Utenos apylinkės teismo nuosprendis

Utenos rajono apylinkės teismo teisėjas Gytis Stasevičius, sekretoriaujant Daivai Drazdauskienei, dalyvaujant kaltinamajam ir privačiam kaltintojui S. I., jo gynėjui ir atstovui advokatei I. M., nukentėjusiajai ir privačiai kaltintojai A. I., jos atstovei ir gynėjai advokatei K. L.,

Teisiamajame posėdyje išnagrinėjo privataus kaltinimo bylą, kurioje pagal A. I. skundą S. I., gimęs (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), išsilavinimas vidurinis, vedęs, nedirbantis, neteistas, kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 str. 1 d. bei pagal priešpriešinį S. I. skundą, kuriame : A. I., gimusi (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini), Lietuvos pilietis, lietuvė, gyvenanti (duomenys neskelbtini), spec. vidurinio išsilavinimo, ištekėjusi, dirbanti (duomenys neskelbtini) pardavėja, neteista, kaltinama padariusi nusikalstamą veiką numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 str. 1 d.

Aprašomoji dalis

nustatė:

A. I. mušdama nežymiai sužalojo žmogų.

S. I. mušdamas bei kitaip smurtaudamas nežymiai sužalojo žmogų

Šios nusikalstamos veikos padarytos tokiomis aplinkybėmis: S. I. 2010 m. gegužės 18 d. apie 9 val., namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini), konflikto metu sudavė A. I. du kartus delnu į veido sritį bei laikė suėmęs už kaklo, parvertė ant žemės dėl ko A. I. buvo padaryti kūno sužalojimai kairės šlaunies srityse, kaklo kairės pusės nubrozdinimai, t.y., A. I. buvo nežymiai sutrikdyta sveikata.

A. I. 2010 m. gegužės 18 d. apie 9 val., namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini), kilusio konflikto metu kelis kartus žarstekliu bei beisbolo lazda sudavė S. I. į nugaros sritį bei rankas dėl ko S. I. buvo padaryti kūno sužalojimai kraujosruva nugaros kairėje, kraujosruva su blyškia centrine dalimi kairio sėdmens vidurinėje dalyje, raudonas židininis nubrozdinimas kairio dilbio viduriniame apatiniame trečdalyje nugariniame paviršiuje, t.y., nežymus sveikatos sutrikdymas.

Motyvuojamoji dalis

Dėl įrodymų ir veikos kvalifikavimo

Privatus kaltintojas ir kaltinamasis S. I. parodė, kad 2010-05-17, apie 9 val. buvo atvykęs į (duomenys neskelbtini), pasiimti savo asmeninių drabužių, bet A. I. neįsileido. 2010-05-18, apie 9:00 val. atvyko vėl, tačiau A. I. ir vėl neįsileido. Jis jai pasakė, kad jam reikia pasiimti asmeninius daiktus, tarp jų ir uniformą, nes reikia vykti į tarnybą. Ji pasakė, kad neatiduos. Po kurio laiko atsidarė virtuvės langas ir pro terasą ji pradėjo mėtyti tarnybinius drabužius. Jis greit užšoko ant terasos, ir pro virtuvės langą įlipo į vidų. A. I. neleido eiti į kambarį, kur yra spinta su drabužiais. Jis ją atstūmė ranka ir įėjo į kambarį. Atidaręs spintą į maišą dėjo drabužius ir pajuto smūgį į nugarą. Atsisukęs pamatė, kad A. I. stovi su metaliniu žarstekliu rankose. Jis pasakė, kad nebandytų mušti ir nusisukęs toliau krovė drabužius. Tada pajutau antrą smūgį į nugarą, vėl jai padarė pastabą, nusisuko ir vėl pajuto smūgį žarstekliu. Tada atsistojęs priėjo prie jos ir atėmė žarsteklį. A. I. priešinosi, nenorėjo atiduoti žarsteklio, grūmėsi, muistėsi. Jis ją laikė suėmęs už rankų. Atėmęs žarsteklį užmetė, jį ant spintos ir vėl dėjosi drabužius. Po to vėl pamatė A. I., kuri užsimojo beisbolo lazda ir jam trenkė. Jis atrėmė smūgį ir atėmė lazdą. Tada ji nubėgusi į virtuvę mėtė į jį metaliniu arbatinuku. Jis greitai susikrovė daiktus ir išbėgo iš namo. Sužalojimus A. I. galėjo padaryti besigindamas.

Privati kaltintoja ir kaltinamoji A. I. parodė, kad 2010-05-17, buvo atvažiavęs S. I.. Tačiau ji jo neįleido, nes jis prieš ją dažnai smurtaudavo. 2010-05-18 atvažiavo apie 8 – 9 val., ji vėl jo neįsileido. Paėmusi uniformą, padavė per langą. Ji atidavinėjo drabužius per langą, nes bijojo, kad nenaudotų smurto. Ji nusisuko paduoti kitų drabužių, kai išgirdo I. I. pasakytus įžeidžiančius žodžius, bandė uždaryti langą, bet S. I. ją pastūmė ir pradėjo mušti per veidą. Sudavė smūgius į abi veido puses. Ji ištrūko iš jo ir bėgo į kambarį. Tada jis pagavęs pargriovė, iš kairės pusės užlaužęs ranką, dėjo antrankius. Ji išsisuko iš jo, nubėgo į virtuvę. S. I. pavijo ją suėmė už kaklo ir uždėjęs ranką ir pradėjo smaugti. Ji vėl išsisuko, gali būti, kad paėmė žarsteklį ir trenkė jam besigindama. Tada ji išbėgo į lauką, S. I. lauke pagavo ir pargriovė ant žemės. Ji prašė, kad paleistų. Tada jis paleido, grįžo į namus ir susirinko drabužius.

Liudytojas E. I. parodė, kad dėl įvykio nieko tiksliai nepamena, tik kartais matydavo mušimo žymes ant mamos. Nei antrankių nei guminės lazdos namuose nėra matęs. Vieną dieną, parėjęs iš mokyklos yra matęs, kad mamai ant rankos ir veido buvo mėlynė.

Liudytojas D. I. parodė, kad nei metų nei dienos tikslia nepamena, tik žino, kad parėjęs iš mokyklos rado namuose senelį, tetą. Mama papasakojo, kad kilo konfliktas su tėčiu. Matė ant rankų ir veido mėlynes. Namuose buvo beisbolo lazda.

Liudytojas J. B. parodė, kad tarp jo dukros ir žento dažnai kildavo konfliktų. Vieną kartą buvo pas ją atvažiavęs ir matė, kad jos veido sumušimą

Liudytoja L. B. parodė, kad A. I. yra jos sesuo. Yra mačiusi kaip S. I. ją mušė, buvo surakinęs antrankiais. Paskutinio konflikto nematė. Tik tą dieną grįžusi iš darbo matė, kad sesuo buvo su mėlynėmis ant veido, kakle bei rankų.

Iš 2010-05-18 teismo medicinos specialisto išvados Nr. G 178/10(08) matyti, kad A. I. nustatyti šie sužalojimai: kairio žasto viduriniame trečdalyje vidiniame paviršiuje yra 6x6 cm. židininė violetinė kraujosruva, Kairio žasto viršutiniame trečdalyje šoniniame paviršiuje yra 3x2 cm. netaisyklingos formos violetinė kraujosruva. Dešinio žasto viduriniame trečdalyje priekiniame nugariniame paviršiuje yra 3x2 cm. netaisyklingos formos violetinė kraujosruva. Dešinės alkūnės sąnario nugariniame paviršiuje yra 2x3 cm. netaisyklingos formos violetinė kraujosruva. Dešinio dilbio viduriniame-apatiniame trečdalyje priekiniame-nugariniame paviršiuje yra 12x6 cm. židininis raudonas nubrozdinimas susidedantis iš daugybinių įbrėžimų, kurie yra nuo 0,3x0,3 cm. iki 4x0,3 cm. dydžio. Kairės šlaunies viduriniame trečdalyje šoniniame paviršiuje yra 3x3 cm. Netaisyklingos formos violetinė kraujosruva. Kairės šlaunies apatiniame trečdalyje šoniniame paviršiuje yra 6x3 cm. Netaisyklingos formos violetinė kraujosruva. Kaklo kairėje yra 3x4 cm. židininis, raudonas nubrozdinimas. A.I. dėl šių sužalojimų nustatytas nežymus sveikatos sutrikdymas.

Iš 2010-05-19 teismo medicinos specialisto išvados Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, kad S. I. nustatyti šie sužalojimai: nugaros kairėje yra įstriža 4x2,1 cm. violetinė kraujosruva. Kairio sėdmens vidurinėje dalyje yra 16x2 cm. violetinė kraujosruva su blyškia centrine dalimi. Dešinės šlaunies viduriniame trečdalyje šoniniame paviršiuje yra 10x2 cm. violetinė kraujosruva. Dešinio kelio sąnario šone yra 6x2 cm. violetinė kraujosruva. Kairio dilbio viduriniame-apatiniame trečdalyje nugariniame paviršiuje yra 16x2-3 cm raudonas, židininis nubrozdinimas, pasidengęs plonais įdubusiais šašais. S. I. dėl sužalojimų padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas.

Kaip matyti, konflikte kurio metu buvo sužaloti A. I. ir S. I. dalyvavo du asmenys. Šių dviejų konfliktavusių pusių parodymai apie įvykio aplinkybes iš esmės skiriasi: A. I. nurodė, kad S. I. jai sudavė delnu į veidą, smaugė suėmęs už kaklo, pargriovė ant žemės, tuo tarpu S. I. nurodė, kad jis A. I. nemušė, tik pajutęs smūgius žarstekliu į nugarą bandė jį atimti iš A. I. ir dėl to jai padarė kūno sužalojimus. Jos nesmaugė ir pargriovęs nebuvo. Teismas, nustatydama bylos aplinkybes, asmenų parodymų patikimumą pirmiausia vertina jų nuoseklumo bei atitikimo objektyviems įrodymams požiūriu. Šiuo konkrečiu atveju-teismo medicinos specialistų išvadoms.

A. I. nurodė, kad ji drabužius S. I. išmetė per langą. Tada įlipęs per langą S. I. jai sudavė smūgius delnais į veidą. Tai, kad ant nukentėjusiosios veido buvo mušimo žymės patvirtino liudytojai D. I., E. I., J. B. bei L. B.. teismo posėdžio metu apklaustas teismo medicinos ekspertas S. F. patvirtino, kad suduodant smūgį delnu į veidą trumpam laikui gali likti žymės-sumuštos vietos paraudimas, kuris neužilgo išnyksta. Nukentėjusiosios parodymai apie šias aplinkybes yra nuoseklūs: šias aplinkybes ji nurodė pareiškime policijai ( medžiaga atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą Nr. 89-At-00133-10, b. l. 3 ( toliau medžiaga ), paaiškinime ( medžiaga, b. l. 4 ) bei teisiamojo posėdžio metu. Todėl teismas, daro išvadą, jog A. I. privataus kaltinimo skunde nurodytos aplinkybės, kad S. I. įlipęs per langą į namą, po to, kai A. I. išmetė per langą tarnybinę uniformą jai sudavė delnu į veidą, pasitvirtino. A. I. aiškinimas, kad S. I. jai suko rankas, bandė dėti antrankius nėra patvirtintos byloje esančiais įrodymais. Aplinkybių, kad S. I. dėjo jai antrankius, nukentėjusioji nei pareiškime policijai nei paaiškinime nenurodė ( medžiaga, b. l. 3,4 ). Tokiu būdu jos parodymai nėra nuoseklūs ir teismas šias aplinkybes, kaip neįrodytas, šalina iš A. I. privataus kaltinimo skundo.

S. I. nurodė, kad jam imant drabužius iš spintos, A. I. sudavė žarstekliu į nugarą, jis bandė šį žarsteklį atimti, todėl buvo suėmęs A. I. už rankų ir galėjo ją sužaloti. Taip pat A. I. jam sudavė beisbolo lazda ir šią lazdą jis, panaudojęs fizinę jėgą, taip pat atėmė iš A. I.. Šias S. I. nurodytas aplinkybės patvirtina teismo medicinos specialisto išvada. Joje nurodyta, kad S. I. buvo padaryti nugaros kairėje yra įstriža 4x2,1 cm. violetinė kraujosruva. Kairio sėdmens vidurinėje dalyje yra 16x2 cm. violetinė kraujosruva su blyškia centrine dalimi. Kairio dilbio viduriniame-apatiniame trečdalyje nugariniame paviršiuje yra 16x2-3 cm raudonas, židininis nubrozdinimas, pasidengęs plonais įdubusiais šašais. Teismas, įvertindamas tai, kad S. I. padaryti šie padaryti kūno sužalojimai yra nugaros bei sėdmenų srityje ir jie yra 16 cm ilgio, daro išvadą, kad sužalojimai jam buvo padaryti smūgiuojant iš nugaros žarstekliu. Sužalojimas kairiajame dilbyje yra 16 cm ilgio, kas įrodo, kad jis buvo padarytas S. I. nurodytomis aplinkybėmis. Tai, kad S. I. bandė atimti iš nukentėjusiosios žarsteklį bei beisbolo lazdą ir apsiginti nuo smūgių žarstekliu ir beisbolo lazda patvirtina ir nustatyti sužalojimai ant A. I. kūno: kairio žasto viduriniame trečdalyje vidiniame paviršiuje yra 6x6 cm. židininė violetinė kraujosruva, Kairio žasto viršutiniame trečdalyje šoniniame paviršiuje yra 3x2 cm. netaisyklingos formos violetinė kraujosruva. Dešinio žasto viduriniame trečdalyje priekiniame nugariniame paviršiuje yra 3x2 cm. netaisyklingos formos violetinė kraujosruva. Dešinės alkūnės sąnario nugariniame paviršiuje yra 2x3 cm. netaisyklingos formos violetinė kraujosruva. Dešinio dilbio viduriniame-apatiniame trečdalyje priekiniame-nugariniame paviršiuje yra 12x6 cm. židininis raudonas nubrozdinimas susidedantis iš daugybinių įbrėžimų, kurie yra nuo 0,3x0,3 cm. iki 4x0,3 cm. dydžio. Mušimas ar kitoks smurtavimas BK 140 str. prasme reiškia poveikį į žmogaus kūną siekiant sukelti fizinį skausmą ar kūno sužalojimus, kankinimas reiškia, kad smurtauta buvo ilgai arba kad buvo sukeltos ne tik stiprios fizinės, bet ir dvasinės kančios. Iš to darytina išvada, kad baudžiamajai atsakomybei pagal šį straipsnį už nežymų sveikatos sutrikdymą atsirasti yra būtinas ir subjektyviosios pusės požymis- tiesioginė tyčia, t. y. kaltininkas turi daryti poveikį į nukentėjusio asmens kūną siekdamas pagrindinio tikslo - kad dėl kaltininko veikimo nukentėjęs asmuo patirtų fizinį skausmą ar jam būtų sutrukdyta sveikata. Iš šių nustatytų įvykio aplinkybių akivaizdu, jog S. I. atliktų veiksmų, siekiant apsiginti nuo smūgių bei atimti žarsteklį ir beisbolo lazdą, nors ir susijusių su tam tikros jėgos panaudojimu A. I. atžvilgiu, nėra jokio pagrindo vertinti nei mušimu, nei kankinimu ar kitokiu smurtavimu ir kad S. I. veiksmais A. I. buvo padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas, nes S. I. jėgą panaudojo išimtinai tik tam, kad nutrauktų aiškiai neteisėtus A. I. veiksmus, o ne tam, kad jai padarytų nežymų sveikatos sutrikdymą. Todėl iš privataus kaltinimo skundo šalintinos aplinkybės, kad S. I. padarė A. I. kairio žasto, dešinės alkūnės sąnario, dešinio dilbio sužalojimus. Kaip buvo nustatyta smūgius, A. I. sudavė S. I. būnant nusisukus nuo jos, į nugaros sritį. Tokie A. I. veiksmai negali būti vertintini kaip padaryti būtinosios ginties būklėje, nes tokioje situacijoje, kokios nors grėsmės S. I. A. I. nekėlė. Ši priešpriešinio privataus kaltinimo skunde nurodyta kaltinimo dalis pasitvirtino byloje ištirtais įrodymais.

S. I. neigė, kad jis buvo suėmęs A. I. už kaklo bei ją pargriovęs. A. I. šias aplinkybes nurodė tiek pareiškime policijai, tiek paaiškinime policijos pareigūnams ( medžiaga, b. l. 3, 4 ) bei teisiamojo posėdžio metu. Iš teismo medicinos specialisto išvados matyti, kad A. I. buvo nustatyti šie sužalojimai: . Kairės šlaunies viduriniame trečdalyje šoniniame paviršiuje yra 3x3 cm. Netaisyklingos formos violetinė kraujosruva. Kairės šlaunies apatiniame trečdalyje šoniniame paviršiuje yra 6x3 cm. Netaisyklingos formos violetinė kraujosruva. Kaklo kairėje yra 3x4 cm. židininis, raudonas nubrozdinimas. Teismas, įvertindamas nuoseklius A. I. parodymus, taip pat į tai, kad sužalojimai kojų srityje padaryti tik kairėje pusėje, daro išvadą, kad A. I. buvo pargriauta ant žemės bei laikoma už kaklo. Tokie S. I. veiksmai negali būti vertinami kaip siekis nutraukti neteisėtus A. I. veiksmus ir atimti iš jos žarsteklį bei beisbolo lazdą. Tokiu būdu, ši A. I. privataus kaltinimo skundo dalis pasitvirtino, o S. I. parodymai atmestini.

Iš teismo medicinos specialisto išvados matyti, kad S. I. buvo nustatyti šie sužalojimai: Dešinės šlaunies viduriniame trečdalyje šoniniame paviršiuje yra 10x2 cm. violetinė kraujosruva. Dešinio kelio sąnario šone yra 6x2 cm. violetinė kraujosruva. Kaip matyti S. I. nurodė, kad jam smūgiai buvo suduoti į nugaros sritį. Jis į namus pateko per langą, todėl galimybė, kad šie sužalojimai galėjo atsirasti lipant per langą, nėra paneigta. Todėl iš priešpriešinio S. I. privataus kaltinimo skundo šios aplinkybės šalintinos.

Tokiu būdu aukščiau aptartais įrodymais nustatyta, kad S. I. kilusio konflikto metu A. I. sudavė A. I. du kartus delnu į veido sritį bei laikė suėmęs už kaklo, parvertė ant žemės dėl ko A. I. buvo padaryti kūno sužalojimai kairės šlaunies srityse, kaklo kairės pusės nubrozdinimai, t.y., A. I. buvo nežymiai sutrikdyta sveikata. Šiuos sužalojimus S. I. padarė tiesiogine tyčia, mušdamas ir kitaip smurtaudamas. Jo veika kvalifikuotina pagal BK 140 str. 1 d.

Aukščiau aptartais įrodymais nustatyta, kad A. I. kilusio konflikto metu kelis kartus žarstekliu bei beisbolo lazda sudavė S. I. į nugaros sritį bei rankas dėl ko S. I. buvo padaryti kūno sužalojimai kraujosruva nugaros kairėje, kraujosruva su blyškia centrine dalimi kairio sėdmens vidurinėje dalyje, raudonas židininis nubrozdinimas kairio dilbio viduriniame apatiniame trečdalyje nugariniame paviršiuje, t.y., nežymus sveikatos sutrikdymas. Šiuos sužalojimus A. I. padarė tiesiogine tyčia, mušdama S. I.. Jos veika kvalifikuotina pagal BK 140 str. 1 d.

Dėl bausmės skyrimo

S. I. atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nėra.

A. I. atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nėra.

Teismas, skirdamas bausmę S. I. atsižvelgia į tai, kad kaltinamasis padarė nesunkų baigtą nusikaltimą, padarė jį tiesiogine tyčia, į tai, kad nėra teistas, nebaustas administracine tvarka, ir daro išvadą, kad kaltinamajam skirtina viešųjų darbų bausmė ( BK 55 str. ).

Teismas, skirdamas bausmę A. I. atsižvelgia į tai, kad kaltinamoji padarė nesunkų baigtą nusikaltimą, padarė jį tiesiogine tyčia, į tai, kad nėra teista, nebausta administracine tvarka, ir daro išvadą, kad kaltinamajai skirtina viešųjų darbų bausmė ( BK 55 str. ).

Dėl civilinių ieškinių

A. I. pareiškė 1500 Lt civilinį ieškinį dėl nusikalstama veika padarytos neturtinės žalos atlyginimo ( b. l. 1,2).

A. I. ieškinį palaikė. Nurodė, kad ji buvo sumuša, matėsi fizinio surto žymės, ilgą laiką kentė galvos skausmus, susirgo depresija.

S. I. civilinio ieškinio nepripažino.

Ieškinys tenkintinas iš dalies.

Iš specialisto išvados bei byloje ištirtų įrodymų nustatyta, kad A. I. buvo du kartus suduota delnu į veido sritį bei padaryti kūno sužalojimai kairės šlaunies srityse, kaklo kairės pusės nubrozdinimai, t.y., nežymiai sutrikdyta sveikata.

A. I. sužalojimų pobūdis įrodo, kad ji patyrė fizinį skausmą, Tai yra aplinkybės dėl kurių ieškinys turi būti tenkintinas ( CK 6.250 str. 1 d. ).

Nustatant neturtinės žalos dydį, reikia atsižvelgti į atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus.

Nusikalstamą veiką S. I. padarė tiesiogine tyčia. A. I. buvo padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas. S. I. yra nedirbantis, jo turtinė padėtis nėra ypatingai gera, tačiau šios aplinkybės nėra lemiamas kriterijus nustatant neturtinės žalos dydį. Taip pat atsižvelgtina ir į tai, kad pagal sužalojimų pobūdį nėra pateikta jokių duomenų, kad A. I. yra pagrindo nuogąstauti, kad dėl šio sveikatos sutrikdymo ateityje galimas sveikatos būklės pablogėjimas, taip pat nėra duomenų, kad ateityje būtinos chirurginės intervencijos ar specialios procedūros, taip pat nebuvo pateikta įrodymų, kad ji dėl panaudoto smurto susirgo depresija. Todėl teismas, atsižvelgdamas į aukščiau išdėstytas aplinkybes, į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus, daro išvadą, kad A. I. nustatytinas 500 Lt neturtinės žalos dydis ( CK 6. 263 str. 2 d. ).

S. I. pareiškė 1500 Lt civilinį ieškinį dėl nusikalstama veika padarytos neturtinės žalos atlyginimo ( b. l. 16).

S. I. ieškinį palaikė. Nurodė, kad jis buvo sumuštas, patyrė fizinį skausmą.

A. I. civilinio ieškinio nepripažino.

Ieškinys tenkintinas iš dalies.

Iš specialisto išvados bei byloje ištirtų įrodymų nustatyta, kad S. I. buvo padaryti kūno sužalojimai: kraujosruva nugaros kairėje, kraujosruva su blyškia centrine dalimi kairio sėdmens vidurinėje dalyje, raudonas židininis nubrozdinimas kairio dilbio viduriniame apatiniame trečdalyje nugariniame paviršiuje, t.y., nežymus sveikatos sutrikdymas S. I. sužalojimų pobūdis įrodo, kad jis patyrė fizinį skausmą, Tai yra aplinkybės dėl kurių ieškinys turi būti tenkintinas ( CK 6.250 str. 1 d. ).

Nustatant neturtinės žalos dydį, reikia atsižvelgti į atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus.

Nusikalstamą veiką A. I. padarė tiesiogine tyčia. S. I. buvo padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas. A. I. yra dirbanti, jos turtinė padėtis nėra ypatingai gera, tačiau šios aplinkybės nėra lemiamas kriterijus nustatant neturtinės žalos dydį. Taip pat atsižvelgtina ir į tai, kad pagal sužalojimų pobūdį nėra pateikta jokių duomenų, kad S. I. yra pagrindo nuogąstauti, kad dėl šio sveikatos sutrikdymo ateityje galimas sveikatos būklės pablogėjimas, taip pat nėra duomenų, kad ateityje būtinos chirurginės intervencijos ar specialios procedūros. Todėl teismas, atsižvelgdamas į aukščiau išdėstytas aplinkybes, į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus, daro išvadą, kad S. I. nustatytinas 500 Lt neturtinės žalos dydis ( CK 6. 263 str. 2 d. ).

Dėl atstovavimo išlaidų

A. I. pateikė kvitą serija LAT Nr. 666116 ( b. l. 52 ), kuriuo pagrindė savo išlaidas ( 500 Lt) advokato paslaugoms apmokėti, ir prašė šią sumą priteisti iš S. I.. BPK 106 str. 2 d. numato, kad pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo turėtas išlaidas advokato, kuris dalyvavo byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo atstovas, paslaugoms apmokėti. Teismas, atsižvelgdamas į nuteistojo turtinę padėtį, gali šių išlaidų nepriteisti ar jų dydį sumažinti. Teismas, atsižvelgdamas į tai, kad S. I. nedirba, jo turtinė padėtis nėra gera, į tai, kad A. I. atstovas ruošė procesinius dokumentus, dalyvavo teisminiame bylos nagrinėjime bei vadovaudamasis Vyriausybės 2001 m. sausio 22 d. nutarimo Nr. 69 (Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2006 m. gegužės 2 d. nutarimo Nr. 396 redakcija) advokatams už antrinės teisinės pagalbos teikimą ir koordinavimą mokamo užmokesčio dydžių ir mokėjimo taisyklių nuostatų bei teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijų (CK 1.5 straipsnis) aiškinimu, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojama praktika (kasacinė nutartis Nr. 2K-1/2009, 2K-605/2011), nustato, kad A. I. naudai turi būti išieškotos 300 Lt dydžio turėtos išlaidos advokato, kuris dalyvavo byloje kaip nukentėjusiojo atstovas, paslaugoms apmokėti.

Remiantis išdėstytu ir vadovaujantis Lietuvos Respublikos Baudžiamojo proceso kodekso 303 straipsnio 2 dalimi, teismas

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

S. I. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 str. 1 d. ir paskirti jam ir paskirti šešis mėnesius viešųjų darbų įpareigojant neatlygintinai dirbti dvidešimt valandų per mėnesį visuomenės labui.

A. I. civilinį ieškinį dėl nusikalstama veika padarytos turtinės žalos atlyginimo patenkinti iš dalies ir priteisti iš S. I. penkis šimtus litų neturtinės žalos atlyginimui A. I. naudai.

Priteisti iš S. I. tris šimtus litų turėtų išlaidų advokato, kuris dalyvavo byloje kaip nukentėjusiojo atstovas, paslaugoms apmokėti A. I. naudai.

A. I. pripažinti kalta padarius nusikalstamą veiką numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 str. 1 d. ir paskirti jai ir paskirti šešis mėnesius viešųjų darbų įpareigojant neatlygintinai dirbti dvidešimt valandų per mėnesį visuomenės labui.

S. I. civilinį ieškinį dėl nusikalstama veika padarytos turtinės žalos atlyginimo patenkinti iš dalies ir priteisti iš A. I. penkis šimtus litų neturtinės žalos atlyginimui S. I. naudai.

Nuosprendis per 20 d. nuo jo paskelbimo dienos, gali būti skundžiamas Panevėžio apygardos teismui, paduodant skundą Utenos rajono apylinkės teisme.