- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2018-01-24
- Bylos Nr.
- e2-65-236/2018
- Teisminio proceso Nr.
- 2-55-3-01764-2017-3
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Kazys Kailiūnas
- Atsakovas
- M. J.
- Ieškovas
- J. S.
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs atsakovės M. J. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2017 m. rugpjūčio 10 d. nutarties, kuria patenkintas ieškovo prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, civilinėje byloje Nr. e2-2466-656/2018 (buvęs civilinės bylos Nr. e2-5098-656/2017) pagal ieškovo J. S. ieškinį atsakovei M. J. dėl skolos priteisimo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
Ieškovas J. S. kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovei M. J., prašydamas priteisti iš atsakovės 31 384,67 Eur skolą, 15 705,14 Eur palūkanų, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos teisme iškėlimo iki visiško teismo sprendimo įvykdymo bei bylinėjimosi išlaidas.
Ieškovas ieškinio reikalavimų užtikrinimui prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones – ieškinio reikalavimų sumai (47 089,81 Eur) areštuoti atsakovei priklausantį turtą, pinigines lėšas, esančias pas atsakovę ar trečiuosius asmenis.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
Vilniaus apygardos teismas 2017-08-10 nutartimi nutarė ieškovo prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tenkinti, ieškovo J. S. reikalavimų užtikrinimui taikyti laikinąsias apsaugos priemones – 47 089,81 Eur sumoje areštuoti atsakovės M. J. nekilnojamąjį ir/ar kilnojamąjį turtą, o jo nesant ar esant nepakankamai, likusiai arešto sumai areštuoti atsakovės pinigines lėšas, priklausančias atsakovei ir esančias pas ją ar/ir trečiuosius asmenis, areštavus pinigines lėšas, leisti atsakovei atsiskaityti su ieškovu, naudoti atsakovės banko sąskaitose esančias lėšas pragyvenimui ir specialiesiems poreikiams tenkinti.
Teismas nurodė, kad preliminariai vertinant ieškinio reikalavimus, pripažintina, kad jie pagal pateiktus duomenis nėra akivaizdžiai nepagrįsti, todėl gali būti tenkinami. Tačiau pabrėžtina, kad preliminarus pareikštų reikalavimų vertinimas nereiškia bylos nagrinėjimo iš esmės, o tik sudaro pagrindą įvertinti laikinųjų apsaugos priemonių taikymo pagrindą. Jis taip pat neturi prejudicinės galios nei bylos nagrinėjimui iš esmės, nei pakartotiniam klausimo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sprendimui, t. y. bylos nagrinėjimo metu surinkus papildomą medžiagą, įvertinus šalių papildomus argumentus laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, klausimas gali būti sprendžiamas pakartotinai.
Teismas nustatė, kad nagrinėjamu atveju reikalavimas pareikštas fiziniam asmeniui dėl 47 089,81 Eur sumos priteisimo.
Teismas nurodė, kad nustatyti atsakovės turtinės padėties ieškinio priėmimo stadijoje nėra galimybės. Ieškovas prašymą grindė vienu iš argumentų, kad ieškinys pareikštas dėl didelės sumos.
Teismas pažymėjo, kad didelė ieškinio suma pati savaime nei palengvina, nei pasunkina ar padaro nebeįmanomu būsimo teismo sprendimo įvykdymą (Lietuvos apeliacinio teismo 2015-11-12 nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1507-330/2015; 2016-01-12 nutartis civilinėje byloje Nr. e2-43-186/2016; 2016-01-28 nutartis civilinėje byloje Nr. e2-101-407/2016 ir kt.). Galiojantys įstatymai nepreziumuoja atsakovo nesąžiningumo. Taigi būtent ieškovas (šalis, prašanti taikyti laikinąsias apsaugos priemones), turi įrodyti, kad netaikius laikinųjų apsaugos priemonių kyla sprendimo neįvykdymo arba įvykdymo pasunkėjimo rizika (Lietuvos apeliacinio teismo 2016-01-28 nutartis civilinėje byloje Nr. e2-203-464/2016).
Teismas laikė pagrįstais ieškovo teiginiu, kad atsakovė ilgą laiką neatsiskaito su juo, kas patvirtina sunkią atsakovės turtinę padėtį, be to, atsakovė imasi veiksmų turtui perleisti, tuo blogindama savo turtinę padėtį.
Teismas pagal bylos duomenis nustatė, kad atsakovė ilgą laiką galimai nevykdo sutartinių prievolių ieškovui. Be to, atsakovės veiksmai liudija apie jos siekį galimai išvengti paskolų grąžinimo. Nors prievolės yra atsiradę 2006 bei 2010 metais, ji 2012 metais atliko dovanojimo sandorį, kuriuo padovanojo jai priklausantį nekilnojamąjį turtą – butą. Dėl to teismas sprendė, kad tokiu būdu atsakovė blogino savo turtinę padėtį ir sumažino ieškovo galimybes nukreipti skolos išieškojimą į jos turtą.
Teismas, atsižvelgdamas į aukščiau išdėstą, darė išvadą, kad egzistuoja sprendimo neįvykdymo rizika, kas sudaro pagrindą laikinųjų apsaugos priemonių taikymui ginčo sumoje.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
Atsakovė M. J. atskiruoju skundu prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2017-08-10 teismo nutartį ir išspręsti klausimą iš esmės - atmesti ieškovo prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:
Ieškovas, prašydamas areštuoti atsakovo turtą, nenurodė jokių aplinkybių, sudarančių pagrįstą prielaidą manyti, kad dėl turto arešto atsakovės atžvilgiu netaikymo teismo sprendimo įvykdymo galimybė sumažėtų. Ieškovas turėjo pareigą įrodyti grėsmę būsimo sprendimo neįvykdymui, kadangi būtent jis teikė prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones. Tuo tarpu, nagrinėjamu atveju nėra pakankamai duomenų, leidžiančių daryti išvadą, kad teismui yra būtina areštuoti atsakovės kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą, pinigines lėšas ar turtines teises, priklausančias atsakovei ir esančias pas atsakovę arba trečiuosius asmenis pagal ieškinio sumą.
Ieškovas ilgą laiką nesirūpino skolos prisiteisimu ir vėlesniu išieškojimu. Byloje nėra nei vieno dokumento pagrindžiančio, jog ieškovas suėjus sutartyse numatytiems terminams yra reikalavęs grąžinti paskolas.
Ieškovas ieškinyje reikalauja priteisti skolą pagal paskolos sutartį, dėl kurios įvykdymo jau yra suėję visi galimi CK nustatyti senaties terminai, todėl pagrįstai kyla klausimas dėl ieškovo reikalavimo patenkinimo realumo, kas aiškiai suponuoja išvadą, jog preliminariai vertinant jog ieškovo reikalavimas negalės būti tenkinamas, tai suponuoja išvadą, jog negalėtų pasunkėti arba tapti negalimas ir tokio sprendimo įvykdymas.
Atsiliepimu į atsakovės atskirąjį skundą ieškovas J. S. prašo atskirąjį skundą atmesti. Atsiliepime nurodomi šie atsikirtimai:Ieškovas, teikdamas prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, nurodė aplinkybes, sudarančias pagrįstą prielaidą manyti, kad dėl turto arešto atsakovės atžvilgiu netaikymo galimo teismo sprendimo įvykdymo galimybė sumažėtų. Atsakovė, būdama skolinga ieškovui, 2012 metais padovanojo savo butą vaikams, tokiu būdu pablogindama savo turtinę padėtį ir sumažindama ieškovo galimybes nukreipti skolos išieškojimą į jos turtą. Atsakovė nėra pateikusi jokių įrodymų, paneigiančių ieškovo daromos išvados, kad jos turtinė padėtis leidžia spręsti, jog ieškinio reikalavimų suma atsakovei yra didelė, ir nepritaikius ieškovo prašomų laikinųjų apsaugos priemonių būsimo teismo sprendimo įvykdymas gali ne tik pasunkėti, bet apskritai pasidalyti neįmanomas.
Ieškovo prašomos taikyti laikinosios apsaugos priemonės yra proporcingos pareikštiems reikalavimams ir neribos atsakovės teisių labiau nei reikia ieškinio reikalavimų įvykdymui užtikrinti.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinio teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Atskirasis skundas netenkintinas, Vilniaus apygardos teismo 2017-08-10 nutartis paliktina nepakeista.
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d., 338 str.). Absoliučių pirmosios instancijos teismo nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė.
Nagrinėjamoje byloje sprendžiamas klausimas, ar skundžiama teismo nutartis, kuria patenkintas ieškovo prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, yra pagrįsta ir teisėta (CPK 263 str. 1 d.).
Laikinųjų apsaugos priemonių paskirtis – užtikrinti tikėtinai ieškovui palankaus teismo sprendimo įvykdymą ir kartu garantuoti jo įvykdymo privalomumą (CPK 18 str., 144 str. 1 d.). Šiomis priemonėmis užtikrinami byloje pareikšti materialiojo teisinio pobūdžio reikalavimai, t. y. iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos procesiniais tikslais suvaržomos konkrečių asmenų materialiosios teisės. Tokio procesinio veiksmo pagrindu yra pagrįstos prielaidos, kad teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas.
Apeliacinis teismas pažymi, kad teismas, spręsdamas procesinį laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą, visų pirma turi preliminariai įvertinti pareikštus reikalavimus ir pateiktus įrodymus bei įsitikinti, kad, bylą išnagrinėjus iš esmės, galėtų būti priimtas ieškovui palankus teismo sprendimas. Tikėtinas ieškinio pagrįstumas laikinųjų apsaugos priemonių instituto taikymo kontekste nėra tapatus ieškinio pagrįstumo įvertinimui, kai šis klausimas yra išsprendžiamas CPK nustatyta tvarka, įgyvendinus visas įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo procedūras. Tik nustačius visas bylai reikšmingas aplinkybes ir jas teisiškai kvalifikavus (t. y. išnagrinėjus kilusį ginčą iš esmės) bus atsakyta į klausimą, ar ieškovo materialinis teisinis reikalavimas yra pagrįstas, jei taip, kokia apimtimi, ar jos teisės pažeidžiamos, ar jos turi būti apgintos teismo tvarka, jei taip, kokiu būdu ar forma. Dėl to laikytini nepagrįstais apeliantės teiginiai, susiję su pradelstais reikalavimais grąžinti skolą.
Teisingos pirmosios instancijos teismo išvados, kad preliminariai vertinant ieškinio reikalavimus, pripažintina, kad jie pagal pateiktus duomenis nėra akivaizdžiai nepagrįsti, todėl gali būti tenkinami.
Apeliacinės instancijos teismas taip pat atmeta kaip nepagrįstus apeliantės teiginius, ieškovas, prašydamas areštuoti atsakovo turtą, nenurodė jokių aplinkybių, sudarančių pagrįstą prielaidą manyti, kad dėl turto arešto atsakovo atžvilgiu netaikymo teismo sprendimo įvykdymo galimybė sumažėtų.
Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad civiliniame procese vyraujantys rungimosi (CPK 12 str.) ir proceso šalių lygiateisiškumo (CPK 17 str.) principai lemia tai, kad pareiga įrodyti laikinųjų apsaugos priemonių taikymo pagrindą/poreikį tenka prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones pateikusiam proceso dalyviui, o priešinga proceso šalis, kurios atžvilgiu prašoma taikyti laikinąsias apsaugos priemones, siekdama išvengti tokių priemonių taikymo, turėtų teikti įrodymus, kurie paneigtų deklaruojamą pagrindą taikyti laikinąsias apsaugos priemones, t. y. grėsmę, kad ieškovei palankus teismo sprendimas gali būti neįvykdytas ar jo vykdymas apsunkintas. Tokį įrodinėjimo naštos paskirstymą lemia ir bendroji įrodinėjimo taisyklė, kad kiekviena šalis turi pareigą įrodyti aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu (CPK 178 str.).
Nagrinėjamu atveju bylos duomenys patvirtina, kad apeliantė 2012 m. dovanojimo sutarties pagrindu perleido J. J. ½ buto dalį ir P. J. ½ buto dalį, esantį (duomenys neskelbtini). Dėl to sutiktina su pirmosios instancijos teismo išvada, kad tokiu būdu atsakovė blogino savo turtinę padėtį ir sumažino ieškovo galimybes nukreipti skolos išieškojimą į jos turtą.
Be to, atsakovė atskirajame skunde teikdama, kad nagrinėjamu atveju nėra pakankamai duomenų, leidžiančių daryti išvadą, kad teismui yra būtina taikyti laikinąsias apsaugos priemones, nepaneigė grėsmės būsimo galimai ieškovui palankaus teismo sprendimo įvykdymui. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju galimai ieškovo palankaus teismo sprendimo neįvykdymo riziką didina būtent atsakovės nesąžiningumo aspektas. Dėl to darytina išvada, kad apeliantė nepaneigė aplinkybių, kad atmetus ieškovo prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių būsimo teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti ar pasidaryti neįmanomas.
Kiti atskirajame skunde ir atsiliepime į atskirąjį skundą nurodyti argumentai nėra reikšmingi pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumui ir pagrįstumui, todėl dėl jų apeliacinės instancijos teismas nepasisako.
Esant tokioms nurodytoms aplinkybėms, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad atskirojo skundo motyvais nėra pagrindo naikinti pirmosios instancijos teismo nutarties (CPK 263 str. 1 d.).
Dėl nurodytų motyvų apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad atsakovės atskirasis skundas nepagrįstas ir atmestinas, o skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis paliekama nepakeista (CPK 337 str. 1 d. 1 p.).
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Vilniaus apygardos teismo 2017 m. rugpjūčio 10 d. nutartį palikti nepakeistą.