Šiaulių apylinkės teismo sprendimas

dalyvaujant trečiajam asmeniui Šiaulių rajono 2-ojo notarų biuro notarei Birutei Šatienei,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės J. M. ieškinį atsakovui E. K., trečiajam asmeniui Šiaulių rajono 2-ojo notarų biuro notarei Birutei Šatienei dėl nekilnojamojo turto sandorių pripažinimo negaliojančiais ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Tretysis asmuo Šiaulių rajono 2-ojo notarų biuro notarė Birutė Šatienė prašė ieškinį atmesti, teismui paaiškino, kad ieškovę pažįsta seniai, ieškovė pati ateidavo į notarų biurą užsisakyti laiko sandorių sudarymui, pati rūpinosi būsimais sandoriais, sandorių sudarymo metu dėl jos veiksnumo notarei abejonių nekilo, prieš sudarant sandorį visada paklausdavo, ar yra gavusi pinigus.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys atmestinas.

Iš byloje dalyvaujančių asmenų paaiškinimų, byloje esančių rašytinių įrodymų, nustatyta, kad 2007-07-20 ieškovė J. M. ir atsakovas E. K. sudarė Nekilnojamojo daikto pirkimo pardavimo sutartį, pagal kurią ieškovė pardavė atsakovui 0,7000 ha ploto žemės sklypą, kurio unikalus (duomenys neskelbtini), esantį Šiaulių rajono sav. (duomenys neskelbtini) nurodyta sklypo kaina- 10000 litų, atsiskaitymo tvarka- pinigai sumokami grynais prieš sudarant šią sutartį, 2.2. punkte sklypo pardavėja patvirtino, kad nurodytą sumą gavo grynais prieš pasirašant sutartį bei pasirašė, sutartis sudaryta notaro biure, asmenų tapatybės nustatytos pagal pateiktus asmens dokumentus, sutartį patvirtino Šiaulių miesto IV-ojo notarų biuro notarė Rima Sadauskienė (5-7 b.l.).

2010-06-23 ieškovė J. M. ir atsakovas E. K. sudarė Žemės sklypo pirkimo- pardavimo sutartį, pagal kurią ieškovė pardavė atsakovui 0,1700 ha ploto žemės sklypą, kurio unikalus (duomenys neskelbtini), esantį Šiaulių rajono sav. (duomenys neskelbtini) sutarties punkte nurodyta sutarta sklypo kaina- 500 litų, atsiskaitymo tvarka- pinigus pardavėjas gavo iš pirkėjo prieš pasirašant sutartį, sutartis sudaryta notaro biure, asmenų tapatybės nustatytos pagal pateiktus asmens dokumentus, sutartį patvirtino Šiaulių rajono 2-ojo notarų biuro notarė Birutė Šatienė (8-10 b.l.). 2010-06-23 sudarytas ir patvirtintas šio žemės sklypo Perdavimo-priėmimo aktas, kurį taip pat patvirtino Šiaulių rajono 2-ojo notarų biuro notarė Birutė Šatienė (59 b.l.).

2006-03-15 ieškovė J. M. įgaliojo atsakovą E. K. parduoti jai priklausantį 0,4800 ha žemės sklypą, įgaliojimas išduotas 6 mėnesiams, patvirtintas Šiaulių rajono 2-ojo notarų biuro notarės Birutės Šatienės (29 b.l.).

2006-10-18 ieškovė J. M. įgaliojo atsakovą E. K. parduoti jai priklausantį 0,4800 ha žemės sklypą, įgaliojimas išduotas 6 mėnesiams, patvirtintas Šiaulių rajono 2-ojo notarų biuro notarės Birutės Šatienės (28 b.l.).

2007-03-19 ieškovė J. M. įgaliojo atsakovą E. K. tvarkyti dokumentus dėl nuosavybės atkūrimo į žemės sklypus, esančius Šiaulių r., įgaliojimas išduotas 1 metams, patvirtintas Šiaulių rajono 2-ojo notarų biuro notarės Birutės Šatienės (27 b.l.)

Žodinio bylos nagrinėjimo metu ieškovė painiojosi bei prieštaravo savo ieškinyje nurodytoms aplinkybėms, kad atsakovas ją apgavo, pažadėdamas pravesti pinigus į banko sąskaitą, todėl ji pas notarą pasirašė pirkimo-pardavimo sutartis, teigė, kad pas notarą yra buvusi gal du kartus, niekur nepasirašinėjusi, visi parašai yra ne jos, teigė, kad buvo davusi tik vieną įgaliojimą. Ieškovė patvirtino, kad notarę Birutę Šatienę pažįsta, taip pat patvirtino, kad jos valia buvo parduoti žemės sklypus, tačiau pinigų iš atsakovo nėra gavusi. Kaip matyti iš ieškovės parodymų, jie yra prieštaringi, ieškovė neprisimena kiek įgaliojimų išdavusi, kiek atlikusi kitokių notarinių veiksmų, todėl teismas ieškovės parodymais nesivadovauja. Ieškinyje nurodoma, kad ieškovė yra baigusi tik 7 klases, neišprususi ir dėl šių savybių buvo atsakovo apgauta. Teismas konstatuoja, kad 7 klasių išsilavinimo pakanka tam, kad perskaityti sutartyje parašytą sakinį „Aš, J. M., patvirtinu, kad pinigus sumoje 10000 (dešimt tūkstančių) litų grynais prieš pasirašant sutartį gavau“ ir pasirašyti. Be to, tretysis asmuo notarė B.Šatienė patvirtino, kad visais atvejais kai tvirtina sandorius, būtinai paklausia ar šalys atsiskaitė, ir konkrečiu atveju ieškovės taip pat buvo klausta apie atsiskaitymą. Pažymėtina, kad 2007-07-20 sandorį tvirtinusi notarė Rima Sadauskienė yra mirusi (2008 metais), todėl nebuvo įtraukta į šią bylą trečiuoju asmeniu. Teismas bei byloje dalyvaujantys asmenys apžiūrėjo notarės B.Šatienės į teismo posėdį pateiktą ginčo sutarties egzempliorių, saugomą notaro kontoroje, taip pat apžiūrėjo notarės pateiktą notarinių veiksmų atlikimo knygą, bei padarė kopiją lapo, kuriame padarytas įrašas apie notarinio veiksmo atlikimą ir pridėjo prie bylos. Teismas ir kiti byloje dalyvaujantys asmenys apžiūrėjo ir galėjo įsitikinti, kad byloje esanti sutarties kopija atitinka originalą, o notariniai veiksmai užregistruoti notarinių veiksmų atlikimo knygoje, kurioje taip pat yra ieškovės parašai. Teismas netenkino ieškovės atstovo prašymo skiri rašysenos ekspertizę, nes visi ieškovės parašai- tiek ant ginčijamų sandorių, tiek notarinių veiksmų atlikimo knygoje, tiek ant įgaliojimų, kurių ieškovė neginčija, yra identiški, neabejotinai priklauso tam pačiam asmeniui, be to, notarė patvirtino, kad ieškovė pati aktyviai dalyvavo sudarant sandorius, ateidavo užsisakyti laiko pas notarą, atnešdavo dokumentus, notarei nebuvo kilę abejonių dėl jos galėjimo suprasti savo veiksmus. Būtent šiais trečiojo asmens duotais parodymais ir pateiktais rašytiniais įrodymais teismas vadovaujasi, atmesdamas ieškovės reikalavimą pripažinti sandorius negaliojančiais pagal CK 1.90 straipsnį, kaip turinčius valios trūkumų, nes ieškovė savo valią išreiškė pasirašydama įgaliojimus bei sutartis. Pagal CK 1.90 straipsnio 2 dalį esminė klaida gali būti susijusi tik su faktais, o ne teise (CK 1.6, 1.7 str.). Suklydimas turi būti esminis ir suklysta turi būti dėl CK 1.90 straipsnio 4 d. numatytų aplinkybių. Vertinant ar buvo suklysta iš esmės, būtina atsižvelgti į konkretaus sandorio sudarymo aplinkybes, šalių tarpusavio santykius, jų amžių, sveikatos būklę, išsimokslinimą ir kt. Iš nuoseklių ieškovės veiksmų- įgaliojimų, duotų atsakovui tvarkyti dokumentus, parduoti jos nekilnojamą turtą, teismas sprendžia, kad ieškovė aiškiai sugebėjo išreikšti savo valią, jos valia buvo parduoti žemės sklypus, tai atlikti ji įgaliojo atsakovą. Jei, kaip tvirtino ieškovė, atsakovas nebūtų atsiskaitęs su ja pagal 2007-07-20 sudarytą sandorį, joks normaliai rūpestingas asmuo nesudarytų naujo sandorio su tuo pačiu asmeniu, praėjus 3 metams. Be to, atkreiptinas dėmesys, kad ieškovė tik praėjus nuo pirmo sandorio 9 metams, o nuo antro sandorio- 6 metams ėmė reikalauti iš atsakovo tariamai negautų pinigų, kas kelia pagrįstas abejones dėl jos reikalavimo pagrįstumo. Ieškovės argumentai, kad ji nepasirašė ginčijamų sutarčių grindžiami tik jos subjektyviais samprotavimais, tačiau į bylą nėra pateikta jokių įrodymų, kad ginčijami dokumentai būtų suklastoti, ieškovės dalyvavimą sandorių sudaryme patvirtino oficialus valstybės įgaliotas asmuo- notaras, įsitikinęs sandorį sudarančio asmens tapatybe pagal pateiktą asmens dokumentą.

Ieškinyje taip pat buvo prašoma pripažinti sandorius negaliojančiais pagal LR CK 1.91 straipsnį, kaip sudarytą dėl apgaulės, smurto, ekonominio spaudimo ar realaus grasinimo arba dėl vienos šalies atstovo piktavališko susitarimo su antrąja šalimi sudarytas sandoris gali būti teismo pripažintas negaliojančiu pagal nukentėjusiojo ieškinį (CK 1.91 straipsnio 1 dalis). Piktavališkumu laikytinas tik tyčinis sandorio šalies atstovo susitarimas su kita šalimi, dėl kurio sudaryto sandorio sąlygos nenaudingos atstovaujamajam. Jeigu yra piktavališkas susitarimas, tai reiškia, kad vienos sandorio šalies atstovas ir kita sandorio šalis veikė nesąžiningai ir neteisėtai ir sudarė atstovaujamojo interesams kenkiantį sandorį. Sandoriui pripažinti negaliojančiu CK 1.91 straipsnio 1 dalyje įtvirtintu pagrindu – dėl vienos šalies atstovo piktavališko susitarimo su antrąja šalimi – būtina nustatyti, jog toks susitarimas kenkia atstovaujamojo interesams ir yra tyčinis. Piktavališko susitarimo faktą turi įrodyti ieškinį dėl sandorio negaliojimo pareiškęs atstovaujamasis asmuo. Į šią bylą nėra pateikta jokių įrodymų, kad atsakovas vertė ieškovę sudaryti sandorius arba kad tie sandoriai buvo jai nenaudingi. Kaip patvirtino tretysis asmuo- sandorį tvirtinusi notarė, ieškovė savo noru ir valia sudarinėjo sandorius, jai buvo paaiškinta sandorių esmė, ieškovė pati juos pasirašė. Į bylą nėra pateikta įrodymų apie tai, kad ieškovė kreipėsi į ikiteisminio tyrimo institucijas ir kad kaip nors kitaip būtų nustatytas atsakovo nesąžiningumas, piktavališkumas ar apgaulė.

Pažymėtina, kad ieškovės ginčijami dokumentai – sutartys – yra oficialūs rašytiniai įrodymai, turintys didesnę įrodomąją galią, t. y. aplinkybės, nurodytos oficialiuose rašytiniuose įrodymuose, laikomos visiškai įrodytomis, iki jos bus paneigtos kitais byloje esančiais, išskyrus liudytojų parodymus, įrodymais (CPK 197 str. 2 d.). Teismas laiko, kad ieškovė nepateikė į bylą jokių įrodymų, galinčių paneigti aplinkybes, kad ji pati savo valia sudarė ginčo sandorius, patvirtino, kad su ja buvo atsiskaityta, suprato, ką daro ir siekė aiškaus tikslo- parduoti žemės sklypus už sutartą kainą, kas ir buvo padaryta.

Vadovaujantis aukščiau išdėstytu, teismas daro išvadą, kad ieškovės ieškinys nepagrįstas, todėl atmestinas.

Ieškinį atmetus, iš ieškovės atsakovui priteistinos turėtos bylinėjimosi išlaidos (LR CPK 93 str. 1 d., 96 str. 2 d.). Atsakovas E. K. šioje byloje patyrė 200,00 eurų (du šimtus eurų) teisinės pagalbos išlaidų, ieškinį atmetus, visos atsakovo patirtos bylinėjimosi išlaidos priteistinos atsakovui iš ieškovės J. M..

Valstybė šioje byloje patyrė 3,30 euro procesinių dokumentų įteikimo išlaidų, ieškinį atmetus, šios išlaidos priteistinos iš ieškovės valstybei (CPK 93 str. 1 d., 96 str. 1 d.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259-260, 263-267, 269-270 straipsniais, teismas

nusprendžia:

Ieškinį atmesti.

Priteisti atsakovui E. K., a.k(duomenys neskelbtini) iš ieškovės J. M., a.k(duomenys neskelbtini) 200,00 eurų (du šimtus eurų) bylinėjimosi išlaidų.

Priteisti iš ieškovės J. M., a.k(duomenys neskelbtini) 3,30 eurų (tris eurus 30 ct.) procesinių dokumentų įteikimo išlaidų valstybei (gavėjas- Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, atsiskaitomoji sąskaita Nr. (duomenys neskelbtini), įmokos kodas: 5660 – žyminis mokestis ir išlaidos, susijusios su bylos nagrinėjimu).

Sprendimas per 30 dienų apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismą.