Vilniaus apygardos teismo nutartis

2020-08-27 · Civilinė byla Nr. e2S-1328-852/2020

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2020-08-27
Bylos Nr.
e2S-1328-852/2020
Teisminio proceso Nr.
2-68-3-15156-2020-1
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Andrius Verikas
Ieškovas
V. A.
Kategorijos
Civilinė byla Nr. e2S-1328-852/2020Teisminio proceso Nr. 2-68-3-15156-2020-1Procesinio sprendimo kategorijos: 3.1.18.1.1.1; 3.1.18.1.1.2; 3.3.2.5 (S)
VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTIS2020 m. rugpjūčio 27 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo teisėjas Andrius Verikas teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo V. A. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. birželio 29 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovo V. A. ieškinį atsakovams antstoliui Ramūnui Kamarauskui ir M. L. dėl restitucijos taikymo dėl parduoto varžytinėse turto.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovas V. A. (toliau – ir ieškovas) kreipėsi į teismą, prašydamas: 1) Taikyti laikinąsias apsaugos priemones – areštuoti 2020 m. gegužės 18 d. Turto pardavimo iš varžytinių aktu Nr. S-20-55-8479 atsakovui M. L. perduotą žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), turintį (duomenys neskelbtini) ha plotą, esantį (duomenys neskelbtini), uždraudžiant šį turtą perleisti, įkeisti, išnuomoti, suteikti panaudai, pakeisti turto paskirtį ar kitaip apriboti savo teises dėl turto; uždrausti atsakovui M. L. atlikti bet kokius veiksmus, kuriais būtų apribotos ieškovo teisės naudotis 2020 m. gegužės 18 d. Turto pardavimo iš varžytynių akto Nr. S-20-55-8479 pagrindu įgytu turtu; sustabdyti antstolio Ramūno Kamarausko (toliau – ir antstolis) vykdomojoje byloje Nr. 0055/12/01667 priimto patvarkymo 2020 m. gegužės 22 d. Nr. S-20-55-8801 dėl išieškotų lėšų paskirstymo vykdymą ir areštuoti antstolio depozitinėje sąskaitoje esančias pinigines lėšas 4 500 Eur dydžio sumai; 2) Pripažinti negaliojančiu ab initio (nuo jo sudarymo momento) 2020 m. gegužės 18 d. Turto pardavimo iš varžytinių aktą Nr. S- 20-55-8479 ir taikyti dvišalę restituciją – priteisti (grąžinti) ieškovui nuosavybės teises į žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), turintį (duomenys neskelbtini) ha plotą, esantį (duomenys neskelbtini), iš antstolio priteisti (grąžinti) atsakovo M. L. naudai už žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), turintį (duomenys neskelbtini) ha plotą, esantį (duomenys neskelbtini), sumokėtą 4 500 Eur kainą; 3) Priteisti ieškovui iš atsakovų bylinėjimosi išlaidas.

2. Ieškovas, pasisakydamas dėl prašymo taikyti laikinąsias apsaugos priemones, nurodė, kad egzistuoja abi laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygos, t. y. tikėtinas skundo pagrįstumas ir reali grėsmė būsimo teismo sprendimo įvykdymui. Pažymėjo, kad nepritaikius laikinųjų apsaugos priemonių, atsakovas M. L. žemės sklypą Nr. (duomenys neskelbtini), turintį (duomenys neskelbtini) ha plotą, esantį (duomenys neskelbtini), galės perleisti tretiesiems asmenims arba įkeisti, arba kitokiu būdu suvaržyti.

Atsiliepimas

3. Atsakovas antstolis Ramūnas Kamarauskas atsiliepimu į ieškovo prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo prašė jo netenkinti.

4. Atsakovas antstolis Ramūnas Karmarauskas nurodė, kad laikinųjų apsaugos priemonių taikymas gali pažeisti kitų asmenų teisėtus interesus – skolininkui priklausančio turto varžytynės yra įvykusios, todėl varžytynes laimėjęs asmuo pilna teise gali disponuoti turtu.

