Vilniaus apygardos teismo nutartis

2022-07-26 · Civilinė byla Nr. eB2-2546-866/2022

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2022-07-26
Bylos Nr.
eB2-2546-866/2022
Teisminio proceso Nr.
2-55-3-00755-2019-4
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Asta Pikelienė
Kategorijos
Civilinė byla Nr. eB2-2546-866/2022 Teisminio proceso Nr. 2-55-3-00755-2019-4 Procesinio sprendimo kategorija 3.4.3.7.1
(S)VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTIS2022 m. liepos 26 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo teisėja Asta Pikelienė, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi pareiškėjo, bankrutavusios VšĮ „Baltijos media centras“ nemokumo administratoriaus UAB „Tavix“ prašymą dėl A. A. kreditorinio reikalavimo netvirtinimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

1. Vilniaus apygardos teismo 2019 m. liepos 24 d. nutartimi VšĮ „Baltijos media centras“ iškelta bankroto byla, bankroto administratoriumi paskirta MB „Tavix“. Nutartis įsiteisėjo 2019 m. rugpjūčio 6 d.

2. Vilniaus apygardos teismo 2019 m. spalio 21 d. nutartimi, patvirtintas įmonės kreditorių finansinių reikalavimų sąrašas, kuris proceso eigoje buvo tikslinamas. Aktualus kreditorių reikalavimų sąrašas patvirtintas 2020 m. balandžio 7 d. nutartimi.

3. Vilniaus apygardos teismo 2020 m. gegužės 29 d. nutartimi nutarta, likviduoti bankrutuojančią VšĮ „Baltijos media centras“ (juridinio asmens kodas 110091024) dėl bankroto. Nutartis įsiteisėjo 2020 m. birželio 9 d.

Šalies argumentai

4. Nemokumo administratorius pateiktu prašymu prašo netvirtinti A. A. pateikto pavėluoto kreditorinio reikalavimo. Nurodo, kad buvęs vadovas A. A. 2022 m. liepos 4 d. pateikė administratoriui reikalavimą įtraukti jį į kreditorių sąrašą.

5. Pažymi, kad iškėlus bankroto bylą, buvęs vadovas neperdavė buhalterinių sąskaitų apyvartos žiniaraščių (didžiosios knygos) nuo 2015 metų, nesudarė ir neperdavė balanso nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo duomenimis, debitorių sąrašo, ilgalaikio ir trumpalaikio turto apskaitos dokumentų. Dėl to, Vilniaus apygardos teismas 2020 m. rugpjūčio 6 d. skyrė baudą už įstatymu nustatytos pareigos perduoti administratoriui įstaigos dokumentus ir turtą nevykdymą.

6. Kadangi A. A. ir toliau pareigos nevykdė, administratorius kreipėsi į teismą su ieškiniu dėl 19 277,00 Eur dydžio žalos atlyginimo. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. lapkričio 18 d. sprendimu ieškinys patenkintas visa apimtimi. Vilniaus apygardos teismas 2021 m. kovo 30 d. nutartimi, pakeitė pirmosios instancijos teismo sprendimą, tenkindamas ieškinį iš dalies bei priteisdamas iš A. A. įstaigos naudai 8 011 Eur žalos. Atmestai ieškinio daliai iš įstaigos A. A. naudai priteisė bylinėjimosi išlaidas - 1 103,92 Eur sumą.

7. Nemokumo administratorius pažymi, kad įstaiga nevengia vykdyti teismo sprendimo dalies dėl bylinėjimosi išlaidų pritesimo, tačiau to negali atlikti dėl objektyvių priežasčių – bankroto proceso metu nėra gauta piniginių lėšų, iš kurių būtų galima apmokėti administravimo išlaidas. Tokia situacija susiklostė dėl paties A. A. nesąžiningų veiksmų, iš vienos pusės neperduodant jokio įstaigos turto iškėlus bankroto bylą, iš kitos pusės, teismo sprendimo nei geranoriškai, nei priverstiniu būdu. Kadangi dėl A. A. nesąžiningų veiksmų, įstaiga nėra gavusi piniginių lėšų, dėl to negali atsiskaityti nei su kreditoriais, nei padengti įstaigos bankroto administravimo išlaidų ir jų dalies skirti padengiant pareiškėjo patirtas bylinėjimosi išlaidas.

II. Teismo nustatytos aplinkybės ir išvados

8. Skirtingai nei Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymas (toliau – ĮBĮ), Lietuvos Respublikos juridinių asmenų nemokumo įstatymas (toliau – JANĮ) (41–42 straipsniai) nereglamentuoja patvirtintų kreditorių reikalavimų tikslinimo procedūros juridinių asmenų bankroto procese. Tačiau bankroto proceso veiksmingumo tikslas (JANĮ 1 straipsnio 1 dalis), kreditorių lygiateisiškumo principas (JANĮ 3 straipsnio 2 dalis) ir šio proceso kolektyvinis pobūdis leidžia teigti, kad taikant JANĮ kreditorių reikalavimų tikslinimas taip pat galimas. Priešingas JANĮ aiškinimas reikštų, kad bankroto procese nėra galima patikslinti patvirtintų kreditorių reikalavimų, kai kyla objektyvus poreikis tai padaryti. Taigi kilus poreikiui tikslinti kreditorių reikalavimus pagal JANĮ, turėtų būti laikomasi šioje srityje formuotos nuoseklios ĮBĮ normas aiškinančios teismų praktikos. Finansiniai reikalavimai gali būti tikslinami teismo iniciatyva, nemokumo administratoriaus arba kreditorių prašymu (Lietuvos apeliacinio teismo 2021 m. sausio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-75-407).

9. 2020 m. sausio 1 d. įsigaliojus JANĮ, neteko galios ĮBĮ su visais pakeitimais ir papildymais (JANĮ 153 straipsnis). JANĮ 155 straipsnyje, reglamentuojančiame pereinamąsias nuostatas dėl nemokumo procesų, nustatyta, kad iki 2019 m. gruodžio 31 d. pradėtiems juridinių asmenų nemokumo procesams šio įstatymo (JANĮ) nuostatos taikomos toms asmenų teisėms ir pareigoms, kurios atsiranda arba yra įgyvendinamos jam įsigaliojus, taip pat toms nemokumo procedūroms, kurios pradedamos šiam įstatymui įsigaliojus, išskyrus tam tikras išvardytas šio įstatymo nuostatas. Nagrinėjamu atveju kreditorių reikalavimų sąrašo patikslinimo klausimui išspręsti taikytinos ĮBĮ nuostatos, atsižvelgiant į tai, kad bankroto byloje kreditoriniai reikalavimai buvo patvirtinti galiojant ĮBĮ.

10. Teismų informacinės duomenų sistemos LITEKO duomenimis nustatyta, kad Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. lapkričio 18 d. sprendimu, civilinėje byloje Nr. e2-24663-964/2020, pagal ieškovės BVšĮ „Baltijos media centras“ ieškinį atsakovui A. A. dėl žalos atlyginimo, ieškinys buvo patenkintas iš dalies. Vilniaus apygardos teismo 2021 m. kovo 30 d. nutartimi, nutarta pakeisti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. lapkričio 18 d. sprendimą, priteisiant iš ieškovės BVšĮ „Baltijos media centras“ administravimo išlaidų 750,36 Eur pirmosios instancijos teisme patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimo atsakovo A. A. naudai, bei priteisiant iš ieškovės BVšĮ „Baltijos media centras“ administravimo išlaidų 353,56 Eur apeliacinės instancijos teisme patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimo atsakovo A. A. naudai. Dėl nurodytų sumų išieškojimo Vilniaus miesto apylinkės teismas 2021 m. birželio 23 d. išdavė vykdomąjį raštą.

11. Nemokumo administratorius nurodė, kad įmonė neturi lėšų, pareiškėjo A. A. patirtoms bylinėjimosi išlaidoms padengti, be to pats A. A. nevykdo teismo sprendimo ir neatlygina įmonei priteisto žalos atlyginimo.

12. Teismų praktikoje yra pažymėta, kad tiek pagal galiojusį Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymas (toliau – ĮBĮ), tiek pagal Lietuvos Respublikos juridinių asmenų nemokumo įstatymą (toliau – JANĮ), teismui priėmus pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo priverstiniai vykdymo veiksmai sustabdomi (JANĮ 15 straipsnio 5 dalis, ĮBĮ 9 straipsnio 3 dalis). CPK 626 straipsnio 1 dalis 3 punktas nustato, kad antstolis privalo sustabdyti vykdomąją bylą iškėlus skolininkui bankroto ar restruktūrizavimo bylą. Šiuo atveju vykdomasis dokumentas persiunčiamas bankroto ar restruktūrizavimo bylą iškėlusiam teismui. Be to, CPK 632 straipsnio 1 dalies 6 punktas nustato, kad vykdomoji byla laikoma baigta persiuntus vykdomąjį dokumentą bankroto ar restruktūrizavimo bylą nagrinėjančiam teismui. Taigi, pagal nustatytą teisinį reguliavimą, skolininko bankroto bylos iškėlimas lemia ne tik tai, kad pradėti priverstinio vykdymo procesai Civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka negali būti vykdomi (išskyrus atvejus, kai teismas leidžia antstoliui užbaigti vykdymo veiksmus), bet ir tai, kad naujas priverstinio vykdymo procesas iš bankrutuojančio skolininko taip pat negali būti pradedamas. Be kita ko, teismų praktikoje yra pažymėta, kad skolininko bylos iškėlimas reiškia, kad pagal skolininko kreditoriaus reikalavimą vykdomasis raštas neišduodamas, kadangi CPK nustatyti priverstinio vykdymo veiksmai negali būti atliekami (Lietuvos apeliacinio teismo 2021 m. sausio 7 d. nutartis priimta civilinėje byloje Nr. Nr. e2-108-881/2021, 12 punktas).

13. Tuo atveju, kai bankrutuojanti įmonė neturi pakankamai administravimo lėšų priteistoms bylinėjimosi išlaidoms padengti, sprendžiamas klausimas dėl kreditorinio reikalavimo patvirtinimo, be kita ko gaunant reikalavimų patenkinimą pirmumo tvarka prieš kitus kreditorius, iš administravimui skirtų lėšų (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. lapkričio 8 d. nutartis priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-423-687/2018; Lietuvos apeliacinio teismo 2021 m. sausio 7 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-108-881/2021; Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. rugpjūčio 10 d. nutartis priimta civilinėje byloje Nr. e2-1427-798/2017).

Motyvuojamoji dalis

14. Atsižvelgiant į tai, kad nagrinėjamu atveju įmonė neturi lėšų administravimo išlaidoms padengti, tame tarpe atlyginti A. A. priteistų bylinėjimosi išlaidų, pastarojo reikalavimas įtrauktinas į trečios eilės kreditorių reikalavimų sąrašą, atitinkamai šį reikalavimą tenkinant iš administravimo lėšų prieš kitų kreditorių reikalavimus. Šiuo atveju, padarytų išvadų nekeičia nemokumo administratoriaus argumentai, kad pats A. A. nevykdo teismo sprendimo. Šioje bankroto byloje susiklosčiusi situacija, lemia tik tai, kad įmonei turint vienintelį turtą, t. y. reikalavimo teisę į A. A. ir šiam neįvykdžius teismo sprendimo, administravimo išlaidos tikėtina bus nepadengtos. Kita vertus, A. A. bylinėjimosi išlaidų dengimas, jeigu įmonė ir gautų lėšų administravimo išlaidoms padengti, nereiškia, kad pastarasis turi pirmumą prieš kitų patirtų administravimo išlaidų padengimą.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290 – 292 straipsniais, teismas

nutaria:

įtraukti į trečios eilės kreditorių sąrašą A. A. ir patvirtinti iš administravimo lėšų apmokamą 1 103,92 Eur sumą Eur kreditorinį reikalavimą.

Priimtą nutartį išsiųsti Audito, apskaitos, turto vertinimo ir nemokumo valdymo tarnybai prie Finansų ministerijos, A. A., nemokumo administratoriui.

Nutartis per septynias dienas nuo jos kopijos įteikimo dienos gali būti apskųsta Lietuvos apeliaciniam teismui, paduodant atskirąjį skundą per Vilniaus apygardos teismą.

Teisėja Asta Pikelienė