Kauno apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje A. J., a. k. (duomenys neskelbtini), gim. (duomenys neskelbtini), lietuvis, (duomenys neskelbtini) pilietis, išsiskyręs, turintis aukštąjį išsilavinimą, vykdantis individualią veiklą, dirbantis (duomenys neskelbtini), faktiškai gyvenantis ir gyvenamąją vietą deklaravęs (duomenys neskelbtini), neteistas,

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 284 straipsnyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Įrodytomis pripažintos nusikalstamos veikos aplinkybės

A. J. 2024 m. liepos 29 d. apie 18.35 val. viešoje vietoje, (duomenys neskelbtini), įžūliais veiksmais – tyčia oriniu šautuvu šovė į pro šalį važiavusio keturračio vairuotoją J. R., metaliniu šratu pataikydamas į J. R. dėvimą šalmą, šiam sustojus, priėjęs prie nukentėjusiojo sudavė vieną smūgį iš orinio šautuvo buožės J. R. į kairę šalmo pusę, pataikydamas jam į kairę kaklo pusę ir į kairės rankos dilbį, kuria nukentėjusysis dengėsi veidą, tokiu būdu sukėlė nukentėjusiajam J. R. fizinį skausmą, padarė poodinę kraujosruvą kairio dilbio srityje ir taip jam sukėlė nežymų sveikatos sutrikdymą. Tęsdamas nusikalstamą veiką, būdamas viešoje vietoje, (duomenys neskelbtini), netoli (duomenys neskelbtini), trenkė orinio šautuvo buože į keturračiu pravažiuojantį D. L., tačiau nepataikė, nes šis pasikreipė ir taip išvengė smūgio, po to šovė su oriniu šautuvu į D. L., tačiau nepataikė. Tokiais savo veiksmais A. J. demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai bei sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką.

Šiais veiksmais A. J. padarė nusikaltimą, numatytą BK 284 straipsnyje.

Motyvuojamoji dalis

II. Įrodymai, kuriais grindžiamos teismo išvados, ir jų vertinimo motyvai

Kaltinamasis A. J. teisiamajame posėdyje kaltu prisipažino, paaiškino, kad buvo taip, kaip nurodyta kaltinamajame akte. Kai ėjo, pamatė keturratį, nenorėjo šauti, bet šovė, pataikė. Nori atsiprašyti žmogaus. Įvykis buvo vasarą, šovė miške. Gyvena netoli nuo įvykio vietos, į mišką kartais eina tiesiog pašaudyti į taikinius. Supyko ant keturračiais važinėjančių asmenų dėl kelio išarimų, nėra kaip praeiti. Buvo matęs, kad miške važinėja keturračiai, tačiau ar būtent tie, nežino, asmenys buvo su šalmais. Kilo neadekvatus, nepateisinamas pyktis. Nebuvo taip, kad įsidėmėjo, kas važiuodavo miške, ir specialiai norėjo jiems pakenkti. Nukentėjusysis nėra pažįstamas, anksčiau jo nebuvo matęs. Šovė į nukentėjusįjį jam pravažiuojant, nusiėmus šalmą, matė nukentėjusiojo veidą. Šovė į keturratį, bet pataikė į žmogų. Tokiu būdu bandė sudrausminti. Taip pat trenkė su oriniu šautuvu, pataikė, galimai pataikė į petį, šią aplinkybę pripažįsta. Nežino, kodėl trenkė su šautuvo buože, buvo pykčio protrūkis. Tarp trenkimo su šautuvo buože ir šūvio buvo nedidelis laiko tarpas, šovė ir iš karto priėjo prie asmens. Po to nukentėjusysis nuvažiavo. Ėjo paskui keturratį, išėjo į sodų bendriją ir tada atvažiavo kiti trys keturračiai. Nei vieno iš jais važiavusių asmenų nepažįsta. Su tais asmenimis susimušė. Su oriniu šautuvu daugiau jokių veiksmų neatliko. Veiksmų, nurodytų kaltinamajame akte, kad trenkė orinio šautuvo buože į keturračiu pravažiuojantį D. L., tačiau nepataikė, nes pastarasis pasikreipė ir taip išvengė smūgio, negali pakomentuoti, nes šių veiksmų nebuvo. Tačiau pripažįsta šiuos veiksmus, nurodytus kaltinamajame akte. Iš tiesų šovė į kitą žmogų (D. L.), bet nepataikė. Aplink kitų žmonių nematė, nes buvo šiek tiek praradęs sąmonę, nepamena tiksliai. Įvykio aplinkybes atsimena visas tiksliai, nepamena to, kas vyko po muštynių. Tuo metu buvo neblaivus, išgėrė „simboliškai“, nedaug, apie 1 l alaus. Alkoholį vartojo maždaug prieš 3 valandas prieš išeinant. Mano, kad alkoholis neturėjo įtakos. Galimai būtų susitvardęs, jei nebūtų vartojęs alkoholio, tačiau alkoholis agresijos nesukelia. Nėra konfliktiškas, tačiau tuo momentu taip sutapo, negali paaiškinti, kodėl taip pasielgė. Atvažiavus policijai, viskas baigėsi. Savo poelgį vertina neigiamai, taip negalima daryti. Pripažįsta nukentėjusiojo civilinį ieškinį visa apimtimi. Su nukentėjusiuoju kalbėjo, kad gal jis sumažins civilinio ieškinio dalį dėl moralinės žalos dydžio, kadangi pateikė pažymą, kiek negavo darbo užmokesčio. Dabar yra sumokėjęs 200 Eur. Su nukentėjusiuoju susitarė, kad neturtinės žalos likutis šiuo metu yra 300 Eur. Jei būtų taip, kad ateityje miško keliuku vėl važinėtų keturračiai, galimai gamtos apsaugą kviestų, ne savo teismą kurtų. Pareikštą kaltinimą pripažįsta visa apimtimi. Gailisi ir atsiprašo nukentėjusiojo už sukeltus nepatogumus.

Be kaltinamojo parodymų, jo kaltę patvirtina kiti baudžiamojoje byloje surinkti bei teisme, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 273 straipsnio nuostatomis, atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą, ištirti įrodymai.

Nukentėjusysis J. R., apklaustas ikiteisminio tyrimo metu, paaiškino, kad 2024 m. liepos 29 d. su draugais susitiko pasivažinėti su keturračiais. Kol draugai atvažiuos, nusprendė pavažinėti vienas. Važiavo miško taku, tai buvo sodo bendrijos kelias, kuriuo važinėti galima. Staiga iš krūmų išlindo vyras, kurio nepažįsta, ir pradėjo kažką rodyti rankomis, galimai kažką šnekėjo, bet buvo užsidėjęs šalmą ir jo negirdėjo. Pristabdė, važiavo iš lėto, vyras link jo ėjo, jis (nukentėjusysis) pamatė, kad vyras turi ginklą, kurį iškėlęs taikosi į jį (nukentėjusįjį). Pajuto šūvį į šalmą, palenkė galvą iš intuicijos, tuo metu nukrito stiklas nuo šalmo. Tada priėjęs vyras pradėjo rėkti, kodėl čia važinėja, kad negalima ir užsimojęs trenkė. Greičiausiai taikėsi trenkti į šalmą, tačiau ginklo buožė nuslydo ir trenkėsi į petį. Norėdamas apsiginti, užsidengė ranka, ant kurios po smūgio liko kraujosruva. Po smūgio pradėjo bėgti nuo jo ir važiavo pas draugus. Susitikęs su draugais papasakojo apie įvykį, o kitas draugas sakė, kad jam (draugui) nutiko panaši situacija, tik prie miestelio parduotuvės. Bandė draugui trenkti ir šauti, tačiau nepataikė, kaip vėliau atpažino, tai buvo tas pats žmogus. Su draugais važiavo link tos pačios vietos ieškoti nepažįstamo vyro ir išsiaiškinti, tačiau tą vyrą sutiko (duomenys neskelbtini). Jis mosikavosi ginklu, jie su draugais pasakė, kad niekas žmonių nešaudo, kas jam darosi, kad tai yra bendras kelias ir niekam niekas netrukdo. Vyras pasakė, kad jie išvažinėjo kelią ir jis negali praeiti iki (duomenys neskelbtini). Jis (nukentėjusysis) su draugais parvertė vyrą ant žemės, grūmėsi ir, kad daugiau nesipriešintų, surišo jo kojas virvėmis. Specialiai jokio smūgio vyrui nesudavė ir jokių muštynių tarp jų nebuvo. Iškvietė policijos pareigūnus ir jų laukė. Grįžęs namo nusiplovė savo šalmą ir pamatė, kad ant jo yra šovinio žymė. Nori jį pateikti prie ikiteisminio tyrimo medžiagos (1 t., b. l. 72–75).

Nukentėjusysis J. R. papildomos apklausos metu paaiškino, kad tada, kai į jį šovė, jis (nukentėjusysis) privažiavo prie to asmens ir sustojo. Vyras užsimojo su ginklo buože į jį (nukentėjusįjį). O jis (nukentėjusysis) iš instinkto gindamasis pakėlė savo kairę ranką prie kairės pusės veido, todėl smūgis buvo į jo rankos dilbį ir į šalmą. Nuo šalmo ginklo buožė nuslydo į kaklą. Todėl juto skausmą ir ten, tačiau kakle ekspertas sumušimo nenustatė, tik dilbyje. Po įvykio ilgą laiką ir iki dabar jaučia skausmą toje srityje (2 t., b. l. 60–62).

Liudytojas D. L., apklaustas ikiteisminio tyrimo metu, paaiškino, kad 2024 m. liepos 29 d. susitarė su pažįstamu J. R. susitikti pavažinėti keturračiais motociklais. 2024 m. liepos 29 d. apie 18.35 val. važiuojant su keturračiu „CF Moto C Force 520“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), netoli (duomenys neskelbtini), prie „(duomenys neskelbtini)“, pamatė vyriškį, kuris tiesiog iššoko tiesiai ant kelio priešais jį, rankose laikė daiktą, iš pažiūros panašų į medžioklinį šautuvą su optiniu taikikliu. Matė, kad asmuo kažką jam (liudytojui) sakė, piktybiškai gestikuliavo ir mosikavo daiktu, panašiu į medžioklinį šautuvą, bet per šalmą ir variklio ūžesį negirdėjo ką. Išsigando tokio neadekvataus vyriškio elgesio ir galvojo kuo greičiau pro jį pravažiuoti, kad išvengti nelaimių. Tačiau pro asmenį važiuojant, minėtas vyriškis su šautuvo buože bandė trenkti arba galimai nutrenkti nuo motociklo. Tačiau pasikreipęs į šoną, smūgio išvengė. Tuomet vyriškį pravažiavęs, atsisuko atgal pažiūrėti, ką jis daro toliau, ir pamatė, kad jis (tas vyiškis) su šautuvu stovi viduryje kelio ir tiesiog į jį (liudytoją) taikosi. Tuo metu, kai vyras taikėsi, prie parduotuvės ėjo moteris su mergaite. Vieta yra atvira ir visiems žmonėms viešai prieinama. Per šalmą ir motociklo variklio garsą negirdėjo, ką vyras šūkauja, tačiau pamatė, kad iš šautuvo vamzdžio išėjo dūmelis. Suprato, kad vyras iššovė ir, kadangi negirdėjo jokio garso, suprato, kad tai buvo orinis šautuvas su optiniu taikikliu. Kuo greičiau nuvažiavo į sutartą vietą susitikti su J. R. ir jam papasakoti, koks neadekvatus vyras sodų bendrijoje viešoje vietoje siautėja. Su J. R. maždaug po 5 min. susitiko sodų bendrijoje „(duomenys neskelbtini)“, (duomenys neskelbtini). J. R. papasakojo, kad jį (J. R.) apšaudė iš orinio šautuvo su optiniu taikikliu kažkoks vyras. Suprato, kad tai tas pats vyras, kuris puolė. J. R. parodė savo šalmą, kuris buvo be apsauginio stiklo, nes sakė, kad šovinys pataikė į stiklą, todėl stiklas nukrito. Tuomet pasitarę nusprendė, kad vyrą reikia sulaikyti ir apie tai pranešti policijai, kol jis tokiu piktybišku ir vandališku elgesiu ko nors rimtai nesužalojo. Važiuodami su J. R., minėtą vyriškį su tuo pačiu šautuvu pastebėjo (duomenys neskelbtini), toje pačioje sodų bendrijoje „(duomenys neskelbtini)“. Prie jų jau buvo prisijungęs dar vienas draugas – G. B.. Juos pamatęs vyriškis orinį šautuvą tiesiog metė ant žolės. Tuomet jie visi trys nulipo nuo keturračių ir ėjo link vyriškio pasikalbėti, tačiau šis bandė smūgiuoti, toliau buvo agresyviai nusiteikęs jų atžvilgiu, todėl jie minėtą asmenį parvertė ant žemės ir sulaikė. Apie tai nedelsdami pranešė bendruoju pagalbos telefonu, prašydami paskubinti policiją. Asmeniškai nei fizinės, nei turtinės žalos nuo to asmens nepatyrė, tačiau yra labai pasipiktinęs ir pasibaisėjęs tokiu vandališku jo elgesiu. Tokiu elgesiu jis ne tik sukėlė pavojų jo ir J. R. sveikatai, bet ir sukėlė pavojų aplinkiniams gyventojams, praeiviams bei šitaip sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką (1 t., b. l. 88–92).

Iš pranešimo apie pradėtą ikiteisminį tyrimą matyti, kad 2024 m. liepos 29 d. apie 18.35 val. J. R. bevažiuojant nuosavu keturračiu „Canam'“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) (Sodų bendrijoje „(duomenys neskelbtini)“), (duomenys neskelbtini), iš krūmų netikėtai išlindo nepažįstamas asmuo (kaip vėliau nustatyta – A. J.), kuris rankose laikė orinį šautuvą su optiniu taikikliu ir be jokios priežasties, įžūliai pradėjo ant jo rėkti ir mojuoti rankomis. Tada šis netrukus šovė į jį (J. R.) iš minėto orinio šautuvo ir pataikė į šalmą, todėl jį apgadino. J. R. sustojus, A. J., būdamas agresyviai nusiteikęs, pribėgo prie jo (J. R.) ir būdamas viešojevietoje iš minėto šautuvo buožės tyčia, vandališkai trenkė J. R. į kairės pusės kaklo sritį, dėl to jam sukėlė fizinį skausmą. Po to A. J., nubėgęs toliau, būdamas viešoje vietoje, netoliese esant nepilnamečiams vaikams, chuliganiškai užsipuolė D. L., kuriam taip pat bandė trenkti iš minėto šautuvo buožės bei jį (D. L.) nuvažiuojantį apšaudė, tačiau į jį nepataikė. Esant šioms aplinkybėms, A. J. tokiais savo chuliganiškais ir vandališkais veiksmais demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir sutrikdė visuomenės rimtį (1 t., b. l. 1–5).

Iš pareiškimo apie padarytą nusikalstamą veiką ir proceso veiksmų atlikimo protokolo matyti, kad J. R. parodė, jog 2024 m. liepos 29 d. apie 18.35 val. bevažiuojant nuosavu keturračiu „Canam“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) (Sodų bendrijoje „(duomenys neskelbtini)“'), (duomenys neskelbtini), iš krūmų netikėtai išlindo nepažįstamas asmuo, kuris rankose laikė orinį šautuvą su optiniu taikikliu, ir be jokios priežasties įžūliai pradėjo rėkti bei mojuoti rankomis. Asmens išsigando, todėl nesustojo, tačiau šis netrukus šovė į jį (J. R.) iš minėto orinio šautuvo ir pataikė į šalmą, todėl jį apgadino. Sustojus, asmuo, būdamas agresyviai nusiteikęs, pribėgo ir viešoje vietoje toliau šaukė. Asmuo, paėmęs minėtą šautuvą, iš jo buožės tyčia, vandališkai trenkė į kairės pusės kaklo sritį, dėl to pajautė fizinį skausmą. Tokių asmens veiksmų išsigando, todėl iš vietos išvažiavo. Tada asmuo nubėgęs toliau, būdamas viešoje vietoje, netoliese esant nepilnamečiams vaikams, chuliganiškai užsipuolė draugą D. L., kuriam taip pat bandė trenkti iš minėto šautuvo buožės bei jį nuvažiuojantį apšaudė, tačiau į jį (D. L.) nepataikė. Dėl tokių įžūlių ir chuliganiškų minėto asmens veiksmų patyrė ne tik fizinę ir turtinę žalą, tačiau mano, kad tokie jo veiksmai sutrikdė viešąją tvarką (1 t., b. l. 57–60).

Iš tarnybinio pranešimo dėl gauto pranešimo matyti, kad 2024 m. liepos 29 d. buvo gautas nurodymas vykti adresu (duomenys neskelbtini), asmuo gatvėje pranešėją apšaudė iš orinio šautuvo. Vyrą laiko ant žemės. Atvykus nurodytu adresu, buvo rastas ant žemės gulintis, kaip vėliau nustatyta – A. J., pranešėjas D. L. ir jo draugas J. R.. Šalia A. J. ant žemės buvo padėtas juodos spalvos, perlenktas, su optiniu taikikliu ginklas, ant kurio rėmo užrašytas Nr. (duomenys neskelbtini). Perlenkto ginklo vamzdyje buvo įdėtas mažas metalinis šovinys. Šalia ginklo mėtėsi A. J. kuprinė, taip pat metalinė dėžutė, kurios viduje 4,5 mm. 76 vnt. šovinių. Saugojant įvykio vietą, ginklas, A. J. kuprinėje buvusios ašarinės dujos bei peilis su dėklu paimti, kad kiti asmenys neturėtų galimybės jų pasisavinti. Pirminių aplinkybių tikslinimo metu D. L. bei J. R. nurodė, kad ant žemės gulintis A. J. į juos šovė iš ant žemės gulinčio ginklo. Todėl A. J. 2024 m. liepos 29 d. 18.50 val. buvo sulaikytas ir patalpintas į tarnybinio automobilio laikinojo sulaikymo patalpą. Bendraujant su J. R., šis nurodė, kad po sodų bendrijos „(duomenys neskelbtini)“ teritoriją važinėjosi su jam priklausančiu keturračiu, jam važiuojant (duomenys neskelbtini), prieš jį ant kelio išbėgo vyras, t. y. A. J. ir į J. R., būdamas viešoje, visiems asmenims prieinamoje vietoje, nukreipė įvardintą ginklą bei iš jo iššovė, pataikydamas į J. R. šalmą ir suskaldydamas jo apsauginį stikliuką. Vėliau pribėgęs prie nukentėjusiojo, jam su tuo pačiu ginklu smūgiavo į kairės pusės kaklą, po tokių asmens veiksmų jis (nukentėjusysis) su savo keturračiu nuvažiavo prie parduotuvės, adresu (duomenys neskelbtini), kur tuo metu buvo D. L.. Atvykus netoli parduotuvės ir pasakius D. L. apie įvykį, važiuojant toliau, tuo pačiu metu gatve ėjo A. J. ir be jo jokios priežasties su tuo pačiu ginklu bandė smūgiuoti D. L. į galvos sritį, tačiau jis smūgio išvengė. J. R. bei D. L. šalinantis nuo asmens su keturračiais, A. J. toliau į juos šaudė su oriniu ginklu, tačiau nepataikė. Jiems važiuojant link savo pažįstamų, kurie gyvena (duomenys neskelbtini), pamatė keliu einantį A. J., kuris buvo su ginklu rankoje, todėl jie asmenį pargriovė ant žemės, laikė ir paskambino bendruoju pagalbos telefonu. Sulaikytas A. J. teigė, kad šiandien, t. y. 2024 m. liepos 29 d., išgirdo, jog po sodų bendriją „(duomenys neskelbtini)“ važinėjasi keturračiai, todėl jį tai supykdė, kadangi tai asmenys daro ne pirmą kaitą. Jis, išeidamas iš savo sodo namelio, adresu (duomenys neskelbtini), pasiėmė orinį ginklą bei, sutikęs vieną iš keturračio vairuotojų, šovė jam į šalmą. Tai asmuo pripažino, tačiau neigė, jog bandė smūgiuoti iš ginklo asmenims. Patikrinus A. J. per policijos informacinę sistemą, nustatyta, kad asmuo neturi leidimo ginklams, taip pat jo panaudotas orinis ginklas nėra registruotas. 2024 m. liepos 29 d. 19.28 val. A. J. nustatytas 1,74 promilių neblaivumas. Nukentėję asmenys blaivūs (1 t., b. l. 175–176).

Iš 2024 m. liepos 29 d. daiktų apžiūros protokolo matyti, kad apžiūrėtas „UVEX supesonic“ margas, t. y. juodos, geltonos, raudonos, pilkos ir baltos spalvos šalmas. Šalmas aptaškytas purvu. Akivaizdžiai matoma, kad nėra ant šalmo apsauginio pakeliamo stiklo. Apžiūrėjus visą šalmą, daugiau jokių akivaizdžių sugadinimų nesimato (1 t., b. l. 29–36).

Iš 2024 m. rugpjūčio 13 d. daiktų apžiūros protokolo matyti, kad apžiūrėtas šalmo apsauginis stiklas. Jis yra purvinas, matomi apibraižymai. Ant abiejų stiklo šonų matomi geltonos ir juodos spalvos fragmentai, užrašas „UVEX“. Stiklo kairėje pusėje matomas užrašas „Made of MAKROLON, uvex supravision suoer ant-fog 05300025“. Stiklo vidinėje pusėje matomos plastmasinės dalys, kurios skirtos sujungti stiklą su šalmu. Pažeidimų nepastebėta (1 t., b. l. 108–110, 119–123).

Iš 2024 m. rugpjūčio 21 d. daiktų apžiūros protokolo matyti, kad apžiūrėtas J. R. pateiktas šalmas. Šalmas yra margas – juodos, geltonos, raudonos spalvos, su baltais ir sidabriniais užrašais ir kitokiais simboliais ant jo. Ant šalmo matomi apibraižymai, kitos naudojimo žymės. Ant šalmo viršaus matomas apvalus, baltos spalvos taškas, ant kurio nėra šalmui būdingų spalvų (1 t., b. l. 111–118).

Iš 2024 m. rugpjūčio 13 d. kitų objektų apžiūros protokolo matyti, kad apžiūrėti vaizdo įrašai, filmuoti policijos pareigūnės A. A.. Įrašas, pavadinimu „PSS-20240729-200430UTC+0300“, buvo daromas 2024 m. liepos 29 d., įrašo pradžios laikas 20.04 val. Pareigūnai atvyko į įvykio vietą, nukentėjusieji parodė šalmą, pareigūnai jį apžiūrėjo, išklausė įvykio aplinkybių ir paprašė aprodyti vietą, kurioje įvyko įvykis. Taip pat aptarė įvykį su ankščiau atvykusiais pareigūnais. Įrašo pabaiga. Įrašas, pavadinimu „PSS-20240729-202648UTC+0300“, buvo daromas 2024 m. liepos 29 d., įrašo pradžios laikas 20.26val. Nukentėjusieji nusiveda pareigūnus į įvykio vietą, nurodo, iš kurios vietos juos užpuolė įtariamasis. Įteikia šalmo stikliuką, pareigūnai nufotografuoja. Įrašo pabaiga (1 t., b. l. 162–164).

Iš 2024 m. rugpjūčio 13 d. kitų objektų apžiūros protokolo matyti, kad apžiūrėtas BPC skambučio įrašas (BPC skambu io ra as (ID 95445298853, skambu io prad ia_ 2024-07-29 18_39_56)). BPC darbuotoja žymima „BPC“, pranešėjas žymimas „Pranešėjas“

Pranešėjas: „Laba diena, noriu pranešti, apie orinio, kad šauta iš orinio, (duomenys neskelbtini)“

Pranešėjas: „Prie (duomenys neskelbtini), nu mes gatvėj stovim.“

BPC: „(duomenys neskelbtini). O pažįstat tuos asmenis, kas į jus šaudė?“

Pranešėjas: „Nežinau, su kažkokiu oriniu šautuvu nuėjęs jis čia šaudo į mus.“

Pranešėjas: „Gerai, supratau, ačiū“ (1 t., b. l. 158–160).

Iš 2024 m. rugpjūčio 9 d. Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kriminalistinių tyrimų valdybos specialisto išvados matyti, kad tirti pateiktas dujų balionėlis yra dujinis įrenginys, priskiriamas D kategorijos nešaunamiesiems ginklams (1 t., b. l. 144–149).

Iš 2024 m. rugpjūčio 9 d. Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kriminalistinių tyrimų valdybos specialisto išvados matyti, kad tirti pateiktas šautuvas yra D kategorijos nešaunamasis ginklas. Tai pramoninės gamybos, pneumatinis, graižtvinis, 4,5 mm kalibro, B1-4P modelio šautuvas SNIPER Nr. (duomenys neskelbtini), skirtas šaudyti Diabolo tipo sviediniais-kulkomis. Šautuvas šaudyti tinkamas. Metalinėje dėžutėje pateikti šoviniai jokios kategorijos šaudmenims ar jų dalims nepriskiriami. Tai pramoninės gamybos, 4,5 mm kalibro, Diabolo tipo sviediniai-kulkos, skirti šaudyti iš pneumatinių nešaunamųjų ginklų. Sviediniai-kulkos šaudyti tinkami. Jie tinka šaudyti iš kartu pateikto šautuvo (1 t., b. l. 134–139).

Iš Valstybinės teismo medicinos tarnybos specialisto išvados Nr. G 1565/2024 (02) matyti, kad J. R. nustatyta poodinė kraujosruva kairio dilbio srityje. Sužalojimas padarytas kietu buku daiktu paveikus kairio dilbio sritį, mažiausiai vienu trauminiu poveikiu, galimai užduotyje nurodytu laiku, t. y. 2024 m. liepos 29 d. Sužalojimas atitinka nežymų sveikatos sutrikdymo mastą. J. R. galėjo būti sukeltas skausmas (1 t., b. l. 99–100).

Įrodymų vertinimo taisyklės baudžiamajame procese reglamentuojamos BPK 20 straipsnyje. Šio straipsnio 5 dalyje įtvirtinta, kad teisėjas įrodymus įvertina pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu. Vertindamas įrodymus, teismas turi įsitikinti, ar jie patikimi, ar jie gauti teisėtu būdu, ir nuspręsti, ar įrodymais grįstinos teismo išvados, ar jie atmestini. Turi būti įvertintas kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma. Aptartos BPK nuostatos įtvirtina išskirtinę teismo kompetenciją nuspręsti, kurie iš byloje esančių duomenų atitinka įrodymams keliamus reikalavimus ir turi įrodomąją vertę, ir kokios išvados jais remiantis darytinos.

BK 284 straipsnyje numatyta baudžiamoji atsakomybė už viešosios tvarkos pažeidimą. Šioje baudžiamojo įstatymo normoje numatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas viešoje vietoje įžūliu elgesiu, grasinimais, piktybiškai tyčiodamasis arba vandališkais veiksmais demonstravo nepagarbą aplinkiniams ar aplinkai ir sutrikdė visuomenės rimtį ar tvarką. Taigi BK 284 straipsnio dispozicijoje nurodyti keli alternatyvūs viešosios tvarkos pažeidimo būdai: 1) įžūlus elgesys; 2) grasinimai; 3) piktybiškas tyčiojimasis; 4) vandališki veiksmai – kurių bent vieno pakanka, kad asmeniui kiltų baudžiamoji atsakomybė.

Šio nusikaltimo objektas – viešoji tvarka, papildomi objektai – žmogaus sveikata, garbė, orumas, nuosavybė. Taikant šią normą būtina nustatyti, kad kaltininko veiksmai atlikti viešoje vietoje. BK 284 straipsnyje nustatyto nusikaltimo sudėtis yra materialioji, todėl būtina nustatyti padarinius – realų visuomenės rimties ar tvarkos sutrikdymą. Šių padarinių konstatavimas kartu reiškia ir tai, kad vertinama veika peržengė privataus konflikto ribas ir yra pavojinga ne tik konkrečiam konflikto dalyviui, bet ir aplinkai ar aplinkiniams. Teismų praktikoje visuomenės tvarkos ar rimties sutrikdymu paprastai laikomi veiksmai, kai prieš asmenį buvo panaudotas fizinis smurtas, aplinkiniai pasijuto šiurkščiai pažeminti ar šokiruoti, buvo nutrauktas žmonių poilsis ar darbas, padaryta didelė materialinė žala, sutrikdyta normali įmonių ar įstaigų veikla, žmonėms sukeltas didelis išgąstis ar kilo sumaištis, nutrauktas jiems skirtas renginys, sustabdytas eismas ir pan. Sprendžiant, ar kaltininko veiksmai sukėlė šiuos padarinius, turi būti atsižvelgiama ir į tai, kokia buvo aplinkinių reakcija, koks nukentėjusiųjų skaičius, kiek truko neteisėti veiksmai. Viešosios tvarkos pažeidimas padaromas tiesiogine tyčia, t. y. nusikaltimą darydamas asmuo suvokia pavojingą nusikalstamos veikos pobūdį, numato, kad dėl jo veikimo gali atsirasti įstatyme numatyti padariniai ir jų nori.

Aptarti įrodymai gauti baudžiamojo proceso įstatyme nustatyta tvarka, yra tarpusavyje susiję, vieni kitiems neprieštarauja, todėl jais nesivadovauti nėra pagrindo. Pats kaltinamasis, kaip minėta, taip pat pripažino, kad šovė į keturratį vairavusį asmenį (J. R.), jam trenkė su orinio šautuvo buože, be to, šio šautuvo buože bandė trenkti D. L., į jį šovė, tačiau nepataikė. Nukentėjusiajam J. R. dėl šių kaltinamojo veiksmų buvo sutrikdyta sveikata, Valstybinės medicinos tarnybos specialisto išvadoje Nr. G 1565/2024 (02) nustatytas nežymus sveikatos sutrikdymas dėl poodinių kraujosruvų kairio dilbio srityje, kurios padarytos nurodytą sritį paveikus kietu buku daiktu, vienu trauminiu poveikiu ir galėjo būti padarytos užduotyje nurodytu laiku, t. y. 2024 m. liepos 29 d.

Įvertinus ištirtų įrodymų visumą, kurie gauti baudžiamojo proceso įstatyme nustatyta tvarka, yra neprieštaringi ir vieni kitus papildo, daroma išvada, kad A. J. pareikštas kaltinimas pasitvirtino, jo padaryta nusikalstama veika kvalifikuota teisingai. Byloje surinkti ir teismo ištirti įrodymai yra pakankami konstatuoti, kad A. J. veikoje yra nustatyti visi BK 284 straipsnyje numatyto nusikaltimo sudėties požymiai.

III. Dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės (BK 38 straipsnis)

Teisiamojo posėdžio metu kaltinamasis A. J. prašė atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės, kadangi susitaikė su nukentėjusiuoju, susitarė dėl nusikalstama veika padarytos žalos atlyginimo. Nukentėjusysis J. R. patvirtino, kad kaltinamajam atleido, susitarė dėl žalos atlyginimo ir neprieštarauja, kad baudžiamoji byla jam būtų nutraukta.

BK 38 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad asmuo, padaręs baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, gali būti teismo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu nustatyta atitinkamų sąlygų visuma. Pagal nusikalstamos veikos padarymo metu (2024 m. liepos 29 d.) galiojusią BK 38 straipsnio 1 dalį, asmuo galėjo būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, kai kaltininkas ir nukentėjęs asmuo susitaiko, kai: 1) jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir 2) savu noru atlygino ar pašalino fiziniam ar juridiniam asmeniui padarytą žalą arba susitarė dėl šios žalos atlyginimo ar pašalinimo, ir 3) susitaikė su nukentėjusiu asmeniu arba juridinio asmens ar valstybės institucijos atstovu, ir 4) yra pagrindo manyti, kad jis nedarys naujų nusikalstamų veikų.

Nuo 2025 m. vasario 1 d. įsigaliojusio BK 38 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad asmuo, padaręs baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, teismo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu: 1) jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir 2) savu noru atlygino ar pašalino fiziniam ar juridiniam asmeniui padarytą turtinę ir (ar) neturtinę žalą arba susitarė dėl šios žalos atlyginimo ar pašalinimo, ir 3) susitaikė su nukentėjusiu asmeniu arba juridinio asmens ar valstybės institucijos atstovu, ir 4) yra pagrindo manyti, kad jis nedarys naujų nusikalstamų veikų.

Atsižvelgus į tai, kad nuo 2025 m. vasario 1 d. įsigalioję BK 38 straipsnio pakeitimai įtvirtina griežtesnį kaltinamajam teisinį reglamentavimą (jei padaryta ir turtinė, ir neturtinė žala, turi būti atlyginta arba susitarta dėl abiejų šių žalos rūšių atlyginimo), vadovaujantis BK 3 straipsnio 1 dalimi, sprendžiant klausimą dėl kaltinamojo A. J. atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės šioje byloje, vadovaujamasi iki 2025 m. vasario 1 d. galiojusia BK 38 straipsnio redakcija (2015 m. kovo 19 d. įstatymas Nr. XII-1554).

Kaip nurodyta pirmiau, asmuo, padaręs baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, kaltininkui ir nukentėjusiajam susitaikius, kai: 1) jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir 2) savu noru atlygino ar pašalino fiziniam ar juridiniam asmeniui padarytą žalą arba susitarė dėl šios žalos atlyginimo ar pašalinimo, ir 3) susitaikė su nukentėjusiu asmeniu arba juridinio asmens ar valstybės institucijos atstovu, ir 4) yra pagrindo manyti, kad jis nedarys naujų nusikalstamų veikų. Taigi asmens atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės BK 38 straipsnio pagrindu yra teismo teisė, o ne pareiga, kurią jis gali realizuoti tik esant visoms šiame BK straipsnyje nurodytoms sąlygoms. Teismų praktikoje taip pat laikomasi pozicijos, kad BK 38 straipsnio 1 dalis sukonstruota taip, kad net ir nustačius nurodytų sąlygų visumą, teismui suteikta diskrecija rinktis, ar nusikalstamą veiką padariusį asmenį atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-553/2004, 2K-347/2010, 2K-206-697/2015, 2K-366-222/2017, 2K-52-942/2020).

Nagrinėjamu atveju kaltinamasis A. J. padarė BK 284 straipsnyje numatytą nusikaltimą, kuris pagal BK 11 straipsnio 3 dalies nuostatas laikomas nesunkiu. Kaltinamasis nuo pat ikiteisminio tyrimo pradžios savo kaltę pripažino, nuoširdžiai gailėjosi dėl savo poelgio. Kaltinamasis nusikalstamais veiksmais (šūviu pataikydamas nukentėjusiajam į dėvimą šalmą) J. R. padarė 175 Eur turtinę žalą, kurią atlygino. Aplinkybę, kad A. J. nukentėjusiajam atlygino visą 175 Eur turtinę žalą, teisiamojo posėdžio metu patvirtino ir nukentėjusysis. Teisminio bylos nagrinėjimo metu taip pat gautas 2025 m. kovo 7 d. susitaikymo protokolas, kuriame J. R. ir A. J. prašo baudžiamąją bylą A. J. atžvilgiu nutraukti, šalims susitaikius (2 t., b. l. 105). Taigi visos formaliosios sąlygos kaltinamąjį atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės, jam ir nukentėjusiajam susitaikius, šioje baudžiamojoje byloje nustatytos. Tačiau vien formaliųjų sąlygų taikyti nepakanka, kadangi būtina įvertinti ir duomenis, kurie galėtų sudaryti pagrindą spręsti apie materialiųjų sąlygų, tai yra manymo, kad kaltinamasis nedarys naujų nusikalstamų veikų, buvimą.

Kaltinamasis A. J. teisiamojo posėdžio metu išreiškė nuoširdų gailėjimąsi dėl padaryto nusikaltimo bei neigiamą savo poelgio vertinimą, savo nusikalstamų veiksmų niekaip neteisino, teisiamojo posėdžio metu nukentėjusiojo atsiprašė, gailėjosi, kad sukėlė nepatogumų. Kaltinamasis Lietuvoje ar kitoje Europos Sąjungos valstybėje narėje anksčiau nebuvo teistas (2 t., b. l. 5–6), administracine tvarka 5 metų laikotarpyje buvo baustas 10 kartų (pareigos viešajame eisme dalyvaujančias transporto priemones apdrausti civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu nevykdymo atvejai; naudojimasis viešuoju transportu be galiojančio bilieto; greičio viršijimas ir kt.), 2024 m. rugpjūčio 1 d. duomenimis ne visos baudos sumokėtos (2 t., b. l. 7–15). Kaltinamasis nuosekliai paaiškino savo veiksmų priežastis, savo poelgį vertino blogai, turi pastovią darbo vietą, nuo 2009 m. sausio 1 d. dirba A. J. įmonėje (2 t., b. l. 27). Kaltinamasis nėra registruotas įskaitoje dėl priklausomybės psichiką veikiančioms medžiagoms (2 t., b. l. 21). Nors iš VšĮ Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Kauno ligoninės Psichiatrijos klinikos Aleksoto sektoriaus rašto matyti, kad kaltinamasis dėl psichikos ligų gydytas (2 t., b. l. 22), tačiau iš Valstybinės teismo psichiatrijos tarnybos specialisto išvados Nr. 93TPK-968/2024 matyti, kad nėra duomenų, jog A. J. sirgtų lėtiniu progresuojančiu psichikos sutrikimu, silpnaprotyste ar byloje nagrinėjamų įvykių metu būtų buvęs laikino psichikos sutrikimo būsenoje, todėl jam skirti teismo psichiatrijos ekspertizę nėra pagrindo (netikslinga) (2 t., b. l. 25). Aptartos kaltinamąjį charakterizuojančios aplinkybės, jo požiūris į padarytą nusikalstamą veiką ir savo neteisėto, pavojingo elgesio vertinimas, savanoriškas turtinės žalos atlyginimas, sudaro pakankamą pagrindą manyti, kad kaltinamasis, jį atleidus nuo baudžiamosios atsakomybės, laikysis įstatymų ir nebenusikals. Įvertinus paminėta, teismo vertinimu, egzistuoja visos, tiek formaliosios, tiek ir materialiosios, sąlygos atleisti A. J. nuo baudžiamosios atsakomybės, kai kaltininkas ir nukentėjęs asmuo susitaiko.

Pagal baudžiamąjį įstatymą pilnamečiam asmeniui, atleistam nuo baudžiamosios atsakomybės BK VI skyriuje numatytais pagrindais, gali būti skiriamos šios BK 67 straipsnio 2 dalyje numatytos baudžiamojo poveikio priemonės: 1) uždraudimas naudotis specialia teise; 2) viešųjų teisių atėmimas; 3) teisės dirbti tam tikrą darbą arba užsiimti tam tikra veikla atėmimas; 4) turtinės žalos atlyginimas ar pašalinimas; 5) nemokami darbai; 6) įmoka į nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą; 7) turto konfiskavimas; 8) įpareigojimas gyventi skyrium nuo nukentėjusio asmens ir (ar) nesiartinti prie nukentėjusio asmens arčiau nei nustatytu atstumu; 9) dalyvavimas smurtinį elgesį keičiančiose programose; 10) išplėstinis turto konfiskavimas; 11) įpareigojimas pranešti apie gyvenamosios vietos pakeitimą ar išvykimą iš jos.

Nusikalstamą veiką kaltinamasis A. J. padarė naudodamasis baudžiamojo įstatymo uždraustos veikos įrankiu – oriniu šautuvu SNIPER Nr. (duomenys neskelbtini). BK 72 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad konfiskuotinu turtu laikomas šio kodekso uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas, o kaltininkui priklausantis konfiskuotinas turtas privalo būti konfiskuojamas visais atvejais (BK 72 straipsnio 3 dalis). Iš kaltinamojo parodymų, duotų teisminio nagrinėjimo metu bei kitų įrodymų, surinktų baudžiamojoje byloje, matyti, kad ginklas priklauso A. J., todėl orinis šautuvas SNIPER, Nr. (duomenys neskelbtini), ir metalinė dėžutė su šoviniais konfiskuotini kaip nusikalstamos veikos padarymo įrankis ir perduotini valstybės žinion.

IV. Dėl civilinio ieškinio ir proceso išlaidų

Vadovaujantis BPK 109 straipsniu, asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti įtariamajam ar kaltinamajam arba už įtariamojo ar kaltinamojo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį. Civilinio ieškinio klausimas baudžiamojoje byloje išsprendžiamas priimant nuosprendį.

Nukentėjusysis J. R. ikiteisminio tyrimo metu pareiškė civilinį ieškinį dėl 175 Eur turtinės ir 500 Eur neturtinės žalos atlyginimo (1 t., b. l. 103, 104). Tačiau teisminio bylos nagrinėjimo metu nukentėjusysis J. R. ir kaltinamasis A. J. sudarė rašytinį susitarimą, kuriame šalys susitarė dėl žalos dydžio ir atlyginimo sąlygų bei tvarkos (2 t., b. l. 105). Teisiamajame posėdyje nukentėjusysis patvirtino, kad galutinis reikalavimas dėl neturtinės žalos yra 300 Eur, paaiškino, kad kaltinamasis jau yra atlyginęs 200 Eur, turtinė žala atlyginta visiškai (2 t., b. l. 111). Atsižvelgiant į tai, priėmus sprendimą kaltinamąjį atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės susitaikius su nukentėjusiuoju ir A. J. įsipareigojus atlyginti susitarime nurodytą sumą jame nurodyta tvarka, šis susitarimas tvirtintinas.

J. R. teismui taip pat pateikė UAB „(duomenys neskelbtini)“ pažymas Nr. 0503/25 ir 0123/25, iš kurių matyti, kad J. R. per dieną gauna 83,45 Eur (2 t., b. l. 106–107), prašė priteisti 3 dienų darbo užmokestį iš kaltinamojo dėl 3 darbo dienų, dalyvaujant teisiamuosiuose posėdžiuose. Teismui pateikus susitaikymo protokolą, J. R. patikslino, kad darbo užmokesčio už praleistas 3 darbo dienas priteisti iš kaltinamojo neprašo, todėl klausimas dėl proceso išlaidų paliekamas nenagrinėtu.

V. Kiti klausimai

Ikiteisminio tyrimo metu kaltinamajam A. J. buvo paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti. Ši kardomoji priemonė paliktina iki nuosprendžio įsiteisėjimo, o nuosprendžiui įsiteisėjus – panaikintina.

Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti:

1. Šalmas „UVEX“ ir apsauginis šalmo stikliukas, perduotas saugojimui (1 t., b. l. 125–126), nuosprendžiui įsiteisėjus, grąžintinas J. R. (BPK 94 straipsnio 1 dalies 5 punktas);

2. Dujų balionėlis, turistinis peilis su dėklu, Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kauno rajono policijos komisariato 1-ojo Veiklos skyriaus 2024 m. lapkričio 26 d. nutarimu grąžintas A. J. (1 t., b. l. 170), nuosprendžiui įsiteisėjus, paliktinas A. J. (BPK 94 straipsnio 1 dalies 5 punktas);

3. DVD kompaktinės plokštelės, kuriose yra vaizdo ir garso įrašai: 1) BPC įrašas (1 t., b. l. 161); 2) policijos pareigūnų vaizdo įrašai (1 t., b. l. 165) – esančios vokuose baudžiamojoje byloje, nuosprendžiui įsiteisėjus, paliktinos baudžiamojoje byloje (BPK 94 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297 straipsniu, 302–308 straipsniais, 312 straipsniu, 313 straipsniu,

nusprendžia:

vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 38 straipsnio 1 dalimi, A. J. atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės už nusikaltimo, numatyto Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 straipsnyje, padarymą, kaltininkui ir nukentėjusiajam susitaikius, ir baudžiamąją bylą A. J. nutraukti.

Patvirtinti J. R. ir A. J. 2025 m. kovo 7 d. susitarimą dėl žalos atlyginimo, kuriuo A. J. įsipareigoja 300 Eur neturtinę žalą atlyginti per 3 (tris) mėnesius.

Išaiškinti nuo baudžiamosios atsakomybės atleistam A. J., kad per vienerius metus padarius baudžiamąjį nusižengimą ar neatsargų nusikaltimą, teismas gali panaikinti sprendimą dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės ir spręsti dėl baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas veikas, o per vienerius metus padarius naują tyčinį nusikaltimą, ankstesnis sprendimas atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės nustoja galioti bei sprendžiamas klausimas dėl asmens patraukimo baudžiamojon atsakomybėn už visas padarytas nusikalstamas veikas (Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 38 straipsnio 3, 4 dalys).

A. J. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – palikti galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo, o nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikinti.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 72 straipsnio 2, 3 dalimis, orinį šautuvą SNIPER, Nr. (duomenys neskelbtini), ir metalinę dėžutę su šoviniais, saugomus Policijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Turto valdymo valdybos Uniforminės aprangos ir ginkluotės skyriuje, Radvilėnų pl. 1C, Kaune (1 t., b. l. 166–168), konfiskuoti ir perduoti valstybės žinion.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 94 straipsnio 1 dalies 3, 5 punktais, daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti:

1. Šalmą „UVEX“ ir apsauginį šalmo stikliuką, perduotus saugojimui (1 t., b. l. 125–126), nuosprendžiui įsiteisėjus, grąžinti J. R.;

2. Dujų balionėlį, turistinį peilis su dėklu, Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kauno rajono policijos komisariato 1-ojo Veiklos skyriaus 2024 m. lapkričio 26 d. nutarimu grąžintus A. J. (1 t., b. l. 170), nuosprendžiui įsiteisėjus, palikti A. J.;

3. DVD kompaktines plokšteles, kuriose patalpinti vaizdo ir garso įrašai: 1) BPC įrašas (1 t., b. l. 161); 2) policijos pareigūnų vaizdo įrašai (1 t., b. l. 165) – esančias vokuose baudžiamojoje byloje, nuosprendžiui įsiteisėjus, palikti baudžiamojoje byloje.

Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti apskųstas Kauno apygardos teismui, skundą paduodant per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus.