Utenos apylinkės teismo sprendimas

Utenos rajono apylinkės teismo teisėja Vijolė Vitienė, sekretoriaujant Elonai Mackutei, dalyvaujant ieškovei A. I. ir jos atstovei advokatei Kristinai Latožienei, atsakovo S. I. atstovei advokatei Ingai Maskoliūnaitei, trečiajam asmeniui, pareiškiančiam savarankiškus reikalavimus, D. I. ir jo atstovei advokatei Kristinai Latožienei, institucijos teikiančios išvadą Utenos rajono savivaldybės administracijos Vaikų teisių apsaugos skyriaus atstovei I. A., o atsakovui S. I., trečiųjų asmenų, nepareiškiančių savarankiškų reikalavimų, AB DNB banko, Swedbank, AB atstovams nedalyvaujant, apie posėdį pranešta, uždarame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės A. I. ieškinį atsakovui S. I. dėl santuokos nutraukimo dėl sutuoktinio kaltės ir santuokos nutraukimo pasekmių bei pagal atsakovo S. I. priešieškinį ieškovei A. I. dėl santuokos nutraukimo dėl sutuoktinės kaltės ir santuokos nutraukimo pasekmių, pagal trečiojo asmens, pareiškiančio savarankiškus reikalavimus, D. I. ieškinį atsakovui S. I. dėl išlaikymo priteisimo, institucija teikianti išvadą Utenos rajono savivaldybės administracijos Vaikų teisių apsaugos skyrius, tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų, AB DNB bankas, „Swedbank“, AB

Aprašomoji dalis

nustato:

Ieškovė A. I. ieškiniu (ir patikslinusi jo reikalavimus (147-153 b.l., t.1)) prašė: nutraukti santuoką dėl atsakovo kaltės; jai palikti santuokinę pavardę; nustatyti sūnaus E. I. nuolatinę gyvenamąją vietą kartu su ja; priteisti iš atsakovo sūnums D. ir E. I. išlaikymą nuo ieškinio padavimo dienos iki jų pilnametystės 400,00 Lt dydžio periodinėmis kas mėnesį mokamomis išmokomis, jas indeksuojant LR Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją, bei po 6.800,00 Lt dydžio išlaikymo įsiskolinimą už laikotarpį nuo 2009-12-01 iki 2010-10-25; padalyti bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise priklausantį turtą ir jiems abiems asmeninės nuosavybės teise priteisti po ½ dalį žemė sklypo, sodo pastato, kiemo statinių, atsakovui priteisti automobilį Audi 80, valstybinis Nr.(duomenys neskelbtini), 1.000 Lt vertės, o jai, ieškovei, – 500 Lt piniginę kompensaciją už atsakovui tenkančią didesnę turto dalį natūra, 2.817,31 Lt kompensaciją už grąžintą paskolą pagal 2008-04-02 kreditavimo sutartį Nr.1700-2008-39239; padalinti tarp jų lygiomis dalimis skolas kreditoriams AB DNB bankui ir Swedbank, AB; priteisti jai iš atsakovo 5.000 Lt neturtinei žalai atlyginti bei bylinėjimosi išlaidas.

2012-10-24 raštu ieškovė atsisakė ieškinio reikalavimo priteisti iš atsakovo sūnui D. I. išlaikymą nuo ieškinio padavimo dienos iki jo pilnametystės 400,00 Lt dydžio periodinėmis kas mėnesį mokamomis išmokomis, jas indeksuojant LR Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją, bei 6.800,00 Lt dydžio išlaikymo įsiskolinimą už laikotarpį nuo 2009-12-01 iki 2010-10-25, nurodė, kad jai yra žinomos ieškinio atsisakymo ir civilinės bylos nutraukimo teisinės pasekmės, numatytos LR CPK 294 str. 2 dalyje.

Ieškovė ir jos atstovė, prašydamos ieškinį tenkinti visiškai, o priešieškinį atmesti, paaiškino, kad santuoka, ieškovės įsitikinimu, iširo tik dėl atsakovo kaltės, nes jis iš esmės pažeidė sutuoktinio pareigas, t.t. ir abipusės pagarbos pareigą, kurios pažeidimas buvo pagrindinė jų santuokos iširimo priežastis, nes iki to jie, nors periodiškai pykosi, tačiau susitaikydavo ir gyveno kartu. Nutraukus santuoką dėl atsakovo kaltės, prašė priteisti jai 5.000 Lt moralinei žalai atlyginti, nes ieškovė patyrė dvasinių išgyvenimų ir nepatogumų, sveikatos pablogėjimą. Prašė nepilnamečio sūnaus gyvenamąją vietą nustatyti kartu su ja bei įpareigoti atsakovą vaiko išlaikymui skirti ne mažiau kaip po 400 litų kas mėnesį, taip pat ir už praėjusį laiką nuo 2009-12-01, kai atsakovas pradėjo šios pareigos nebevykdyti. Turtą pageidauja pasidalyti lygiomis dalimis, t.y. taip, kaip susitarė taikos sutartimi, pripažįsta, kad jų abiejų piniginės prievolės kreditoriais yra solidarios. Po santuokos iširimo asmeniškai yra grąžinusi dalį kredito, todėl prašė jai priteisti piniginę kompensaciją. Išlaikymo iš atsakovo priteisti neprašė. Prašė priteisti bylinėjimosi išlaidas.

Trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, Swedbank, AB procesiniuose dokumentuose (127-128, 157-158 b.l., t.1) nurodė, kad nesutinka su reikalavimu padalinti piniginę prievolę, nes šalių piniginė prievolė trečiajam asmeniui yra solidari, nekilnojamieji daiktai yra įkeisti.

Trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, AB DNB bankas procesiniuose dokumentuose (107-108, 163-164, 176-177 b.l. t.1) nurodė, kad nesutinka su reikalavimu padalinti piniginę prievolę lygiomis dalimis, nes šalių piniginė prievolė trečiajam asmeniui yra solidari.

Institucija teikianti išvadą Utenos rajono savivaldybės administracijos Vaikų teisių apsaugos skyrius pateikė išvadą, kuria siūlė šalių nepilnamečio sūnaus E. gyvenamąją vietą nustatyti kartu su ieškove, atstovė išvadą palaikė, nes nustatyta, kad sąlygos vaikui gyventi kartu su ieškove yra sudarytos, ji vaiku rūpinasi tinkamai, atsakovas neprašė vaiko gyvenamąją vietą nustatyti kartu su juo.

Motyvuojamoji dalis

Dalyje civilinė byla nutrauktina, kitoje dalyje ieškiniai ir priešieškinis tenkintini iš dalies.

Dėl ieškinio ir priešieškinio reikalavimų nutraukti santuoką dėl sutuoktinio (-ės) kaltės ir dėl pavardžių.

Šalių santuoka sudaryta 1993-07-16 Anykščių rajono civilinės metrikacijos skyriuje, šalių sūnus D. I. gimė (duomenys neskelbtini), sūnus E. I. gimė (duomenys neskelbtini) (12-14 b.l. t.1).

Santuokos tikslas ir padarinys yra šeimos santykių sukūrimas, t.y. santykių, grindžiamų abipuse meile, pagarba, lojalumu ir pasitikėjimu, atsiradimas. Šie santykiai sudaro santuokos pagrindą ir šeimos esmę, todėl preziumuojama, kad sudarius santuoką tarp sutuoktinių susiklosto šeimos santykiai.

LR CK 3.26 str. 1d. nustato, kad sudarę santuoką, sutuoktiniai įgyja CK III knygoje numatytas teises ir pareigas. Sutuoktinio pareigos nustatytos LR CK 3.26 – 3.30; 3.35, 3.36, 3.85, 3.92, 3.10 straipsniuose. Tai – lojalumo, savitarpio pagalbos ir moralinės bei materialiosios paramos, visapusiško rūpinimosi vaikais ir visa šeima bei kitos įstatyme numatytos pareigos. LR CK 3.27 str. 1d. numato, kad sutuoktiniai privalo būti vienas kitam lojalūs ir vienas kitą gerbti, taip pat vienas kitą remti moraliai bei materialiai ir, atsižvelgiant į kiekvieno jų galimybes, prisidėti prie bendrų šeimos ar kito sutuoktinio poreikių tenkinimo. Pagal LR CK 3.30 str. sutuoktiniai privalo išlaikyti ir auklėti savo nepilnamečius vaikus, rūpintis jų švietimu, sveikata, užtikrinti vaikų teisę į asmeninį gyvenimą, asmens neliečiamybę ir laisvę, vaikų turtines, socialines ir kitokias teises, numatytas vidaus ir tarptautinės teisės.

Šeimos santykiai tarp ieškovės ir atsakovo susiklostė 1993-07-16, nuo tada jie įgijo CK III knygoje numatytas teises ir pareigas.

Sutuoktinis, pareiškęs ieškinį pagal LR CK 3.60 straipsnį, privalo įrodyti kito sutuoktinio kaltę dėl santuokos iširimo, t. y. privalo įrodyti, kad kitas sutuoktinis dėl subjektyvių priežasčių iš esmės pažeidė savo pareigas ir kad dėl tokio jo elgesio bendras gyvenimas tapo negalimas. Sutuoktinis, kuriam pareikštas ieškinys dėl santuokos nutraukimo, gali prieštarauti dėl savo kaltės ir, tiek pareikšdamas priešieškinį, tiek jo nepareikšdamas, gali nurodyti faktus, patvirtinančius, kad santuoka iširo dėl kito sutuoktinio kaltės ir prašyti santuoką nutraukti ne dėl jo kaltės (LR CK 3.61 straipsnio 1 dalis).

Šalys prašė taikyti LR CK 3.63 str. nuostatas dėl konkrečių faktų, patvirtinančių sutuoktinio (sutuoktinių) kaltę dėl santuokos nutraukimo, nenurodymo sprendime, todėl konkretūs faktai sprendime nenurodytini, konkrečius faktus, kuo pasireiškė kaltė, patvirtina teismo posėdžio protokolo duomenys, rašytiniai įrodymai.

Ieškovės nuomone, santuoka iširo tik dėl atsakovo kaltės, nes tik jis pažeidė sutuoktinio pareigas - būti vienas kitam lojaliu, vienas kitą gerbti, tiek šeimoje, tiek už jos ribų veikti kito sutuoktinio, visos šeimos interesais, nesupriešinti savo asmeninių ir kito sutuoktinio ar šeimos interesų, paisyti vienas kito nuomonės, visus šeimos gyvenimo klausimus spręsti abipusiu susitarimu, rūpintis vienas kitu tiek materialiąja, tiek fizine ir psichologine prasmėmis ir, atsižvelgiant į kiekvieno jų galimybes, prisidėti prie bendrų šeimos ar kito sutuoktinio poreikių tenkinimo, išlaikyti ir auklėti savo nepilnamečius vaikus, rūpintis jų švietimu, sveikata, užtikrinti vaikų teisę į asmeninį gyvenimą, asmens neliečiamybę ir laisvę, vaikų turtines, socialines ir kitokias teises, numatytas vidaus ir tarptautinės teisės ( LR CK 3.27 str. 1d., 3.30 str. ). Atsakovas santuoką laiko iširusia dėl ieškovės kaltės arba dėl jų abiejų kaltės, nes mano, kad LR CK 3.27 str. numatytas pareigas pažeidė ir pati ieškovė. Nepripažįsta, kad jis būtų pažeidęs abipusės pagarbos pareigą bei LR CK 3.30 str. numatytas pareigas, nes šeima ir vaikais rūpinosi pagal galimybes, o tos faktinės aplinkybės, kurios susiklostė jau po jų santuokos iširimo, negali būti vertinamos kaip abipusės pagarbos pareigos pažeidimas.

Šioje byloje ieškovė ir atsakovas nurodė faktines jų bendro gyvenimo santuokos metu aplinkybes, kurios leidžia padaryti išvadą, kad šalių santuoka iro pamažu, sutuoktiniai periodiškai pykosi ir taikėsi, dėl ko šalys iki 2009 metų gruodžio jau ne kartą gyveno skyrium, ketino kreiptis dėl santuokos nutraukimo. Ieškovės paaiškinimai apie konfliktų priežastis nepatvirtinti kitais įrodymais. Atsakovas nurodė kitokias konfliktų priežastis. Ieškovės paaiškinimai dalyje dėl kaltinimo atsakovui pažeidus abipusės pagarbos pareigą 2009 metų pabaigoje, atsakovui neigiant jos nurodytus faktus, nėra patikimai ir neginčijamai patvirtinti kitais byloje esančiais įrodymais. Informacija iš bendrovės „Tele2“ apie telekomunikacijų įvykius 2009 m. lapkritį (90-114 b.l., t.2) neduoda, atsakovui nepripažįstant ieškovės nurodyto fakto, pagrindo padaryti pagrįstą išvadą, kad 2009 m. lapkritį ieškovės nurodytu telefono numeriu atsakovas bendravo būtent su jos nurodytu asmeniu, nes nepateikta leistinų rašytinių įrodymų ar kt. įrodymų dėl telefono numerio priklausymo konkrečiam asmeniui. Liudytojų D. I., E. I., šalių sūnų (46, 50-51,120, 123 b.l., t.2), J. B., ieškovės tėvo (117, 124 b.l., t.2), L. B., ieškovės sesers (118, 123 b.l., t.2), V. B., ieškovės pažįstamos ( 119, 123 b.l., t.2), parodymai neduoda pagrindo padaryti neginčijamą išvadą, kad šalių santuokos iširimo priežastis yra atsakovo abipusės pagarbos pareigos pažeidimas 2009 metų pabaigoje ir kad tai buvo vienintelė šalių santuokos iširimo priežastis.

Byloje šalių pateikti įrodymai, gauti iš keleto įrodinėjimo priemonių, įvertinti skyrium ir kaip visetas, leidžia padaryti pagrįstą išvadą, kad šalys nuo 2009 metų gruodžio gyvena skyrium dėl abiejų sutuoktinių kaltės. Teismas vertina, kad abu sutuoktiniai pažeidė savo pareigas, numatytas LR CK 3.27 str., išskyrus abipusės pagarbos pareigos pažeidimą, nes byloje ištirti šalių pateikti įrodymai nėra pakankami ir neginčijamai nepatvirtina ieškovės nurodytų faktų dėl atsakovo šios pareigos pažeidimo iki jų santuokos iširimo. Atsakovas iš dalies taip pat pažeidė pareigas, numatytas LR CK 3.30 straipsnyje. Įrodymai patvirtina tai, kad šalių santuoka iro pamažu, šalys pripažino dar iki šio ieškinio padavimo ketinę santuoką nutraukti, todėl paskutinius įvykius, kuriuos ieškovė prašė vertinti kaip atsakovo abipusės pagarbos pareigos grubų pažeidimą ir vienintelę santuokos iširimo priežastį, pripažinti šalių santuokos iširimo pagrindine ir vienintele priežastimi nėra teisinio pagrindo.

Byloje nėra duomenų, kad abu sutuoktiniai nuoširdžiai stengėsi išsaugoti šeimą, svarstė visas įmanomas galimybes, sprendė šeimos problemas, intensyviai ieškojo sutarimo šiuo klausimu, ėjo į kompromisus, nuolaidas ir pan. Utenos rajono apylinkės teismo 2012-10-16 nuosprendžiu baudžiamojoje byloje Nr.PK-85-455/2012 (151-156 b.l., t.2) bei Panevėžio apygardos teismo nutartimi baudžiamojoje byloje Nr.1A-967-719/2012, kuria paliktas galioti minėtas apylinkės teismo nuosprendis (187-189 b.l., t.2), patvirtinta, kad dėl 2010-10-18 (dar iki ieškinio ir priešieškinio pareiškimo) įvykių pripažinti kaltais pagal LR BK 140 str. 1dalį abu sutuoktinai, nes vienas kitam padarė kūno sužalojimus.

Nustatytos byloje aplinkybės leidžia daryti išvadą, kad abi šalys pažeidė savo pareigas, bendro gyvenimo taisykles, nebuvo vienas kitam lojalūs, nerėmė vienas kito moraliai, dėl to sutriko tarpusavio bendravimas, nebuvo ieškoma bendro sutarimo, kuris ateityje padėtų atkurti darnius santuokinius ryšius, ir dėl to jų bendras gyvenimas tapo negalimas. Abu sutuoktiniai pažeidė savo, kaip sutuoktinių, pareigas ir abiejų sutuoktinių pareigų pažeidimai ir elgesys nulėmė santuokos iširimą. Šiuo atveju neturi teisinės reikšmės tai, jog vienas iš sutuoktinių šias pareigas pažeidė daugiau, o kitas – mažiau. Jas pažeidė abu sutuoktiniai ir šie abipusiai pažeidimai buvo esminiai, t. y. vienokiu ar kitokiu mastu turėjo įtakos santuokos iširimui ir dėl to bendras sutuoktinių gyvenimas tapo negalimas, taigi santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės. Šalių santuoka nutrauktina dėl abiejų sutuoktinių kaltės (LR CK 3.61 str. 2d.), ieškinį ir priešieškinį dalyje dėl santuokos nutraukimo tenkinant iš dalies.

Ginčas tarp šalių dėl ieškovei paliktinos pavardės nekilo, šalims turint nepilnametį sūnų, santuoką nutraukus dėl abiejų sutuoktinių kaltės, po santuokos nutraukimo šalims paliktinos pavardės – I., I., nes taip numato įstatymas - LR CK 3.69 str. 1 dalis, tokį pageidavimą pareiškė ir pati ieškovė.

Dėl ieškinio reikalavimo priteisti moralinės žalos atlyginimą.

Ieškovė pareiškė reikalavimus nutraukti santuoką dėl sutuoktinio kaltės ir priteisti jai 5.000 Lt neturtinei žalai atlyginti, šis jos reikalavimas atmestinas, nes santuoka nutraukiama dėl abiejų sutuoktinių kaltės (LR CK 3.70 str. 2d.), o tokiu atveju priteisti neturtinę žalą, padarytą dėl santuokos nutraukimo, nenumatyta.

Dėl ieškinio ir priešieškinio reikalavimo nustatyti nepilnamečio vaiko gyvenamąją vietą.

Teismo sprendimu vaikų gyvenamoji vieta su vienu iš tėvų nustatoma tik tada, kai vaiko tėvai gyvena skyrium ir kai tarp tėvų dėl vaikų gyvenamosios vietos nustatymo kyla ginčas (LR CK 3.169 str. 2d.). Kai ginčo nėra, tėvai vaikų gyvenamąją vietą nustato bendru sutarimu (LR CK 3.169 str. 1d.). Tarp šalių, kaip nepilnamečio E. I. tėvų, gyvenančių skyrium, ginčas dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo nėra kilęs, tačiau šalys nėra sudarę susitarimo dėl vaiko gyvenamosios vietos bei pareiškė ieškinio ir priešieškinio reikalavimus, todėl vykdant LR CPK 385 str. 1d. nuostatas, šalių nepilnamečio vaiko gyvenamoji vieta nustatytina.

Institucija teikianti išvadą Utenos rajono savivaldybės administracijos Vaikų teisių apsaugos skyrius, patikrinęs ieškovės buitines – moralines gyvenimo sąlygas ir nustatęs, kad šalių sūnus E. gyvena kartu su ieškove, savo išvada siūlė nepilnamečio vaiko nuolatinę gyvenamąją vietą nustatyti kartu su ja, nes atsakovas pageidavimo nustatyti vaiko gyvenamąją vietą kartu su juo nepareiškė, ieškovė vaikui yra sudariusi tinkamas sąlygas gyventi, augti ir lavintis (137-138 b.l., t.1).

Jungtinių Tautų Vaiko teisių konvencijos 12 straipsnyje įtvirtinta vaiko teisė reikšti savo pažiūras visais jį liečiančiais klausimais ir būti išklausytam bet kokio jį liečiančio nagrinėjimo metu. Šalių sūnaus E. nuomonė buvo išklausyta betarpiškai teismo posėdžio metu (123 b.l., t.2), jis išsakė savo nuomonę, kad pageidauja gyventi kartu su motina (LR CK 3.183 str. 3d.).

Atsižvelgiant į susidariusią faktinę padėtį, turint mintyje tai, kad jau nuo 2009 m. ieškovė gyvena kartu su sūnumi ir betarpiškai juo rūpinasi, o atsakovas gyvena skyrium, tačiau su vaiku bendrauja, šis ginčas nagrinėjamas vaiko interesais, atsižvelgiant į jo pareikštą nuomonę, ir, tėvams gyvenant skyrium, nustatytina, ieškinį ir priešieškinį šioje dalyje tenkinant visiškai, jo nuolatinė gyvenamoji vieta kartu su ieškove, nes tokia padėtis šiuo metu labiausiai atitinka šalių nepilnamečio sūnaus interesus (LR CK 3.169 str., 3.174 str.1-2 dalys) ir manytina, kad jo teisės, numatytos Jungtinių Tautų Vaiko teisių konvencijos 27 straipsnyje, turėti tokias gyvenimo sąlygas, kokių reikia jo fiziniam, protiniam, dvasiniam ir socialiniam vystymuisi, bus geriausiai užtikrintos jam gyvenant kartu su motina.

LR CK 3.169 str. 3d. nustato, kad pasikeitus aplinkybėms ar vienam iš tėvų, su kuriuo buvo nustatyta vaiko gyvenamoji vieta, atidavus vaiką auginti ir gyventi kartu su kitais asmenimis, antrasis iš tėvų gali reikšti pakartotinį ieškinį dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo.

Dėl ieškinio ir priešieškinio reikalavimo priteisti nepilnamečiam vaikui išlaikymą ir dėl ieškinio reikalavimo priteisti išlaikymo įsiskolinimą.

Įgyvendinant Lietuvos Respublikos Konstitucijos 38 straipsnio 2 dalyje įtvirtintą valstybės konstitucinę pareigą saugoti ir globoti vaikystę, 38 straipsnio 6 dalyje įtvirtintą tėvų teisę ir pareigą auklėti savo vaikus dorais žmonėmis ir ištikimais piliečiais, iki pilnametystės juos išlaikyti, taip pat Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 27 straipsnyje pripažįstamas kiekvieno vaiko teises, sprendžiant ginčus dėl vaikų išlaikymo, siekiama užtikrinti, kad vaikai turėtų materialines sąlygas fiziškai ir socialiai vystytis, ugdyti ir tobulinti savo įgimtus ir įgytus gebėjimus. Už šių teisių įgyvendinimą visų pirma yra atsakingi abu tėvai.

LR CK 3.192 str. 1 dalis nustato pareigą tėvams materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus, o šio straipsnio 2d. nustato, kad išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. LR CK 3.194 str.1p. nustato, kad teismas priteisia pagal vieno iš tėvų ieškinį išlaikymą nepilnamečiams vaikams, jei vienas iš tėvų nevykdo pareigos išlaikyti savo nepilnamečius vaikus. Pareiga materialiai išlaikyti vaikus yra susijusi su gyvybiškai svarbių vaiko vystymuisi poreikių patenkinimu, todėl jis turi būti teikiamas pastoviai, be pertraukų ir reikiamo dydžio bei formos.

Šiuo metu šalių sūnus E. I. yra sukakęs 17 metų, tačiau savo turto ar pajamų neturi, todėl laikytina, kad jo interesus šiuo metu labiausiai atitiktų materialinis išlaikymas, teikiamas jam kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis, ginčo dėl to tarp šalių nėra (LR CK 3.196 str. 1d. 1p.).

LR CK 3.200 str. nustato, kad išlaikymas priteisiamas nuo teisės į išlaikymą atsiradimo dienos, tačiau išlaikymo įsiskolinimas negali būti išieškotas daugiau kaip už trejus metus iki ieškinio pareiškimo dienos.

Teismų praktikoje orientaciniu kriterijumi, nustatant priteistino išlaikymo dydį, yra LR CK 6.461 straipsnio 2 dalies nuostata, kad vieno mėnesio išlaikymo vertė negali būti mažesnė už vieną minimalią mėnesio algą (MMA), kuri nuo 2008 m. buvo 800,00 Lt, nuo 2012-08-01 -850,00 Lt, nuo 2013-01-01 yra 1.000,00 Lt. Tačiau šis kriterijus yra tik orientacinis ir taikomas atsižvelgiant į konkrečias bylos aplinkybes.

Šalių sūnus E. yra gimęs 1996-01-05, jis lanko mokyklą, sveikatos sutrikimų neturi (199 b.l., t.1). Ieškovė nurodė, kad sūnus gabus užsienio kalboms, ketina studijuoti užsienyje, dėl to reikėtų papildomai mokytis anglų kalbos, tačiau norint lankyti anglų kalbos kursus 9-11 klasių mokiniams, reikėtų mokėti 120 Lt mėnesiui (197 b.l., t.1). Šalių sūnus, jei būtų mokamas nurodyto dydžio išlaikymas, turėtų galimybę papildomai lavintis, lankyti mokamus būrelius.

Pateikti paaiškinimai ir įrodymai neduoda pagrindo padaryti išvadą, kad šalių sūnus turėtų specialių poreikių, dėl kurių tenkinimo susidarytų didelių papildomų išlaidų.

Ieškovės paskaičiavimu, kiekvieną mėnesį sūnaus išlaikymui ji išleidžia: 450 Lt maistui, 50 Lt mokymosi priemonėms, 150 Lt drabužiams ir batams, 30 Lt vaistams, 30 Lt vitaminams, 30 Lt telekomunikacijų paslaugoms apmokėti, 20 Lt poilsiui ir laisvalaikiui, t.y. viso 760 Lt, o taip pat tenka atitinkama dalis išlaidų būsto ir komunalinėms paslaugoms apmokėti.

Atsakovas savo paskaičiavimų dėl to, kokie yra jo sūnaus poreikiai, neteikė. Jis tik nurodė, kad prie vaiko išlaikymo ir šiuo metu prisideda tiek, kiek prisidėdavo jiems gyvenant šeimoje, papildomai nuperka reikiamų daiktų. Nesant kitokių įrodymų, laikytina nustatyta, kad E. I. poreikiai nuo ieškinio pareiškimo nėra mažesni nei 800 Lt.

Šalys bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise valdo nekilnojamuosius daiktus (64-66 b.l., t.1): žemės sklypą, sodo pastatą ir kitus statinius, esančius SB „Žilvytis“, turi bendrų neįvykdytų piniginių prievolių kredito įstaigoms. Paskolų tikslinė paskirtis – įsigyti šeimai gyvenamąjį būstą ir jį pagerinti.

Atsakovas yra darbingo amžiaus ir sveikatos, dirbo, jam 2011 m. išmokamas darbo užmokestis buvo apie 1.900 Lt ( 60 b.l., t.1), nuosavu gyvenamuoju būstu naudotis galimybės neturi, nes jame gyvena ieškovė ir jų vaikai, pareigos išlaikyti kitus asmenis (išskyrus savo vaikus) neturi, vykdo piniginę prievolę bankui. VSDFV duomenimis atsakovas nedirba (164 b.l., t.2), duomenų apie savo gaunamas kitokias pajamas neteikė, todėl vertintina, kad atsakovas nėra pilnai atskleidęs savo tikrosios turtinės padėties.

Ieškovė yra darbingo amžiaus ir sveikatos, dirbo, jai išmokamas darbo užmokestis 2011 m. buvo 200-400 litų, nuo 2012-01-12 buvo bedarbė, 2012-05-30 buvo įgijusi verslo liudijimą ( 61, 198 b.l., t.1, 89, 144, 165 b.l., t.2), ieškovės teigimu, ji imasi įvairios privačios veiklos, kad gauti daugiau pajamų, vykdo piniginę prievolę bankui. Bylos duomenys patvirtina, kad ieškovė imasi aktyvių priemonių įgyvendinti sūnaus turtines teises ir interesus: betarpiškai jai tenka kasdienė vaiko priežiūra, nes sūnus gyvena kartu su ja, teikia jam išlaikymą, taip pat rūpinasi, kad sūnus būtų lavinamas, kad pagal jo sveikatos būklę jam būtų teikiamos medicininės paslaugos, rūpinasi jo poilsiu ir laisvalaikiu. Ieškovės nurodytos faktinės aplinkybės dėl to, kad ji ir šalių vaikai materialiai yra remiami jos tėvo, brolio ir sesers, patvirtinti liudytojų J. B., L. B., E. I. parodymais. Kartu su ieškove gyvena šalių pilnametis, tačiau besimokantis ir savo pajamų neturintis sūnus D. I., kurį ji taip pat materialiai išlaiko.

Atsižvelgiant į tai, kad tėvo ir motinos teisės ir pareigos savo vaikams yra lygios (LR CK 3.156 str. 1d.), kad abu tėvai privalo materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus, o išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas (LR CK 3.192 str.), teismas vertina, kad šalių turtinė padėtis yra panaši, todėl prie sūnaus išlaikymo abu tėvai privalo prisidėti lygiomis dalimis (LR CK 3.192 str. 3d.). Abi šalys yra solidarieji skolininkai, todėl tai, kad atsakovas teigia šiuo metu tik vienas vykdąs piniginę prievolę bankui, kurios nevykdant galėtų būti sutartis nutraukta, o išieškojimas nukreiptas į įkeistą gyvenamąjį būstą, kuriame gyvena ieškovė ir šalių vaikai, neduoda pagrindo mažinti išlaikymo dydį, nes atsakovas, kaip solidarusis skolininkas, jau yra pareiškęs atgręžtinį reikalavimą dėl dalies, kuri tektų ieškovei, jo grąžinto kredito priteisimo (LR CK 6.9 str.).

Vaikų išlaikymas yra tęstinio pobūdžio, todėl pasikeitus aplinkybėms išlaikymo dydis ar forma gali būti pakeisti ( LR CK 3.196 str., 3.201 str.).

Vadovaujantis šalių nepilnamečio sūnaus E. interesais, atsižvelgiant į jo poreikius bei abiejų tėvų turtinę padėtį, iš atsakovo, ieškinį šioje dalyje tenkinant visiškai, o priešieškinį atmetant, priteistinas išlaikymas jam ieškovės nurodytos formos ir dydžio (LR CK 3.196 str.1d.1p.), t.y. periodinėmis išmokomis po 400,00 Lt kas mėnesį nuo ieškinio padavimo (2011-10-25) iki E. pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją (LR CK 3.192 str.). Išlaikymo, skirto E. I., lėšų tvarkytoja uzufrukto teise skirtina ieškovė (LR CK 3.185 str. 1d.), kuri vaikui skirtą išlaikymą privalo naudoti tik jo interesams (LR CK 3.203 str.).

Sprendimas dalyje dėl išlaikymo priteisimo periodinėmis išmokomis nuo 2011-10-25 nukreiptinas vykdyti skubiai (LR CPK 282 str. 2d. 1p.), o 2012-10-26 teismo nutartimi Nr.2-47-356/2012 (166-167 b.l., t.2) taikyta laikinoji apsaugos priemonė - laikino materialinio išlaikymo priteisimas iš atsakovo sūnui E. 300,00 Lt dydžio periodinėmis išmokomis panaikintina (LR CPK 150 str.).

Minėta, kad LR CK 3.200 str. nustato, jog išlaikymas priteisiamas nuo teisės į jį atsiradimo dienos. Ieškovė pareiškė ieškinio reikalavimą priteisti iš atsakovo išlaikymo sūnui E. I. skolą – 6.800,00 Lt, nes atsakovas pareigą išlaikyti sūnų vykdė netinkamai, nes neskyrė vaiko išlaikymui lėšų arba savo nuožiūra mokėjo mažiau. Ieškovė pateikė įrodymus, kad atsakovas dviem vaikams sumokėjo 2010 metų vasarį ir kovą viso 800 Lt, o už laikotarpį nuo 2011 kovo iki spalio – 4.000 Lt, taigi sūnaus E. išlaikymui skyrė viso 2.400 Lt.

Šalys dar 2007 metais nusprendė įsigyti gyvenamąjį būstą ir jį pagerinti, dėl ko jiems teko solidari pareiga grąžinti kreditą. Kaip matyti iš byloje pateiktų įrodymų apie šalių turtinę padėtį, liudytojo J. B. parodymus apie tai, kad šalių šeimą rėmė ir jiems dar gyvenant kartu, šalims jų gaunamų lėšų nepakakdavo. Šie faktai leidžia iš dalies tikėti atsakovo paaiškinimu, kad dėl to jie kiekvieno vaiko išlaikymui negalėjo skirti ir neskyrė po 800 litų kas mėnesį. Taip pat atsižvelgtina į tai, kad 2009 metais šalių sūnui E. tebuvo 13 metų, todėl tikėtina, kad jo poreikiai buvo mažesni, nei yra šiuo metu.

Atsakovas nepaneigė ieškovės nurodytų faktinių aplinkybių, kad nuo atsakovo gyvenimo skyrium pradžios jis vaiko išlaikymui lėšas skyrė nereguliariai ir mažiau, nei reikėjo, todėl pripažintina, kad reikalavimo teisė atsirado nuo 2009-12-01 (LR CK 3.200 str.), o išlaikymo suma, kurią, teismo vertinimu (LR CK 3.192 str. 2d.), privalėjo skirti atsakovas sūnaus išlaikymui laikotarpiu nuo 2009-12-01 iki ieškinio padavimo – 2011-10-24 (įskaitytinai), yra 300 Lt (viso suma – 6.840 Lt). Kaip minėta, atsakovas šiuo laikotarpiu sūnaus E. išlaikymui skyrė viso 2.400 Lt, todėl likusi suma - 4.440 Lt priteistina (LR CK 3.194 str. 1d., 3. 200 str.), ieškinį kitoje dalyje dėl išlaikymo įsiskolinimo atmetant.

Dėl ieškovės ir trečiojo asmens, pareiškiančio savarankiškus reikalavimus, ieškinių reikalavimų priteisti išlaikymą.

Trečiasis asmuo, pareiškiantis savarankiškus reikalavimus, šalių sūnus D. I., gimęs (duomenys neskelbtini), bylos nagrinėjimo eigoje tapo pilnamečiu, todėl pareiškė atsakovui savarankišką ieškinį, kuriuo prašė priteisti jam iš atsakovo 7.700 Lt išlaikymo įsiskolinimą už laikotarpį nuo 2009-12-01 iki jo pilnametystės (duomenys neskelbtini), o ieškovė atsisakė ieškinio dalyje dėl išlaikymo periodinėmis išmokomis ir išlaikymo įsiskolinimo už tą patį laikotarpį priteisimo (143 b.l., t.2). Ieškovė nurodė, kad jai yra žinomos ieškinio atsisakymo šioje dalyje ir civilinės bylos nutraukimo pasekmės, numatytos LR CPK 294 str. 2dalyje.

Remiantis jau minėtomis nustatytomis aplinkybėmis, pripažintina, kad ir prie sūnaus D. išlaikymo atsakovas laikotarpiu nuo 2009-12-01 iki 2011-10-24 (įskaitytinai) privalėjo prisidėti 300 Lt dydžio periodinėmis išmokomis, kadangi, teismo vertinimu, šalių sūnų poreikiai esmingai nesiskiria, nustatytina, kad nuo ieškovės, kuri tuo metu gynė nepilnamečio sūnaus interesus, ieškinio padavimo (2011-10-25) iki D. pilnametystės atsakovas jam privalėjo mokėti tokio pat dydžio, t.y. po 400 Lt, išlaikymą kaip ir sūnui E. Atsakovas nepaneigė ieškovės ir trečiojo asmens nurodytų faktinių aplinkybių, kad šalių sūnaus poreikių jis minėtu laikotarpiu pilnai netenkino. Iki trečiojo asmens pilnametystės atsakovas yra sumokėjęs 3.900 Lt. Iš viso trečiajam asmeniui D. I. iš atsakovo priteistina 5.500 Lt už laikotarpį nuo 2009-12-01 iki 2012-05-06, kitoje dalyje ieškinys atmestinas (LR CK 3.194 str. 1d., 3. 200 str.).

Ieškovės atsisakymas ieškinio priimtinas, nes šis jos veiksmas neprieštarauja imperatyvioms įstatymų nuostatoms ir viešajam interesui, nes civilinės bylos nagrinėjimo teisme metu šalių sūnus D. tapo pilnametis ir pareiškė savarankišką ieškinį atsakovui dėl to paties dalyko.

Civilinė byla šioje dalyje nutrauktina, ieškovei žinomos ieškinio atsisakymo pasekmės ir civilinės bylos nutraukimo pasekmės (LR CPK 42 str., 140 str.1d., 293 str. 4p., 294 str. 2d.).

Dėl ieškinio ir priešieškinio reikalavimų padalyti bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise valdytą turtą.

Šalys nurodė, kad bendrosios .jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise įgijo tokį turtą: žemės sklypą, sodo pastatą, kiemo statinius, automobilį VW Golf, valstybinis Nr.(duomenys neskelbtini) kuris 2011-10-07 pirkimo-pardavimo sutarties pagrindu buvo perleistas A. L. (119-120 b.l., t.1), automobilį Audi 80, valstybinis Nr.(duomenys neskelbtini) (59 b.l., t.1), šalys turi neįvykdytų piniginių prievolių tretiesiems asmenims – AB DNB bankui ir Swedbank, AB (kreditų sąrašas (133 b.l., t.1), kredito panaudojimo ataskaita (82-88 b.l., t.2)).

Šalys su AB bankas „Hansabankas“ 2007 m. sudarė kredito sutartį Nr.07-054139-FA/07-054153-FA, kurios pagrindu abiems šalims nuosavybėn buvo perduotas 57.950,00 Lt dydžio kreditas sodo pastatui su žemės sklypu pirkti ir 8.550,00 Lt dydžio kreditas sodo pastatui remontuoti, tuo tikslu buvo įkeisti žemės sklypas, sodo pastatas, kiemo statiniai (17-28 b.l., t. 1 ). Šio banko duomenimis (62 b.l., t.1), nuo 2007-05-30 iki 2011-10-17 grąžinta 8.270,67 Lt kredito ir sumokėta 17.425,97 Lt palūkanų. Šalys su AB DNB banku 2008 m. sudarė kreditavimo sutartį Nr.1700-2008-39239, jos pagrindu abiems šalims buvo perduotas 12.000,00 Lt dydžio kreditas vartojimo reikmėms (50-53 b.l., t.1). Šio banko duomenimis (63 b.l., t.1), kredito likutis 2011-10-14 dienai yra 4.288,68 Lt, grąžinta – 7.711,32 Lt, galutinis kredito grąžinimo terminas – 2013-03-31.

Pinigines prievoles vykdė abi šalys, ką patvirtina jų pateikti sąskaitų išrašai iš Swedbank, AB (89-93 b.l., t.1) ir AB DNB banko (29-49 b.l. t.1).

Sutuoktinių tarpusavio turtinius santykius, santuokos metu įgyto turto teisinį statusą reglamentuoja tik LR CK III knygos normos, o ne kiti teisės aktai (LR CK 1.3 straipsnio 2 dalis). LR CK nustato dvi sutuoktinių turto teisinio režimo rūšis: pagal įstatymą ir pagal sutartį (LR CK 3.81 straipsnis). Byloje nėra duomenų, kad šalys būtų sudarę vedybų sutartį, todėl sutuoktinių turtui taikytinos CK normos, reglamentuojančios įstatymų nustatytą sutuoktinių turto teisinį režimą. LR CK 3.88 straipsnyje įtvirtinta prezumpcija, pagal kurią visas sutuoktinių turtas, įgytas santuokos metu, yra jų bendroji jungtinė nuosavybė, nepriklausomai nuo to, įgytas jis vieno ar abiejų sutuoktinių vardu.

Nutraukiant santuoką dalijamas bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe esantis turtas (LR CK 3.116 straipsnis). LR CK 3.127 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad turtas padalijamas natūra. LR CK 3.117 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta prezumpcija, kad sutuoktinių bendro turto dalys yra lygios, ir nuo šio principo galima nukrypti tik šio kodekso nustatytais atvejais (nurodyto straipsnio 2 dalis). Šalys nukrypti nuo lygių dalių principo neprašė.

Atsižvelgiant į šeimos santykių subjektų lygiateisiškumo (LR CK 3.3 straipsnio 1 dalis), šeimos teisių įgyvendinimo sąžiningumo imperatyvus ( LR CK 3.5 straipsnio 2 dalis), turto padalijimo natūrą prioritetą ir jo taikymo šioje byloje sąlygą, pagrįstą proporcingumo principo įgyvendinimu (LR CK 1.2 straipsnis, 3.3 straipsnio 1 dalis, 3.127 straipsnio 3 dalis), šalių santuokoje įgytą turtą būtų pagrindas padalyti lygiomis dalimis (LR CK 3.116 str. 1d., 3.117 str.1d., 3d., 3.119 str., 3.123 str., 3.127 str. 1d., 3d.).

Ieškovė ir atsakovas prašė vienas iš kito priteisti pinigines kompensacijas, t.y. po ½ dalį jų sumokėto kredito: ieškovė iš atsakovo - 2.817,31 Lt, o atsakovas iš ieškovės - 4.985,07 Lt.

Nutraukiant santuoką solidariosios sutuoktinių prievolės nedalijamos ir nemodifikuojamos – buvę sutuoktiniai lieka bendraskoliai, išskyrus, kai kreditorius sutinka, kad liktų vienas skolininkas. Šiuo atveju, remiantis šalių su Swedbank, AB 2007 m. sudaryta kredito sutartimi Nr.07-054139-FA/07-054153-FA, ir su AB DNB banku 2008-04-02 sudaryta kreditavimo sutartimi Nr.1700-2008-39239, abi šalys yra kredito gavėjai, todėl prieš šiuos kreditorius yra solidarieji skolininkai, jų solidarioji prievolė nepadalyta, abu kreditoriai nesutinka prievoles padalyti (107-108,127-128, 157-158,163-164, 176-177 b.l., t.1), taigi šalys ir po santuokos nutraukimo išliks solidariosios prievolės subjektai.

Prievolės solidarumas reiškia, kad kreditorius turi teisę reikalauti, kad prievolę įvykdytų tiek abu sutuoktiniai bendrai, tiek ir bet kuris jų skyrium, be to, tiek ją visą, tiek jos dalį (LR CK 6.6 straipsnio 4 dalis). Solidarioji prievolė skirta kreditoriaus interesų apsaugai, nes vieno bendraskolio nemokumas neturi įtakos prievolės kreditoriui įvykdymui. Esant solidariajai prievolei pareiga neskaidoma į dalis ir, nors yra keletas skolininkų, prievolės dalykas išlieka vientisas, nedalomas, todėl kreditoriui solidarieji skolininkai turi vieną bendrą skolą ir visi (abu), iki bus grąžinta visa skola, turi pareigą ją grąžinti. Kai solidariąją prievolę visiškai įvykdo vienas iš skolininkų, tai atleidžia kitus skolininkus nuo jos vykdymo kreditoriui (LR CK 6.6 straipsnio 6 dalis). Solidariąją pareigą įvykdęs skolininkas turi teisę regreso tvarka reikalauti iš kitų bendraskolių lygiomis dalimis to, ką jis įvykdė, atskaičius jam pačiam tenkančią dalį, jeigu ko kita nenumato įstatymai ar sutartis (LR CK 6.9 straipsnio 1 dalis). Toks teisinis reglamentavimas reiškia, kad, vienam iš skolininkų įvykdžius prievolę, tarp buvusių solidariųjų skolininkų atsiranda dalinės tarpusavio prievolės arba prievolę tokiam skolininkui turi įvykdyti vienas iš buvusių solidariųjų skolininkų.

Minėta, kad šalys dar nėra įvykdę šių solidariųjų prievolių, todėl tenkinti jų ieškinį ir priešieškinį minėtoje dalyje dėl kompensacijų vienam iš kito priteisimo pagrindas, numatytas LR CK 6.9 straipsnio 1 dalyje, nėra atsiradęs, todėl ieškinys ir priešieškinis šioje dalyje atmestini.

Šioje byloje nustatyta, kad šiuo metu nei viena iš šalių neturi realios galimybės išmokėti kitai šaliai kompensaciją ir neprieštarauja, kad būtų nustatytos tik idealiosios nekilnojamojo turto dalys.

Šalys – ieškovė A. I. ir atsakovas S. I., atstovaujamas advokatės I. Maskoliūnaitės, turinčios teisę sudaryti taikos sutartį, - abipusių nuolaidų būdu pasiekė abiems šalims priimtiną susitarimą dėl bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise valdomo turto padalijimo, piniginių prievolių pobūdžio, sudarė taikos sutartį, prašė ją patvirtinti, o civilinę bylą šioje dalyje nutraukti. Šalys nurodė, kad teisinės pasekmės jiems yra žinomos, t.y. kad sudarius taikos sutartį, ją teismui patvirtinus ir civilinę bylą nutraukus, vėl kreiptis į teismą dėl ginčo tarp tų pačių šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu neleidžiama (LR CPK 293 str. 5 p., 294 str. 2 d.).

Šalių sudaryta taikos sutartis, atsižvelgus į aukščiau sprendime aptartas faktines aplinkybes ir teisinį reglamentavimą, tvirtintina, nes šis šalių veiksmas neprieštarauja imperatyvioms įstatymų nuostatoms ar viešajam interesui, civilinė byla šioje dalyje nutrauktina (LR CPK 42 str., 140 str. 3d., 293 str.5p., 294 str.2d.).

Bylinėjimosi išlaidų paskirstymas.

Ieškinys ir priešieškinis dėl santuokos nutraukimo patenkinti iš dalies (patenkinti 50 proc., nes santuoka nutraukta dėl abiejų sutuoktinių kaltės), trečiojo asmens ieškinys patenkintas iš dalies, dalyje byla nutraukta patvirtinus taikos sutartį ir priėmus ieškinio dalies atsisakymą, paskirstytinos bylinėjimosi išlaidos (LR CPK 93 str., 94 str., 96 str., 98 str.).

Ieškovė ieškinį buvo apmokėjusi 139,00 Lt dydžio žyminiu mokesčiu (11 b.l., t.1), 2011-11-03 teismo nutartimi ji buvo atleista nuo ieškinio apmokėjimo 514,00 Lt dydžio žyminiu mokesčiu (94-95 b.l., t.1). Už advokatės teisinę pagalbą (procesinio dokumento surašymą, atstovavimą) turėjo viso 1.900,00 Lt išlaidų, kvitas išrašytas 2011-11-18 (196 b.l., t.1, 115, 145 b.l., t.2). Trečiasis asmuo D. I. nenurodė, kad turėjo bylinėjimosi išlaidų, nors buvo atstovaujamas. Atsakovas už advokatės teisinę pagalbą (dokumento - priešieškinio surašymą) turėjo 800,00 Lt išlaidų, kito dokumento surašymą – 500,00 Lt (78 b.l., t.1, 63 b.l., t.2), priešieškinį apmokėjo 349,00 Lt žyminiu mokesčiu, o dalies – 150,00 Lt žyminio mokesčio mokėjimas 2012-02-07 teismo nutartimi buvo atidėtas iki teismo sprendimo priėmimo (79, 168 b.l., t.1).

Šalių patirtų išlaidų advokatų pagalbai apmokėti dydį palyginus su Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004-04-02 įsakymu Nr.1R-85 patvirtintų „Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio“ 8.2 p. (už ieškinį, priešieškinį ir atsiliepimą į ieškinį ar priešieškinį – 3 MMA), 8.18 p. (už vieną atstovavimo teisme valandą – 0,15 MMA), pripažintina, kad šalių realiai turėtos ir pagrįstos dokumentais išlaidos (1.900 Lt ir 1.300 Lt) advokato pagalbai apmokėti buvo būtinos, jų dydis atitinka protingumo kriterijus.

Ieškovė pareiškė viso 5 savarankiškus reikalavimus, todėl vertintina, kad kiekvienam ieškinio reikalavimui tenkančios ieškovės patirtų išlaidų advokato pagalbai apmokėti dalys yra lygios, t.y. po 380 Lt. Atsakovas pareiškė viso 4 savarankiškus priešieškinio reikalavimus, todėl vertintina, kad kiekvienam reikalavimui tenkančios atsakovo patirtų išlaidų advokato pagalbai apmokėti dalys yra lygios, t.y. po 325 Lt.

Kadangi ieškinys ir priešieškinis dėl santuokos nutraukimo tenkinti 50 proc., dėl turto padalijimo ir prievolių pobūdžio šalys sudarė taikos sutartį, ieškinio reikalavimas dėl moralinės žalos atlyginimo atmestas, o reikalavimas dėl išlaikymo priteisimo ir išlaikymo įsiskolinimo priteisimo patenkintas iš dalies, reikalavimai dėl atgręžtinių reikalavimų atmesti, todėl vienam iš kito žyminis mokestis (139 Lt : 2) ir išlaidos advokatų pagalbai apmokėti nepriteisiamos.

Iš atsakovo į valstybės biudžetą priteistina 270,00 Lt žyminio mokesčio už išlaikymo priteisimą (400,00 Lt x 12 mėn. = 4.800,00 Lt x 3 proc. = 144,00 Lt; 300,00 Lt x 6 mėn. + 400,00 Lt x 6 mėn. = 4.200,00 Lt x 3 proc. = 126,00 Lt ).

Šalys taikos sutartimi, kuria išsprendė ieškinio ir priešieškinio reikalavimus dėl turto padalijimo, nenumatė bylinėjimosi išlaidų paskirstymo tvarkos, todėl teismas šiems reikalavimams tenkančių šalių turėtų bylinėjimosi išlaidų nepaskirsto (LR CPK 94 str. 2d.).

Minėta, kad ieškovė nuo žyminio mokesčio šioje dalyje buvo atleista, o atsakovas šį priešieškinio reikalavimą apmokėjo 210 Lt žyminiu mokesčiu.

Pagal LR CPK 87 str. 2 d. nuostatas, šalims sudarius taikos sutartį yra grąžinama 75 proc. žyminio mokesčio. Atsakovui grąžintino žyminio mokesčio dalis yra 158,00 Lt (suapvalinus pagal LR Mokesčių administravimo įstatymo 64 str. 4d.) (210,00 Lt x 75 proc.).

Dalyje dėl priešieškinio reikalavimo priteisti iš ieškovės 4.985,07 Lt kompensaciją už grąžintą paskolą 150 Lt dydžio žyminio mokesčio sumokėjimas buvo atidėtas iki teismo sprendimo priėmimo. Šis priešieškinio reikalavimas yra atmestas, todėl atsakovas privalo sumokėti tokio dydžio žyminį mokestį valstybei.

Kadangi atsakovas privalo viso sumokėti 270 Lt žyminio mokesčio už išlaikymo priteisimą ir 150 Lt žyminio mokesčio už atmestą reikalavimą, o atsakovui priklausytų grąžinti 158,00 Lt, todėl į valstybės biudžetą iš atsakovo priteistina 262 Lt (270 Lt + 150 Lt – 158 Lt) (LR CPK 96 str.).

Byloje susidarė 84 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, iš ieškovės ir atsakovo į valstybės biudžetą priteistina po 42 Lt (po 50 proc.) šių išlaidų (LR CPK 88 str., 96 str.).

Kartu su įsiteisėjusiu teismo sprendimu Utenos rajono civilinės metrikacijos skyriui perduotinas šalių santuokos liudijimas AE Nr.023905.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 259, 260, 263 - 265, 268 - 270, 282 str., 385 straipsniais

nusprendžia:

Ieškovės A. I. ieškinį tenkinti iš dalies.

Trečiojo asmens, pareiškiančio savarankiškus reikalavimus, D. I. ieškinį tenkinti iš dalies.

Atsakovo S. I. priešieškinį tenkinti iš dalies.

1. Santuoką tarp A. I., gim. (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini), ir S. I., gim. (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini), sudarytą 1993-07-16 ir įregistruotą Anykščių rajono valdybos Civilinės metrikacijos skyriuje, įrašo Nr.100, nutraukti dėl abiejų sutuoktinių kaltės.

2. Po santuokos nutraukimo A. I. palikti pavardę – I., o S. I. palikti pavardę – I.

3. E. I., asmens kodas (duomenys neskelbtini) nuolatinę gyvenamąją vietą nustatyti kartu su A. I., asmens kodas (duomenys neskelbtini)

4. Priteisti iš atsakovo S. I., gim. (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini), išlaikymą nepilnamečiam sūnui E. I., asmens kodas (duomenys neskelbtini) nuo 2011-10-25 iki jo pilnametystės periodinėmis kas mėnesį mokamomis 400,00 Lt dydžio išmokomis, išlaikymo sumą kasmet indeksuojant Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją, bei priteisti išlaikymo įsiskolinimą - 4.440 Lt už laikotarpį nuo 2009-12-01 iki 2011-10-24.

5. Priteisti iš atsakovo S. I., gim. (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini), trečiajam asmeniui D. I., asmens kodas (duomenys neskelbtini) išlaikymo įsiskolinimą - 5.500 Lt už laikotarpį nuo 2009-12-01 iki 2012-05-06.

6. Išlaikymo, skirto nepilnamečiam E. I., lėšų tvarkytoja uzufrukto teise paskirti A. I., asmens kodas (duomenys neskelbtini)

7. Sprendimą dalyje dėl išlaikymo priteisimo E. I. periodinėmis išmokomis nuo 2011-10-25 nukreipti vykdyti skubiai.

8. Nuo sprendimo priėmimo panaikinti 2012-10-26 teismo nutartimi Nr.2-47-356/2012 taikytą laikinąją apsaugos priemonę - laikino materialinio išlaikymo priteisimą iš atsakovo S. I. sūnui E. I. 300,00 Lt dydžio periodinėmis išmokomis.

9. Priimti ieškovės A. I. atsisakymą ieškinio dalyje dėl išlaikymo ir išlaikymo įsiskolinimo priteisimo iš atsakovo S. I. sūnui D. I. ir civilinę bylą Nr.2-10-356/2013 šioje dalyje nutraukti.

10. Patvirtinti šalių - ieškovės A. I., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir atsakovo S. I., asmens kodas (duomenys neskelbtini) - sudarytą taikos sutartį tokio turinio: padalijus bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise valdomą turtą ieškovei A. I., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir atsakovui S. I., asmens kodas (duomenys neskelbtini) asmeninės nuosavybės teise atitenka po:

½ dalį įkeisto žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), kurio ½ dalies vidutinė rinkos vertė yra 1.250,00 Lt,

½ įkeisto sodo pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio ten pat, kurio ½ dalies vidutinė rinkos vertė yra 3.950,00 Lt,

½ dalis įkeistų kiemo statinių, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančių ten pat, kurių ½ dalies vidutinė rinkos vertė yra 11,00 Lt.

Ieškovei A. I. taip pat asmeninės nuosavybės teise atitenka 1.000,00 Lt už parduotą automobilį VW Golf, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) o atsakovui S. I. asmeninės nuosavybės teise atitenka automobilis Audi 80, valstybinis Nr.(duomenys neskelbtini), kurio vidutinė rinkos vertė yra 1.000,00 Lt.

Šalys - ieškovė A. I., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir atsakovas S. I., asmens kodas (duomenys neskelbtini) susitaria, kad prievolės pagal Swedbank, AB kredito sutartį Nr.07-054139-FA/07-054153-FA ir pagal AB DNB banko kreditavimo sutartį Nr.1700-2008-39239 yra jų abiejų solidarios.

Šioje dalyje civilinę bylą Nr.2-10-356/2013 nutraukti.

11. Kitoje dalyje ieškinius ir priešieškinį atmesti.

12. Priteisti iš atsakovo S. I., asmens kodas (duomenys neskelbtini) į valstybės biudžetą: 262,00 Lt žyminio mokesčio ir 42,00 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu.

13. Priteisti iš ieškovės A. I., asmens kodas (duomenys neskelbtini) į valstybės biudžetą 42,00 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu.

14. Kartu su įsiteisėjusiu teismo sprendimu Utenos rajono civilinės metrikacijos skyriui perduoti šalių santuokos liudijimą AE Nr.023905.

Į valstybės biudžetą priteistas išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu, ir žyminį mokestį (abiejų įmokų kodas - 5660) privalu sumokėti į Valstybinės mokesčių inspekcijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, esančią „Swedbank“, AB, arba sąskaitą Nr. LT12 2140 0300 0268 0220, esančią Nordea Bank Finland PLC Lietuva banke, įrodymą pateikti teismui).

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Panevėžio apygardos teismui, skundą paduodant Utenos rajono apylinkės teisme.