- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2014-07-15
- Bylos Nr.
- 2A-934/2014
- Teisminio proceso Nr.
- 2-56-3-00871-2012-7
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Konstantinas Gurinas, Kazys Kailiūnas, Vigintas Višinskis
- Ieškovas
- A. T., S. T.
- Atsakovas
- D. M.
- Trečiasis asmuo
- J. U.
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų:
Konstantino Gurino, Kazio Kailiūno ir Viginto Višinskio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal apeliantų A. T., S. T. ir D. M. apeliacinius skundus dėl Kauno apygardos teismo 2013 m. spalio 9 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje pagal ieškovų A. T. ir S. T. ieškinį atsakovui D. M. dėl skolos priteisimo; trečiasis asmuo J. U..
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
Ieškovai A. T. ir S. T. kreipėsi į teismą su ieškiniu, pareikštu atsakovui D. M. dėl negražintos paskolos priteisimo, kurią, ieškovų teigimu, sudaro 33 700 EUR suma, pervesta į atsakovo sąskaitą, ir 50 000 Lt lėšos, investuotos į atsakovo namų valdą.
Ieškovai nurodė, kad atsakovas D. M. nuo 2002 metų gyvena Airijoje, su ieškovės dukra J. U. turi sūnų, gavęs paskolą iš AB SEB bankas 2005 m. Lietuvoje įsigijo žemės sklypą ir gyvenamąjį namą. Ieškovų teigimu, atsakovas, siekdamas sumažinti bankui mokamas palūkanas, paprašė ieškovų paskolinti pinigų, todėl nuo 2008 m. spalio mėnesio iki 2010 m. rugsėjo mėnesio ieškovai pervedė į atsakovo sąskaitą 33 700 EUR. Ieškovai nurodė pasitikėję atsakovu, todėl rašytinės paskolos sutarties nesudarė. Be to, ieškovai atsakovui skolindami pinigus jo prašymu nupirko ir sumontavo atsakovo įsigytame name baldus. Pasak ieškovų, atsakovas žadėjo grąžinti pinigus pagal ieškovų pareikalavimą. Ieškovai nurodė reikalavę, kad atsakovas grąžintų paskolintus pinigus, tačiau atsakovo finansinė padėtis negerėjo, todėl jis pasiūlė paskolą grąžinti nekilnojamu turtu – jam nuosavybės teise priklausančia valda, kurioje jau ieškovai gyveno. Pasak ieškovų, jie namą apstatė baldais, nudažė namo verandos, tvoros detales, sutvirtino betono pamatais žemės sklypą, išvalė sklypo ribose esančią upelio dalį ir sutvirtino pakrantę, prie upelio pastatė pavėsinę, įstatė kiemo vartus ir vartelius, suvežė juodžemį, apželdino ir sutvarkė aplinką, sudėjo kieme trinkeles, sumontavo tvorą nuo kaimyno pusės, apšiltino vidinę namo sieną tarp kambario ir garažo, prisidėjo prie kvartalo gatvės tvarkymo darbų, mokėjo žemės mokesčius, turto draudimo mokesčius, t. y. į atsakovo turtą investavo apie 50 000 Lt.
Pateiktu ieškiniu ieškovai A. T. ir S. T. prašė priteisti iš atsakovo D. M. 162 271 Lt paskolos, 5 proc. dydžio procesines palūkanas ir bylinėjimosi išlaidas.
Atsakovas su ieškiniu nesutiko ir prašė jį atmesti. Nurodė, kad ieškovė dažnai atvykdavo į Airiją prižiūrėti anūko, atsakovas jai perduodavo pinigus, skirtus įnešti į atsakovo sąskaitą Lietuvoje. Nurodė, kad nors ieškovai teigia investavę apie 50 000 Lt sumą, tačiau nepateikė tai patvirtinančių dokumentų, be to, atsakovas neprašė puoselėti aplinkos ir inžinerinių statinių. Pasak atsakovo, šias išlaidas ieškovai patyrė savo rizika.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
Kauno apygardos teismas 2013 m. spalio 9 d. sprendimu ieškinį tenkino iš dalies – iš atsakovo D. M. ieškovams A. T. ir S. T. priteisė 25 000 Lt sumą, investuotą į atsakovo turtą, 5 proc. procesines palūkanas ir 1 193,50 Lt bylinėjimosi išlaidų.
Teismas, atmesdamas ieškovų reikalavimą priteisti 33 700 EUR paskolą, sprendė, kad tarp šalių nesusiklostė paskolos teisiniai santykiai. Nurodė, kad ieškovai nepateikė nei rašytinės paskolos sutarties, nei kitokio dokumento, patvirtinančio atsakovo įsipareigojimą grąžinti pinigus. Teismo nuomone, ieškovų pateiktuose grynųjų pinigų pervedimo kvituose bei mokėjimo nurodymuose, kuriais grindžiamas paskolos suteikimas, atliktuose 3 metų laikotarpiu, nurodyta mokėjimo paskirtis „papildymas“ arba „sąskaitos papildymas“ išreiškia ieškovų valią papildyti sąskaitą, o ne paskolinti pinigus. Teismas atsižvelgė į tai, kad byloje nepaneigtas atsakovo aiškinimas, jog ieškovė A. T. į atsakovo sąskaitą įnešdavo jo paties pinigus, kuriuos jis perduodavo ieškovei. Teismo nuomone, ieškovų teiginį, kad jie skolino pinigus atsakovui, jam susidūrus su finansinėmis problemomis, paneigia atsakovo pateikti įrodymai apie jo pajamas. Teismas nurodė, kad, anot ieškovės A. T., atsakovas 2009 m. vasario mėnesį neteko darbo ir pajamų, tačiau ieškovai jau 2008 metais įnešė į atsakovo sąskaitą 23 700 EUR ir dar 10 000 EUR – 2010 m. antroje pusėje. Be to, pasak teismo, nuo 2003 iki 2010 metų atsakovas uždirbo 213 289,68 EUR, o 2008 metais, kuomet ieškovai pervedė į atsakovo sąskaitą 23 700 EUR, atsakovas uždirbo daugiausiai pinigų – 44 373 EUR. Atsakovo testamento, kuriame jis nurodė įsigytą namą paliekantis ieškovės dukrai J. U., teismas nepripažino įrodymu, pagrindžiančiu skolos pripažinimą, kadangi testamentas surašytas 2008 m. liepos 31 d., o pinigus ieškovai pradėjo pervesti tik 2008 m. spalio mėnesio pabaigoje. Teismas pažymėjo, kad nors tarp ieškovų ir atsakovo atstovų buvo vedamos derybos dėl skolos grąžinimo, tačiau derybos nutrūko. Todėl teismas atmetė kaip nepagrįstą ieškovų teiginį, kad byloje pateikta šalių nepasirašyta sutartis patvirtina atsakovą pripažinus skolą.
Šalies argumentai
Ieškovų prašymą priteisti 50 000 Lt lėšas, investuotas į atsakovo turtą, teismas tenkino iš dalies, priteisdamas ieškovams 25 000 Lt sumą. Teismas sprendė, kad ieškovai neįrodė, jog paskolino tiksliai neįvardintą pinigų sumą vonios kambario, rūbinės, virtuvės įrangos pirkimui ir kad skolindami išvardintus daiktus nupirko patys. Įvertinęs byloje pateiktus įrodymus, teismas sprendė, kad namo vidaus apdaila ir įranga pasirūpino ir už ją savo lėšomis sumokėjo atsakovas arba jo įgaliotas asmuo tėvas A. P. M.. Teismas nurodė, jog atsakovas neginčijo ieškovų teiginių, kad jie sutvarkė aplinką, apželdino kiemą, sudėjo trinkeles, pastatė tvorą, vartus, vartelius, tvarkė aplinką prie upelio, šiltino namo sieną. Teismas nurodė, kad atsakovas nepateikė įrodymų, kad kaimynai prieštarautų tvoros pastatymui, be to, manydamas, kad tvora pastatyta neteisėtai, atsakovas neprašė įpareigoti ieškovų tvorą nugriauti. Pažymėjo, jog tiek atsakovas, tiek jo tėvas atvykdavo į atsakovo namus, matė, kokius darbus tvarkant aplinką dirbo ieškovai, tačiau jokių įrodymų, kad tam jie būtų prieštaravę, nepateikė. Teismo nuomone, tvoros tvėrimas, vartų statymas, trinkelių klojimas, kiemo aplinkos apželdinimas, tokiems darbams atsakovui neprieštaraujant, nelaikytini vien tik dėl ieškovų kaltės patirtais nuostoliais. Pasak teismo, atsakovas, matydamas, kokius darbus atlieka ieškovai, jiems