5. Atsakovas M. L. atsiliepimu į ieškovo prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo prašė jo netenkinti.

6. Atsakovas M. L. nurodė, kad ieškinyje pareikšti reikalavimai yra tikėtinai nepagrįsti. Pažymėjo, kad varžytinės buvo vykdomos antstolio, kuris yra valstybės įgaliotas asmuo, kuriam valstybė suteikia vykdomųjų dokumentų vykdymo, faktinių aplinkybių konstatavimo, dokumentų perdavimo ir kitas įstatymų nustatytas funkcijas. Atsižvelgiant į aukštą antstolio kvalifikaciją ir griežtą vykdymo proceso teisinį reglamentavimą preziumuojama, kad jis savo funkcijas atliko tinkamai. Nurodė, kad ieškovo ieškinyje išdėstytus argumentus paneigia antstolio į civilinę bylą pateikti dokumentai, iš kurių matyti, jog ieškovas apie varžytines visgi buvo informuotas. Antstolis 2020 m. kovo 24 d. patvarkymu, kuris buvo siųstas ieškovui el. pašto adresu (duomenys neskelbtini), informavo jį apie tai, kad iš varžytinių nutarta parduoti jam priklausantį nekilnojamąjį turtą. Pažymėjo ir tai, jog ieškovas prieštaravimų dėl turto įvertinimo nereiškė. Nurodė, kad nei Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodeksas (toliau – ir CPK), nei Lietuvos Respublikos sprendimų vykdymo instrukcija nenumato antstoliui pareigos atskiru patvarkymu informuoti skolininką apie jo teisę iki varžytynių paskelbimo surasti savo pirkėją. Priešingai, skolininkui (ieškovui) įstatymas suteikia ne tik teises, bet numato ir pareigas, t. y. skolininkas turi domėtis vykdymo eiga, sąžiningai naudotis įstatymo suteiktomis teisėmis ir pareigomis, bendradarbiauti su antstoliu ir aktyviai padėti antstoliui kuo greičiau ir ekonomiškiau įvykdyti teismo išduotą vykdomąjį dokumentą. Iš ieškovo prie ieškinio pridedamų mokėjimo pavedimo kopijų matyti, jog žemės sklypo pardavimo iš varžytinių dieną (2020 m. balandžio 22 d.) išieškotojui buvo sumokėta tik 5 500 Eur skolos iš 17 466,90 Eur grynos skolos. Kiti mokėjimai atlikti jau po įvykusių varžytynių. Pasak ieškovo, išieškotojas atsisakė 7 608,87 Eur palūkanų ir 2020 m. gegužės 25 d. pateikė antstoliui prašymą dėl vykdomojo rašto grąžinimo. Pažymėjo, kad visi šie veiksmai atlikti pavėluotai, t. y. po žemės sklypo pardavimo iš varžytynių dienos. Atkreipė dėmesį, kad ieškovas, prašydamas taikyti laikinąsias apsaugos priemones, nepagrįstai preziumuoja jo nesąžiningumą, tvirtindamas, jog nepritaikius laikinųjų apsaugos priemonių iš varžytynių įsigytas žemės sklypas bus perleistas tretiesiems asmenims. Tai deklaratyvūs ieškovo teiginiai, nepagrįsti jokiais įrodymais. Vien pati aplinkybė, kad yra pareikštas ieškinys dėl varžytynių akto pripažinimo negaliojančiu neturėtų suteikti pakankamo pagrindo manyti, kad dėl to žemės sklypas bus perleistas tretiesiems asmenims. Ieškovas neįrodinėjo aplinkybių, kurios yra pagrindas laikinosioms apsaugos priemonėms taikyti, savo prašymo nemotyvavo tuo, kad nepritaikius laikinųjų apsaugos priemonių pasunkėtų teismo sprendimo įvykdymas bei nepateikė jokių įrodymų, kurie patvirtintų nurodytą aplinkybę, kad nepritaikius laikinųjų apsaugos priemonių būtų padaryta neatitaisoma žala.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

7. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2020 m. birželio 29 d. nutartimi ieškovo prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo netenkino.

Šalies argumentai

8. Pirmosios instancijos teismas atkreipė dėmesį, kad ieškovas ieškinyje nurodo, jog 2019 m. gruodžio 11 d. patvarkymą dėl turto įkainojimo, 2020 m. sausio 20 d. patvarkymą apie paskelbtas pirmąsias varžytynes, 2020 m. kovo 23 d. patvarkymą dėl varžytynių paskelbimo neįvykusiomis, 2020 m. gegužės 18 d. turto pardavimo iš varžytynių aktą jis gavo. Pažymėjo, kad iš ieškovo prie ieškinio pridedamų mokėjimo pavedimo kopijų matyti, jog žemės sklypo pardavimo iš varžytinių dieną išieškotojui buvo sumokėta 5 500 Eur skolos iš 17 466,90 Eur skolos. Kiti mokėjimai atlikti jau po įvykusių varžytynių. Nurodė, kad išieškotojas atsisakė 7 608,87 Eur palūkanų ir pateikė prašymą dėl vykdomojo rašto grąžinimo. Atkreipė dėmesį, kad šie veiksmai atlikti po žemės sklypo pardavimo iš varžytynių dienos. Reikšminga aplinkybe byloje laikė ir tai, kad, vykdymo procesas pradėtas dar 2012 m. birželio 15 d. ir šį laikotarpį iki 2020 m. kovo 28 d., kada buvo atlikta pirmoji įmoka, ieškovas skolos nemokėjo, be to, įvykusias pirmąsias varžytynes laimėjo su ieškovu susijęs asmuo, nes iš šio asmens sąskaitos laikotarpyje nuo 2020 m. kovo 28 d. iki 2020 m. gegužės 25 d. buvo mokama tiesiogiai išieškotojui. Pirmosios instancijos teismas sutiko su atsakovo atsiliepime nurodyta aplinkybe, kad ieškovas, prašydamas taikyti laikinąsias apsaugos priemones, preziumuoja atsakovo M. L. nesąžiningumą, tvirtindamas, jog nepritaikius laikinųjų apsaugos priemonių iš varžytynių įsigytas žemės sklypas bus perleistas tretiesiems asmenims. Vertino, kad šie ieškovo teiginiai yra deklaratyvūs ir nepagrįsti jokiais įrodymais, o vien pati aplinkybė, kad yra pareikštas ieškinys dėl varžytynių akto pripažinimo negaliojančiu, negali būti pakankamas pagrindas teigti, jog žemės sklypas bus perleistas tretiesiems asmenims. Sprendė, kad laikinųjų apsaugos priemonių taikymas gali pažeisti kitų asmenų teisėtus interesus – ieškovui priklausančio turto varžytynės yra įvykusios, jas laimėjęs asmuo turi teisę disponuoti savo turtu, be to, pabrėžė, kad ieškovas įstatyme nustatytais terminais ir tvarka neskundė antstolio procesinių veiksmų.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

9. Ieškovas pateikė atskirąjį skundą, kuriuo prašo: 1) Panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. birželio 29 d. nutartį ir išspręsti klausimą iš esmės – tenkinti jo prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo; 2) Priteisti jam iš atsakovų bylinėjimosi išlaidas.

10. Ieškovas nurodo, kad pirmosios instancijos teismas tik po 16 darbo dienų, nuo ieškinio priėmimo, išsprendė prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, taip pat sutiko pratęsti atsakovui M. L. terminą atsiliepimui pateikti, kas dar labiau užvilkino procesą. Šios aplinkybės patvirtina nuogąstavimus dėl galimai nešališko ir aplaidaus teismo pareigų vykdymo. Pasisakydamas dėl pirmosios laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygos nurodė, kad iš ginčijamos nutarties turinio galima spręsti, jog pirmosios instancijos teismas nustatė, kad pareikšti reikalavimai yra akivaizdžiai nepagrįsti arba, kad jis savo interesus gina aiškiai netinkamu būdu. Šią prielaidą grindžia ginčijamoje nutartyje padarytomis pirmosios instancijos teismo išvadomis, kad antstolis ieškovui siuntė pranešimus per antstolių informacinę sistemą ir skolininko el. pašto adresu bei, kad ieškovas pats ieškinyje yra nurodęs, jog kai kuriuos atsakovo antstolio siunčiamus dokumentus yra gavęs, ir kad ieškovas įstatyme nustatytais terminais ir tvarka neskundė antstolio procesinių veiksmų. Nurodė, kad Vilniaus miesto apylinkės teismui antstolis pateikė tik iš antstolių informacinės sistemos duomenis apie išsiųstus patvarkymus vykdomojoje byloje. Duomenų apie jam išsiųstus patvarkymus el. paštu arba registruotu paštu pateikta nebuvo. Pažymėjo, kad labai svarbus momentas, vertinant ar ieškovas turėjo galimybę susipažinti su visais antstolio priimtais patvarkymais ir atliktais veiksmais vykdomojoje byloje, yra fakto nustatymas ar fiziniam asmeniui vykdomojoje byloje priimtų procesinių dokumentų siuntimas per antstolių informacinę sistemą yra tinkamas jo informavimas. CPK 604 straipsnis, galiojęs iki 2020 m. liepos 1 d., t. y. kai buvo atlikti vykdymo veiksmai, nustatė, kad procesiniai dokumentai siunčiami vykdymo proceso dalyviams CPK IV dalyje numatytais atvejais registruota pašto siunta, išskyrus CPK 660 straipsnyje ir kituose straipsniuose numatytus atvejus. Vienas iš tokių CPK numatytų atvejų, kai antstolis turi dokumentus siųsti registruotąja pašto siunta, tai antstolio patvarkymai. Minėto straipsnio normos nustato, kad antstolio patvarkymai įteikiami iškarto, jeigu yra galimybė, suinteresuotiems asmenims arba jiems išsiunčiami registruotąja pašto siunta nevėliau kaip kitą darbo dieną nuo jų priėmimo. Antstolis nagrinėjamoje byloje nepateikė duomenų, jog būtų laikęsis CPK 604 straipsnio nuostatų, nepateikė įrodymų apie ieškovui registruotąja pašto siunta siųstus vykdomosios bylos dokumentus. Būtent antstolis, kaip oficialias funkcijas atliekantis asmuo, turi pareigą įrodyti, kad jis tinkamai atliko jam priskirtas pareigas, nes ieškovas neturi jokių objektyvių galimybių įrodyti, kad jam dokumentai nebuvo įteikti. Todėl antstolis nepagrįstai siuntė jam vykdomojoje byloje priimtus procesinius dokumentus per antstolių informacinę sistemą, nesiųsdamas jam šių dokumentų įprasta registruota pašto siunta arba el. paštu, neįsitikindamas apie šių dokumentų gavimą ir neturėdamas tinkamai išreikšto ieškovo prašymo siųsti dokumentus el. paštu ir per informacinę antstolių sistemą. Be to, pažymėjo, kad iš antstolio prie atsiliepimo pateiktų dokumentų matyti, kad ieškovui nei vienas siųstas dokumentas per informacinę antstolių sistemą faktiškai įteiktas nebuvo ir ieškovas su visais dokumentais net ir šiuo metu nėra susipažinęs. Todėl pirmosios instancijos teismas nepagrįstai sprendė, jog ieškovui buvo žinomos aplinkybės apie antstolio priimtus patvarkymus, atliktus veiksmus ir apie žemės sklypo pardavimą varžytinėse atsakovui M. L.. Ieškovas taip pat pažymi, jog pirmosios instancijos teismas nepagrįstai sprendė, jog jis nepasinaudojo kitais įstatymuose numatytais teisių gynimo būdais, t. y. nepadavė skundo dėl antstolio ginčijamų veiksmų, o tai buvo pagrindas atsisakyti tenkinti ieškovo prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones. Pažymėjo, jog antstoliui tinkamai neinformavus apie priimtus sprendimus vykdomojoje byloje, neįteikus šių dokumentų CPK nustatyta tvarka, jam buvo užkirstas kelias ginčyti bet kokius antstolio veiksmus. Pasisakydamas dėl antrosios laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygos nurodė, kad jam nėra žinoma atsakovo M. L. turtinė padėtis, be to, jis, pateikdamas 2020 m. birželio 25 d. atsiliepimą į prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo nepateikė teismui absoliučiai jokių įrodymų ir duomenų apie savo turtinę padėti. Negana to, abu atsakovai bei Vilniaus miesto apylinkės teismui tik deklaratyviai nurodė, jog ieškovas nepagrindė reikalavimo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo ir neįrodė jų nesąžiningumo. Su šiais argumentais nesutiktina, nes konkrečiu atveju jis kreipėsi į teismą su ieškiniu dėl restitucijos taikymo, t. y. dėl antstolio neteisėtai varžytinėse atsakovui M. L. parduoto žemės sklypo grąžinimo ieškovui. Taigi, šiuo atveju, ne atsakovų turtinė padėtis turi lemiamą reikšmę, bet laikinas atsakovo M. L. disponavimo teisių suvaržymas įgyto žemės sklypo atžvilgiu. Pats žemės sklypas ir yra ieškinio reikalavimo dalykas. Todėl atsakovui M. L. bet kokiu būdu perleidus ar suvaržius žemės sklypą, o teismui patenkinus ieškinį, jis praras galimybę įgyvendinti teismo sprendimą ir susigrąžinti ginčo žemės sklypą savo nuosavybėn. Pažymėjo, kad antstolio nesąžiningas elgesys akivaizdžiai matomas vykdomojoje byloje. Jeigu antstolis būtų sąžininga šalis, tai nebūtų parduotas jam priklausantis žemės sklypas, nuslepiant pardavimo faktą. Negana to, antstolis būtų tinkamai informavęs jį ir išieškotoją I. Š.. Antstolis nesuteikė teisių išieškotojui I. Š. pagal tuo metu galiojusias CPK 719 straipsnio 2 dalį ir 3 dalį pasiimti varžytinėse neparduotą turtą už tą kainą, už kurią buvo perkamas paskelbtose neįvykusiomis varžytinėse žemės sklypas. Ieškovo nuomone, galimai atsakovai yra tarpusavyje susiję ir todėl atsakovas M. L. įsigijo tris kartus brangesnį žemės sklypą už menką pinigų sumą.

Atsiliepimas

11. Atsakovas antstolis Ramūnas Kamarauskas atsiliepimu prašo atskirojo skundo netenkinti ir palikti pirmosios instancijos teismo nutartį nepakeistą.

12. Atsakovas antstolis Ramūnas Kamarauskas nurodė, kad, nors vykdomojoje byloje nėra įrodymų apie tai, kad ieškovas pateikė antstoliui rašytinį prašymą dėl procesinių dokumentų gavimo el. paštu, tačiau antstoliui tokį prašymą ieškovas pateikė žodžiu, paskambinęs į antstolio kontorą. Be to, iš vykdomosios bylos duomenų matyti, kad ieškovas gaudavo jam el. paštu (duomenys neskelbtini) siųstus procesinius dokumentus ir į juos atsakinėjo. Remiantis nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis, pripažintina, kad ieškovas išreiškė valią gauti antstolio procesinius dokumentus el. paštu (duomenys neskelbtini). Iš vykdomosios bylos duomenų matyti, kad apie turto įkainojimą, kuriame nurodyta, kad atsižvelgdamas į UAB „Negrita“ pateiktą ekspertizės aktą/išvadą žemės sklypas, turintis (duomenys neskelbtini) ha plotą, esantis (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), įvertintas vidutine rinkos verte – 5 640 Eur, o žemės sklypas, turintis (duomenys neskelbtini) ha plotą, esantis (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), įvertintas vidutine rinkos verte – 4 500 Eur, ieškovas buvo informuotas patvarkymu, įteikiant elektroninio pašto adresu (duomenys neskelbtini). Atkreipė dėmesį, kad 2019 m. gruodžio 11 d. patvarkymas Nr. S-19-55-22636 taip pat buvo siunčiamas ieškovo gyvenamosios vietos adresu (duomenys neskelbtini), tačiau grįžo neįteiktas. Pagal CPK 681 straipsnio 3 dalį, skolininkas ir išieškotojas, nedalyvavę areštuojant turtą, prieštaravimus dėl turto įkainojimo gali pareikšti ne vėliau kaip per tris darbo dienas nuo tos dienos, kurią gavo turto arešto aktą. Nuo patvarkymo apie turto įkainojimą gavimo (2019 m. gruodžio 17 d.) iki pat ieškinio pateikimo teismui dienos ieškovas jokių pretenzijų antstoliui dėl nurodyto turto verčių nepateikė, joms neprieštaravo, neprašė skirti pakartotinės turto vertės ekspertizės (CPK 178 straipsnis), taigi su eksperto nurodytomis turto vertėmis sutiko. Iš nurodytų faktinių aplinkybių matyti, kad ieškovas buvo tinkamai informuotas apie žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), vertę, jos neginčijo, ieškovo argumentai dėl netinkamo informavimo apie areštuoto žemės sklypo vertę ir nesudarymo galimybės ginčyti nustatytą turto vertę, taip pat netinkamo informavimo apie paskelbtas varžytynes, atmestini kaip nepagrįsti. 2019 m. sausio 20 d. patvarkymą dėl pirmųjų varžytynių paskelbimo (taip pat 2020 m. kovo 23 d. patvarkymą dėl pirmųjų pakartotinių varžytynių paskelbimo) buvo išsiųstas ieškovui per Antstolių informacinę sistemą vien tik jo el. pašto adresu (duomenys neskelbtini). Nors vykdomojoje byloje nėra duomenų apie tai, kad ieškovas patvirtino apie nurodyto siųsto el. laiško gavimą, kaip minėta, ieškovui pageidavus antstolio procesinius dokumentus gauti per el. paštą adresu (duomenys neskelbtini), pripažintina, kad jis sutiko, jog nurodytu el. pašto adresu siunčiami procesiniai dokumentai būti laikomi tinkamai įteiktais. Nurodytas procesinis dokumentas laikytinas įteiktu praėjus 5 dienoms nuo jo išsiuntimo (2020 m. kovo 24 d.) ieškovui, t.y. 2020 m. kovo 29 d. (CPK 624¹ straipsnio 3 dalis). Pažymėjo, kad tiek ieškinyje, tiek ir atskirajame skunde dėstomi motyvai, susiję su teisės aktų nuostatų ir antstolio įgaliojimų aiškinimu, tėra bendro pobūdžio, visiškai subjektyvūs ir niekuo nepagrįsti pamąstymai, neturintys jokios teisinės reikšmės. Ieškovas atskirajame skunde cituoja teismų praktikos aiškinimus apie tai, kad antstolis gali veikti tik pagal jam viešosios teisės normomis suteiktus įgalinimus, tačiau ieškovo pozicija yra grindžiama absoliučiai šiam aiškinimui prieštaraujančiais teiginiais.

13. Atsakovas M. L. atsiliepimo nepateikė.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo motyvai

14. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio (atskirojo) skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo procesinio sprendimo negaliojimo pagrindų nebuvimo patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis).

15. Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs atskirąjį skundą, absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų nenustatė (CPK 329 straipsnis).

16. Apeliacijos objektą sudaro Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. birželio 29 d. nutarties, kuria netenkintas ieškovo prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

17. Bylos duomenimis nustatyta, kad antstolis Ramūnas Kamarauskas vykdymo procese areštavo skolininkui V. A. (ieškovui) priklausantį nekilnojamąjį turtą – žemės sklypą Nr. (duomenys neskelbtini), turintį (duomenys neskelbtini) ha plotą, esantį (duomenys neskelbtini), ir žemės sklypą Nr. (duomenys neskelbtini), turintį (duomenys neskelbtini) ha plotą, esantį (duomenys neskelbtini) bei paskyrė šio nekilnojamojo turto ekspertizę, pavedant ją atlikti UAB „Negrita“. Antstolis 2019 m. gruodžio 11 d. Patvarkymu dėl turto įkainojimo Nr. S-19-55-22636, atsižvelgdamas į UAB „Negrita“ pateiktą ekspertizės aktą, nustatė, kad nekilnojamojo turto t. y.: žemės sklypo Nr. (duomenys neskelbtini), turinčio (duomenys neskelbtini) ha plotą, esančio (duomenys neskelbtini), rinkos verte yra 4 500 Eur, o žemės sklypo Nr. (duomenys neskelbtini), turinčio (duomenys neskelbtini) ha plotą, esančio (duomenys neskelbtini), rinkos verte yra 5 640 Eur. Antstolis 2020 m. sausio 20 d. Patvarkymu Nr. S-20-55-1298, be kita ko, nutarė informuoti šalis, kad paskelbė minėto nekilnojamojo turto pirmąsias varžytynes. Antstolio 2020 m. kovo 23 d. Patvarkymu Nr. S-20-55-5267 ir Patvarkymu Nr. S-20-55-5271 pirmosios minėtų žemės sklypų varžytinės paskelbtos neįvykusiomis, nes turto pirkėja J. P.-Š. per nustatytą terminą nesumokėjo visos sumos už varžytynėse pirktą turtą. Antstolis 2020 m. kovo 24 d. Patvarkymu Nr. S-20-55-5457, be kita ko, nutarė informuoti šalis, kad paskelbė minėto nekilnojamojo turto pakartotines pirmąsias varžytynes. Antstolis 2020 m. gegužės 18 d. surašė Turto pardavimo iš varžytynių aktą Nr. S-20-55-8479, iš kurio matyti, kad 2020 m. balandžio 22 d. įvykusiose varžytynėse buvo parduotas žemės sklypas Nr. (duomenys neskelbtini), turintis (duomenys neskelbtini) ha plotą, esantis (duomenys neskelbtini), pirkėjui M. L. už 4 500 Eur. Antstolis 2020 m. gegužės 22 d. Išieškotų lėšų paskirstymo patvarkymu Nr. S-20-55-8801 nutarė paskirstyti už parduotą turtą gautas pinigines lėšas. Išieškotojas 2020 m. gegužės 25 d. el. paštu informavo antstolį, kad skolininkas padengė įsiskolinimą, paprašė nutraukti išieškojimą. Skolininkas 2020 m. gegužės 26 d. pavedimu susimokėjo vykdomojoje byloje likusias vykdymo išlaidas. Antstolis 2020 m. gegužės 27 d. Išieškotų lėšų paskirstymo patvarkymo Nr. S-20-55-8886 paskirstė gautos lėšas ir vykdomąją bylą užbaigė kaip pilnai įvykdytą.

18. Ieškovas šioje byloje pareikštu ieškiniu prašo pripažinti negaliojančiu ab initio (nuo jo sudarymo momento) 2020 m. gegužės 18 d. Turto pardavimo iš varžytinių aktą Nr. S- 20-55-8479 ir taikyti dvišalę restituciją – priteisti (grąžinti) ieškovui nuosavybės teises į žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), turintį (duomenys neskelbtini) ha plotą, esantį (duomenys neskelbtini), iš antstolio priteisti (grąžinti) atsakovo M. L. naudai už žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), turintį (duomenys neskelbtini) ha plotą, esantį (duomenys neskelbtini), sumokėtą 4 500 Eur kainą. Ieškovas pareikštą ieškinį iš esmės grindžia tuo, kad jis nebuvo informuotas apie pakartotinių pirmųjų varžytynių paskelbimą bei tuo, jog po pirmųjų varžytynių susitarė su išieškotoju, kad įsiskolinimą jam sumokės dalimis, šį susitarimą įvykdė, dėl ko antstolis negalėjo skelbti pakartotinių pirmųjų varžytynių.

19. Vadovaujantis CPK 144 straipsnio 1 dalies nuostatomis, laikinosios apsaugos priemonės gali būti taikomos, kai yra dvi privalomos sąlygos: pirma, ieškovo reikalavimas turi būti tikėtinai pagrįstas; antra, nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių, teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti neįmanomas.

20. Pasisakant dėl pirmosios būtinos laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygos pažymėtina, kad Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje buvo ne kartą pasisakyta, kad tikėtino ieškinio pagrindimo sąvoka reiškia, jog, taikydamas laikinąsias apsaugos priemones, teismas nenagrinėja ieškinio pagrįstumo iš esmės, netiria ir nevertina ieškinio faktinių ir teisinių argumentų, o tik preliminariai nustato tikimybę, kad pateiktų įrodymų viseto pagrindu dėl pareikštų reikalavimų gali būti priimtas ieškovui palankus sprendimas, kurio įvykdymas, nepritaikius prašomų priemonių, gali pasunkėti ar tapti neįmanomas (žr., pvz., Lietuvos apeliacinio teismo 2014 m. liepos 31 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 2-1194/2014; 2014 m. balandžio 3 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 2-674/2014; 2013 m. rugsėjo 16 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 2-2139/2013; 2016 m. gruodžio 21 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 2-1772-943/2016 ir kt.). Kai vertinamas ieškinio preliminarus pagrįstumas, patikrinama, ar ieškinys grindžiamas faktinį pagrindą sudarančiais argumentais, ar ieškinio argumentai grindžiami įrodymais (žr. pvz., Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. gegužės 28 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 2-757-236/2015; 2015 m. rugpjūčio 20 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 2-1160-302/2015 ir kt.), tačiau pirmosios laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygos vertinimas negali ir neturi virsti detalia ieškinio teisinių ir faktinių argumentų bei pateiktų įrodymų analize. Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje taip pat nuosekliai formuojama pozicija, kad teismo atliekamas prima facie (ieškinio preliminaraus pagrįstumo) ieškinio įvertinimas leidžia teismui atsisakyti taikyti laikinąsias apsaugos priemones tik tais atvejais, kai ieškovo reiškiamas reikalavimas yra akivaizdžiai nepagrįstas, kai, pavyzdžiui, ieškovas pasirinko neleistiną ar aiškiai neįmanomą savo civilinių teisių gynybos būdą arba prašoma taikyti laikinąsias apsaugos priemones, užtikrinant reikalavimą, kuris iš viso nėra pagrįstas ieškinyje nurodytomis faktinėmis aplinkybėmis, ir pan., t. y. tais atvejais, kai jau ieškinio priėmimo stadijoje galima daryti prielaidą, kad reiškiamas reikalavimas teismo negalės būti tenkinamas dėl pakankamai akivaizdaus šio reikalavimo nepagrįstumo (žr., pvz., Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. birželio 16 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 2-827-370/2015; 2018 m. vasario 8 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2-208-178/2018 ir kt.)

21. Kaip matyti ir ginčijamos nutarties turinio, pirmosios instancijos teismas sprendė, kad ieškinys nėra tikėtinai pagrįstas, t. y. įvertino susiklosčiusias faktines aplinkybes ir sprendė, kad pareikštas reikalavimas yra akivaizdžiai nepagrįstas.

22. Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad aukščiau nurodytos pirmosios instancijos teismo išvados yra nepagrįstos. Pažymėtina, kad tikėtino ieškinio pagrįstumo laikinųjų apsaugos priemonių instituto taikymo kontekste negalima tapatinti su ieškinio pagrįstumo įvertinimu, kai šis klausimas yra išsprendžiamas bylą išnagrinėjus iš esmės, įgyvendinus visas įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo procedūras. Tik nustačius visas bylai reikšmingas aplinkybes ir jas teisiškai kvalifikavus (t. y. išnagrinėjus kilusį ginčą iš esmės) bus atsakyta į klausimą, ar ieškovo materialinis teisinis reikalavimas yra pagrįstas, jei taip, kokia apimtimi, ar jo teisės pažeidžiamos, ar jos turi būti apgintos teismo tvarka, jei taip, kokiu būdu ar forma (žr., pvz., Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. rugpjūčio 17 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2-1034-464/2017; 2018 m. sausio 24 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2-65-236/2018).

23. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, ieškovo pasirinktas jo teisių gynimo būdas yra įstatymų leidžiamas, ieškinyje nurodytos faktinės aplinkybės pagrįstos pateiktais rašytiniais įrodymais, todėl konstatuotina, kad ieškinys yra tikėtinai pagrįstas.

24. Pasisakant dėl antrosios laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygos, pažymėtina tai, kad tais atvejais, kai reiškiami reikalavimai susiję su nuosavybės teisių sukūrimu ar nuosavybės teisinio režimo, jo tolesnio statuso pasikeitimu, kai ginčo objektas yra nekilnojamasis turtas, laikoma, kad tokiu atveju netaikius laikinųjų apsaugos priemonių ginčo turtui, iškyla grėsmė, kad šis turtas bus perleistas tretiesiems asmenims ir dėl to gali būti apsunkintas būsimo ieškovui galbūt palankaus teismo sprendimo įvykdymas arba tokio sprendimo vykdymas gali pasidaryti nebeįmanomas (žr., pvz., Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. sausio 16 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2-17-943/2020). Todėl teismų praktikoje laikomasi nuomonės, kad tuo atveju, kai ieškovas paduoda ieškinį dėl nuosavybės teisių į konkretų turtą, jeigu nėra duomenų, kad paduotas ieškinys akivaizdžiai neperspektyvus, teismas paprastai turi tenkinti pareiškėjo prašymą ir taikyti laikinąsias apsaugos priemones (žr., pvz., Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. balandžio 30 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 2-636-178/2015). Teismų praktikoje taip pat nurodyta, kad vien tik aplinkybė, jog ginčo nekilnojamasis turtas, kuris palankaus ieškovui sprendimo atveju galėtų būti grąžintas natūra, yra pas atsakovus, turinčius teisę disponuoti ginčo objektu, patvirtina teismo sprendimo neįvykdymo grėsmės egzistavimą (žr., pvz., Lietuvos apeliacinio teismo 2014 m. gegužės 15 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 2-859/2014).

25. Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į tai, kas aukščiau išdėstyta, sprendžia, nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių, egzistuoja galimybė, jog atsakovas M. L., net ir neturėdamas nesąžiningų ketinimų, šį turtą perleis sąžiningiems tretiesiems asmenims. Tokiu atveju teismo sprendimo realus įvykdymas (ginčo turto susigrąžinimas ieškovui) gali tapti sunkiai įmanomas. Atsižvelgiant į šias teisiškai reikšmingas aplinkybes, konstatuotina, kad prašomos taikyti laikinosios apsaugos priemonės ir ginčo objektas – žemės sklypas, nepertraukiamai susiję su ginčo dalyku, todėl pripažįstama, kad nesiėmus ieškovo reikalavimų užtikrinimo priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti neįmanomas.

26. Ieškovas prašo taikyti laikinąsias apsaugos priemones – areštuoti 2020 m. gegužės 18 d. Turto pardavimo iš varžytinių aktu Nr. S-20-55-8479 atsakovui M. L. perduotą žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), turintį (duomenys neskelbtini) ha plotą, esantį (duomenys neskelbtini), uždraudžiant šį turtą perleisti, įkeisti, išnuomoti, suteikti panaudai, pakeisti turto paskirtį ar kitaip apriboti savo teises dėl turto; uždrausti atsakovui M. L. atlikti bet kokius veiksmus, kuriais būtų apribotos ieškovo teisės naudotis 2020 m. gegužės 18 d. Turto pardavimo iš varžytynių akto Nr. S-20-55-8479 pagrindu įgytu turtu; sustabdyti antstolio vykdomojoje byloje Nr. 0055/12/01667 priimto patvarkymo 2020 m. gegužės 22 d. Nr. S-20-55-8801 dėl išieškotų lėšų paskirstymo vykdymą ir areštuoti antstolio depozitinėje sąskaitoje esančias pinigines lėšas 4 500 Eur dydžio sumai.

27. Pažymėtina, kad pagal CPK 715 straipsnį, nuo turto pardavimo iš varžytynių akto surašymo momento laikoma, kad yra tinkamai įvykdyta pareiga perduoti turtą pirkėjui ir jam pereina nuosavybės teisė į iš varžytynių parduotą turtą. Todėl vertintina, kad ieškovas nepagrįstai prašo uždrausti atsakovui M. L. atlikti bet kokius veiksmus, kuriais būtų apribotos ieškovo teisės naudotis 2020 m. gegužės 18 d. Turto pardavimo iš varžytynių akto Nr. S-20-55-8479 pagrindu įgytu turtu.

28. Taip pat vertintina, kad antstolio vykdomojoje byloje Nr. 0055/12/01667 2020 m. gegužės 22 d. priimto patvarkymo Nr. S-20-55-8801 dėl išieškotų lėšų paskirstymo vykdymo sustabdymas, yra pakankama priemonė ieškovo reikalavimui užtikrinti ir nėra reikalinga areštuoti antstolio depozitinėje sąskaitoje esančias pinigines lėšas 4 500 Eur dydžio sumai.

29. Atsižvelgiant į tai, kas aukščiau išdėstyta, ginčijama pirmosios instancijos teismo nutartis naikintina ir klausimas išspręstinas iš esmės – tenkintinas iš dalies ieškovo prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo; ieškovo reikalavimui užtikrinti taikytinos laikinosios apsaugos priemones – areštuotinas atsakovui M. L. priklausantis žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), turintis (duomenys neskelbtini) ha plotą, esantis (duomenys neskelbtini); sustabdytinas atsakovo antstolio Ramūno Kamarausko 2020 m. gegužės 22 d. Išieškotų lėšų paskirstymo patvarkymo Nr. S-20-55-8801 vykdomojoje byloje Nr. 0055/12/01667 vykdymas.

30. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra nurodęs, kad kol nėra išnagrinėta civilinė byla ir nėra priimtas sprendimas nė vienos iš šalių naudai, t. y. kol teismas dėl ginčo esmės nėra priėmęs teismo procesinio sprendimo, iš kurio būtų galima nustatyti, kuri šalis laimėjo ginčą byloje, priteisti bylinėjimosi išlaidų nėra pagrindo (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. liepos 4 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-3-280-219/2018 ir joje nurodytą kasacinio teismo praktiką). Taigi, nagrinėjamoje byloje dar neegzistuoja visos CPK 93 straipsnio 1 dalies taikymo sąlygos, todėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo klausimas šioje proceso stadijoje nesprendžiamas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 339 straipsniu apeliacinės instancijos teismas,

nutaria:

Ieškovo V. A. atskirąjį skundą tenkinti iš dalies.

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. birželio 29 d. nutartį panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės – tenkinti iš dalies ieškovo V. A. prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo.

Ieškovo V. A., a. k. (duomenys neskelbtini), reikalavimui užtikrinti taikyti laikinąsias apsaugos priemones – areštuoti atsakovui M. L., a. k. (duomenys neskelbtini), priklausantį žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), turintį (duomenys neskelbtini) ha plotą, esantį (duomenys neskelbtini); sustabdyti atsakovo antstolio Ramūno Kamarausko 2020 m. gegužės 22 d. Išieškotų lėšų paskirstymo patvarkymo Nr. S-20-55-8801 vykdomojoje byloje Nr. 0055/12/01667 vykdymą.

Nutartį vykdyti skubiai.

Išaiškinti atsakovui M. L., kad nuo nutarties įregistravimo Turto arešto aktų registre momento, asmuo, kurio turtas areštuotas, atsako už nustatytų apribojimų pažeidimą.

Išsiųsti nutartį Turto arešto aktų registrui ir dalyvaujantiems byloje asmenims.

Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Teisėjas Andrius Verikas