lietuvos teismų elektroninį paslaugų portalą (EPP).
4. Teismas nurodė, kad ieškinio reikalavimas panaikinti antstolio visas neteisėtai įvestas sankcijas ieškovo atžvilgiu yra abstraktus, taip pat ieškovas nepateikė įrodymų, kad laikėsi ikiteisminės skundų dėl antstolių veiksmų nagrinėjimo tvarkos (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 510 straipsnis), be to, skundus dėl antstolio veiksmų arba atsisakymo juos atlikti nagrinėja apylinkės teismai, todėl šį ieškovo reikalavimą teismas atsisakė priimti (CPK 137 straipsnio 2 dalies 2 ir 3 punktai).
5. Teismas išaiškino, kad nėra pagrindo sutikti su ieškovo argumentu, kad jis yra atleistas nuo žyminio mokesčio už ieškinį mokėjimo pagal CPK 83 straipsnio 1 dalies 3 punktą, nes šiuo konkrečiu atveju nenustatyta, kad ieškovo reiškiami reikalavimai antstoliui būtų susiję su jo sveikatos sužalojimu, gyvybės atėmimu ir kt. Todėl, atsižvelgiant į prašomą priteisti 125 000 Eur sumą, mokėtinas2 550 Eur žyminis mokestis.
6. Atsižvelgdamas į tai, kad ieškovas ieškinį pateikė elektroniniu paštu, teismas išaiškino, kad pareiškėjas, norėdamas įgyvendinti teisę kreiptis į teismą CPK 175¹ straipsnyje nustatyta tvarka – naudojantis informacinių ir elektroninių ryšių technologijomis, t. y. siekdamas realizuoti jam suteiktą teisę procesinius dokumentus teismui teikti elektronine forma, privalo tai daryti pagal įstatymo leidėjo ir Teisingumo ministro nustatytus reikalavimus, o ne siųsti dokumentus elektroniniu paštu, nepasirašytus elektroniniu parašu. Ieškinio pateikimas elektroniniu paštu neatitinka CPK įtvirtintų reikalavimų, inter alia (be kita ko), reikalavimo, jog procesinis dokumentas turi būti pasirašytas (CPK 175¹ straipsnio 6 dalis), teisingumo, nes asmens tapatybė gali būti patvirtinta tik jungiantis prie LITEKO VEP posistemio paskyros.
7. Teismas nurodė, kad iš ieškinio turinio neaišku, kuo pasireiškė neteisėti antstolio veiksmai ieškovo atžvilgiu, kokias pasekmes sukėlė antstolio veiksmai ir kokie įrodymai šias aplinkybes patvirtina, koks yra priežastinis ryšys tarp neteisėtų antstolio veiksmų ir kilusių pasekmių, nes iš šio ieškinio turinio nėra objektyvios galimybės suprasti ir nustatyti, kokie faktiniai duomenys ir juos pagrindžiantys įrodymai suponuoja atitinkamus ieškovo minimus antstolio veiksmus vertinti kaip neteisėtus ir, tuo labiau, kaip priežastiniu ryšiu susijusius su jo prašoma priteisti žala, t. y. ieškovas neįrodinėja ir nenurodo visų civilinei atsakomybei taikyti būtinų sąlygų, todėl ieškovas turi pašalinti šį ieškinio trūkumą – aiškiai suformuluoti ieškinio pagrindą ir dalyką.
8. Ieškinyje nurodomi kiti asmenys, pvz., K. Ž., D. Ž., J. G., tačiau nėra aišku, ar šie asmenys turi būti įtraukti į procesą, ar jie turi pareigą reikalauti iš antstolio žalos atlyginimo. Jei ieškovo nurodyti asmenys turi antstoliui materialinį teisinį reikalavimą, šie asmenys patys turėtų reikšti ieškinį. Pagal CPK 111 straipsnio 2 dalies 2 punktą procesiniame dokumente turi būti nurodytos byloje dalyvaujančių asmenų procesinės padėtys, vardai, pavardės, asmens kodai (jeigu jie žinomi), gyvenamosios vietos.
9. Be to, ieškovas privalo nurodyti savo adresą korespondencijai gauti arba išreikšti prašymą procesinius dokumentus gauti per EPP (CPK 122, 123 straipsniai), todėl ieškovas privalo teismui nurodyti adresą korespondencijai gauti arba išreikšti sutikimą dokumentus gauti per EPP, nes ieškovas yra EPP vartotojas.
III. Atskirojo skundo argumentai
10. Apeliantas T. Ž. atskiruoju skundu prašo bylą pagal ieškinį dėl neteisėtos sankcijos panaikinimo, turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo prijungti prie baudžiamosios bylos, užskaityti žyminį mokestį bei nurodyti, kad antstolio A. S. kontora panaikintų ieškovo atžvilgiu vedamą vykdomąją bylą. Nurodo šiuos esminius argumentus:
10.1. Teismas nenurodė, kad antstolis panaikintų nepagrįstai vykdomas sankcijas apelianto atžvilgiu.
10.2. Apeliantas neprivalo mokėti žyminio mokesčio, nes A. S. iškelta baudžiamoji byla už Lietuvos įstatymų bei Lietuvos apeliacinio teismo nutarties nevykdymą.
10.3. Apeliantas šiuo metu yra išvarytas į gatvę. Dėl to yra kaltas antstolis A. S..
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
2. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas šią bylą apeliacine tvarka, nenustatė absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų ir aplinkybių, dėl kurių turėtų būti peržengtos atskirajame skunde nustatytos ribos dėl to, kad to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 338 straipsnis).
3. Nagrinėjamu atveju sprendžiamas pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria nustatytas terminas ieškinio trūkumams pašalinti, teisėtumo ir pagrįstumo klausimas.
4. CPK 5 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad kiekvienas suinteresuotas asmuo turi teisę įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymų saugomas interesas. Pažymėtina, kad kaip ir bet kuri kita subjektinė teisė, teisė kreiptis į teismą turi būti realizuojama įstatymų nustatyta tvarka. Įstatymai numato, kad procesinis dokumentas turi atitikti CPK 111 straipsnio 2 dalyje procesinių dokumentų formai ir turiniui nustatytus reikalavimus. CPK 135 straipsnio 1 dalyje įtvirtinti specialūs ieškinio formai ir turiniui keliami reikalavimai. Teismui pateikiamas ieškinys turi atitikti tiek bendruosius reikalavimus, keliamus procesinių dokumentų formai ir turiniui, įtvirtintus CPK 111 straipsnio 2 dalyje, tiek CPK 135 straipsnio 1 dalyje įtvirtintus specialiuosius ieškinio formai ir turiniui keliamus reikalavimus.
5. Pagal CPK 135 straipsnio 1 dalies 2 punktą ieškovas ieškinyje privalo nurodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimą (faktinį ieškinio pagrindą), bei savo reikalavimą (ieškinio dalyką) (CPK 135 straipsnio 1 dalies 4 punktas). Faktinis ieškinio pagrindas ir dalykas turi būti suformuluoti taip, kad būtų aišku, kokio materialiojo teisinio rezultato siekiama iškeliant bylą, kokios faktinės aplinkybės nustatytinos nagrinėjant bylą. Tinkamas ieškinio dalyko ir pagrindo suformulavimas leidžia apibrėžti bylos teisminio nagrinėjimo ribas ir sudaro pagrindą įstatymo nustatytu ir ieškovo pasirinktu būdu išspręsti ginčą ir apginti pažeistas teises. Ieškovui savo pareigos tinkamai neįvykdžius, ribojama atsakovo teisė gintis nuo jam pareikštų reikalavimų. Todėl teismas, priimdamas ieškinį ir rengdamas bylą teisminiam nagrinėjimui, privalo imtis priemonių, kad bylos nagrinėjimo ribos būtų aiškios, ieškinio dalykas apibrėžtas suprantamai ir nedviprasmiškai, išvengiant tokių reikalavimų, kurių tenkinimas objektyviai negali sukurti teisinių padarinių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. birželio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-223-421/2019).
6. Apeliacinės instancijos teismas pritaria skundžiamoje nutartyje nustatytoms aplinkybėms, kad ieškovas T. Ž. ieškinyje tinkamai nenurodė ieškinio pagrindo ir dalyko, nurodė eilę aplinkybių, tačiau nepateikė įrodymų šioms aplinkybėms pagrįsti. Pirmosios instancijos teismas taip pat nustatė, kad ieškovas nesumokėjo žyminio mokesčio bei nepateikė duomenų, jog egzistuoja pagrindas jį atleisti (iš dalies atleisti) nuo žyminio mokesčio mokėjimo arba atidėti jo sumokėjimą. Teismas taip pat pagrįstai pažymėjo, kad ieškovas neįtraukė į bylos nagrinėjimą kitų ieškinyje minimų asmenų bei nepaaiškino, ar jie turi būti įtraukti į procesą. Be to, ieškovas procesinį dokumentą pateikė elektroniniu paštu bei nenurodė savo gyvenamosios vietos adreso. Dėl šių aplinkybių ieškovas atskirajame skunde iš viso nepasisakė, priešingai, pateikė nenuoseklius, niekuo nepagrįstus argumentus dėl antstolio kaltės bei atleidimo nuo žyminio mokesčio, t. y. aplinkybių, paneigiančių pirmosios instancijos teismo nutarties nepagrįstumą, nenurodė.
7. Atskirajame skunde pateiktas lakoniškas paaiškinimas dėl ieškovo atleidimo nuo žyminio mokesčio ir galiausiai prašymas užskaityti žyminį mokestį, abstraktūs ir nemotyvuoti. Iš apelianto pateikto paaiškinimo, neįmanoma spręsti dėl kokių priežasčių ieškovas turėtų būti atleistas nuo žyminio mokesčio, jokių tokią procesinę galimybę patvirtinančių įrodymų taip pat nepateikta. Be to, pirmosios instancijos teisme ieškovas aplinkybę dėl jo atleidimo nuo žyminio mokesčio mokėjimo grindė CPK 83 straipsnio 1 dalies 3 punkto pagrindu, o atskirajame skunde ją sieja su baudžiamosios bylos (kokios taip pat nenurodyta), iškeltos atsakovui antstoliui A. S., aplinkybe. Remiantis išdėstytomis aplinkybėmis, nėra pagrindo spręsti ieškovo atleidimo nuo žyminio mokesčio klausimo, o pirmosios instancijos teismui pagrįstai konstatavus, kad šiuo konkrečiu atveju nenustatyta, kad ieškovo reiškiami reikalavimai antstoliui būtų susiję su jo sveikatos sužalojimu, gyvybės atėmimu (CPK 83 straipsnio 1 dalies 3 punktas), ieškovas teisėtai ir pagrįstai įpareigotas sumokėti 2 550 Eur žyminį mokestį.
8. Pagal CPK 111 straipsnio 2 dalies 2 punktą kiekviename dalyvaujančio byloje asmens procesiniame dokumente turi būti nurodyta dalyvaujančių byloje asmenų procesinės padėtys, vardai, pavardės, asmens kodai (jeigu jie žinomi), gyvenamosios vietos, pareiškėjui žinomi kitų dalyvaujančių byloje asmenų procesinių dokumentų įteikimo kiti adresai. Taip pat turi būti nurodytas procesinių dokumentų įteikimo dalyvaujančiam byloje asmeniui būdas, adresas pašto korespondencijos siuntoms, kai jis nesutampa su gyvenamosios vietos arba buveinės adresu (CPK 111 straipsnio 2 dalies 3 punktas).
9. Nagrinėjamu atveju apeliantas nei ieškinyje, nei atskirajame skunde savo gyvenamosios vietos adreso nenurodė, pažymėdamas, kad jo butas užgrobtas, todėl procesiniai dokumentai jam siųstini elektroniniu paštu. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, tai nesudaro pagrindo šios situacijos vertinti kitaip ir sutikti su apelianto argumentais. Pažymėtina tai, kad į bylą nebuvo pateikti įrodymai, kuriais remiantis būtų galima nustatyti, jog apeliantas iš tikrųjų neturi kitos gyvenamosios vietos ar kito nekilnojamojo turto. Atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai nustatė apeliantui terminą nurodyti savo gyvenamosios vietos adresą, o apelianto teiginiai, jog jis neturi gyvenamosios vietos, vertinami kaip nepagrįsti bei neįrodyti.
10. Apeliantui taip pat išaiškinama, kad tinkamas teisės kreiptis į teismą įgyvendinimas visų pirma siejamas su ieškovo pareiga tiksliai suformuluoti ieškinio pagrindą ir dalyką, t. y. suformuluoti juos taip, jog būtų aišku, kokio materialiojo teisinio rezultato siekiama iškeliant bylą, kokios faktinės aplinkybės nustatytinos nagrinėjant bylą. Be to, pažymėtina ir tai, kad jis turi teisę pasinaudoti advokato paslaugomis, siekiant operatyvaus ir tinkamo pareiškėjo teisių gynimo, o tuo atveju, jeigu jo turtas ir metinės pajamos neviršija Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatytų turto ir pajamų lygių, jis turi teisę Lietuvos Respublikos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo (toliau – VGTPĮ) nustatyta tvarka kreiptis į Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybą dėl nemokamos antrinės teisinės pagalbos suteikimo.
11. Teismų informacinės sistemos Liteko duomenimis nustatyta, kad ieškovas nebe pirmą kartą teikia analogiško pobūdžio ieškinį, reikalaudamas antstolio sankcijų jo atžvilgiu panaikinimo bei žalos atlyginimo, kuris neatitinka tokio pobūdžio procesiniam dokumentui nustatytų reikalavimų. Pirmosios instancijos teismui nustačius terminą ištaisyti ieškinio trūkumus bei sumokėti žyminį mokestį, apeliantas teikia nemotyvuotus atskiruosius skundus (žr. Lietuvos apeliacinio teismo 2021 m. sausio 21 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 2-45-302/2021). Nustačius pakartotinio nepagrįsto ieškinio bei atskirojo skundo teikimą, akivaizdu, kad ieškovas neatsižvelgė į teismų jau kartą jam pateiktus išaiškinimus. Todėl pažymėtina, kad pagal CPK 7 straipsnio 2 dalį, dalyvaujantys byloje asmenys privalo sąžiningai naudotis ir nepiktnaudžiauti jiems priklausančiomis procesinėmis teisėmis. CPK 95 straipsnio 1 dalyje, be kita ko, nustatyta, kad dalyvaujantis byloje asmuo, kuris nesąžiningai pareiškė nepagrįstą ieškinį gali būti teismo įpareigotas atlyginti kitam dalyvaujančiam byloje asmeniui šio patirtus nuostolius. Teismas, nustatęs šio straipsnio 1 dalyje nurodytus piktnaudžiavimo atvejus, gali paskirti dalyvaujančiam byloje asmeniui iki 5 000 Eur baudą (CPK 95 straipsnio 2 dalis).
Dėl bylos procesinės baigties
12. Atsižvelgiant į byloje nustatytas aplinkybes, darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas iš esmės tinkamai taikė proceso teisės normas, reglamentuojančias ieškinio trūkumų nustatymo ir žyminio mokesčio sumokėjimo klausimus, dėl to priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį, kurią naikinti ar keisti atskirojo skundo motyvais nėra pagrindo.
13. Kadangi pirmosios instancijos teismo 2021 m. vasario 19 d. nutartimi nustatytas terminas ieškinio trūkumams pašalinti pasibaigė, apeliantui nustatytinas naujas terminas (iki 2021 m. gegužės 20 d.) Klaipėdos apygardos teismo 2021 m. vasario 19 d. nutartyje nurodytiems trūkumams pašalinti.
14. Atkreiptinas apelianto dėmesys, kad neįvykdžius teismo įpareigojimo per nustatytą terminą, teismas turi teisę procesinį dokumentą laikyti nepaduotu ir grąžinti jį padavusiam asmeniui (CPK 115 straipsnio 3 dalis).
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu ir 338 straipsniu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Klaipėdos apygardos teismo 2021 m. vasario 19 d. nutartį palikti nepakeistą.
Nustatyti apeliantui T. Ž. terminą iki 2021 m. gegužės 20 d. sumokėti teismo nustatytą žyminį mokestį bei pašalinti ieškinio trūkumus, nurodytus Klaipėdos apygardos teismo 2021 m. vasario 19 d. nutartyje.