nepritardamas, elgdamasis sąžiningai, privalėjo neleisti jų daryti. Įvertinęs nurodytas aplinkybes ir tai, kad šalių santykiai buvo geri, ieškovai pasitikėjo atsakovu, teismas sprendė, kad nurodyti ieškovų atlikti darbai atsakovo namų valdoje laikytini pagerinusiais atsakovo turtą ir už tai atsakovas turėtų atlyginti (CK 6.242 str.). Teismas pažymėjo, kad visų šių išlaidų dydžio ieškovai rašytiniais įrodymais pagrįsti negali, bet iš paaiškinimų, liudytojų parodymų, vadovaudamasis teisingumo, sąžiningumo principais, teismas sprendė, kad šie ieškovų atlikti darbai vertintini 25 000 Lt. Teismas taip pat atkreipė dėmesį, kad atsakovas teismo posėdžio metu nurodytų ieškovo atliktų darbų kainų neginčijo. Tokius darbus, kaip aplinkos tvarkymas už namų valdos ribų, namo, durų, langų dažymas, gyvenamojo namų kvartalo tvarkymas ir pan., teismo nuomone, ieškovai atliko savo rizika, be to, gyvendami name, juo naudodamiesi turėjo namą bei jo įrangą prižiūrėti, remontuoti, jei to reikia, mokėti ir mokesčius, todėl tam patirtų išlaidų teismas nelaikė atsakovo nepagrįstu praturtėjimu.
III. Apeliacinių skundų ir atsiliepimų į juos argumentai
Apeliaciniu skundu ieškovai A. T. ir S. T. prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį, kuria atmesta ieškinio dalis ir dėl šių reikalavimų priimti naują sprendimą – ieškinį tenkinti visiškai, priteisiant iš atsakovų ieškovams 33 700 EUR skolos, 50 000 Lt lėšų, investuotų į atsakovo turtą, ir 5 proc. dydžio palūkanas nuo priteistos sumos. Skundas grindžiamas šiais argumentais:
1. Teismas nepagrįstai sprendė, kad tarp šalių nesusiklostė paskolos teisiniai santykiai. Nors rašytinės paskolos sutarties šalys nebuvo sudariusios, tačiau paskolos teisinius santykius patvirtina ieškovų mokėjimo pavedimai. Atsakovas pinigų gavimo fakto neginčijo, iš ieškovų gautą 33 700 EUR sumą, kuri jam buvo pervesta kaip ,,papildymas“ ar ,,sąskaitos papildymas“, priėmė ir ją panaudojo paskolos dengimui. Ieškovų pinigų pervedimas ir šių lėšų priėmimas patvirtina, kad tarp šalių susiklostė paskolos teisiniai santykiai. Lėšų, pervestų kaip paskola, priėmimas, kartu išreiškia ir įsipareigojimą juos grąžinti paskolos davėjui, nebent lėšų gavėjas įrodytų kitokį lėšų pervedimo teisinį pagrindą. Atsakovas neįrodė, kad pinigus jis gavo ne paskolos, o kitu teisiniu pagrindu. Teismas neįvertino, kad atsakovai buvo neišprusę, be to, ieškovės dukra gyveno su atsakovu ir turėjo su juo sūnų, todėl rašytinė paskolos sutartis nebuvo sudaryta.
2. Teismas nepagrįstai neatsižvelgė į tai, kad atsakovas pavedimus į sąskaitą galėjo pats atlikti, todėl jam nebuvo jokio reikalo pinigus perduoti ieškovei, kad ši įneštų juos į atsakovo sąskaitą. Tai, kad atsakovas tam tikrą pinigų sumą išgrynindavo Airijoje, dar nepatvirtina, kad jis minėtas lėšas perduodavo ieškovei, kadangi atsakovas neįrodė, iš kokių lėšų minėtu laikotarpiu gyveno. Ieškovė 2006 metais buvo pardavusi butą, todėl piniginių lėšų ne tik pragyvenimui, bet ir paskolos suteikimui turėjo. Teismas nepagrįstai neatsižvelgė į tai, kad atsakovas 2008 m. liepos 31 d. surašė testamentą, taip užtikrindamas ieškovų teises. Taip pat teismas nepagrįstai nevertino antstolio pateikto faktinių aplinkybių konstatavimo protokolo, kuris patvirtina tai, kad atsakovas skolą ieškovams pripažino.
3. Teismas nepagrįstai priteisė tik 25 000 Lt lėšų investuotų į atsakovo turtą.
Apeliaciniu skundu atsakovas D. M. prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį, kuria iš atsakovo priteista 25 000 Lt suma lėšų, investuotų į atsakovo turtą, ir dėl šios ieškinio dalies priimti naują sprendimą – ieškovų ieškinį atmesti visiškai.
Nurodo, kad teismas, iš dalies tenkindamas ieškinį, nepagrįstai iš atsakovo priteisė išlaidas, patirtas dėl tvoros tvėrimo, vartų statymo, trinkelių klojimo, kiemo apželdinimo. Bet kokia tvora ant sklypo ribos gali būti statoma tik turint rašytinį gretimo žemės sklypo savininko sutikimą. Ieškovų įrengta tvora buvo aklina, todėl jai reikėjo tiek žemės sklypo savininko, tiek kaimynų raštiško sutikimo. Be to, dar 2006 m. buvo pastatyta metalinė tvora, kuri tenkino atsakovą, todėl atsakovas neturi pareigos atlyginti už ieškovų iniciatyva paaukštintą tvorą. Pažymi, kad ieškovai nėra pateikę jokių tvoros, kiemo trinkelių įsigijimo ar jų sudėjimo paslaugų dokumentų. Be to, išrašai iš namo inventorinės bylos patvirtina, kad dar 2006 m. žemės sklype buvo išklotos betono trinkelės, o kiemo aikštelės baigtumas yra 100 proc. Teismas, priteisdamas 25 000 Lt, savo poziciją grindė tuo, kad atsakovas teismo posėdžio metu nurodytų ieškovo atliktų darbų kainų neginčijo. Tačiau teismas neįvertino to, kad visi liudytojais apklausti asmenys patvirtino dirbę nelegaliai, be to, ieškovas visus darbus darė savo rizika ir savo atsakomybe. Atsakovas niekada neleido tokių didelių sumų skirti medžiagoms ir nelegaliai samdytiems darbininkams. Nagrinėjamu atveju ieškovai buvo prisiėmę nuostolių atsiradimo riziką, todėl teismas nepagrįstai vadovaudamasis CK 6.242 straipsniu priteisė iš atsakovo 25 000 Lt.
Atsiliepimas
Atsiliepime į atsakovo apeliacinį skundą ieškovai A. T., S. T. ir trečiasis asmuo J. U. prašo jį atmesti.
Nurodo, kad atsakovo tėvas A. P. M. tik organizavo apdailos darbus, jis piniginių lėšų nei paskolinti, nei padovanoti negalėjo, nes už parduotą butą ir gautą paskolą buvo įsigijęs namą. Atsakovo namas buvo įrengtas iš dalies ieškovų lėšomis. Ieškovų teigimu, šioje byloje reikšmingas atsakovo D. M. ir trečiojo asmens J. U. veiksmų bei elgesio vertinimas. Teismas nevertino, kad atsakovas yra ieškovų anūko tėvas, ieškovai rūpinosi dukros ir anūko gerbūviu, tikėjo atsakovo gerais ketinimais, todėl dengė atsakovo išlaidas, susijusias su atsakovo namo įrengimu. Dalis ieškovų įsigytų daiktų į atsakovo namą nėra dokumentuoti, tačiau šių daiktų įsigijimo taip pat nepagrindė ir atsakovas. Nurodo, kad pats atsakovas norėjo, kad būtų pakeista tvora, sutvarkytas namo gerbūvis, todėl atsakovo apeliacinio skundo argumentai, kad ieškovai nelegaliai, savo nuožiūra (be atsakovo sutikimo) samdė trečiuosius asmenis, todėl veikė savo rizika, yra atmestini. Pažymi, jog pats atsakovas neginčija, kad minėti darbai buvo atlikti.
Atsiliepime į ieškovų apeliacinį skundą atsakovas D. M. prašo jį atmesti.
Nurodo, kad sąskaitos papildymai buvo atlikti trijų metų laikotarpiu, todėl suklysti dėl valios išraiškos, t. y. kad pinigai pervesti papildant sąskaitą, o ne paskolos suteikimo tikslais, neįmanoma. Pažymi, kad atsakovui nebuvo poreikio skolintis pinigų (laikotarpiu nuo 2003 iki 2010 m. atsakovas uždirbo 213 289,68 EUR), be to, patys ieškovai nurodo skirtingus laikotarpius, kada atsakovas neva prašė paskolinti pinigų – ieškovė A. T. nurodė, kad atsakovas prašė paskolinti pinigus 2009 metais, o ieškovas S. T. – 2006-2007 metais. Atsakovas tiek pats, tiek per ieškovus įnešinėdavo (arba pervesdavo) pinigus į kreditoriaus AB SEB banko sąskaitą. Nepagrįstas ieškovės argumentas, kad ji 2006 metais pardavė butą, todėl pajamų paskolos suteikimui turėjo. 2007-2010 metais ieškovo S. T. pajamos sudarė nuo 280 Lt iki 640 Lt per mėnesį, ieškovė A. T. didelių pajamų taip pat negalėjo turėti, nes laikotarpiu nuo 2007 m. iki 2011 m. ji niekur nedirbo ir daugiausiai laiko praleisdavo atsakovo namuose Airijoje. Turintys tokias lėšas ieškovai fiziškai negalėjo atsakovui skolinti ar finansiškai padėti.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Ieškovų apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies, atsakovo apeliacinis skundas tenkinamas.
Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniuose skunduose nustatytų ribų, kurias sudaro faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d., 263 str. 1 d.). Teisėjų kolegija nenustatė absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 329 str. 2, 3 d.).
Dėl 33 700 EUR sumos priteisimo
Reikalavimą priteisti 33 700 EUR sumą ieškovai kildino iš tarp šalių susiklosčiusių paskolos teisinių santykių.
Esminiai paskolos sutarties elementai – paskolos dalyko perdavimas paskolos gavėjo nuosavybėn ir paskolos gavėjo įsipareigojimas grąžinti tokią pat pinigų sumą ar kiekį daiktų (CK 6.870 str. 1 d.). Pareiga įrodyti šias aplinkybes nagrinėjamu atveju tenka ieškovams (CPK 178 str.).
Nagrinėjamoje byloje nėra ginčo, kad ieškovai grynais pinigais įnešė ir mokėjimo nurodymais pervedė į atsakovo sąskaitą 33 700 EUR sumą (1 t., b. l. 9-11). Tai reiškia, kad ieškovai įrodė pinigų perdavimo faktą, kaip būtiną paskolos sutarties elementą (CK 6.870 str. 1 d.).
Skundžiamu sprendimu teismas ieškinį atmetė konstatavęs, kad ieškovai neįrodė atsakovo, kaip paskolos gavėjo, įsipareigojimo grąžinti pervestą pinigų sumą.
Vienu iš įrodymų, kuriais ieškovai įrodinėjo atsakovo įsipareigojimą grąžinti į jo sąskaitą pervestas lėšas, yra antstolio faktinių aplinkybių konstatavimo protokolas, patvirtinantis tarp šalių, atstovaujamų advokatų, vykusias derybas iki šios civilinės bylos iškėlimo (1 t., b. l. 29-34). Byloje nėra ginčo, kad minėtų derybų metu atsakovą atstovaujanti advokatė I. K. atsiuntė ieškovų atstovei sutarties projektą, kurioje atsakovas pripažįsta, kad ieškovė A. T. paskolino atsakovui D. M. bendrą 46 100 EUR sumą, įskaitant byloje pateiktais grynųjų pinigų kvitais ir mokėjimų nurodymais ieškovų atsakovui pervestas 33 700 EUR lėšas (1 t., b. l. 33). Kolegija sutinka su ieškovų argumentu, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai sprendė, jog atsakovo atstovės I. K. ieškovų atstovei atsiųstas sutarties projektas neturi įrodomosios reikšmės. Atsakovas neginčijo, kad šią sutartį rengė jį atstovaujanti advokatė, kad minėtą sutarties projektą jis gavo (2 t., b. l. 110-129). Nors minėta sutartis nėra pasirašyta ir tiesiogiai šalims nesukuria teisių ir pareigų, tačiau pats faktas, kad tokį sutarties projektą, kuriame nurodytas atsakovo įsipareigojimas grąžinti pinigų sumą, ieškovų pervestą į atsakovo sąskaitą, parengė atsakovą atstovaujanti advokatė, patvirtina, kad nurodytas aplinkybes atsakovą atstovaujanti advokatė sužinojo iš atsakovo (ar jo tėvo kaip įgalioto asmens Lietuvoje). Ši aplinkybė, kolegijos vertinimu, reiškia, kad atsakovas tam tikru metu pripažino savo skolinį įsipareigojimą ieškovei (CPK 185 str.). Todėl pagrįstas ieškovų teiginys, kad byloje įrodytas atsakovo įsipareigojimas grąžinti ieškovų jam pervestą pinigų sumą.
Atsakovas, neigdamas tarp šalių susiklosčiusius paskolos teisinius santykius, įrodinėjo, kad tai buvo paties atsakovo lėšos, kurias jis perdavė ieškovei tam, kad ji minėtas lėšas įneštų į atsakovo sąskaitą.
Byloje pateikti grynųjų pinigų pervedimo kvitai ir mokėjimų nurodymai patvirtina, kad į atsakovo sąskaitą įnešti pinigai buvo ieškovų (1 t., b. l. 9-11). Minėtų kvitų ir pavedimų mokėjimo paskirtyje nėra nurodyta, kad mokėtojas būtų atsakovas. Atsakovas, teigdamas, kad minėtos ieškovų į atsakovo sąskaitą pervestos lėšos buvo jo paties, turi šį faktą įrodyti (CPK 178 str.). Atsakovo teigimu, šį faktą patvirtina Valstybės sienos apsaugos tarnybos pažyma, iš kurios matyti, kad ieškovė vykdavo į Airiją (2 t., b. l. 9). Kolegijos vertinimu, vien ta aplinkybė, kad ieškovė lankydavo dukterį ir anūką Airijoje, su kuriais gyveno ir atsakovas, savaime nepatvirtina fakto, kad atsakovas perduodavo savo pinigus ieškovei. Juo labiau, kad atsakovas nepagrindė, koks tikslas buvo perduoti pinigus ieškovei, kad ši, grįžusi į Lietuvą, įneštų juos į atsakovo sąskaitą, jei pats atsakovas galėjo į savo sąskaitą, esančią AB SEB banke, pinigus pervesti būdamas Airijoje, ką ne kartą ir darė (1 t., b. l. 110-123). Tai, kad atsakovo pajamos jam gyvenant Airijoje buvo apie 2 000 EUR per mėnesį, taip pat nesudaro pagrindo konstatuoti, kad atsakovui minėtos lėšos negalėjo būti skolinamos. Atsakovo teiginį, kad ieškovai negalėjo turėti pajamų skolinti atsakovui lėšų, paneigia byloje pateikta ieškovų buto pardavimo sutartis, iš kurios matyti, kad ieškovai 2006 m. balandžio 10 d. pardavė nuosavybės teise turimą butą už 145 000 Lt sumą (1 t., b. l. 35-36).
Esant nurodytoms aplinkybėms, kolegija sprendžia, kad atsakovas neįrodė, jog ieškovų įnešti (pervesti) atsakovui pinigai buvo paties atsakovo (CPK 185 str.). Aplinkybės, kad minėtos sumos atsakovui buvo pervestos neatlygintinai, neįrodinėjo nei viena iš šalių. Todėl, kolegijos vertinimu, tarp šalių susiklosčiusių santykių dėl 33 700 EUR sumos nėra pagrindo vertinti kitaip nei paskolos teisinių santykių. Minėtos sumos (33 700 EUR) grąžinimo fakto atsakovas neįrodinėjo.
Remiantis išdėstytu, sprendimo dalis, kuria teismas atmetė ieškinio reikalavimą dėl 33 700 EUR sumos priteisimo panaikinama ir dėl šios ieškinio dalies priimamas naujas sprendimas – ieškovams iš atsakovo priteisiama 33 700 EUR negrąžintos paskolos suma (CK 6.870 str.). Pateiktu ieškiniu ieškovai prašė bendrai priteisti negrąžintą paskolos dalį, solidaraus reikalavimo nei įstatymas, nei sutartis nenumato, todėl negrąžinta 33 700 EUR (116 359,36 Lt) paskolos suma ieškovams priteisiama lygiomis dalimis, kiekvienam ieškovui priteisiant po 16 850 EUR (58 179,68 Lt) (CK 6.5 str., 6.17 str.).
Dėl 50 000 Lt lėšų, investuotų į atsakovo namų valdą, priteisimo
Byloje ieškovai taip pat buvo pareiškę reikalavimą priteisti jiems 50 000 Lt sumą, įrodinėdami, kad ši suma buvo sumokėta ieškovams atliekant pagerinimus atsakovo namų valdoje. Ieškovai šį reikalavimą kildino iš paskolos teisinių santykių, įrodinėdami, kad atsakovui skolino pinigus, už kuriuos gerino atsakovo namų valdą.
Aplinkybę, kad atsakovas pripažino savo įsiskolinimą, susidariusį ieškovams nupirkus baldus ir atlikus pagerinimus aplinkoje, ieškovai grindė pirmiau minėta šalių nepasirašyta sutartimi, kurioje nurodyta, kad atsakovas, be kita ko, kaip iš ieškovės gautą paskolą pripažįsta ir laikotarpiu nuo 2010 m. rugpjūčio 2 d. iki 2011 m. dalimis suteiktą 12 400 EUR sumą (1 t., b. l. 33). Ieškovų teigimu, sutartyje pripažindamas šią skolą, atsakovas pripažino, kad jo namų valdoje atlikti pagerinimai buvo atlikti už ieškovų skolintas lėšas. Kolegija su tokiu ieškovų argumentu nesutinka.
Duomenų, kad ieškovai šią sumą (12 400 EUR) būtų perdavę atsakovui, byloje nėra. Todėl vien šalių nepasirašyta sutartis negali būti laikoma įrodymu, patvirtinančiu, kad šalis siejo paskolos teisiniai santykiai dėl minėtoje sutartyje nurodytos 12 400 EUR sumos (CPK 6.870 str. 1 d., CPK 185 str.). Atliktus darbus ir jiems išleistas lėšas ieškovai iš esmės įrodinėjo liudytojų parodymais, kas yra draudžiama įstatymo, nesant rašytinės tarp šalių sudarytos paskolos sutarties (CK 1.93 str. 2 d.). Dėl nurodytų aplinkybių pripažintina, kad ieškovai neįrodė tarp šalių esant paskolos teisinių santykių dėl 50 000 Lt sumos, kurią ieškovai nurodė investavę į atsakovo turtą (CPK 178 str.).
Dėl šios priežasties pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad tarp šalių nesusiklostė paskolos teisiniai santykiai dėl ieškovų įrodinėjamos į namų valdą investuotos sumos. Tačiau, kolegija nesutinka su teismo sprendimo dalimi, kuria teismas, nepripažinęs tarp šalių susiklosčiusių paskolos teisinių santykių, ieškinį iš dalies tenkino ir priteisė ieškovams 25 000 Lt sumą, konstatavęs, kad šia suma atsakovas nepagrįstai praturtėjo (CK 6.242 str.). Iš teismo sprendimo turinio matyti, kad 25 000 Lt sumą teismas priteisė už ieškovų atliktus šiuos darbus – tvoros tvėrimą, vartų statymą, trinkelių klojimą, kiemo aplinkos apželdinimą.
Kolegija sutinka su atsakovo argumentais, kad teismas nepagrįstai priteisė minėtą sumą, nes ieškovai neįrodė patirtų išlaidų dydžio. Ieškovų pateikti UAB ,,Senukų prekybos centras“ kvitai patvirtina tik tai, kad buvo įsigytos statybinės medžiagos, tačiau minėtų kvitų nepakanka nustatyti nei koks asmuo jas įsigijo, nei kur jos buvo panaudotos (2 t., b. l. 105-109; CPK 185 str.). Be to, atsakovo pateiktas išrašas iš namo inventorinės bylos patvirtina jo teiginį, kad tiek betono trinkelės kiemo aikštelėje, tiek tvora, už kurių įrengimą teismas priteisė ieškovams lėšas, buvo įrengtos dar 2006 metais, t. y. iki ieškovų įrodinėjamų minėtų darbų atlikimo (3 t., b. l .53).
Bylos duomenimis nustatyta, kad ieškovai įrodinėjamų į atsakovo turtą investuotų lėšų nepagrindė dokumentais. Be to, byloje nėra duomenų, kad atsakovas būtų davęs sutikimą investuoti lėšas į darbus, kuriuos įrodinėja atlikę ieškovai.
Esant nurodytoms aplinkybėms, teismo sprendimo dalis, kuria iš dalies tenkintas ieškovų ieškinys dėl 50 000 Lt sumos priteisimo, naikintina ir dėl šios teismo sprendimo dalies priimamas naujas teismo sprendimas – ieškovų ieškinys atmetamas.
Dėl bylinėjimosi išlaidų, patirtų pirmosios instancijos teisme
Pakeitus pirmosios instancijos teismo sprendimą, perskirstomos bylinėjimosi išlaidos, šalių patirtos pirmosios instancijos teisme.
Ieškinį tenkinus 72 proc. ieškovams lygiomis dalimis iš atsakovo priteisiamas 3 056 Lt žyminis mokestis ir 2 520 Lt išlaidų, patirtų advokato pagalbai apmokėti, iš viso – 5 576 Lt, t. y. kiekvienam ieškovui po 2 788 Lt (CPK 93 str. 1 d.).
Pagal tą pačią proporciją perskirstomos pirmosios instancijos teismo paskaičiuotos 116 Lt išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu – iš atsakovo D. M. valstybei priteisiama 84 Lt šių išlaidų; iš ieškovų – po 16 Lt išlaidų.
Dėl bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme
Atsakovo apeliacinis skundas tenkintas visiškai, todėl iš ieškovų lygiomis dalimis priteisiamos jo patirtos bylinėjimosi išlaidos, kurias sudaro 750 Lt žyminis mokestis (3 t., b. l. 55-56) ir 3 630 Lt išlaidų advokato pagalbai apmokėti (3 t., b. l. 97-99), iš viso – 4 380 Lt bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme (iš kiekvieno ieškovo po 2 190 Lt).
Ieškovai už pateiktą apeliacinį skundą turėjo sumokėti 3 827 Lt žyminio mokesčio, tačiau sumokėjo 4 868 Lt (3 t., b. l. 83), todėl ieškovui S. T. grąžinama 1 041 Lt žyminio mokesčio permoka (CPK 87 str. 1 d. 1 p.). Ieškovų apeliacinį skundą tenkinus 82 proc., ieškovui S. T. priteisiamas 3 138 Lt žyminis mokestis (CPK 93 str., 1 d., 302 str.).
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Pakeisti Kauno apygardos teismo 2013 m. spalio 9 d. sprendimą, teismo sprendimo rezoliucinę dalį išdėstant taip:
,,Ieškovų ieškinį tenkinti iš dalies.
Priteisti iš atsakovo D. M., a. k. (duomenys neskelbtini) ieškovei A. T., a. k. (duomenys neskelbtini) ir ieškovui S. T., a. k. (duomenys neskelbtini) po 58 179,68 Lt (po penkiasdešimt aštuonis tūkstančius vieną šimtą septyniasdešimt devynis litus 68 ct) negrąžintos paskolos, kiekvienam iš ieškovų 5 proc. palūkanų nuo 58 179,68 Lt sumos, skaičiuojant nuo 2012 m. lapkričio 22 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir po 2 788 Lt (du tūkstančius septynis šimtus aštuoniasdešimt aštuonis litus) bylinėjimosi išlaidų.
Priteisti valstybei iš atsakovo D. M., a. k. (duomenys neskelbtini) 84 Lt (aštuoniasdešimt keturis litus) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu.
Priteisti valstybei iš ieškovų A. T., a. k. (duomenys neskelbtini) ir S. T., a. k. (duomenys neskelbtini) po 16 Lt (po šešiolika litų) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu.
Grąžinti ieškovui S. T., a. k. (duomenys neskelbtini) 1 041 Lt (vieną tūkstantį keturiasdešimt vieną litą) žyminio mokesčio permokos.
Priteisti iš atsakovo D. M., a. k. (duomenys neskelbtini) ieškovui S. T., a. k. (duomenys neskelbtini) 3 138 Lt (tris tūkstančius vieną šimtą trisdešimt aštuonis litus) bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme.
Priteisti iš ieškovų A. T., a. k. (duomenys neskelbtini) ir S. T., a. k. (duomenys neskelbtini) po 2 190 Lt (po du tūkstančius vieną šimtą devyniasdešimt litų) atsakovui D. M., a. k. (duomenys neskelbtini) bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme.