- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Data
- 2023-12-20
- Bylos Nr.
- AN2-342-317/2023
- Teisminio proceso Nr.
- 4-19-3-00017-2023-2
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Algirdas Jaliniauskas
- Pažeidėjas
- J. G.
- Advokatai
- Gabrielė Masiokaitė
Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Algirdas Jaliniauskas
apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinėn atsakomybėn patraukto asmens – J. G. atstovės advokatės Gabrielės Masiokaitės apeliacinį skundą dėl Marijampolės apylinkės teismo Jurbarko rūmų 2023 m. spalio 26 d. nutarties J. G. administracinio nusižengimo byloje.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
1. 2023 m. kovo 21 d. J. G. buvo surašytas administracinio nusižengimo protokolas su administraciniu nurodymu, kuriuo J. G. buvo pasiūlyta už administracinio nusižengimo, numatyto Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 343 straipsnio 3 dalyje, padarymą sumokėti 75 Eur baudą. Protokole, išdėstant nusižengimo esmę ir nustatytas aplinkybes, nurodyta, jog 2023 m. sausio 30 d. ir 2023 m. vasario 3 d. buvo gauti pilietiški pranešimai, kad (duomenys neskelbtini) rastos šernų gaišenos (apie 23 vnt.). Atsižvelgus į medžioklės plotų vienetų suskirstymą, pranešime šernų gaišenos rastos medžioklės klubo „(duomenys neskelbtini)“ (įmonės kodas (duomenys neskelbtini)) (toliau – MK „(duomenys neskelbtini)“) medžioklės plotų vieneto teritorijoje. Medžioklės klubo „(duomenys neskelbtini)“ prezidentas J. G. 2023 m. vasario 3 d. telefonu (Nr. (duomenys neskelbtini)) buvo informuotas apie rastas šernų gaišenas „(duomenys neskelbtini)“ medžioklės plotų vieneto teritorijoje. J. G., būdamas MK „(duomenys neskelbtini)“ prezidentu, neužtikrino medžioklės ploto teritorijoje esančių gaišenų utilizavimo, siekiant išvengti užkrečiamos ligos plitimo. MK „(duomenys neskelbtini)“ prezidentas, nurodė, kad šernų gaišenų paiešką organizuos ir koordinuos MK „(duomenys neskelbtini)“ narys S. K.. Informavus MK „(duomenys neskelbtini)“ narį S. K. telefonu apie rastas šernų gaišenas MK „(duomenys neskelbtini)“ medžioklės plotų vieneto teritorijoje, MK „(duomenys neskelbtini)“ narys S. K. nurodė pranešimą apie rastas šernų gaišenas pateikti oficialiu raštu. VMVT (duomenys neskelbtini) departamentas 2023 m. vasario 6 d. MK „(duomenys neskelbtini)“ raštu Nr. 62S-102 „Dėl informacijos pateikimo“ informavo apie gautą pranešimą dėl rastų šernų gaišenų, tačiau MK „(duomenys neskelbtini)“ atstovas S. K. atsisakė organizuoti rastų šernų gaišenų utilizavimą, motyvuodamas, kad šernų gaišenų sunaikinimą organizuos tik gavęs afrikinio kiaulių maro (toliau – ir AKM) tyrimų rezultatus ir naikins tik tas šernų gaišenas, kurioms bus nustatytas AKM. VMVT (duomenys neskelbtini) departamentas 2023 m. vasario 10 d. organizavo šernų gaišenų mėginių atrinkimą AKM atžvilgiu. Šernų gaišenų mėginių atrinkimas vyko be MK „(duomenys neskelbtini)“ atstovų, tuo pažeidžiant Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos 2016 m. kovo 30 d. direktoriaus įsakymu Nr. B1-265 „Dėl afrikinio kiaulių maro stebėsenos ir kontrolės priemonių šernų populiacijoje ir kiaulių laikymo vietose“ (toliau - įsakymas) punktą 4.1.1., kuris nurodo medžioklės plotų naudotojui sutvarkyti gaišenas tame pačiame medžioklės ploto vienete įsakymo 3.5 papunktyje nustatyta tvarka, 2000 m. birželio 27 d. Lietuvos Respublikos aplinkos ministro įsakymu Nr. 258 „Dėl medžioklės Lietuvos Respublikos teritorijoje taisyklių patvirtinimo“ patvirtintų medžioklės Lietuvos Respublikos teritorijoje taisyklių VII skyriaus 43 punktą: už medžiojamųjų gyvūnų medžioklę, jų populiacijos reguliavimą ir likvidavimą, t. y. šerno gaišenos sunaikinimą, atsakingas medžioklės klubas, kurio medžioklės plotuose rastas nugaišęs šernas, kadangi visi medžioklės ploto vieneto teritorijoje rasti nugaišę medžiojamieji gyvūnai ir jų dalys priklauso medžioklės plotų naudotojams. Taip pat 2016 m. vasario 9 d. VMVT direktoriaus įsakymo Nr. B1-108 „Dėl išmokų už šernų gaišenas mokėjimo tvarkos aprašo patvirtinimo“ patvirtinto išmokų už šernų gaišenas mokėjimo tvarkos aprašo 9.6. papunktį, kuris nurodo, medžioklės plotų naudotojui (jo atstovui) sutvarkyti šerno gaišeną pagal šalutinių gyvūninių produktų tvarkymą reglamentuojančius teisės aktus. Mėginių atrinkimo metu buvo nustatytos 28 šernų gaišenos. Iš visų gaišenų atrinkti mėginiai AKM tyrimui ir išsiųsti į Nacionalinį maisto ir veterinarijos rizikos vertinimo institutą (toliau – NMVRVI), mėginių paėmimo gyvūnų ligoms tirti aktų registracijos Nr. 62MTA-219/220/221/222/223/224/225/226/227/232). 2023 m. vasario 15/17/20 dienomis iš NMVRVI gauti tyrimų protokolai Nr. 2-23/03558, G12-23/03559 G1, 2-23/03560 G1, 2-23/03561 G1, 2-23/03562 G1, 2-23/03563 G1, 2-23/03564 G1, 2-23/03565 G1 2-23/03566 G1, 2-23/03567 G1, kuriais patvirtintas AKM visoms 28 šernų gaišenoms. Protokole nurodoma, kad šis nusižengimas padarytas (duomenys neskelbtini) 2023 m. sausio 31 d. 12 val. 00 min.
Žemesnės instancijos teismas
2. Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos (toliau – ir VMVT) (duomenys neskelbtini) departamento (toliau – ir institucija) 2023 m. gegužės 25 d. nutarimu J. G. už ANK 343 straipsnio 3 dalyje numatyto administracinio nusižengimo padarymą buvo paskirta 1 300 Eur bauda. Šį nutarimą J. G. apskundė apylinkės teismui, prašydamas jį panaikinti ir administracinio nusižengimo teiseną nutraukti. Marijampolės apylinkės teismo Jurbarko rūmų 2023 m. spalio 26 d. nutartimi J. G. skundas tenkintas iš dalies – VMVT (duomenys neskelbtini) departamento 2023 m. gegužės 25 d. nutarimas panaikintas ir byla grąžinta institucijai. Tokį sprendimą apylinkės teismas grindė tuo, jog administracinio nusižengimo tyrimas buvo atliktas paviršutiniškai, nenustatytos visos bylai reikšmės turinčios aplinkybės, teismui jas nustatyti ir ištirti yra sunku, nes būtina atlikti eilę procesinių veiksmų ir papildomą tyrimą, išreikalauti papildomus duomenis. O būtent: 1) institucija netyrė aplinkybės, kad jos turimos šernų gaišenų koordinatės yra galimai netikslios; 2) byloje nėra duomenų apie užfiksuotą faktą, kad užsikrėtusių afrikiniu kiaulių maru šernų gaišenos nesunaikintos, o institucijos priėmusios nutarimą atstovė teismo posėdyje nurodė, jog po to, kai buvo paimti mėginiai, jų tarnybos darbuotojai nebuvo nuvykę patikrinti (apžiūrėti) ar šernų gaišenos utilizuotos/neutilizuotos.
3. Apeliaciniame skunde administracinėn atsakomybėn patraukto asmens – J. G. atstovė advokatė Gabrielė Masiokaitė prašo panaikinti Marijampolės apylinkės teismo Jurbarko rūmų 2023 m. spalio 26 d. nutartį, VMVT (duomenys neskelbtini) departamento 2023 m. gegužės 25 d. nutarimą ir administracinio nusižengimo teiseną J. G. atžvilgiu nutraukti, nes jo veiksmuose nėra administracinio nusižengimo požymių.
3.1. Skunde visų pirma nurodoma, jog ANK 642 straipsnio 1 dalies 4 punkte numatytas sprendimas – panaikinti nutarimą ir grąžinti bylą institucijai, kurios pareigūnai įgalioti atlikti administracinio nusižengimo tyrimą, yra priimamas tik išimtiniais atvejais, kai reikia atlikti didelės apimties papildomą bylos aplinkybių tyrimą arba apylinkės teismui sunku nustatyti papildomas bylos aplinkybes. Apeliantės nuomone, ar šernų gaišenos utilizuotos, ar ne, neturi jokios teisinės reikšmės šio ginčo sprendimui.
Žemesnės instancijos teismas
3.2. Toliau skunde nurodoma, jog apylinkės teismas, nagrinėdamas J. G. skundą, privalėjo išnagrinėti esminius jo argumentus, tačiau jų apskritai nenagrinėjo, todėl teismo nutartis nėra pagrįsta ir teisėta. Įstatymo taikymo nuostatas aiškina tik teismai, todėl teismas privalėjo pasisakyti, koks turi būti privalomasis nurodymas, ir ar J. G. veikoje yra inkriminuoto nusižengimo sudėtis. Teismas nevertino skunde nurodytų argumentų, jog institucija nepagrįstai nurodė, kad J. G. pažeidė VMVT 2016 m. kovo 30 d. direktoriaus įsakymo 4.1.1. punktą, nes medžioklės plotuose nugaišusius šernus rado pašaliniai asmenys, o ne klubo medžiotojai. Taip pat minėtame įsakyme nenurodyta, kad VMVT teritorinio padalinio pareigūnui imant iš šernų gaišenų mėginius AKM tyrimams privalo dalyvauti medžiotojų klubo atstovas. Protokole nurodyta, kad 2023 m. sausio 30 d. ir vasario 3 d. buvo gauti pilietiški pranešimai, kad (duomenys neskelbtini), rastos šernų gaišenos apie 23 vnt., tačiau mėginiai tyrimui buvo pateikti ir šernų gaišenų, rastų (duomenys neskelbtini). Kad šioje vietoje buvo rastos šernų gaišenos protokole apskritai nenurodyta, tačiau tyrimui buvo pateiktos. Pagal bylos duomenis MK „(duomenys neskelbtini)“ vadovui – J. G. telefonu pranešta 2023 m. vasario 3 d., mėginiai paimti 2023 m. vasario 10 d., tyrimais afrikinis kiaulių maras nustatytas 2023 m. vasario 15-20 dienomis, tačiau nurodoma, kad nusižengimas padarytas 2023 m. sausio 31 d. Taigi, protokolo turinys prieštaringas, jame nurodytos aplinkybės prieštarauja viena kitai, ir toks protokolas neatitinka ANK 609 straipsnio 1 dalies nuostatų, nuo jame nurodytų prieštaringų aplinkybių neįmanoma gintis. Toks prieštaringas protokolo turinys perkeltas ir į 2023 m. gegužės 25 d. nutarimą. Be to, akivaizdu, kad 2023 m. sausio 31 d. J. G. nepadarė šio nusižengimo. Tai akivaizdus pagrindas nutraukti administracinio nusižengimo bylą. Apeliantė taip pat pažymi, jog apylinkės teismas nevertino ir to, jog administracinio nusižengimo protokolas buvo surašytas nedalyvaujant J. G.. Nors VMVT pareigūnas žinojo J. G. elektroninio pašto adresą, tačiau šaukimas jam buvo išsiųstas ne el. paštu, o deklaruotos gyvenamosios vietos adresu, nes pareigūnas aiškiai vengė išklausyti jo paaiškinimų ir tai rodo tuometės pareigūnės A. S. suinteresuotumą ir šališkumą šios bylos baigtimi, nes ji tyčia neatskleidė pranešėjo kontaktų, o teisme paaiškėjo, kad tai J. G., kurios vyras yra to paties medžiotojų klubo narys. Dar daugiau G. G. apie rastas šernų gaišenas klubo neinformavo, kas tik patvirtina įtarimus, kad nurodyto kiekio gaišenų galimai nebuvo.
3.3. Administracinėn atsakomybėn patraukto asmens atstovės įsitikinimu, administracinio nusižengimo teisena nutrauktina dėl to, kad rašytinio privalomojo nurodymo sutvarkyti rastas šernų gaišenas nei MK „(duomenys neskelbtini)“, nei J. G. negavo ir byloje jo apskritai nėra, o rašytinis nurodymas sutvarkyti šernų gaišenas privalėjo būti, tai yra būtinasis ANK 343 straipsnio 3 dalyje numatyto nusižengimo požymis. Tokią išvadą pagrindžia Lietuvos Respublikos veterinarijos įstatymo (toliau – Veterinarijos įstatymo) 7 straipsnio 9 punktas, ANK 343 straipsnio 3 dalis, iš kurių matyti, kad įstatymų leidėjas vienareikšmiškai nustatė, kad tik privalomųjų nurodymų nevykdymas gali užtraukti asmenims administracinę atsakomybę pagal ANK 343 straipsnio 3 dalį. Iš Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos direktoriaus 2022 m. birželio 15 d. įsakymo Nr. AD1-158 „Dėl privalomojo nurodymo formos ir pildymo reikalavimų patvirtinimo“ matyti, kad toks nurodymas turi būti rašytinis. Apie tai pasisakyta ir kasacinio teismo byloje Nr. e3K-7-114-469/2022. Veterinarijos įstatymo 6 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad VMVT pagal kompetenciją, nustatytą šiame įstatyme ir kituose teisės aktuose, priima teisės aktus. Beje, VMVT 2016 m. vasario 9 d. direktoriaus įsakymo 9.6 p. nurodyta: ,,nurodo medžioklės plotų naudotojui (jo atstovui) sutvarkyti šerno gaišeną pagal šalutinių gyvūninių produktų tvarkymą reglamentuojančius teisės aktus kaip I kategorijos šalutinius gyvūninius produktus“. Taigi, VMVT privalėjo nustatyti privalomojo nurodymo formą ir jai taikomus reikalavimus, tačiau tokio teisės akto ji neturi. Tiek lingvistinis, tiek sisteminis ANK 343 straipsnio 3 dalies dispozicijos aiškinimas suponuoja vienareikšmę išvadą, kad privalomasis nurodymas turi būti rašytinis ir jame turi būti labai konkrečiai nurodyta kokiam asmeniui ar pareigūnui jis adresuotas, nurodoma vietovė kur buvo rastos šernų gaišenos, jų radimo koordinatės ir duotas protingas laikas tokį nurodymą įvykdyti.
3.4. Dar skunde nurodoma, jog J. G. sudarė 3 medžiotojų komisiją, kuri pagal nurodytas šernų gaišenų radimo koordinates 2023 m. balandžio 5 d. patikrino vietas miške ir nerado jokių gaišenų liekanų (kailio, kaulų liekanų). Tai patvirtina byloje pateiktas aktas, tačiau jame užfiksuoti duomenys nevertinti priimant 2023 m. gegužės 25 d. nutarimą. Tai, kad 2023 m. balandžio 5 d. patikrino vietas miške ir nerado jokių šernų liekanų, teisme paliudijo S. K. ir T. J.. Liudytojos L. K. ir A. M. parodė, kad dalyvavo apžiūrint šernų gaišenas 2023 m. vasario 10 d. ir pasirašė aktą, tačiau teisme ėmė teigti, kad nurodytos koordinatės apie gaišenų radimo vietas galimai netikslios. Abejones, kad gaišenų miške apskritai galėjo nebūti, kelia ir tai, kad pateiktose fotonuotraukose apie surastas šernų gaišenas nenurodyta kada jos darytos bei radimo koordinatės. Pateiktos nuotraukos PDF formatu neįrodo nuotraukų darymo datos. Reikia, kad būtų pridėtos pačios nuotraukos originaliu formatu, su jų metaduomenimis. Tačiau VMVT pareigūnai galimai sąmoningai tokių duomenų nepateikė. Dar daugiau, pridėti duomenys, kad fotonuotrauka Nr. 16 daryta 2023 m. vasario 12 d., nors įvykio vieta apžiūrėta vasario 10 d. Liudytoja L. K. teisme parodė, kad ji fotografavo savo fotoaparatu, tačiau paaiškėjo, kad jos fotoaparatas yra kito modelio, nei nurodyta prie fotonuotraukų. Be to, iš pateiktų fotonuotraukų apie surastas šernų gaišenas akivaizdžiai matyti, kad kai kuriose jų matyti sniegas, o kitose jo nėra, nors jos darytos tą pačią dieną. Iš teismui pateiktos meteorologinės pažymos matyti, kad 2023 m. vasario 10 d. nuo 9 val. iki 16 val. sniego dangos storis (duomenys neskelbtini) meteorologinėje aikštelėje buvo 3 cm, o iš šernų gaišenų radimo vietos apžiūros akto akivaizdu, kad 23 fotonuotraukoje, kuriose nufotografuotos šernų gaišenos, sniego apskritai nėra, arba yra tik jo likučiai. 3 cm sniego dangos storis pilnai dengia žemę ir tai turėjo matytis šernų gaišenų fotonuotraukose.
Atsiliepimas
4. Atsiliepime į J. G. atstovės advokatės Gabrielės Masiokaitės apeliacinį skundą Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos (duomenys neskelbtini) departamento vyriausioji veterinarijos gydytoja-inspektorė, laikinai vykdanti patarėjo pareigas, pavaduojanti departamento direktorių, prašo panaikinti Marijampolės apylinkės teismo Jurbarko rūmų 2023 m. spalio 26 d. nutartį ir priimti naują nutarimą administracinio nusižengimo byloje, o administracinėn atsakomybėn patraukto asmens atstovės skundo netenkinti.
4.1. Atsiliepime nurodoma, jog institucija nesutinka su skundo argumentu, kad teisės aktai neįpareigoja imant iš šernų gaišenų mėginius AKM tyrimams dalyvauti medžiotojų klubo atstovams, kadangi Mokėjimo už šernų gaišenas tvarkos 9.1.-9.7. papunkčiuose yra išvardinti VMVT teritorinio padalinio veiksmai, kuriuos jis turi atlikti po to, kai informuojamas medžioklės ploto naudotojas apie šernų gaišenų radimą, jei apie jas praneša kitas asmuo, ne medžioklės ploto naudotojas – susisiekia su pranešėju ir medžioklės ploto naudotoju ir kiek galima greičiau suplanuoja vykimą į šėmų gaišenų radimo vietą. Mokėjimo už šernų gaišenas tvarkos 9 punkte nurodyti veiksmai (išskyrus vykimą į šernų gaišenų radimo vietą), įskaitant tos pačios tvarkos 9.6. papunktyje nurodytus veiksmus, atliekami šernų gaišenų radimo vietoje, dalyvaujant medžioklės ploto naudotojui. Taip pat pabrėžiama, kad VMVT neturi jokios teisinės galios įtakoti kokius ir kokios formos bei turinio pranešime nurodytus tekstus turi pateikti piliečiai. Tikslinant pirminį piliečio pranešimą buvo nustatyta tiksli vieta, kuri tikrai neprivalo sutapti su pranešėjo pradine, galbūt tik jo numanoma informacija apie vietovę. Institucijos nuomone, ANK 343 straipsnio 3 dalies pažeidimo esminis dalykas yra VMVT pareigūnų nurodymų nevykdymas, o 2023 m. sausio 31 d. data atitinka sąlygas, kuomet buvo nustatyta, jog J. G. neužtikrino nurodymo vykti į šernų gaišenų paieškas vykdymo.
4.2. Institucijos atstovė taip pat nesutinka su apeliacinio skundo teiginiais, kad privalomasis nurodymas privalo būti rašytinis, o, tokio nurodymo nesant, nėra asmens kaltės. Esant tokiam vertinimui, susiformuotų neteisinga praktika, asmenys pradėtų piktnaudžiauti, o daugelis neatidėliotinų, skubių procesų būtų apkrauti biurokratizmu, taip pat ir labai pavojingo AKM plitimo tarp šernų populiacijos atveju. Be to, Mokėjimų už šernų gaišenas tvarkos 9.6. papunktyje nėra nustatyta kokiu būdu – raštu ar žodžiu turi būti duodami nurodymai medžioklės ploto vieneto naudotojui. Iš bylos medžiagos akivaizdu, kad medžioklės ploto naudotojai vengė spręsti klausimą, vykdyti teisinius reikalavimus, bandė apsunkinti procesus savo reikalavimais ir sąlygomis. Šiame kontekste atstovė pažymi ir tai, kad VMVT kontroliuoja MK „(duomenys neskelbtini)“ veiklą dar nuo 2018 metų. Be šio įvykio (šernų gaišenų aptikimas medžioklės ploto vienete) taip pat yra fiksuoti šernų gaišenų aptikimai ir anksčiau, o MK „(duomenys neskelbtini)“ vykdydavo nurodymus bei vadovaudamiesi teisės aktais sutvarkydavo ir bendradarbiaudavo su VMVT. Todėl ir eigą ir nurodymus (žodinius) MK „(duomenys neskelbtini)“ atsakingi asmenys žinojo, suprato ir privalėjo vykdyti.
4.3. Apibendrinant visa, atsiliepime nurodoma, jog J. G. buvo sudarytos visos sąlygos naudotis savo teisėmis bei pareigomis šioje administracinio nusižengimo byloje, taip pat jam buvo suteikta informacija, sudarytos sąlygos įvykdyti jam teiktus nurodymus, VMVT bendradarbiavo ir tinkamai informavo MK „(duomenys neskelbtini)“, ji žinojo, kaip tai turi būti atliekama kartu su VMVT atstovais. Skunde pateikiami argumentai yra teisės aktų spragų ieškojimas bei ignoravimas faktinės aplinkybės dėl nurodymų nevykdymo.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
J. G. atstovės advokatės Gabrielės Masiokaitės apeliacinis skundas netenkintinas.
5. ANK 652 straipsnio 1 dalis numato, kad apygardos teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas administracinio nusižengimo bylą dėl pateikto apeliacinio skundo, patikrina priimtos nutarties (nutarimo) teisėtumą ir pagrįstumą.
6. Iš administracinėn atsakomybėn patraukto asmens – J. G. atstovės advokatės Gabrielės Masiokaitės apeliacinio skundo turinio matyti, jog advokatė siekia, kad skundžiama Marijampolės apylinkės teismo Jurbarko rūmų 2023 m. spalio 26 d. nutartis būtų panaikinta, o administracinėn atsakomybėn patraukto asmens skundas dėl VMVT (duomenys neskelbtini) departamento 2023 m. gegužės 25 d. nutarimo, kuriuo J. G. buvo nubaustas pagal ANK 343 straipsnio 3 dalį, būtų tenkintas ir būtų panaikintas institucijos nutarimas bei nutraukta J. G. atžvilgiu pradėta administracinio nusižengimo teisena, konstatavus, jog padaryta veika neturi administracinio nusižengimo požymių. Taigi, apeliaciniu skundu iš esmės reikalaujama, kad aukštesnysis teismas išspręstų administracinėn atsakomybėn patraukto asmens kaltės (nekaltumo) klausimą. Tačiau pažymėtina, jog šiuo atveju apeliacinės instancijos teismas sprendžia tik skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria, vadovaujantis ANK 642 straipsnio 1 dalies 4 punktu, administracinių nusižengimų byla buvo grąžinta institucijai administracinio nusižengimo tyrimui atlikti, teisėtumo ir pagrįstumo klausimą, todėl tik šiuo klausimu ir pasisako. Dėl šios priežasties apygardos teismas neturi jokio teisinio pagrindo pasisakyti dėl apeliaciniame skunde plačiai išdėstytų argumentų, kuriais ginčijama J. G. kaltė. Taip pat atkreiptinas dėmesys, jog nusprendęs grąžinti bylą institucijai tuo pagrindu, jog reikia atlikti papildomą bylos aplinkybių tyrimą, apylinkės teismas pagrįstai nenagrinėjo šios administracinio bylos iš esmės ir nepasisakė dėl J. G. skunde dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo pateiktų argumentų ir motyvų, kurių pagrindu buvo prašoma panaikinti institucijos 2023 m. gegužės 25 d. nutarimą ir administracinio nusižengimo teiseną nutraukti.
7. Iš skundžiamos Marijampolės apylinkės teismo Jurbarko rūmų 2023 m. spalio 26 d. nutarties matyti, jog pirmosios instancijos teismas panaikino VMVT (duomenys neskelbtini) departamento 2023 m. gegužės 25 d. nutarimą ir grąžino bylą institucijai tyrimui atlikti konstatavęs, jog administracinio nusižengimo tyrimas buvo atliktas paviršutiniškai, nenustatytos visos bylai reikšmės turinčios aplinkybės, teismui jas nustatyti ir ištirti yra sunku, nes būtina atlikti eilę procesinių veiksmų ir papildomą tyrimą, išreikalauti papildomus duomenis. Teismas detalizavo, kad: 1) institucija netyrė aplinkybės, jog jos turimos šernų gaišenų koordinatės yra galimai netikslios; 2) byloje nėra duomenų apie užfiksuotą faktą, kad užsikrėtusių afrikiniu kiaulių maru šernų gaišenos nesunaikintos, o institucijos priėmusios nutarimą atstovė teismo posėdyje nurodė, jog po to, kai buvo paimti mėginiai, jų tarnybos darbuotojai nebuvo nuvykę patikrinti (apžiūrėti) ar šernų gaišenos utilizuotos/neutilizuotos.
8. Kaip jau minėta, apeliantė mano, jog jos atstovaujamo asmens veiksmuose nėra administracinio nusižengimo, numatyto ANK 343 straipsnio 3 dalyje, požymių, ir didžiąja dalimi skunde išdėstytų argumentų yra bandoma įtikinti, kad šioje byloje nėra įrodyta J. G. inkriminuojamo nusižengimo sudėtis bei tam tikros kaltinime nurodytos aplinkybės: 1) teigiama, kad J. G. nepažeidė Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos 2016 m. kovo 30 d. direktoriaus įsakymo Nr. B1-265 „Dėl afrikinio kiaulių maro stebėsenos ir kontrolės priemonių šernų populiacijoje ir kiaulių laikymo vietose“ 4.1.1. punkto; 2) abejojama, ar šernų gaišenos apskritai buvo rastos medžiotojų klubo „(duomenys neskelbtini)“ medžioklės plotų vieneto teritorijoje, o jei ir buvo rastos, ar jų kiekis buvo toks, koks nurodomas administracinio nusižengimo protokole ir ne teismo tvarka priimtame nutarime; 3) tikinama, kad VMVT (duomenys neskelbtini) departamento pareigūnai nepateikė MK „(duomenys neskelbtini)“ tokio reikalavimo sutvarkyti šernų gaišenas, kuris galėtų būti prilyginamas privalomam nurodymui, o pagal ANK 343 straipsnio 3 dalį administracinė atsakomybė asmeniui kyla tik tuo atveju, kai nevykdomas VMVT pareigūnų privalomas nurodymas likviduojant gyvūnų užkrečiamąsias ligas ar siekiant išvengti jų išplitimo. Argumentai, kuriais tiesiogiai būtų ginčijamas apylinkės teismo priimtas sprendimas grąžinti bylą institucijai, nubaustojo atstovės apeliaciniame skunde nurodomi tik du: 1) pažymėta, kad ANK 642 straipsnio 1 dalies 4 punkte numatytas sprendimas – panaikinti nutarimą ir grąžinti bylą institucijai, kurios pareigūnai įgalioti atlikti administracinio nusižengimo tyrimą, yra priimamas tik išimtiniais atvejais, kai reikia atlikti didelės apimties papildomą bylos aplinkybių tyrimą arba apylinkės teismui sunku nustatyti papildomas bylos aplinkybes; 2) teigiama, kad tai, ar šernų gaišenos utilizuotos, ar ne, neturi jokios teisinės reikšmės šio ginčo sprendimui.
9. Pagal ANK 642 straipsnio 1 dalies 4 punktą, išnagrinėjęs bylą dėl skundo dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje, apylinkės teismas gali panaikinti nutarimą ir grąžinti bylą institucijai, kurios pareigūnai įgalioti atlikti administracinio nusižengimo tyrimą. Apeliantė yra teisi teigdama, kad šis sprendimas priimamas tik išimtiniais atvejais, kai reikia atlikti didelės apimties papildomą bylos aplinkybių tyrimą arba apylinkės teismui sunku nustatyti papildomas bylos aplinkybes, tačiau taip ir nenurodo, kodėl šiuo atveju nėra pagrindo teigti, jog skundžiamoje nutartyje dėstomi argumentai negali būti laikomi pagrindžiančiais išimtinės įstatymo nuostatos dėl bylos grąžinimo institucijai taikymą. Skunde niekaip nepagrįstas ir argumentas, kad šioje byloje nėra prasmės aiškintis, ar šernų gaišenos yra utilizuotos, ar ne, kadangi tai neturi jokios teisinės reikšmės šio ginčo sprendimui.
10. Asmens veika pripažįstama administraciniu nusižengimu, kai įrodoma, kad jo veiksmuose yra administracinio nusižengimo sudėtis – administracinio nusižengimo subjektas, subjektyvioji pusė, objektas bei objektyvioji pusė. Administracinio nusižengimo sudėties įrodymas sudaro pagrindą kilti administracinei atsakomybei ir taikyti jį padariusiam asmeniui administracinės atsakomybės poveikio priemones. Priimant nutarimą skirti asmeniui administracinę nuobaudą negali kilti abejonių dėl pažeidimo fakto ir pažeidimą padariusio asmens kaltės.
11. Pagal ANK 343 straipsnio 3 dalį atsako tas, kas nevykdė Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos pareigūnų privalomųjų nurodymų likviduojant gyvūnų užkrečiamąsias ligas ar siekiant išvengti jų išplitimo. Šio straipsnio dispozicija konstruojama kaip blanketinė, todėl administracinei atsakomybei pagal ANK 343 straipsnio 3 dalį konstatuoti būtina nustatyti tvarkos, numatytos specialiuose teisės aktuose, pažeidimus.
12. J. G. surašytame administracinio nusižengimo protokole ir ne teismo tvarka priimtame 2023 m. gegužės 25 d. nutarime nurodoma, jog jis pažeidė: 1) Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos 2016 m. kovo 30 d. direktoriaus įsakymo Nr. B1-265 „Dėl afrikinio kiaulių maro stebėsenos ir kontrolės priemonių šernų populiacijoje ir kiaulių laikymo vietose“ (toliau - įsakymas) 4.1.1. punktą, kuriame numatyta, kad VMVT teritorinio padalinio pareigūnams paėmus iš šernų gaišenų mėginius AKM tyrimams, medžioklės plotų naudotojai turi sutvarkyti gaišenas tame pačiame medžioklės ploto vienete šio įsakymo 3.5 papunktyje nustatyta tvarka; 2) 2000 m. birželio 27 d. Lietuvos Respublikos aplinkos ministro įsakymu Nr. 258 „Dėl medžioklės Lietuvos Respublikos teritorijoje taisyklių patvirtinimo“ patvirtintų medžioklės Lietuvos Respublikos teritorijoje taisyklių VII skyriaus 43 punktą, kuris numato, jog medžioklės plotų naudotojams taip pat priklauso medžioklės plotų vieneto teritorijoje rasti sužeisti, nugaišę, dėl susidūrimo su transporto priemonėmis žuvę bei į teritorijas, kuriose medžioti draudžiama (išskyrus rezervatus), iš greta esančių medžioklės plotų vienetų atklydę ir čia rasti sužeisti ar nugaišę, žuvę medžiojamieji gyvūnai ir jų dalys; 3) 2016 m. vasario 9 d. VMVT direktoriaus įsakymu Nr. B1-108 „Dėl išmokų už šernų gaišenas mokėjimo tvarkos aprašo patvirtinimo“ patvirtintą Išmokų už šernų gaišenas mokėjimo tvarkos aprašo 9.6. papunktį, kuriame numatyta, kad VMVT teritorinis dalys, atlikęs šio aprašo 8 punkte nurodytus veiksmus, nurodo medžioklės plotų naudotojui (jo atstovui) sutvarkyti šerno gaišeną pagal šalutinių gyvūninių produktų tvarkymą reglamentuojančius teisės aktus. Aprašant kokiais konkrečiais veiksmais buvo padaryti nurodytų teisės aktų pažeidimai protokole, o vėliau ir ne teismo tvarka priimtame nutarime nurodoma, jog: MK „(duomenys neskelbtini)“ prezidentas J. G. 2023 m. vasario 3 d. telefonu buvo informuotas apie rastas šernų gaišenas „(duomenys neskelbtini)“ medžioklės plotų vieneto teritorijoje; jis, būdamas MK „(duomenys neskelbtini)“ prezidentu, neužtikrino medžioklės ploto teritorijoje esančių gaišenų utilizavimo, siekiant išvengti užkrečiamos ligos plitimo; MK „(duomenys neskelbtini)“ prezidentas nurodė, kad šernų gaišenų paiešką organizuos ir koordinuos MK „(duomenys neskelbtini)“ narys S. K., tačiau informavus MK „(duomenys neskelbtini)“ narį S. K. telefonu apie rastas šernų gaišenas MK „(duomenys neskelbtini)“ medžioklės plotų vieneto teritorijoje, S. K. nurodė pranešimą apie rastas šernų gaišenas pateikti oficialiu raštu, po ko VMVT (duomenys neskelbtini) departamentas 2023 m. vasario 6 d. MK „(duomenys neskelbtini)“ raštu Nr. 62S-102 „Dėl informacijos pateikimo“ informavo apie gautą pranešimą dėl rastų šernų gaišenų, tačiau S. K. atsisakė organizuoti rastų šernų gaišenų utilizavimą, motyvuodamas, kad šernų gaišenų sunaikinimą organizuos tik gavęs AKM tyrimų rezultatus ir naikins tik tas šernų gaišenas, kurioms bus nustatytas AKM; VMVT (duomenys neskelbtini) departamentas 2023 m. vasario 10 d. organizavo šernų gaišenų mėginių atrinkimą AKM atžvilgiu, šernų gaišenų mėginių atrinkimas vyko be MK „(duomenys neskelbtini)“ atstovų.
13. Iš taip suformuluoto kaltinimo galima spręsti, kad J. G. buvo kaltinamas ir VMVT (duomenys neskelbtini) departamento 2023 m. gegužės 25 d. nutarimu pagal ANK 343 straipsnio 3 dalį nubaustas būtent už tai, kad, būdamas MK „(duomenys neskelbtini)“ prezidentu, neužtikrino šio medžiotojų klubo medžioklės ploto teritorijoje esančių gaišenų utilizavimo, siekiant išvengti užkrečiamos ligos plitimo ir tuo pažeidė aukščiau paminėtus poįstatyminius teisės aktus. Taigi, neabejotina, jog apylinkės teismas, administracinėn patraukto asmens skundo pagrindu tikrindamas ne teismo tvarka priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą, privalėjo vertinti, ar byloje yra duomenys, įrodantys, kad šernų gaišenos, apie kurias 2023 m. sausio 30 d. ir 2023 m. vasario 3 d. buvo pranešta ir kurios buvo rastos MK „(duomenys neskelbtini)“ medžioklės plotų vieneto teritorijoje, iš tiesų buvo nesunaikintos. Kadangi teismo posėdžio metu apklausta institucijos atstovė nurodė, jog institucijos pareigūnai po to, kai buvo paimti mėginiai iš šernų gaišenų AKM tyrimui, dar kartą į gaišenų radimo vietą nebuvo nuvykę, o priešingų rašytinių duomenų institucija teismui nepateikė, daroma išvada, jog ta aplinkybė, ar medžioklės plotų naudotojas – MK „(duomenys neskelbtini)“ – sutvarkė gaišenas, ar ne, administracinio nusižengimo tyrimo metu taip ir liko neišsiaiškinta. Be šios aplinkybės išsiaiškinimo ir tinkamo jos užfiksavimo apylinkės teismas neturėjo galimybės priimti įrodymais pagrįsto galutinio procesinio sprendimo.
14. Apygardos teismas pažymi, jog vien tai, kad galimai medžioklės plotų naudotojui (jo atstovui J. G.) nebuvo pateiktas reikalavimas sutvarkyti šernų gaišenas, kuris savo forma ar turiniu gali būti prilyginamas privalomajam nurodymui, savaime J. G. administracinės atsakomybės nešalina. Kaip matyti iš aukščiau nurodyto, medžioklės plotų naudotojams pareiga užtikrinti, kad jų medžioklės vienetuose pačių naudotojų rasti nugaišę šernai ar šernų gaišenos, apie kurių radimą medžioklės plotų naudotojai buvo informuoti VMVT teritorinio padalinio, būtų sunaikinti Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos 2016 m. kovo 30 d. direktoriaus įsakymo Nr. B1-265 „Dėl afrikinio kiaulių maro stebėsenos ir kontrolės priemonių šernų populiacijoje ir kiaulių laikymo vietose“ 3.5 papunktyje nustatyta tvarka, kyla pirmiausia iš teisės aktų reikalavimų, net ir nesant privalomojo nurodymo. Taigi, net jei ir būtų laikoma, kad VMVT (duomenys neskelbtini) departamento pareigūnai nepateikė J. G., kaip MK „(duomenys neskelbtini)“ prezidentui, privalomo nurodymo sunaikinti šernų gaišenas, siekiant išvengti afrikinio kiaulių maro, šiuo atveju galėtų būti sprendžiamas klausimas dėl jo atsakomybės pagal ANK 343 straipsnio 1 dalį, numatančią, jog Lietuvos Respublikos veterinarijos įstatymo ir kitų veterinarijos reikalavimus reglamentuojančių teisės aktų, savivaldybių tarybų sprendimų ir savivaldybių administracijų direktorių įsakymų gyvūnų užkrečiamųjų ligų likvidavimo klausimais pažeidimas užtraukia įspėjimą arba baudą asmenims nuo trisdešimt iki trijų šimtų eurų ir baudą juridinių asmenų vadovams ar kitiems atsakingiems asmenims nuo penkiasdešimt iki vieno tūkstančio keturių šimtų penkiasdešimt eurų.
15. Bet kokiu atveju, norint kvalifikuoti J. G. veiksmus tiek pagal ANK 343 straipsnio 1 dalį, tiek pagal to paties straipsnio 3 dalį, būtina nustatyti, ar šernų gaišenos buvo sunaikintos, ar ne, o ši aplinkybė, kaip jau minėta, administracinio nusižengimo tyrimo metu nebuvo nustatinėjama. Iš skundžiamoje nutartyje išdėstytų motyvų matyti, kad pirmosios instancijos teismui, atsižvelgus į byloje surinktus ne tik rašytinius duomenis, bet ir liudytojų parodymus, kilo abejonių dėl tikslios vietos (vietų), kurioje (kuriose) buvo rastos šernų gaišenos, kas laikytina objektyvia kliūtimi teismui pačiam apžiūrėti MK „(duomenys neskelbtini)“ medžioklės plotų vieneto teritoriją ir surinkti akcentuotus būtinus duomenis. Juo labiau, kad nuo šernų gaišenų radimo iki skundžiamos nutarties priėmimo praėjo beveik 9 mėnesiai, o iki šios apygardos teismo nutarties priėmimo – beveik 11 mėnesių, kas leidžia manyti, jog šernų gaišenos gali būti stipriai apirę (arba apskritai suirę), dėl ko tik kompetentingi, specialių žinių apie laukinius gyvūnus turintys asmenys, galėtų nustatyti, ar tam tikros MK „(duomenys neskelbtini)“ medžioklės plotų vienete fiksuojamos liekanos, panašios į gyvūno liekaną, iš tiesų yra šernų ir tų pačių šernų, už kurių gaišenų nesunaikinimą administracinėn atsakomybėn yra traukiamas J. G., o ne kokio kito gyvūno. Pažymėtina ir tai, kad nors ANK 567 straipsnio 1 dalis numato, jog nagrinėjant administracinio nusižengimo bylas teismas taip pat privalo aktyviai dalyvauti tiriant įrodymus ir nustatant bylai svarbias aplinkybes, tačiau tai nereiškia, kad administracinio nusižengimo tyrimą atliekanti institucija savo pareigą visapusiškai, objektyviai ir kiek įmanoma per trumpesnį laiką ištirti veikos aplinkybes bei surinkti visus būtinus įrodymus gali perkelti teismui. Būtent institucija, atliekanti tyrimą ir turinti teisę surašyti protokolą bei nutarimą, turi pareigą surinkti visus įrodymus dėl administracinio nusižengimo požymių visumos, tačiau nagrinėjamu atveju institucija to nepadarė. Aptartos aplinkybės suteikia pagrindą išvadai, jog institucijos padaryti procesinio pobūdžio pažeidimai laikytini esminiais ir jų nebuvo galima pašalinti bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme.
16. Apygardos teismo vertinimu, šiuo atveju apylinkės teismas turėjo pagrindą sukritikuoti ne tik paties administracinio nusižengimo tyrimo paviršutiniškumą, bet ir J. G. administracinio nusižengimo protokole, tiek ir jo pagrindu priimtame institucijos nutarime, suformuotą kaltinimą. Administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui kaltinimas turi būti suformuluotas aiškiai, tai yra nurodant, kokiais konkrečiais veiksmais ar neveikimu buvo padarytas administracinis nusižengimas. Protokolas surašomas tam, kad asmuo galėtų gintis nuo kaltinimo, o gintis nuo pareikšto kaltinimo yra įmanoma tik tada, kai iš administracinio nusižengimo protokolo galima suvokti, už kokią veiką norima taikyti administracinę atsakomybę. Tai yra svarbi asmens, kaltinamo pažeidimo padarymu, procesinių teisių gintis nuo pareikšto kaltinimo garantija, nes veikos teisinis kvalifikavimas gali lemti ir gynybos strategiją (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių nusižengimų bylose Nr. 2AT-53-788/2017, 2AT-10-693/2018, 2AT-6-628/2019). J. G. atžvilgiu administracinio nusižengimo teisena buvo pradėta ir jis nubaustas pagal ANK 343 straipsnio 3 dalį. ANK 343 straipsnio 3 dalyje atsakomybė numatyta už VMVT pareigūnų privalomųjų nurodymų likviduojant gyvūnų užkrečiamąsias ligas ar siekiant išvengti jų išplitimo nevykdymą. Tačiau tiek protokole, tiek nutarime, aprašant tiesioginius J. G. veiksmus (neveikimą), už kuriuos jis traukiamas administracinėn atsakomybėn, iš esmės nurodoma tik tai, kad jis būdamas MK „(duomenys neskelbtini)“ prezidentu ir būdamas 2023 m. vasario 3 d. telefonu informuotas apie šernų gaišenas, rastas MK „(duomenys neskelbtini)“ medžioklės plotų vieneto teritorijoje, neužtikrino medžioklės plotų vieneto teritorijoje esančių gaišenų utilizavimo, siekiant išvengti užkrečiamos ligos plitimo, nieko neminint apie privalomo nurodymo utilizuoti MK „(duomenys neskelbtini)“ medžioklės plotų teritorijoje rastas šernų gaišenas J. G. pateikimą ir jo nevykdymą. Toliau protokole, o būtent jo dalyje, kurioje turi būti atskleista pažeidimo esmė, aprašomi jau kito asmens – S. K. – veiksmai (neveikimas), niekaip nedetalizuojant, kodėl už šiuos veiksmus (neveikimą) administracinėn atsakomybėn traukiamas būtent J. G.. Tik 2023 m. gegužės 25 d. priimtame nutarime, jo grafoje „Kitos aplinkybės“ jau nurodoma, kad J. G., eidamas MK „(duomenys neskelbtini)“ prezidento pareigas, neužtikrino, kad pavaldus medžiotojų klubo narys atliktų jam pavestą funkciją (utilizuoti rastas šernų gaišenas), kaip numatyta pagal galiojančius teisės aktus, tačiau nedetalizuojama, pagal kokį teisės aktą jam kyla tokia pareiga. Be to, visa informacija, atskleidžianti asmeniui inkriminuojamo nusižengimo esmę, privalo būti nuosekliai atskleista vienoje protokolo, o vėliau ir nutarimo, vietoje.
17. Apygardos teismas taip pat sutinka su apeliante, kad J. G. surašytas protokolas prieštaringas ir dėl nurodyto administracinio nusižengimo padarymo laiko, kadangi grafoje „Administracinio nusižengimo padarymo vieta (adresas ir/ar koordinatės), data laikas. <...>“ nurodoma jog nusižengimas padarytas 2023 m. sausio 31 d. 12 val. 00 min., kai tuo tarpu grafoje „Nusižengimo esmė ir nurodytos aplinkybės“ nurodoma, jog apie rastas šernų gaišenas J. G., kaip MK „(duomenys neskelbtini)“ prezidentas, buvo informuotas tik 2023 m. vasario 3 d.
18. Apibendrinant tai, kas išdėstyta aukščiau, konstatuojama, jog šiuo atveju susiklostė išimtinė situacija, kuri tenkina ANK 642 straipsnio 1 dalies 4 punkte įtvirtintus bylos grąžinimo institucijai tyrimui atlikti reikalavimus, kadangi šioje byloje reikalinga nustatyti papildomas bylos aplinkybes, kurias teismui nustatyti yra sunku ir kurių ne teismo tvarka bylą nagrinėjusi institucija nenustatinėjo. Be to, egzistuoja ir administracinio nusižengimo protokolo trūkumai, kurių ištaisyti galimybės teismas neturi. Dėl to skundžiama apylinkės teismo nutartis pripažįstama pagrįsta ir teisėta, jos naikinti apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo. Todėl apeliacinis skundas atmetamas, o skundžiama nutartis paliekama nepakeista.
Dėl proceso išlaidų
19. Apeliaciniu skundu advokatė taip pat prašo priteisti J. G. naudai išlaidas už advokato pagalbą.
20. ANK 666 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo teisme išlaidoms atlyginti mutadis mutandis taikomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) nuostatos, o 2 dalyje nurodyta, kad kai asmeniui administracinio nusižengimo teisena nutraukta, šio asmens išlaidos advokato ar advokato padėjėjo, kuris dalyvavo byloje kaip asmens įgaliotas atstovas, paslaugoms apmokėti atlyginamos iš valstybės, savivaldybės arba iš valstybės ar savivaldybės biudžetų neišlaikomo subjekto lėšų mutadis mutandis taikant BPK nuostatas.
21. Kadangi BPK 105 straipsnyje numatytas proceso išlaidų išieškojimas priklauso nuo to, koks galutinis sprendimas priimamas kaltinamojo (šiuo atveju administracinėn atsakomybėn traukiamo) asmens atžvilgiu, o šiuo atveju joks galutinis sprendimas nagrinėjamoje byloje dar nėra priimtas, administracinio nusižengimo teisena J. G. atžvilgiu nėra nutraukiama, todėl nėra pagrindo tenkinti J. G. įgaliotosios atstovės prašymo dėl proceso išlaidų priteisimo.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 653 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
palikti Marijampolės apylinkės teismo Jurbarko rūmų 2023 m. spalio 26 d. nutartį nepakeistą ir J. G. atstovės advokatės Gabrielės Masiokaitės apeliacinio skundo netenkinti.
Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną.