- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2025-04-01
- Bylos Nr.
- T-105-844/2025
- Teisminio proceso Nr.
- 1-66-1-01005-2014-7
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Svetlana Jurgaitienė, Audrius Meilutis, Vaidas Vasiliauskas
- Nuteistasis
- A. J.
Įžanginė dalis
Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Svetlanos Jurgaitienės, Audriaus Meilučio ir Vaido Vasiliausko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),
nerengdama teismo posėdžio, išnagrinėjo nuteistojo A. J. prašymą dėl įstatymo, lengvinančio nuteistojo teisinę padėtį, taikymo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Kauno apygardos teismo 2016 m. gegužės 27 d. nuosprendžiu, priimtu baudžiamojoje byloje Nr. 1-116-594/2016, A. J. pripažintas kaltu padarius nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 129 straipsnio 1 dalyje, 165 straipsnio 1 dalyje,140 straipsnio 1 dalyje, ir už šias nusikalstamas veikas paskirtas bausmes subendrinus, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi, 5 dalies 1, 2 punktais, jam paskirta 11 (vienuolikos) metų laisvės atėmimo bausmė.
Kauno apygardos teisme 2025 m. kovo 7 d. gautas nuteistojo A. J. prašymas, kuriame nuteistasis, atsižvelgdamas į tai, kad nuo 2025 m. vasario 1 d. įsigaliojo BK pakeitimai, prašo peržiūrėti jo baudžiamąją bylą.
Apie šio prašymą nagrinėjimą rašytinio proceso tvarka, nerengiant teismo posėdžio, Kauno apygardos prokuratūra bei nuteistasis A. J. buvo informuoti rašytiniais pranešimais. Atsiliepimų, pareiškimų dėl nušalinimo ar prašymų negauta.
Nuteistojo A. J. prašymas atmestinas.
Pagal BK 3 straipsnio 2 dalį, veikos nusikalstamumą panaikinantis, bausmę švelninantis arba kitokiu būdu lengvinantis veiką padariusio asmens teisinę padėtį baudžiamasis įstatymas turi grįžtamąją galią, t. y. taikomas iki tokio įstatymo įsigaliojimo nusikalstamą veiką padariusiems asmenims, taip pat atliekantiems bausmę bei turintiems teistumą asmenims. Tai bendros taisyklės, jog asmuo atsako pagal įstatymą, galiojusį nusikalstamos veikos padarymo metu, išimtis. Veikos nusikalstamumą panaikina toks įstatymas, kuriame nebenumatyta buvusios nusikalstamos veikos sudėtis arba sumažinta jos sudėtis, numatant naujus arba atsisakant buvusių jos sudėties požymių. Baudžiamasis įstatymas turi grįžtamąją galią ir tuo atveju, kai švelninama jame nustatyta bausmė. Baudžiamasis įstatymas turi grįžtamąją galią taip pat ir tuo atveju, jeigu jis kitaip palengvina teisinę nusikalstamą veiką padariusio asmens padėtį. Prie tokių įstatymų priskiriami įstatymai, kurie pašalina veiką iš sunkių nusikaltimų sąrašo, išplečia galimybes atleisti veiką padariusį asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės ir bausmės arba atidėti jam paskirtos bausmės vykdymą, sutrumpina senaties, teistumo terminus ir panašiai.
Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 362¹ straipsnio 1 dalis numato, kad įstatymą, panaikinantį veikos nusikalstamumą, švelninantį bausmę arba kitokiu būdu lengvinantį veiką padariusio asmens teisinę padėtį, pagal nuteistojo, jo gynėjo prašymus, prokuroro, bausmės vykdymo institucijos teikimus dėl nuteistajam priimtų nuosprendžių taiko vėliausią nuosprendį priėmęs apylinkės teismas, nagrinėjęs bylą pirmąja instancija. Tais atvejais, kai vėliausią ar bent vieną ankstesnį nuosprendį kaip pirmosios instancijos teismas yra priėmęs apygardos teismas, įstatymo, panaikinančio veikos nusikalstamumą, švelninančio bausmę arba kitokiu būdu lengvinančio veiką padariusio asmens teisinę padėtį, taikymo klausimą dėl visų nuteistajam priimtų nuosprendžių sprendžia vėliausią nuosprendį priėmęs apygardos teismas. Teismas, nustatęs, kad prašymas ar teikimas yra pagrįstas, priima nutartį dėl atleidimo nuo bausmės, bausmės sušvelninimo, veikos perkvalifikavimo ar teistumo išnykimo. Jeigu skiriant bausmę baudžiamosios bylos nagrinėjimo metu buvo vadovautasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 ar 64 straipsniais, šio straipsnio 1 dalyje nurodytas ir vėliausią nuosprendį priėmęs teismas nustato naują subendrintą bausmę (BPK 362¹ straipsnio 4 dalis). Teismas, nustatęs, kad prašymas ar teikimas nepagrįstas, priima nutartį prašymą ar teikimą atmesti (BPK 362¹ straipsnio 5 dalis).
2025 m. vasario 1 d. įsigaliojo 2024 m. balandžio 25 d. (su vėlesniais pakeitimais) priimtas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 5, 7, 8, 18, 25, 27, 37, 38, 39, 40, 42, 43, 47, 48, 51, 52, 54, 59, 61, 62, 63, 64, 65, 66, 67, 69, 70, 72², 74, 75, 76, 82, 84, 85, 87, 89, 90, 92, 93, 97, 243, 244 straipsnių pakeitimo ir kodekso papildymo 5¹, 40¹, 58¹, 72⁵, 72⁶, 72⁷, 72⁸ straipsniais įstatymas Nr. XIV-2573 (toliau – Įstatymas Nr. XIV-2573).
Be to, nuo 2025 m. vasario 1 d. įsigaliojo ir 2024 m. lapkričio 7 d. priimtas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 3, 60, 99, 100, 100¹, 100², 100³, 103, 107, 108, 109, 123, 124, 125, 126, 127, 128, 129, 131, 132, 134, 135, 136, 137, 138, 139, 140, 142, 143, 145, 146, 147, 147¹, 147², 148, 149, 150, 151, 151¹, 152, 152¹, 156, 157, 159, 160, 161, 162, 169, 170, 170¹, 170², 172, 173, 174, 175, 176, 178, 180, 181, 182¹, 185, 188, 189, 189¹, 191, 192, 193, 194, 196, 197, 198, 198¹, 198², 202, 206, 207, 208, 209, 210, 213, 214, 215, 217, 218, 224, 229, 231, 232, 233, 234, 236, 238, 249¹, 250, 250², 250⁴, 250⁵, 251, 256, 256¹, 257, 257¹, 258, 259, 262, 265, 267, 267¹, 267², 267³, 268, 270, 270², 270³, 273, 274, 275, 276, 276¹, 276², 276³, 277, 278, 279, 280, 281, 283, 285, 286, 287, 288, 289, 292, 292¹, 294, 295, 296, 297, 299, 300, 301, 302, 302¹, 303, 304, 306, 306¹, 306², 307, 308, 309, 310, 311, 312 straipsnių ir priedo pakeitimo įstatymas Nr. XIV-3060 (toliau – ir Įstatymas Nr. XIV-3060).
Nagrinėjant pateiktą prašymą nustatyta, kad A. J. atlieka laisvės atėmimo bausmę pagal Kauno apygardos teismo 2016 m. gegužės 27 d. nuosprendį, kuriuo jis nuteistas pagal BK 129 straipsnio 1 dalį, 165 straipsnio 1 dalį,140 straipsnio 1 dalį.
Iš aukščiau jau nurodyto matyti, kad Įstatymu Nr. XIV-3060 BK 165 straipsnis nebuvo keistas. Nors šiuo teisės aktu buvo pakeisti BK 129 ir 140 straipsniai, tačiau šie pakeitimai niekaip nelengvina A. J. teisinės padėties, kadangi pakeista tik BK 129 straipsnio 2 dalies 13 punkto dispozicija (papildant ją naujais veiką kvalifikuojančiais požymiais) bei BK 140 straipsnio 3 dalies sankcija (panaikinant baudos skyrimo galimybę, tačiau numatant galimybę skirti viešųjų darbų bei laisvės apribojimo bausmę, bei padidinat laisvės atėmimo bausmės maksimalią trukmę). Tuo tarpu BK 129 straipsnio 1 dalies bei 140 straipsnio 1 dalies dispozicija Įstatymu Nr. XIV-3060 nekeista. Taip pat nebuvo keičiamos (nei švelninamos, nei griežtinamos) ir už šias nusikalstamas veikas numatytos bausmės.
Vertinant Įstatymu Nr. XIV-2573 įtvirtintus BK bendrosios dalies pakeitimus ir jų įtaką nuteistojo A. J. teisinei padėčiai, visų pirma pažymėtina, kad Įstatymo Nr. XIV-2573 50 straipsnio („Įstatymo įsigaliojimas ir taikymas“) 2 dalyje numatyta, kad šiame įstatyme išdėstytų baudžiamojo įstatymo straipsnių nuostatų galiojimas laiko atžvilgiu nustatomas pagal BK 3 straipsnio nuostatas, išskyrus šio straipsnio 3 dalyje nustatytą taisyklę. 50 straipsnio 3 dalyje imperatyviai nurodoma, kad šio įstatymo 5, 6, 7, 8, 9, 10, 11, 12, 19, 22, 23, 26, 27, 37 ir 45 straipsnių nuostatos tiek, kiek jos lengvina asmenų teisinę padėtį, taikomos tik toms iki šio įstatymo įsigaliojimo dienos padarytoms nusikalstamoms veikoms, dėl kurių dar nebaigtas bylų nagrinėjimo procesas pirmosios, apeliacinės ar kasacinės instancijų teismuose. Įstatymo Nr. XIV-2573 5, 6, 7, 8, 9, 10, 11, 19, 22, 23, 26, 27, 37 ir 45 straipsniais buvo pakeisti BK 18 straipsnis (pakeitimas dėl riboto pakaltinamumo), 25 straipsnis (pakeitimas dėl bendrininkavimo formų), 27 straipsnis (pakeitimas dėl recidyvisto ir pavojingo recidyvisto), 37 straipsnis (pakeitimas dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės dėl nusikalstamos veikos mažareikšmiškumo), 38 straipsnis (pakeitimas dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės, kai kaltininkas ir nukentėjęs asmuo susitaiko), 39 straipsnis (pakeitimas dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės, kai yra lengvinančių aplinkybių), 40 straipsnis (pakeitimas dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą), 54 straipsnis (pakeitimas dėl bendrųjų bausmės skyrimo pagrindų), 61 straipsnis (pakeitimas dėl bausmės skyrimo taisyklių), 62 straipsnis (pakeitimas dėl švelnesnės, negu įstatymo numatyta, bausmės skyrimo), 65 straipsnis (pakeitimas dėl bausmių sudėjimo ir keitimo taisyklių), 66 straipsnis (pakeitimas dėl suėmimo ir (ar) laikino sulaikymo įskaitymo į paskirtą bausmę), 75 straipsnis (pakeitimas dėl bausmės vykdymo atidėjimo) ir 92 straipsnis (pakeitimas dėl bausmės vykdymo atidėjimo nepilnamečiui). Įstatymo Nr. XIV-2573 12 straipsniu baudžiamasis įstatymas papildytas 40¹ straipsniu, reglamentuojančiu juridinio asmens atleidimą nuo baudžiamosios atsakomybės. Kadangi nagrinėjamu atveju baudžiamosios bylos Nr. 1-116-594/2016 nagrinėjimo procesas pirmosios, apeliacinės ir (ar) kasacinės instancijos teismuose jau yra pasibaigęs, nuo 2025 m. vasario 1 d. įsigaliojusios BK 18, 25, 27, 37, 38, 39 , 40, 40¹, 54, 61, 62, 65, 66, 75, 92 straipsnių nuostatos, net jei jos ir lengvintų A. J. teisinę padėtį, neturi grįžtamosios galios BK 3 straipsnio 2 dalies prasme (negali būti taikomos). Dėl šios priežasties šių BK normų pakeitimai išsamiau nevertinami.
Įvertinęs kitus Įstatymu Nr. XIV-2573 įtvirtintus BK pakeitimus, teismas sprendžia, jog jie neturi jokios reikšmės nuteistojo A. J. teisinei padėčiai ir jos nelengvina, nes baudžiamojo įstatymo pakeitimai (juos grupuojant į tam tikras atskiras bendro pobūdžio kategorijas) yra susiję su užsienio valstybėse padarytomis nusikalstamomis veikomis (BK 5, 5¹, 8 straipsniai) ar baudžiamąja atsakomybe už tarptautinėse sutartyse numatytų nusikaltimų padarymą (BK 7 straipsnis), juridinio asmens (BK 42, 43, 52, 58¹ straipsniai) ir nepilnamečio teisine padėtimi (BK 42, 82, 89, 90, 92, 93 straipsniai) (A. J. nusikaltimų, už kuriuos jis buvo nuteistas Kauno apygardos teismo 2016 m. gegužės 27 d. nuosprendžiu, padarymo metu buvo pilnametis), baudžiamojo poveikio priemonėmis ir jų nevykdymo teisinėmis pasekmėmis baudžiamojo įstatymo nustatyta tvarka (BK 42, 67, 69, 70, 722, 74, 725, 72⁶, 72⁷, 72⁸ straipsniai), baudos (BK 47 straipsnis), laisvės apribojimo (BK 48 straipsnis) ir laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmėmis (BK 51 straipsnis) (Kauno apygardos teismo 2016 m. gegužės 27 d. nuosprendžiu A. J. nebuvo paskirtos šių rūšių bausmės, o taip pat ir baudžiamojo poveikio priemonės), BK 59 straipsnio 1 dalies 8 punkte numatyta atsakomybę lengvinančia aplinkybe (nuosprendžiu nenustatyta, kad buvo pažeistos nuteistojo sulaikymo, būtinojo reikalingumo, profesinės pareigos arba teisėsaugos institucijų užduoties vykdymo, įsakymo vykdymo, gamybinės ar ūkinės rizikos, mokslinio eksperimento teisėtumo sąlygos), atleidimu nuo bausmės dėl ligos (BK 76 straipsnio pakeitimais nustatyta pareiga teismui pasveikusį asmenį visais atvejais siųsti atlikti bausmės ir tai laikytina atsakomybę sunkinančiu, o ne ją lengvinančiu pakeitimu, be to, A. J. nebuvo atleistas nuo bausmės dėl ligos), teistumu (BK 97 straipsnis, tačiau šie pakeitimai visiškai neutralūs, jais išspręstas iki šiol egzistavęs teisinio reglamentavimo neaiškumas dėl juridinių asmenų teistumo). Tuo tarpu BK 63 bei 64 straipsniai, kurie susiję su paskirtų bausmių bendrinimu, buvo papildyti tik specifinio pobūdžio taisyklėmis, kurios susijusios išimtinai su užsienio valstybių nuosprendžiais paskirtų bausmių bendrinimu. BK 63 straipsnio 11 dalyje ir 64 straipsnio 6 dalyje analogiškai nustatyta, kad Lietuvos Respublikoje pripažinti ir vykdytini užsienio valstybės nuosprendžiai, kuriais paskirta laisvės atėmimo bausmė arba su laisvės atėmimu susijusi bausmė, yra nebendrinami ir vykdomi atskirai.
Taigi, nuo 2025 m. vasario 1 d. įsigaliojusiu teisiniu reglamentavimu nė viena iš nusikalstamų veikų, už kurias A. J. buvo nuteistas Kauno apygardos teismo 2016 m. gegužės 27 d. nuosprendžiu, nebuvo dekriminalizuota, taip pat nešvelnėjo už jas skiriamos bausmės, nebuvo priimti ir jokie kiti pakeitimai, kurie kitokiu būdu lengvintų nuteistojo teisinę padėtį. Atsižvelgiant į tai, tenkinti nuteistojo A. J. prašymą nėra jokio teisinio bei faktinio pagrindo. Todėl jis atmetamas.
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 3 straipsnio 2 dalimi, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 362¹, 364 straipsniais,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
nuteistojo A. J. prašymą atmesti.
Nutartis per septynias dienas nuo jos gavimo dienos gali būti skundžiama Lietuvos apeliaciniam teismui skundą paduodant per Kauno apygardos teismą.