- Teismas
- Kauno apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2016-10-05
- Bylos Nr.
- 2YT-22377-1043/2016
- Teisminio proceso Nr.
- 2-69-3-17368-2016-4
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Anita Sereikienė
- Pareiškėjas
- L. K.
Kauno apylinkės teismo teisėja Anita Sereikienė, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi pareiškėjo L. K. skundą dėl antstolio veiksmų, suinteresuoti asmenys antstolė Gita Andrijauskienė ir Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos Finansų ministerijos Nepriemokų administravimo departamento Nepriemokų organizavimo skyrius I poskyris,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėjas skundu prašo panaikinti antstolės Gitos Andrijauskienės patvarkymo dalį, kuria yra apribojama jo teisė įsigyti maisto produktų ir kitų būtiniausių reikmenų įkalinimo įstaigos parduotuvėje. Tuo atveju, jeigu pagal patvarkymą buvo nurašytos arba areštuotos jo lėšos, šias lėšas grąžinti pareiškėjui arba panaikinti areštą tokioms lėšoms toje dalyje, kurioje apribojama pareiškėjo teisė įsigyti maisto produktų ir būtiniausių reikmenų įkalinimo įstaigos parduotuvėje nuteistiesiems. Nurodo, kad toks patvarkymas prieštarauja CPK 668 str. 1 d. ir Sprendimų vykdymo instrukcijos 93.6 p. nuostatoms. Išieškojimas negali būti nukreiptas į grynųjų pinigų sumą, neviršijančią vienos minimalios mėnesinės algos, t. y. 350 Eur. Nurodytos teisės normos turi užtikrinti prigimtinę žmogaus teisę į orumą, galimybę įsigyti asmens higienos priemonių, kanceliarinių prekių. Išieškojimas iš skolininko turto gali būti vykdomas tik iš pinigų sumos, viršijančios vieną minimalią mėnesinę algą. Pareiškėjas pabrėžia, kad antstolė nurašo visas jo lėšas, esančias laisvės atėmimo vietos sąskaitoje, neatsižvelgdama į nustatytus sumos apribojimus.
Antstolė 2016 m. rugpjūčio 23 d. patvarkymu pareiškėjo skundo netenkino ir persiuntė jį nagrinėti teismui. Antstolė nurodė, kad iš Kauno tardymo izoliatoriaus patiktos informacijos matyti, kad L. K. nedirba ir pajamų, susijusių su darbo užmokesčiu negauna, o lėšos, gaunamos iš trečiųjų asmenų nelaikytinos darbo užmokesčiu ar kitomis jam prilygintomis išmokomis ar daviniais. Pažymėjo, kad išieškojimo iš skolininko turto bendrosios taisyklės taikomos turtui ir pajamoms, kurias skolininkas turi pradėjus išieškojimą, o ne tam, kuris atsiranda vykdymo eigoje.
Byla dėl antstolio veiksmų nagrinėjama CPK XXIV skyriuje nustatyta rašytinio proceso tvarka (CPK 443 str. 5 d.). Apie teismo posėdžio datą, laiką, vietą proceso dalyviai informuoti pranešimais ir viešo paskelbimo būdu interneto tinklalapyje www.teismai.lt.
Motyvuojamoji dalis
Skundas tenkintinas iš dalies.
Iš pateiktos vykdomosios bylos Nr. 0088/16/00401 medžiagos nustatyta, kad antstolė Gita Andrijauskienė vykdo Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos išduotą vykdomąjį dokumentą Nr. (23.31-08) 483-47680 dėl 72 Eur išieškojimo iš skolininko L. K. išieškotojos Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos naudai. Pradėjus vykdymą nustatyta, kad skolininkas jokio turto neturi, nedirba, atlieka laisvės atėmimo bausmę, todėl antstolė nukreipė išieškojimą į L. K. turimas pinigines lėšas, esančias laisvės atėmimo vietos įstaigos sąskaitoje. Antstolė Gita Andrijauskienė 2016 m. liepos 29 d. priėmė patvarkymą Nr. S-58941 vykdyti išieškojimą iš skolininkui priklausančių lėšų, esančių laisvės atėmimo vietos įstaigos sąskaitoje, kuriuo areštavo 72 Eur skolos ir 115,06 Eur vykdymo išlaidų, iš viso 187,06 Eur iš skolininkui priklausančių lėšų, esančių Kauno tardymo izoliatoriaus sąskaitoje ir nurodė areštuotas lėšas pervesti į antstolio depozitinę sąskaitą. 2016 m. liepos 29 d. priėmė patvarkymą Nr. S-58940 dėl skolos iš skolininko darbo užmokesčio ar kitų jam prilygintų išmokų išieškojimo. Šiame patvarkyme antstolė nurodė išieškoti 70 procentų nuo skolininko pajamų dalies, viršijančios Vyriausybės nustatytą 1 MMA, ir 20 procentų nuo pajamų dalies, neviršijančios 1 MMA.
Pareiškėjas nesutinka su skolos išieškojimu, nukreipiant jį į skolininkui priklausančių lėšų, esančių laisvės atėmimo įstaigos sąskaitose, neviršijančią Vyriausybės nustatytos vienos minimaliosios mėnesinės algos (MMA) sumą.
BVK 98 straipsnis numato nuteistųjų teisę gauti pinigines perlaidas, taip pat numato teisę atnešti grynus pinigus nuteistiesiems į pataisos įstaigą. Vadovaujantis šio straipsnio nuostatomis, perlaidomis gauti ir atnešti pinigai įrašomi į nuteistojo asmeninę sąskaitą. Piniginės lėšos, įrašytos į nuteistojo asmeninę sąskaitą, yra nuteistojo asmeninė nuosavybė, kurias nuteistasis gali naudoti BVK ir kitų bausmės vykdymą reglamentuojančių norminių teisės aktų nustatyta tvarka, įskaitant ir savo būtiniausiems poreikiams patenkinti. Pažymėtina, kad nei CPK, nei SVI nuostatos nenumato draudimo nukreipti išieškojimo į bausmę atliekančiam nuteistajam priklausančias pinigines lėšas, esančias laisvės atėmimo įstaigos sąskaitoje. Skunde keliamas klausimas dėl antstolės veiksmų, vykdant išieškojimą iš piniginių lėšų, esančių laisvės atėmimo įstaigos sąskaitoje, neviršijančių Vyriausybės nustatytos vienos minimaliosios mėnesinės algos, teisėtumo.
Vykdomojoje byloje buvo priimti du patvarkymai vykdyti išieškojimą iš skolininkui priklausančių lėšų, esančių laisvės atėmimo vietos įstaigos sąskaitoje ir dėl skolos iš skolininko darbo užmokesčio ar kitų jam prilygintų išmokų išieškojimo.
CPK LI skyriuje (733–743 straipsniai) reglamentuojamas išieškojimas iš darbo užmokesčio bei kitų pajamų – vienkartinių ar periodiškai nuo tam tikro atskaitos momento naujai gaunamų lėšų įplaukų. Išskaitų iš tokių pajamų dydis reglamentuojamas CPK 736 straipsnyje. Pagal šio straipsnio 1 dalį iš skolininko pajamų dalies, neviršijančios Vyriausybės nustatytos MMA, išskaitoma 20 procentų (CPK 736 straipsnio 1 dalies 2 punktas); jei išieškoma pagal kelis vykdomuosius dokumentus – ne daugiau kaip 50 procentų (CPK 736 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Taigi pareiškėjas nepagrįstai teigia, jog išieškojimas iš skolininko pajamų dalies, neviršijančios Vyriausybės nustatytos MMA, apskritai negalimas.
Pagal išieškojimą iš skolininko turto reglamentuojančią CPK 668 straipsnio 1 dalį, vykdant išieškojimą iš fizinių asmenų, išieškojimas negali būti nukreipiamas į buities, ūkio, darbo, mokymosi reikmenis ir kitą turtą, kurie būtini skolininko ar jo šeimos pragyvenimui, darbui pagal jo profesiją ar mokymuisi, visus būtinus vaikų ir neįgaliųjų reikmenis. Šio turto sąrašas nustatytas Sprendimų vykdymo instrukcijoje. Be to, išieškojimas negali būti nukreipiamas į pinigų sumą, neviršijančią Vyriausybės nustatytos vienos MMA. Įgyvendinant šią nuostatą, toks pats draudimas įtvirtintas Sprendimų vykdymo instrukcijos 93.6 punkte. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2016 m. kovo 23 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 3K-3-154-313/2016, kurioje buvo sprendžiama dėl įsiteisėjusio teismo sprendimo vykdymo ir įstatyme nustatytų apribojimų išieškoti iš fizinių asmenų turto aiškinimo ir taikymo, konstatuota, kad teisės aktuose nėra išimčių, kurios išieškojimo iš laisvės atėmimo bausmę atliekančių asmenų tvarką bei išskaitų dydžius reglamentuotų skirtingai nei išieškojimą iš kitų asmenų. Taigi pagal kasacinio teismo pateiktą išaiškinimą, vykdant išieškojimą iš laisvės atėmimo bausmę atliekančių asmenų turto, išieškojimas negali būti nukreipiamas į pinigų sumą, neviršijančią Vyriausybės nustatytos vienos MMA. CPK 668 straipsnio 1 dalies nuostato taikytinos išieškant iš skolininko turto, inter alia, pinigų sumų, iš kurių išieškojimo CPK LI skyriaus normos nereglamentuoja. Prie tokių pinigų sumų, kaip turto rūšies, priskirtinos ir lėšos, likusios iš darbo užmokesčio bei kitų pajamų, po CPK 736 straipsnyje nurodytų išskaitų išieškojimo. Būtent tokių lėšų bendrai sumai gali būti taikomas CPK 668 straipsnio 1 dalyje nustatytas ribojimas išieškoti iš jos, jei ji neviršija vieno MMA.
Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, antstolės Gitos Andrijauskienės 2016 m. liepos 29 d. patvarkymo vykdyti išieškojimą iš skolininkui priklausančių lėšų, esančių laisvės atėmimo vietos įstaigos sąskaitoje dalis nukreipiant išieškojimą į skolininko pinigų sumą, neviršijančią Vyriausybės nustatytos vienos minimalios mėnesinės algos, pripažintina neteisėta (CPK 337 str. 1 d. 2 p.). Išieškojimas iš skolininko turto gali būti vykdomas tik iš pinigų sumos, viršijančios MMA.
Teisme sprendžiant klausimą dėl piniginių lėšų, jų suma negali būti apibrėžta kokiomis nors sąlygomis, teismo procesiniame dokumente turi būti nurodoma konkreti suma eurais, t. y. teismas negali priimti neapibrėžto ir sąlyginio sprendimo (CPK 267 str.). Pareiškėjas nenurodo, o iš vykdomosios bylos taip pat nenustatyta, kokia pinigų suma iš jo buvo išieškota skundžiamu antstolės patvarkymu. Pareiškėjui nepateikus duomenų ir jų nesant vykdomojoje byloje apie iš sąskaitos nurašytą sumą, teismas neturi galimybės nustatyti, dėl kokios sumos grąžinimo pareiškėjui turėtų būti sprendžiama. Todėl pareiškėjo skundas dalyje dėl įpareigojimo antstolei grąžinti nurašytas lėšas atmestinas.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290-291 straipsniais, 513 straipsniu,
nutaria:
Pareiškėjo L. K. skundą tenkinti iš dalies.
Pripažinti neteisėtais antstolės Gitos Andrijauskienės veiksmus, 2016 m. liepos 29 d. patvarkymu Nr. S-58941 vykdomojoje byloje Nr. 0088/16/00401 priverstinį išieškojimą nukreipiant į skolininko L. K., a. k. (duomenys neskelbtini) pinigų sumą dalyje, kuri neviršija Vyriausybės nustatytos vienos minimalios mėnesinės algos (MMA).
Kitą skundo dalį atmesti.
Nutartį išsiųsti pareiškėjui ir suinteresuotiems asmenims.
Nutartis per septynias dienas nuo nutarties patvirtintos kopijos įteikimo dienos atskiruoju skundu gali būti skundžiama Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismą.